{"id":333,"date":"2008-10-13T13:19:26","date_gmt":"2008-10-13T20:19:26","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=333"},"modified":"2008-10-13T23:51:28","modified_gmt":"2008-10-14T06:51:28","slug":"savizudybes-elgesio-%e2%80%93-kognityviniu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/13\/savizudybes-elgesio-%e2%80%93-kognityviniu-poziuriu\/","title":{"rendered":"SAVI\u017dUDYB\u0116S ELGESIO \u2013 KOGNITYVINIU PO\u017dI\u016aRIU"},"content":{"rendered":"<p>Akvil\u0117 \u0160vedait\u0117, SMF-4, 2008-10-13<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\" align=\"center\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Savi\u017eudyb\u0117 \u2013 tai mirtis anks\u010diau laiko. Ji apima ir vidin\u0119 sumai\u0161t\u012f ir mint\u012f, kad mirtis atne\u0161 taip laukiam\u0105 i\u0161sivadavim\u0105 ir palengv\u0117jim\u0105. \u0160ioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba b\u016bti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neat\u0161aukiamas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Polinkis \u012f savi\u017eudyb\u0119 susiformuoja m\u0117gd\u017eiojant kit\u0173 elges\u012f. Da\u017eniausiai analizuojant imitacijos mechanizm\u0105 remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, 1977). Taigi \u017emogaus elges\u012f lemia nuolatin\u0117 pa\u017einimo, aplinkos ir elgesio veiksni\u0173 tarpusavio s\u0105veika. Tok\u012f elgesio prie\u017eastingumo ai\u0161kinimo princip\u0105 Bandura pavadino savitarpio determinizmu. Pa\u017einimo komponento \u012ftraukimas \u012f \u017emogaus elgesio i\u0161mokimo proces\u0105 leid\u017eia geriau atskleisti \u017emogaus prigimt\u012f bei jo galimybes. Kuo labiau i\u0161vystyti \u017emogaus pa\u017eintiniai sugeb\u0117jimai, tuo didesn\u012f poveik\u012f, esant toms pa\u010dioms aplinkos s\u0105lygoms, \u017emogus gali daryti savo elgesiui. <!--more--><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Tam, kad mokymosi stebint procese kilt\u0173 modeliavimo efektas, turi sutapti bent keletas ir modelio ir steb\u0117tojo ypatum\u0173. Modeliavimas yra funkcija: <\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span lang=\"LT\">modelio ypatum\u0173 (kuo pana\u0161esni modelis ir steb\u0117tojas pagal am\u017ei\u0173 ir lyt\u012f, tuo didesn\u0117 pam\u0117gd\u017eiojimo galimyb\u0117; taip pat svarbus modelio socialinis statusas, kompetencija bei j\u0117ga. Kad mokymasis b\u016bt\u0173 efektyvus, modelis steb\u0117toj\u0105 \u0161iomis ypatyb\u0117mis turi pranokti, bet ne per daug);<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span lang=\"LT\">steb\u0117tojo ypatum\u0173 (savigarbos lygio, polinkio b\u016bti priklausomam, anks\u010diau gaut\u0173 paskatinim\u0173 u\u017e konformisti\u0161k\u0105 elges\u012f);<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span lang=\"LT\">matom\u0173 modelio veiksm\u0173 padarini\u0173 (jei savi\u017eud\u017eio elgesys sukelia, steb\u0117tojo po\u017ei\u016briu, pageidaujam\u0105 aplinkini\u0173 reakcij\u0105, tai gali skatinti imitacij\u0105) (Gailien\u0117, <\/span>1999, p. 71<span lang=\"LT\">). <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">A. Bandura aplink\u0105 traktavo kaip daran\u010di\u0105 didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emogaus veiklai, ta\u010diau kartu akcentavo pa\u017einimo (kognityvin\u012f) proces\u0173 vaidmen\u012f asmenyb\u0117s elgesiui: \u017emogus mokosi, steb\u0117damas kit\u0173 \u017emoni\u0173 elges\u012f, aplinkini\u0173 reakcij\u0105 \u012f t\u0105 elges\u012f ir arba j\u012f perima, arba atsisako, arba bando kitus elgesio b\u016bdus. Bandura i\u0161skyr\u0117 keturias mokymosi stebint stadijas (Lekavi\u010dien\u0117, <\/span>2007, p. 184<span lang=\"LT\">):<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>D\u0117mesio stadija<\/li>\n<li>I\u0161laikymo atmintyje stadija<\/li>\n<li>Atgaminimo stadija<\/li>\n<li>Motyvacijos stadija<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Durkheim (1897) teig\u0117, kad savi\u017eudybi\u0173 ,,tradicij\u0105 lemia ne genetinis veiksnys, o socialinis i\u0161mokimas \u2013 savi\u017eudi\u0161kas elgesys perduodamas kaip priimtinas problem\u0173 sprendimo b\u016bdas. Savi\u017eudi\u0161ko elgesio socialinio i\u0161mokimo \u0161altinis gali b\u016bti ne tik realiame gyvenime patiriamas kit\u0173 elgesys, bet ir spaudoje, kino filmuose, per televizij\u0105 ir kitomis \u017einiasklaidos priemon\u0117mis pateikiamas reali\u0173 arba simbolini\u0173, fiktyvi\u0173, modeli\u0173 elgesys (Suveizdyt\u0117, <\/span>2004<span lang=\"LT\">). <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span style=\"black;\">Savi\u017eudybes tam tikra dalimi gali i\u0161provokuoti spauda, kinas, televizija. Senas posakis, kad laikra\u0161\u010diu galima u\u017emu\u0161ti mus\u0119 ir \u017emog\u0173, atrodo, nepaseno. \u017diniasklaidos apra\u0161ymai (labai emocingi, dramati\u0161ki, sensacingi) labiausiai veikia jaunim\u0105 ir \u017emones su psichikos problemomis.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span style=\"black;\">Pasak psicholog\u0173, spaudoje patraukliai apra\u0161oma savi\u017eudyb\u0117 gali skatinti imitacijos efekt\u0105. Jei \u017emogus turi toki\u0173 min\u010di\u0173, perskait\u0119s laikra\u0161\u010dius jis ras \u017eini\u0173, kaip ir kur nusi\u017eudyti. J\u0173 b\u016bdas jau nurodomas pavadinimuose: \u201e\u0160uol\u012f nuo stogo gaubia paslaptis\u201d, \u201e\u0160\u016bvis \u012f galv\u0105\u201d, \u201eVyras \u017eud\u0117si burnoje sprogdindamas petard\u0105\u201d, \u201eGyvenimo dramos stumia skandintis\u201d.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\">Specialistai nurodo \u0161ias da\u017eniausiai imitacijos efekt\u0105 skatinan\u010dias publikacij\u0173 charakteristikas: savi\u017eudyb\u0117s supaprastinimas, pasikartojantys sensacingi apra\u0161ymai, savi\u017eudyb\u0117s metodo nurodymas, po\u017ei\u016brio \u012f savi\u017eudyb\u0119, kaip \u012f priimtin\u0105 problem\u0173 sprendimo b\u016bd\u0105, skelbimas, nusi\u017eud\u017eiusio \u017emogaus garbinimas, vienpusi\u0161kas vaizdavimas. (<strong>Algis Kusta, <\/strong><\/span><span lang=\"LT\"><a href=\"http:\/\/www.jppc.lt\/?_nm_mid=TlN3eUxEZ3NNQ3d3&amp;_nm_lid=0&amp;session=no\">http:\/\/www.jppc.lt\/?_nm_mid=TlN3eUxEZ3NNQ3d3&amp;_nm_lid=0&amp;session=no<\/a>).<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Savi\u017eudyb\u0117s modeli\u0173 pateikimas visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117se da\u017enai sukelia savi\u017eudybi\u0173 skai\u010diaus padid\u0117jim\u0105. Savi\u017eudi\u0161ko elgesio pavyzd\u017eiai stipriau veikia jaunus, ypa\u010d paauglius, labiau pa\u017eeid\u017eiamus, i\u0161gyvenan\u010dius kriz\u0119 \u017emones. Grei\u010diau susijaudinantys ir su savi\u017eud\u017eio jausmais labiau susitapatinantys tiriamieji teigiamiau vertina ir pa\u010di\u0105 savi\u017eudyb\u0119. <span style=\"black;\">Remdamiesi tyrimais, psichologai daro prielaid\u0105, kad \u017einiasklaida Lietuvoje yra galinga po\u017ei\u016brio \u012f savi\u017eudybes formavimo priemon\u0117. Apie 80 proc. tirt\u0173 miesto ir kaimo moksleivi\u0173 daugiausia informacijos apie savi\u017eudybes gauna i\u0161 spaudos ir televizijos<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span style=\"black;\">\u017diniasklaida \u012ftak\u0105 elgesiui daro veikdama kognityvinius procesus bei s\u0105veikaudama su kitais to asmens gyvenime veikian\u010diais faktoriais. Tol, kol id\u0117ja, perduota \u017einiasklaidos, tampa veiksmu, da\u017eniausiai praeina daug laiko, per kur\u012f \u0161i id\u0117ja, vis apm\u0105stoma, ima dominuoti s\u0105mon\u0117je ir imama derinti prie kit\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173. Labai ma\u017ea tikimyb\u0117, kad \u017einiasklaidos poveikis pasireik\u0161 tuo pa\u010diu metu, kaip ir kiti agresyv\u0173 elges\u012f stimuliuojantys veiksniai. Ta\u010diau id\u0117ja i\u0161lieka, ir tai padidina tikimyb\u0119, kad i\u0161kilus tinkamam \u0161i\u0173 veiksni\u0173 deriniui, agresyvus elgesys pasireik\u0161. Sprendimas nu\u017eudyti ar nusi\u017eudyti nepriimamas lengvai ir nekonflikti\u0161kai: reikia laiko tam, kad silpn\u0117t\u0173 tok\u012f elges\u012f stabdantys mechanizmai (Gailien\u0117, <\/span><span style=\"black;\">1999<\/span><span style=\"black;\">).<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">\u017dmon\u0117s steb\u0117dami kieno nors elges\u012f formuoja tam tikros elgesin\u0117s reakcijos kognityvinius vaizdinius ir v\u0117liau \u0161i u\u017ekoduota informacija saugoma ilgalaik\u0117je atmintyje ir tarnauja gaire pasirenkant elges\u012f. Ar bus i\u0161moktas tam tikras elgesys priklauso nuo stebimo modelio savybi\u0173, steb\u0117tojo savybi\u0173 ir stebimo elgesio pasekmi\u0173. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Be to, \u017emon\u0117s labiau link\u0119 mokytis i\u0161 auk\u0161to socialinio statuso kompeteting\u0173 asmen\u0173; \u017emon\u0117s, kuriems tr\u016bksta \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, ir vaikai yra imlesni mokymuisi stebint; kuo steb\u0117tojui atrodo vertingesnis stebimas elgesys ir jo rezultatai, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad jis to elgesio i\u0161moks.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">\u017dmogaus elgesys priklauso nuo asmenybini\u0173 veiksni\u0173 (tarp kuri\u0173 yra m\u0105stymas, kognityviniai geb\u0117jimai), aplinkos ir elgesio nenutr\u016bkstamos tarpusavio s\u0105veikos. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Toliau tikslinga aptarti kognityvin\u012f suicidinio proceso model\u012f. <\/span>Pagal \u0161\u012f model\u012f, savi\u017eudyb\u0119 stumia didel\u0117 kognityvini\u0173 pakitim\u0173 ir veiksm\u0173 loginio nuoseklumo grandin\u0117. \u0160ioje grandin\u0117je yra i\u0161skiriami \u0161e\u0161i pagrindiniai etapai (Baumeister, 1986 ).<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Stiprus nes\u0117km\u0117s i\u0161gyvenimas d\u0117l to, kad subjektas neatitinka standart\u0173. Da\u017eniausiai tie standartai b\u016bna kit\u0173 \u017emoni\u0173 laukimai arba paties subjekto psichin\u0117 pusiausvyra.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span lang=\"LT\">\u0160ios nes\u0117km\u0117s prie\u017eastys priskiriamos sau pa\u010diam. Subjekto vidin\u0117 atribucija ver\u010dia suvokti save, kaip pagrindin\u012f nes\u0117kmi\u0173 kaltinink\u0105. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span lang=\"LT\">D\u0117l to kyla negatyvus sav\u0119s suvokimas. \u017dmogus save suvokia kaip neadekvat\u0173, nekompetenting\u0105, nepatraukl\u0173, kalt\u0105. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span lang=\"LT\">Tai sukelia neigiamus afektus ir emocijas. Da\u017eniausiai tai b\u016bna susij\u0119 su depresija ir nerimu susij\u0119 i\u0161gyvenimai.<\/span><span lang=\"LT\">Siekdamas i\u0161gyventi nemalonumo, \u017emogus griebiasi gynybos \u2013 kognityvin\u0117s dekonstrukcijos. Tai ma\u017eiau integruota m\u0105stymo ir s\u0105mon\u0117s b\u016bsena, kuri dar kitaip vadinama \u017eemesniu m\u0105stymu. Kognityvin\u0117 dekonstrukcija \u2013 tai sav\u0119s ir veiklos suvokimas trumpalaik\u0117je perspektyvoje, momenti\u0161kai <span style=\"black;\">sutelkiant d\u0117mes\u012f \u012f veiksmus bei jutimus dabartyje bei atitinkamai pagal artimiausios situacijos reikalavimus. Paprastai \u0161iuo metu ie\u0161koma nauj\u0173 reik\u0161mi\u0173 gyvenimo prasm\u0117ms paai\u0161kinti. Vyksta pakartotinas realyb\u0117s interpretavimas. Individo s\u0105mon\u0117 svyruoja tarp kognityvin\u0117s dekonstrukcijos ir stipri\u0173 nerimo bei depresijos i\u0161gyvenim\u0173.<\/span><\/span><span lang=\"LT\">Subjektyviai \u0161ie svyravimai tarp \u012ftampos ir tu\u0161tumos sukelia dar didesn\u012f nepasitenkinim\u0105. \u017dmogus pradeda ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip i\u0161vengti \u0161i\u0173 nemalonum\u0173. Dekonstrukcijos metu susilpn\u0117ja arba i\u0161nyksta draudimai, vidiniai moraliniai apribojimai, i\u0161lieka interpretacinis vakuumas. D\u0117l to atsiranda galimyb\u0117 kilti iracionalioms mintims, fantazijoms apie savi\u017eudyb\u0119 (Keturakis, V., 1994. p. 105).<span> <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">\u0160i kognityvin\u0117 grandin\u0117 atrodo \u012ftikinama. Deja, ji nepadeda atsakyti \u012f klausim\u0105 apie suicido prie\u017eastis. Kod\u0117l vieni \u017emon\u0117s, gal\u0117dami rinktis, pasirenka suicidi\u0161kai gr\u0117smingesn\u012f elgesio ir m\u0105stymo b\u016bd\u0105. \u0160i teorija svarbi tiek, kiek ji praple\u010dia suicidin\u0119 dinamik\u0105 kognityviniu aspektu. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Kognityvinis modelis akcentuoja \u201cvidini\u0173 veiksm\u0173 sek\u0105, kuri d\u0117l sutrikusio santykio su realybe sukelia neadekvat\u0173, neadaptyv\u0173 elges\u012f.\u201d(Keturakis, V., 1994, p. 106)<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"Default\" style=\"center;\" align=\"center\"><strong><span lang=\"LT\">SAVI\u017dUDYBI\u0172 PREVENCIJOS KRYPTYS<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"Default\" style=\"center;\" align=\"center\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span style=\"black;\">Vienas i\u0161 metod\u0173, kaip gydyti \u017emones nuo min\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119, yra elgesio terapija. Elgesio terapijos \u0161alininkai abejoja, ar svarbiausia yra save pa\u017einti. Jie mano, kad problemi\u0161kas elgesys yra r\u016bpest\u012f kelianti problema. Elgesio terapija, nebandydama spr\u0119sti galim\u0173 nepageidaujam\u0105 elges\u012f suk\u0117lusi\u0173 problem\u0173, taiko gerai \u017einomus mokymosi d\u0117snius tokiam elgesiui \u0161alinti. \u0160ie psichoterapeutai per daug nesigilina \u012f sutrikim\u0173 vidines prie\u017eastis, o m\u0117gina pakeisti \u017emoni\u0173 m\u0105stymo b\u016bd\u0105 ir netinkam\u0105 elges\u012f veiksmingesniais m\u0105stymo bei elgesio b\u016bdais (Myers, <\/span><span style=\"black;\">2000, p. 556<\/span><span style=\"black;\">).<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Bandura pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u017emon\u0117s gali reguliuoti savo elges\u012f. Savireguliacija numato sav\u0119s paskatinim\u0105, t.y. sav\u0119s apdovanojim\u0105 tuomet, kai atliktas koks nors darbas, arba pasiekta u\u017esibr\u0117\u017eto elgesio norma, kuri paties \u017emogaus nustatyta. Savireguliacija, Banduros nuomone, sujungia tris vidinius procesus:<\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Savo veiksm\u0173 steb\u0117jim\u0105;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Savo atlikt\u0173 veiksm\u0173 vertinim\u0105;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Savo veiksm\u0173 planavim\u0105.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Visi \u0161ie procesai yra svarb\u016bs norint pakeisti savo elges\u012f.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span style=\"black;\">Kitas metodas \u2013 <strong>kognityvin\u0117 terapija<\/strong>. Ji kelia prielaid\u0105, kad m\u0105stymas paveikia jausmus. Kognityvin\u0117s terapijos specialistai m\u0117gina \u012fvairiais b\u016bdais i\u0161mokyti \u017emones naujai ir veiksmingai m\u0105styti. Jie teigia, kad reikia keisti \u017emoni\u0173 m\u0105stym\u0105 atskleid\u017eiant pasmerkt\u0173 \u017elugti min\u010di\u0173 absurdi\u0161kum\u0105 \u2013 tuomet pasikeis ir \u017emoni\u0173 pasmerkti \u017elugti jausmai bei veiksmai. Jie stengiasi pakeisti savo klient\u0173 pra\u017e\u016btingus \u012fsitikinimus apie save, savo pad\u0117t\u012f ir ateit\u012f. J\u0173 tikslas \u2013 nuimti \u017emon\u0117ms nuo aki\u0173 juodus akinius, pro kuriuos jie \u017ei\u016bri \u012f gyvenim\u0105 (Myers, 2000, p. 561). <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><strong><span style=\"black;\">Savikontrol\u0117. <\/span><\/strong><span style=\"black;\">Remdamiesi kognityviniais procesais mes galime save reguliuoti. \u017dmon\u0117ms savo elges\u012f reguliuoti padeda m\u0105stymas. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span style=\"black;\">Vatsonas ir Tarpas pasi\u016bl\u0117 penkis elgesio savikontrol\u0117s \u017eingsnius:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span style=\"black;\">Tikslus elgesio, kur\u012f norima keisti \u012fvardinimas.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span style=\"black;\">Pagrindin\u0117s informacijos apie veiksnius, \u012ftakojan\u010dius norim\u0105 pakeisti elges\u012f, rinkimas. Tikslas \u2013 kiek galima tiksliau apibr\u0117\u017eti elges\u012f. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span style=\"black;\">Savikontrol\u0117s programos sudarymas. Kei\u010diamo elgesio pasirei\u0161kimo da\u017enum\u0105 suma\u017einti galima keliais b\u016bdais: sav\u0119s paskatinimas, sav\u0119s baudimas, aplinkos planavimas.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span style=\"black;\">Savikontrol\u0117s programos vykdymas ir \u012fvertinimas. Savikontrol\u0117s program\u0105 vykdyti padeda ra\u0161ti\u0161kas susitarimas su savimi arba kito \u017emogaus dalyvavimas joje. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-18pt;\"><span style=\"black;\">Savikontrol\u0117s programos u\u017ebaigimas. Geriausia program\u0105 u\u017ebaigti laipsni\u0161kai ma\u017einant paskatinim\u0173 da\u017enum\u0105 (Perminas ir kt., 2004, p. 81). <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><strong><span style=\"black;\">Optimizmas<\/span><\/strong><span style=\"black;\">. Kiek bej\u0117giai arba veikl\u016bs \u017emon\u0117s jau\u010diasi parodo j\u0173 pad\u0117tis, pagal optimizmo\/pesimizmo matmen\u012f. Tie, kurie optimisti\u0161kai \u017evelgia \u012f kli\u016btis, laikydami jas laimingais atsitiktinumais, arba naujo po\u017ei\u016brio galimybe, o ne sugeb\u0117jimo \u017eenklu, pasiekia daugiau. Susid\u016brus su nemaloniomis aplinkyb\u0117mis naudingas ne tik pozityvus m\u0105stymas, bet ir truputis realisti\u0161ko pesimizmo (Myers, 2000, p. 499). Linkstantiems \u012f savi\u017eudyb\u0119 \u017emon\u0117ms b\u016btina \u012fkv\u0117pti optimizmo, pasistengti parodyti, kad ne viskas taip blogai ir kad galima rasti i\u0161eit\u012f nesiimant tokios drasti\u0161kos priemon\u0117s kaip savo gyvenimo at\u0117mimas. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span style=\"black;\">Kalb\u0117ti apie pa\u010di\u0105 savi\u017eudyb\u0119 n\u0117ra lengva, o savi\u017eudybi\u0173 prevencijos tema dar nepaprastesn\u0117. Prad\u0117jus gilintis \u012f savi\u017eudybi\u0173 problem\u0105 paai\u0161k\u0117ja, kad savi\u017eudyb\u0117s motyvai gali b\u016bti tokie \u012fvairiapusi\u0161ki, kad beveik ne\u012fmanoma ai\u0161kiai atsakyti, kas i\u0161 tikro jas \u012ftakoja. D\u0117l to kad ir koks b\u016bt\u0173 pasirinktas savi\u017eudybi\u0173 prevencijos kelias b\u016btina u\u017etikrinti, kad jame dalyvaut\u0173 labai \u012fvairi\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 atstovai bei \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyTextIndent\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\">NAUDOTA LITERAT\u016aRA<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\" align=\"center\"><strong><\/strong><\/p>\n<ol>\n<li><span lang=\"LT\">Gailien\u0117 D., \u017demaitien\u0117 N., Trofimova J., Miliukait\u0117 A. \u017diniasklaidoje pateikiam\u0173 savi\u017eudyb\u0117s pavyzd\u017ei\u0173 poveikis paaugliams ir jaunuoliams. Psichologija, 1999, 19 (p. 71-77).<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Keturakis V. Suicidinis procesas. Psichologija, 1994, 13 (p. 104-109).<\/span><\/li>\n<li><span style=\"black;\">Kusta A. Aplankyta <\/span><span style=\"black;\">2008-10-02<\/span><strong><span style=\"black;\"> <\/span><\/strong><span lang=\"LT\"><a href=\"http:\/\/www.jppc.lt\/?_nm_mid=TlN3eUxEZ3NNQ3d3&amp;_nm_lid=0&amp;session=no\">http:\/\/www.jppc.lt\/?_nm_mid=TlN3eUxEZ3NNQ3d3&amp;_nm_lid=0&amp;session=no<\/a>).<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Lekavi\u010dien\u0117 R., Vasiliauskait\u0117 \u017d., Matulien\u0117 G., Antinien\u0117 D. Psichologija \u0161iandien. 2007, (p. 183-190).<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Myers D. G., Psichologija. 2000 (p. 496-565).<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Suveizdyt\u0117 S. Paaugli\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f savi\u017eudyb\u0119. Magistro darbas. 2004.<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A. Asmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas. Sveikatos psichologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Akvil\u0117 \u0160vedait\u0117, SMF-4, 2008-10-13 Savi\u017eudyb\u0117 \u2013 tai mirtis anks\u010diau laiko. Ji apima ir vidin\u0119 sumai\u0161t\u012f ir mint\u012f, kad mirtis atne\u0161 taip laukiam\u0105 i\u0161sivadavim\u0105 ir palengv\u0117jim\u0105. \u0160ioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba b\u016bti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neat\u0161aukiamas. Polinkis \u012f savi\u017eudyb\u0119 susiformuoja m\u0117gd\u017eiojant kit\u0173 elges\u012f. Da\u017eniausiai analizuojant imitacijos mechanizm\u0105 remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":58,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[29,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/333"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/58"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=333"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/333\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":337,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/333\/revisions\/337"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=333"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=333"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=333"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}