{"id":343,"date":"2008-10-14T10:09:37","date_gmt":"2008-10-14T17:09:37","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=343"},"modified":"2008-10-16T02:51:10","modified_gmt":"2008-10-16T09:51:10","slug":"depresija-humanistiniu-egzistenciniu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/14\/depresija-humanistiniu-egzistenciniu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Depresija humanistiniu-egzistenciniu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

Depresijos kilm\u0117<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

Depresija apib\u016bdinama kaip li\u016bdna, prisl\u0117gta asmens b\u016bsena, pasi\u017eyminti prisl\u0117gta nuotaika, energijos stoka, \u017eemu sav\u0119s vertinimu, kalt\u0117s jausmais.\u00a0<\/span>Egzistencinio po\u017ei\u016brio \u0161alininkai teigia, kad depresijos prie\u017eastis yra gyvenimo prasm\u0117s praradimas. Tu\u0161\u010dias, neprasmingas gyvenimas, kur\u012f Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. \u0160i depresijos r\u016b\u0161is yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialist\u0173, asmuo gali \u012fveikti depresij\u0105 atrasdamas tokias prasmes, kurios b\u016bt\u0173 reik\u0161mingos jo gyvenimui. \u0160i\u0173 prasmi\u0173 asmuo negali b\u016bti i\u0161mokytas, jis jas turi atrasti ir i\u0161gyventi pats. <\/span><\/p>\n

Individo gyvenimas yra persmelktas prasm\u0117s. Victor E. Frankl tvirtina, kad prasm\u0117 yra visur, ypa\u010d kan\u010dioje. Kan\u010dia, kuri transformuojama \u012f prasming\u0105 patirt\u012f, ne tik yra i\u0161tveriama, bet ir nesukelia depresijos. Skausmas, mirtis ir kalt\u0117 \u2013 visa tai gali sukelti depresij\u0105, ta\u010diau asmuo gali i\u0161vengti prisl\u0117gtos b\u016bsenos, jei \u0161iuos dalykus suvoks kaip prasming\u0105 patirt\u012f. Kartais nepavyksta pakeisti situacijos, kuri suk\u0117l\u0117 kan\u010di\u0105, ta\u010diau galima pakeisti savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f j\u0105 ir taip i\u0161vengti depresijos. Victor E. Frankl mini atvej\u012f i\u0161 savo praktikos, kurio metu pakeitus \u017emogaus po\u017ei\u016br\u012f \u012f j\u012f i\u0161tikusi\u0105 nelaim\u0119, jis i\u0161gijo. Po \u017emonos mirties \u012f Frankl kreip\u0117si gydytojas, ken\u010diantis nuo depresijos. Kadangi ka\u017ekuris i\u0161 sutuoktini\u0173 ka\u017ekada tur\u0117jo mirti pirmas, tod\u0117l yra geriau, jog gydytojas i\u0161gyveno, o jo \u017emona mir\u0117. Frankl leido vyrui suprasti, kad, jei jis b\u016bt\u0173 mir\u0119s pirmas, jo \u017emonai b\u016bt\u0173 buv\u0119 sunku savimi pasir\u016bpinti. Tada vyras i\u0161 naujo atrado savo gyvenimo prasm\u0119; jis suprato, kad dabar jo misija yra gyventi d\u0117l \u017emogaus, kur\u012f myl\u0117jo, ir tai pad\u0117jo jam susidoroti su depresija. <\/span><\/p>\n

Nesugeb\u0117dami suteikti savo gyvenimui prasm\u0117s, \u017emon\u0117s negyvena pagal savo vertybes ir neatlieka egzistencini\u0173 pasirinkim\u0173, kurie suteikia asmeniui savirealizacijos jausm\u0105. Kai \u017emon\u0117s suvokia, kad nesugeba realizuoti sav\u0119s ir atlikti prasming\u0173 pasirinkim\u0173, jie patiria kalt\u0117s jausm\u0105. Humanistinio po\u017ei\u016brio atstovai kvie\u010dia pa\u017evelgti \u012f savo gyvenim\u0105 ir atvirai sau atsakyti \u012f klausimus: \u201eAr mano gyvenimas tikrai prasmingas?\u201c, \u201eO gal jis pilkas ir vienodas?\u201c. Prie\u017eastis, d\u0117l kurios \u017emon\u0117s savo pasaul\u012f suvokia kaip pilk\u0105 ir nuobod\u0173, yra ne\u012fgyvendinti asmens saviaktualizacijos poreikiai. Nesugeb\u0117jimas realizuoti sav\u0119s sukelia depresyv\u0173 elges\u012f \u2013 apatij\u0105, prisl\u0117gt\u0105 nuotaik\u0105 ir u\u017esisklendim\u0105 savyje. <\/span><\/p>\n

Kaip ir psichodinamin\u0117s teorijos \u0161alininkai humanistai taip pat didel\u012f d\u0117mes\u012f kreipia \u012f savigarbos praradim\u0105, kur\u012f gali sukelti \u0161eimos nari\u0173 ar draug\u0173 netektis, profesin\u0117s nes\u0117km\u0117s (pa\u017eeminimas pareigose, atleidimas i\u0161 darbo). \u017dmon\u0117s yra link\u0119 sieti savo asmenyb\u0119 ir savivert\u0117s jausm\u0105 su vaidmenimis, kuriuos jie atlieka gyvenime (pvz., t\u0117vo, sutuoktinio, darbuotojo vaidmuo). Ta\u010diau, mirus sutuoktiniui, netekus darbo ar vaikams i\u0161sik\u0117lus i\u0161 t\u0117v\u0173 nam\u0173, tapatumas su vaidmenimis yra prarandamas, o tai savo ruo\u017etu suardo m\u016bs\u0173 savivert\u0119 ir paveikia gyvenimo tikslus. Mes galime jaustis tu\u0161ti, nieko verti, nebeturintys tikslo. Depresija yra da\u017ena toki\u0173 praradim\u0173 pasekm\u0117. Ypa\u010d tai pasirei\u0161kia, kai mes savigarb\u0105 grind\u017eiame profesiniais vaidmenimis ar s\u0117kme. <\/span><\/p>\n

Da\u017ena vyr\u0173 depresijos prie\u017eastis yra darbo praradimas. Darbas vyro akimis simbolizuoja jo vert\u0119. Tuo tarpu moterims depresij\u0105 gali sukelti sutuoktinio\/partnerio netektis. Tai ai\u0161kinama tuo, kad vyro vaidmuo \u012ftakoja moters socialin\u012f status\u0105.<\/span><\/p>\n

Humanistai kaip dar vien\u0105 galim\u0105 depresijos kilm\u0117s prie\u017east\u012f nurodo skirtumus tarp asmens idealiojo A\u0161 ir to, kaip jis suvokia savo tikr\u0105j\u012f A\u0161. Depresija gali kilti tada, kai skirtumai tarp idealiojo ir realiojo A\u0161 tampa per dideli, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 juos toleruoti. <\/span><\/p>\n

Humanistinio-egzistencinio po\u017ei\u016brio atstovai taip pat teigia, kad depresija kyla tada, kai suyra asmens \u012f tiksl\u0105 nukreipto elgesio modelis. Kitaip sakant, mes galime kurti ir palaikyti gerus tarpasmeninius santykius, \u012fgyvendinti u\u017esibr\u0117\u017etus tikslus, suvokti sav\u0105j\u012f A\u0161 iki tol, kol kas nors nesuardo m\u016bs\u0173 gyvenimo modelio. Tada ateitis \u017emogui ima atrodyti i\u0161 anksto nulemta, jis nebemato galimybi\u0173 toliau pl\u0117toti savo augimo ir poky\u010di\u0173 modelio. Pvz., jei asmens gyvenimas sukasi apie augimo model\u012f, \u012f kur\u012f \u012ftrauktas ir jam reik\u0161mingas \u017emogus, tai jo netek\u0119s asmuo nebemato galimybi\u0173 toliau siekti savo tiksl\u0173 to modelio ribose. Tai nerei\u0161kia, kad pra\u0117jus ka\u017ekuriam laikotarpiui asmuo negal\u0117s pertvarkyti savo gyvenimo, ta\u010diau \u0161iuo metu jo gyvenimas stovi vietoje. Asmuo pastebi visus negatyvius gyvenimo aspektus, o tai sukelia depresij\u0105. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Depresijos gydymas<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

Logoterapijos tikslas yra sugr\u0105\u017einti depresija sergan\u010diam \u017emogui jo gyvenimo prasm\u0119. To siekiama empati\u0161kai priimant ir suvokiant kliento kan\u010di\u0105, o ne siekiant pabr\u0117\u017eti, kad depresij\u0105 i\u0161provokavusi kan\u010dia yra ka\u017ekas nenormalaus. Logoterapeutas padeda klientui suvokti savo kan\u010dios prasm\u0119 ir skatina j\u012f prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenim\u0105. Frankl teigia, kad klientas turi surasti prasm\u0119 savo kan\u010dioje ir susieti j\u0105 su savo dvasiniu gyvenimu. I\u0161 dvasingumo asmuo pasisemia laisv\u0117s, kuri padeda jam per\u017eengti nepalankias gyvenimo aplinkybes bei prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenim\u0105. Egzistencin\u0117 terapija skatina klient\u0105 nagrin\u0117ti ir suvokti ry\u0161ius tarp depresijos ir egzistencini\u0173 gyvenimo pasirinkim\u0173. Terapeutas padeda klientui suprasti, kad jis yra laisvas pasirinkti gyventi kitaip ir tokiu b\u016bdu suteikti savo gyvenimui prasm\u0119. Humanistinio-egzistencinio po\u017ei\u016brio atstovai siekia, kad klientai \u012fsis\u0105monint\u0173 savo autenti\u0161kus jausmus ir saviaktualizacijos poreikius. Jie padeda klientams suvokti, kad autenti\u0161kumas siejasi su gyvenimu pagal savo vertybes ir pasirinkimus. Pasitenkinimas savimi ir savivert\u0117s jausmas kyla tada, kai asmuo nesistengia apsimesti ka\u017ekuo, kuo jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 n\u0117ra, bei gyvena prasming\u0105 gyvenim\u0105. \u00a0<\/span>\u00a0<\/span>\u00a0<\/span>\u00a0<\/span>\u00a0<\/span>\u00a0<\/span>\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

LITERAT\u016aRA:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Comer, R. J. (2000). Abnormal psychology. Fourth edition<\/em><\/span><\/span><\/li>\n
  2. Davison, G. C., Neale, J. M. (1986). Abnormal psychology. An experimental clinical approach. Fourth edition <\/em><\/span><\/span><\/li>\n
  3. McMahon, F. B., McMahon J. W. (1983). Abnormal behavior: psychology\u2018s view<\/em><\/span><\/span><\/li>\n
  4. Rathus, S. A., Nevid, J. S. (1991). Abnormal psychology <\/em><\/span><\/span><\/li>\n
  5. Sahakian, W. S. (1979). Psychopathology today. The current status of abnormal psychology. Second edition <\/em><\/span><\/span><\/li>\n
  6. www.brain-injury-therapy.com\/articles\/depression.htm<\/span><\/span><\/a><\/span><\/cite><\/cite><\/li>\n
  7. www2.hawaii.edu\/~heiby\/overheads_mood_html\u00a0 <\/span><\/span><\/span><\/span><\/cite><\/em><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Depresijos kilm\u0117 Depresija apib\u016bdinama kaip li\u016bdna, prisl\u0117gta asmens b\u016bsena, pasi\u017eyminti prisl\u0117gta nuotaika, energijos stoka, \u017eemu sav\u0119s vertinimu, kalt\u0117s jausmais.\u00a0Egzistencinio po\u017ei\u016brio \u0161alininkai teigia, kad depresijos prie\u017eastis yra gyvenimo prasm\u0117s praradimas. Tu\u0161\u010dias, neprasmingas gyvenimas, kur\u012f Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. \u0160i depresijos r\u016b\u0161is yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialist\u0173, asmuo gali \u012fveikti depresij\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":12,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[26],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/343"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/12"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=343"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/343\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":357,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/343\/revisions\/357"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=343"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=343"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=343"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}