{"id":345,"date":"2008-10-15T01:59:49","date_gmt":"2008-10-15T08:59:49","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=345"},"modified":"2008-10-16T02:48:36","modified_gmt":"2008-10-16T09:48:36","slug":"345","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/15\/345\/","title":{"rendered":"Elgesio-kognityvin\u0117 terapija ir emociniai sutrikimai"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Giedr\u0117 I\u0161ganaityt\u0117<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Elgesio terapija, kurios filosofin\u0117s \u0161aknys kilo i\u0161 18 am\u017eiaus, emocin\u012f sutrikim\u0105 ai\u0161kina nevalingais refleksais, susiformavusiais d\u0117l atsitiktini\u0173 poveiki\u0173 ankstesniais \u017emogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teorij\u0105, \u017emogus pats negali \u0161i\u0173 s\u0105lygini\u0173 refleks\u0173 pakeisti tik \u017einodamas apie juos ir nor\u0117damas j\u0173 atsikratyti, juos turi \u201epers\u0105lygoti\u201c elgesio terapeutas.<!--more--><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Pagal kognityvin\u0119 terapij\u0105 individo sunkumai daugiausia kyla i\u0161 tam tikr\u0173 tikrov\u0117s i\u0161kraipym\u0173, susijusi\u0173 su klaidingomis prielaidomis ir nuostatomis. \u0160ios klaidingos nuostatos nulemtos nekokybi\u0161ko i\u0161mokimo asmens kognityvin\u0117je raidoje. Nepaisant j\u0173 kilm\u0117s, gana nesunku nusakyti gydymo formul\u0119 \u2013 terapeutas padeda pacientui atskleisti i\u0161kraipymus savo m\u0105styme ir i\u0161mokti alternatyvi\u0173 b\u016bd\u0173 savo patir\u010diai i\u0161reik\u0161ti.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kognityvinis po\u017ei\u016bris emocini\u0173 sutrikim\u0173 samprat\u0105 ir gydym\u0105 priartina prie paciento kasdienio gyvenimo patirties. \u0160is po\u017ei\u016bris yra pacientui prasmingas, nes jis tam tikra prasme susij\u0119s su ankstesne paciento mokymosi patirtimi ir gali didinti pasitik\u0117jim\u0105 savo geb\u0117jimu i\u0161mokti, efektyviai \u012fveikti turimas klaidingas nuostatas, sukelian\u010dias skausming\u0173 simptom\u0173. Be to, emocinius sunkumus pertkeldamas \u012f kasdienio patyrimo srit\u012f ir pritaikydamas \u012fprastus problem\u0173 sprendim\u0173 b\u016bdus, terapeutas gali i\u0161 karto u\u017emegsti ry\u0161\u012f su pacientu.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Stimulas<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>&#8212;&#8211; emocijos (s\u0105lygojimo modelis)<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Stimulas &#8212;&#8212; s\u0105moninga prasm\u0117&#8212;&#8212;&#8211;emocija (kognityvinis modelis)<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><strong>MIN\u010cI\u0172 TURINYS SERGANT NEUROZ\u0116MIS<\/strong> <\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Depresija<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>&#8211; asmenin\u0117s srities nuvertinimas<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Hipomanija \u2013 perd\u0117tas asmenin\u0117s srities vertinimas<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Nerimo neuroz\u0117 \u2013 pavojus asmeninei sri\u010diai <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Fobija \u2013 pavojus susij\u0119s su specifin\u0117mis vengtinomis situacijomis<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Paranoja \u2013 neteis\u0117tas \u012fsiver\u017eimas \u012f asmenin\u0119 srit\u012f<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Isterija \u2013 id\u0117ja apie motorikos arba sensorikos nenormalum\u0105<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u012ekyrumai \u2013 \u012fsp\u0117jimai arba abejon\u0117s<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kompulsija \u2013 nurodymai sau atlikti specifin\u012f veiksm\u0105, kad atremtum pavoj\u0173<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Jei esame susipa\u017ein\u0119 su depresi\u0161k\u0173 pacient\u0173 po\u017ei\u016briais,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>elgesys padeda \u012fgauti prasm\u0119. \u012esijausdami \u012f pacient\u0105 ir tapatindamiesi su juo galime suprasti t\u0105 prasm\u0119, kuri\u0105 jis priskiria savo patyrimui. Tada atsi\u017evelgdami \u012f jo po\u017ei\u016br\u012f, galime pasi\u016blyti jam \u012ftikinam\u0173 paai\u0161kinim\u0173. Depresyvus m\u0105stymas gali stebinti mus iracionalumu ta\u010diau jis turi prasm\u0119 paciento s\u0105vok\u0173 sistemoje. Taigi, psichloginius sunkumus galima \u012fveikti lavinant geb\u0117jim\u0105 \u012f\u017evelgti skirtumus, taisyti klaidas ir ugdantis geriau prisitaikyti padedan\u010dias nuostatas. Kognityvinis psichoterapeutas skatina pacient\u0105 taikyti tuos pa\u010dius sunkum\u0173 sprendim\u0173 b\u016bdus, kuriuos jis taik\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105, taisydamas m\u0105stymo klaidas. Paciento sunkumai kyla i\u0161 tam tikr\u0173 tikrov\u0117s i\u0161kraipym\u0173,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>d\u0117l klaiding\u0173 prielaid\u0173 ir netikslaus suvokimo. Emociniai sutrikimai gali b\u016bti siejami su tam tikrais nesusipratimais kuriuos asmuo per savo gyvenim\u0105 patyr\u0117 daug kart\u0173. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Depresi\u0161k\u0173 pacient\u0173 mintys sukasi apie reik\u0161ming\u0105 netekt\u012f. \u0160i\u0105 tem\u0105 galima suformuluoti, kaip kognityvin\u0117 triad\u0105 \u2013 neigiamas A\u0161 vaizdas, neigiama gyvenimo patirties interpretacija, nihilistinis po\u017ei\u016bris \u012f ateit\u012f. Nepataisomas praradimo jausmas ir neigiami l\u016bkes\u010diai sukelia tipi\u0161kas su depresija siejamas emocijas: li\u016bdes\u012f, nusivylim\u0105 ir apatij\u0105. Pranyksta savaimin\u0117 konstruktyvi motyvacija. Hipomanijos arba manijos atveju paciento min\u010di\u0173 turinys yra prie\u0161i\u0161kas depresi\u0161koms mintims. Visus patyrimo faktus jis vertina labai pozityviai, nerealisti\u0161kai tikisi palanki\u0173 savo pastang\u0173 rezultat\u0173, pervertina savo sugeb\u0117jimus. Teigiami vertinimai sukelia pakil\u0119 nuotaik\u0105.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Sergant derpresija pacienyto asmenyb\u0117 tampa daug pana\u0161esn\u0117 \u012f kit\u0173 sergani\u010di\u0173j\u0173 depresija asmenybes, nei \u012f buvusi\u0105j\u0105 anks\u010diau. Jis mano, kad jam tr\u016bksta kokio nors dalyko arba savyb\u0117s, kuri\u0105 laiko b\u016btina laimei.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Paciento li\u016bdesys yra nei\u0161viangama<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>netekties jausmo, pesimizmo ir savikritikos pasekm\u0117. Neviltis \u017eluigdo motyvacij\u0105: pacientas praranda vidin\u012f stimul\u0105 imtis kokios nors konstruktyvios veiklos, nes tikisi tik neigiam\u0173 bet kuri\u0173 veiksm\u0173 rezultat\u0173. Toks pesimizmas galiausiai veda prie noro nusi\u017eudyti. \u012evairios depresin\u0117s elgesio aprai\u0161kos pvz.: inerti\u0161kumas, greitas nuovargis, taip pat yra negatyvi\u0173 kognicij\u0173 padarinys. Inerti\u0161kumas ir pasyvumas siejasi su spontani\u0161kos motyvacijos praradimu. Greitas nuovargis kyla i\u0161 nuolatinio nes\u0117km\u0117s laukimo. Vegetaciniai depresijos po\u017eymiai \u2013 lytinio potraukuo, apetito praradimas, miego sutrikimai- yra fiziologiniai tam tikro psichologinio sutrikimo sergant derpresija palydovai. Fiziologiniai depresijos po\u017eymiai gali b\u016bti laikomi analogi\u0161kais vegetaciniams nerimo simptomams.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Nuolatin\u012f b\u016bkl\u0117s blog\u0117jim\u0105 sergant depresija gali paai\u0161kinti gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io modelis. D\u0117l neigiam\u0173 nuostat\u0173 pacientas savo blog\u0105 nuotaik\u0105 , netekties jausm\u0105 ir fizinius simptomus interpretuoja neigiamai. Jis daro i\u0161vad\u0105<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>apie nepataisomus savo tr\u016bkumus, kuri sustiprina neigiamus l\u016bkes\u010dius ir neigiama A\u0161 vaizd\u0105. D\u0117l to pacientas dar labiau nuli\u016bsta ir trok\u0161ta i\u0161vengti aplinkos \u201ereikalavim\u0173\u201c. Taigi ydingas ratas u\u017esidaro.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kadangi ir pagrindin\u0117 psichologin\u0117 <em>problema<\/em>, ir psichologinis <em>vaistas <\/em>susij\u0119s su<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>paciento m\u0105stymu (arba pa\u017einimu). \u0160i\u0105 pagalbos r\u016b\u0161\u012f vadiname kognityvine terapija. Pla\u010diausia prasme kognityvin\u0119 terapij\u0105 sudaro visi metodai, kurie palengvina psichologin\u012f stres\u0105 klaiding\u0173 s\u0105vok\u0173 ir signal\u0173 sau koregavimo priemon\u0117mis.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Asmens emocijas mes pasiekiame per jo kognicijas. I\u0161taisydami klaidingus \u012fsitikinimus, galime nuslopinti arba pakeisti perd\u0117tas, netinkamas emocines reakcijas. <strong>Intelektualin\u012f <\/strong>metod\u0105 sudaro klaiding\u0173 \u012fsivaizdavim\u0173 nustatymas, patikrinimas ir pakeitimas tinkamesn\u0117mis s\u0105vokomis. <strong>Patyriminis metodas<\/strong> suteikia pacientui patyrimo, kuris pats savaime yra tiek paveikus, kad pakei\u010dia klaidingus \u012fsitikinimus. Bendravimas su \u017emon\u0117mis tam tikrose organizuotose situacijose padeda tikrovi\u0161kiau suvokti kitus ir tod\u0117l pakeisti netinkamas neadaptyvias reakcijas j\u0173 at\u017evilgiu.<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>Susitikim\u0173 grup\u0117se \u012fgyjama tarpasmenin\u0117 patirtis kartais sugriauna neadaptyvias nuostatas, blokuojan\u010dias labai asmeni\u0161k\u0173 jausm\u0173 i\u0161rei\u0161kim\u0105. <strong>Elgesio metodas<\/strong> skatina ugdytios tam tikras elgesio formas, kurios v\u0117liau padeda pacientui pakleisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f save ir real\u0173 pasaul\u012f. Kognityvin\u0117s technikos labiausiai tinka \u017emon\u0117ms, kurie sugeba steb\u0117ti ir apmastyti savo mintis ir fantazijas. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Bendra terapin\u0117 strategija.<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Terapini\u0173 taktik\u0173, kurias gali taikyti kognityvin\u0117s terapijos specialistas, yra tiek daug, kad, jei jis nunumato bendrosios atvejo startegijos, terapija gali virsti keista bandym\u0173 ir klaid\u0173 grandine. Principai, sudarantys kognityvin\u0117s terapijos schem\u0105: tai min\u010di\u0173 i\u0161kreipimo, \u012fsakin\u0117jimo ir priekai\u0161t\u0173 sau, daran\u010di\u0173 \u017emog\u0173 nelaiming\u0105 ir luo\u0161inin\u010di\u0173 j\u012f, atskleidimas ir m\u0117ginimas pad\u0117ti pacientui per\u017ei\u016br\u0117ti tas taisykles, kurios nulemia \u0161iuos klaidingus signalus sau. Kai kurie kognityvin\u0117s terapijos specialist\u0173 taikomi metodai yra pana\u0161\u016bs \u012f b\u016bdus, anks\u010diau pacient\u0173 s\u0117kmingai taikytus problemoms spr\u0119sti. Terapeutas su pacientu sistemingiau nagrin\u0117ja psichologines problemas, kuri\u0173 pastarasis nei\u0161steng\u0117 i\u0161spr\u0119st savaranki\u0161kai. Specifiniai veiksmai yra tikslus sunkum\u0173 srities apibr\u0117\u017eimas, tr\u016bkstamos informacijos surinkimas, ry\u0161i\u0173 tarp duomen\u0173 nustatymas ir apibendrinim\u0173 suformulavimas. Tada terapeutas padeda pacientui pa\u010diam pakoreguoti savo patyrimo interpretavimo ir elgesio reguliavimo b\u016bdus.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt 0.25in;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Naudota literat\u016bra:<\/span><\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt 0.25in;\"><strong><\/strong><span style=\"small;\"><span style=\"Calibri;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Davison, G.L. Neale, J.M., Kring, A.M. Abnormal psychology (9th<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>edt.) Wiley: 2004.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt 0.25in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Calibri;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Beck, A.T. Kognityvin\u0117 terapija ir emociniai sutrikimai. Vilnius, 2005. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 10pt 0.25in;\"><strong><span style=\"EN-US;\"><span style=\"Calibri;\">\u00a0<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Giedr\u0117 I\u0161ganaityt\u0117 Elgesio terapija, kurios filosofin\u0117s \u0161aknys kilo i\u0161 18 am\u017eiaus, emocin\u012f sutrikim\u0105 ai\u0161kina nevalingais refleksais, susiformavusiais d\u0117l atsitiktini\u0173 poveiki\u0173 ankstesniais \u017emogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teorij\u0105, \u017emogus pats negali \u0161i\u0173 s\u0105lygini\u0173 refleks\u0173 pakeisti tik \u017einodamas apie juos ir nor\u0117damas j\u0173 atsikratyti, juos turi \u201epers\u0105lygoti\u201c elgesio terapeutas.<\/p>\n","protected":false},"author":19,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[26],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/345"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/19"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=345"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/345\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":355,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/345\/revisions\/355"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=345"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=345"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=345"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}