{"id":347,"date":"2008-10-15T08:58:11","date_gmt":"2008-10-15T15:58:11","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=347"},"modified":"2008-10-16T02:45:53","modified_gmt":"2008-10-16T09:45:53","slug":"nuotaikos-sutrikimai-ir-psichodinamine-psichoterapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/15\/nuotaikos-sutrikimai-ir-psichodinamine-psichoterapija\/","title":{"rendered":"Nuotaikos sutrikimai ir psichodinamin\u0117 psichoterapija"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"auto;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai da\u017enai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat \u012fvairius psichikos sutrikimus: asmenyb\u0117s sutrikimus, priklausomyb\u0117s ligas, \u0161izoafektinius sutrikimus, organines smegen\u0173 ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaik\u0173 stabilizatoriai, taip pat depresijai ir bipoliniam sutrikimui gydyti naudojama psichoterapija. Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesn\u012f paciento vaidmen\u012f. Ji padeda ligoniams i\u0161siugdyti emocin\u0117s savireguliacijos \u012fg\u016bd\u017eius ir ateityje efektyviau susidoroti su krizin\u0117mis situacijomis. Ta\u010diau jei nuotaikos sutrikim\u0173 turintiems pacientams yra asmenybes sutrikim\u0173, gydymas \u012fgis tam tikro specifi\u0161kumo. Asmenyb\u0117s<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">patologija<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">da\u017enai<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">pasunkina<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">terapij\u0105<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">ir<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">gali<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">pabloginti<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">jos<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">rezultatus<\/span>.<!--more--><\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Depresija<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p style=\"36pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagal TLK \u2013 10 depresij\u0105 apib\u016bdina \u0161ie po\u017eymiai: li\u016bdna nuotaika, suma\u017e\u0117j\u0119 interesai, pasitenkinimas ir energija, padid\u0117j\u0119s nuovargis, ma\u017eas aktyvumas. Pamin\u0117tus po\u017eymius gali lyd\u0117ti ir kiti simptomai: susilpn\u0117jusi koncentracija ir d\u0117mesys, suma\u017e\u0117j\u0119s sav\u0119s vertinimas, kalt\u0117s ir bausm\u0117s jausmai, bevilti\u0161kumas, savi\u017eudybin\u0117s id\u0117jos, sutrik\u0119s miegas ar apetitas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"auto;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagal psichodinamin\u012f po\u017ei\u016br\u012f min\u0117tus depresijos simptomus pajunta beveik kiekvienas, i\u0161gyvenantis netekt\u012f, tod\u0117l psichologini\u0173 depresijos prie\u017eas\u010di\u0173 galima ie\u0161koti u\u017esit\u0119susioje ar nes\u0117kmingai i\u0161gyventoje gedulo situacijoje. Depresij\u0105, anot \u0161ios krypties autori\u0173, gali sukelti netgi ne b\u016btinai reali \u017emogaus netektis, bet ir simbolin\u0117, \u012fsivaizduojama netektis, pavyzd\u017eiui, ilgai laukto paauk\u0161tinimo pareigose negavimas. \u0160ios krypties psichoterapijoje daug dirbama su nei\u0161reik\u0161tu pyk\u010diu, netekties jausm\u0173 patirt\u0173 praeityje \u012fsis\u0105moninimu. Psichodinamin\u0117s psichoterapijos metu pacientas i\u0161moksta adekva\u010diai save vertinti, suvokti vidinius pas\u0105mon\u0117s konfliktus ir motyvacijas, galin\u010dius lemti ir palaikyti depresij\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"auto;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vadovaujanti psichoanalitin\u0117-psichodinamin\u0117 psichoterapija Taikomi \u012ftaigos metodai hipnoz\u0117s seanso metu ar budraujant. Efektyvi yra autogenin\u0117 treniruot\u0117 (savitaiga), kuri pagerina \u017emogaus savijaut\u0105. Naudojamos technikos \u2013 bendravimas, vilties stiprinimas, \u012ftaiga, mokymas (informavimas ir vaidmen\u0173 treniravimas), dr\u0105sinimas matyti emocines problemas, katarsio skatinimas, realyb\u0117s suvokimo korekcija ir kt. (psichodinamin\u0117s psichoterapijos praktikoje naudojamasi vis\u0173 psichoanaliz\u0117s kryp\u010di\u0173 teorija: var\u0173 teorija, ego psichologija, savasties psichologija, objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 teorija ir t.t.)<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p style=\"36pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Daugelis pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 depresija, jau\u010diasi izoliuoti ir bevilti\u0161ki. Tod\u0117l empati\u0161ka pa\u017ei\u016bra ir paciento palaikymas yra svarb\u016bs pokalbio komponentai. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Juos reikia nuraminti, sakant, kad bus suteikta pagalba, kad depresija yra pagydoma, kaip da\u017enai ja sergama. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vengti lengvab\u016bdi\u0161ko, tu\u0161\u010dio optimizmo (&#8220;nusi\u0161ypsokite, viskas n\u0117ra taip blogai&#8221;), kur\u012f pacientai suvokia kaip empatijos tr\u016bkum\u0105. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ie\u0161koti stres\u0173, veiksni\u0173, kurie palaiko depresij\u0105. Asmenys, juos \u017einodami, ma\u017eiau jaus kalt\u0117s jausm\u0105, geriau save vertins. \u017dmogaus kalt\u0117s jausmas gali suma\u017e\u0117ti ir tuomet, kai jam paai\u0161kinama, jog depresija bei somatin\u0117s ligos yra pana\u0161ios ir jas reikia gydyti. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Bipolinis afektinis sutrikimas<\/strong><\/span><\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n<p style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"italic;\">Bipoliniams nuotaikos sutrikimams b\u016bdingi pasikartojantys (ma\u017eiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo lygio pakitimo epizodai, kuri\u0173 metu nuotaika tampa pakili, padid\u0117ja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablog\u0117ja, o energija bei aktyvumas suma\u017e\u0117ja (depresija). <\/span><\/span><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\">Kaip gretutiniai sutrikimai da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja priklausomyb\u0117 nuo alkoholio (su visomis socialin\u0117mis pasekm\u0117mis), narkomanija, nusikalstamumas, polinkis \u012f azartinius \u017eaidimus, nerimo sutrikimai (potrauminio streso sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas), savi\u017eudyb\u0117.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Gydant ligonius, sergan\u010dius bipoliniu afektiniu sutrikimu, i\u0161kyla daug psichosocialinio pob\u016bd\u017eio problem\u0173. Vien medi\u00adkamentinis gydymas neu\u017etikrina ilgalai\u00adkio gydymo efekto, nes ligoniai da\u017enai d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra link\u0119 gydym\u0105 nutraukti<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>(pvz., manijos ar hipomanijos b\u016bsena da\u017enai suvokiama kaip pozityvi, nes suteikia energijos ant\u00adpl\u016bd\u012f, kuris labai kontrastuoja su depresi\u00adniu epizodu), tod\u0117l manijos ir depresijos epizodai link\u0119 kartotis. Jei kitos ligos la\u00adbiau veikia pat\u012f pacient\u0105, tai bipolinio su\u00adtrikimo atveju nuken\u010dia ir \u0161alia ligonio esantys \u0161eimos nariai, draugai, bendra\u00addarbiai. Tod\u0117l \u0161iam sutrikimui naudinga taikyti \u0161eimos psichodinamin\u0119 psichoterapij\u0105. \u0160eimos terapijos metu siekiama suma\u00ad\u017einti tarpusavio santyki\u0173 \u012ftamp\u0105, panaikin\u00adti kasdienio streso \u0161altinius, taip sudarant palankesn\u0119 psichologin\u0119 atmosfer\u0105 ir su\u00adma\u017einant pa\u016bm\u0117jim\u0173 rizik\u0105.<\/span><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Naudojamos technikos \u2013 afekt\u0173 steb\u0117jimas, objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 istorijos nagrin\u0117jimas esminiais afektiniais momentais, prisiri\u0161imo stili\u0173 vertinimas, kontraperk\u0117limo naudojimas perk\u0117limo ai\u0161kinimui, sekso terapijos integravimas, darbas su sapnais ir fantazijomis, gynybini\u0173 modeli\u0173 integracija, nerimo supratimas.<\/span><\/span><\/span>\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Taip pat svarbu:<\/span><\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">pasitik\u0117jimo savimi lavinimas;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">vaidmens, atitinkan\u010dio pageidauja\u00adm\u0105 elges\u012f, atlikimas;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">problemini\u0173 situacij\u0173 \u012fveikimo tre\u00adniruot\u0117 (pirmiausia problemos for\u00admulavimas, po to alternatyv\u0173 paren\u00adgimas<span style=\"yes;\">\u00a0\u00a0 <\/span>ir<span style=\"yes;\">\u00a0\u00a0 <\/span>pa\u010dios<span style=\"yes;\">\u00a0\u00a0 <\/span>tinkamiausios parinkimas. Tai labai tinka pacien\u00adtams, kurie nepamatuotai reaguoja \u012f problem\u0173 sunkumus arba link\u0119 \u012f perd\u0117tas ir impulsyvias reakcijas).<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\">Optimaliausias bipolinio afektinio su\u00adtrikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymosi pla\u00ad<\/span><span style=\"11.0pt;\" lang=\"LT\">nas, apimantis <span style=\"bold;\">medikament\u0173 vartoji\u00adm\u0105, mokym\u0105 ir psichoterapij\u0105<\/span>.<\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><\/span><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Psichodinamin\u0117 psichoterapija<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p style=\"36pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Psichodinamin\u0117s psichoterapijos s\u0105voka apima terapinio bendradarbiavimo i\u0161vystym\u0105, pastangas pad\u0117ti pacientui s\u0105moningai suvokti gynybini\u0173 mechanizm\u0173, intrapsichini\u0173 konflikt\u0173 bei pas\u0105monini\u0173 veiksni\u0173 \u012ftak\u0105 simptom\u0173 i\u0161sivystymui bei elgesio dinamikai. Ta\u010diau psichodinamin\u0117 psichoterapija gali b\u016bti labai skirtinga, ji gali svyruoti nuo psichoanaliz\u0117s iki trumpalaik\u0117s palaikomosios psichodinamin\u0117s psichoterapijos. Gydant nuotaikos sutrikimus psichoterapija da\u017eniausiai yra derinama su medikamentais. <\/span>Tyrimais psichoterapijos veiksmingumas buvo ivertintas 73 proc., o kombinuotos terapijos \u2013 81 proc. Buvo pastebeta, kad ilgalaikes terapijos metu net t\u0173 pacient\u0173, kuri\u0173 elgesys iki terapijos buvo nepakankamai adaptyvus, gynybos mechanizmai tapo daug brandesni, elgesys adaptyvesnis. Tiek depresijos, tiek nerimo simptomai suma\u017eejo. Idomu pastebeti ir tai, kad \u0161ie poky\u010diai ap\u0117m\u0117 ir vidinius dinaminius paciento pasikeitimus, tai rodo geresn\u012f prisitaikym\u0105, padidejusi\u0105 tolerancij\u0105 stresui bei suma\u017eejus\u012f depresijos laipsn\u012f. Manoma, kad pacientus, sergancius letine arba pasikartojancia depresija bei ken\u010diancius nuo asmenybes sutrikim\u0173, daug naudingiau gydyti ilgalaike psichodinamine psichoterapija (ne ma\u017eiau kaip 3 m.). Dauguma tyrim\u0173 teigia, kad ilgalaik\u0117s psichodinamin\u0117s psichoterapijos metu ne tik susilpneja depresijos simptomai, bet ir pager\u0117ja paciento asmenyb\u0117s charakteristikos. <\/span><\/span><\/p>\n<p style=\"36pt;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"36pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span>Jasulaitis M., Neverauskas J. <em>K\u0105 reikia \u017einoti apie depresij\u0105 ir jos gydym\u0105<\/em>. Prieiga per internet\u0105: <a href=\"http:\/\/www.neuromedicina.lt\/index2.php?pagrid=20&amp;veiksmas=straipsnis&amp;id=18\">http:\/\/www.neuromedicina.lt\/index2.php?pagrid=20&amp;veiksmas=straipsnis&amp;id=18<\/a><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\">Kvedarauskas J. (2004) <em>Psichikos norma ir sutrikimai: keletas pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 lietuvi\u0173 poezijos<\/em>. Prieiga per internet\u0105: <a href=\"http:\/\/www.lhpa.lt\/pakeitimai\/duomenys\/a9.doc\">http:\/\/www.lhpa.lt\/pakeitimai\/duomenys\/a9.doc<\/a><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Lovikien\u0117 D. <em>Psichodinamin\u0117 psichoterapija ir nuotaikos sutrikimai<\/em>. Nerv\u0173 ir psichokos ligos, 2006 \u2013 nr. 2<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><em><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Nuotaikos (afektiniai) sutriki<\/span><\/em><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">mai. Prieiga per internet\u0105: <a href=\"http:\/\/www.agora-fobija.lt\/default.asp?DL=L&amp;TopicID=9&amp;Code\">http:\/\/www.agora-fobija.lt\/default.asp?DL=L&amp;TopicID=9&amp;Code<\/a>=<em><\/em><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai da\u017enai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat \u012fvairius psichikos sutrikimus: asmenyb\u0117s sutrikimus, priklausomyb\u0117s ligas, \u0161izoafektinius sutrikimus, organines smegen\u0173 ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaik\u0173 stabilizatoriai, taip pat [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":32,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[26],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/347"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/32"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=347"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/347\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":352,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/347\/revisions\/352"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=347"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=347"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=347"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}