Klinikinei psichologijai kaip savaranki\u0161kai psichologijos sri\u010diai yra \u0161iek tiek daugiau nei 100 met\u0173. Klinikin\u0117s psichologijos krik\u0161tat\u0117viu yra laikomas Lightner Witmer (1867-1958), kuris 1896 metais Pensilvanijos universitete, JAV, \u012fk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u0105 psichologijos klinik\u0105. \u0160i klinika buvo skirta pad\u0117ti vaikams, turintiems mokymosi problem\u0173 ir buvo gana didel\u0117 naujov\u0117, nes psicholog\u0173, teikian\u010di\u0173 praktines paslaugas tuo metu buvo ma\u017eai. Did\u017eioji dalis to met\u0173 psicholog\u0173 buvo mokslininkai, dirbantys universitetuose, psichologo praktiko profesija dar tik formavosi. Witmer ind\u0117lis ypa\u010d reik\u0161mingas tuo, kad jis paskatino taikomosios klinikin\u0117s psichologijos raid\u0105. 1907 metais b\u016btent Witmer pasi\u016bl\u0117 nauj\u0105 psicholog\u0173 specializacij\u0105, kuri\u0105 pavadino klinikine psichologija, ir \u012fk\u016br\u0117 tokio pat pavadinimo studij\u0173 program\u0105 universitete. Tais pa\u010diais metais Witmer i\u0161leido ir pirm\u0105j\u012f klinikin\u0117s psichologijos periodin\u012f leidin\u012f – \u017eurnal\u0105 pavadint\u0105 \u201ePsichologijos klinika” (The Psychological Clinic), kuris pad\u0117jo klinikinei psichologijai susiformuoti kaip specializacijai. Witmer darbai dav\u0117 post\u016bm\u012f atsirasti pana\u0161ioms mokymo programos kituose universitetuose, daug\u0117jo leidini\u0173, psicholog\u0173 teikian\u010dias praktines paslaugas. Did\u0117jo ir \u0161i\u0173 paslaug\u0173, ypa\u010d psichologin\u0117s diagnostikos poreikis. 1919 metais Amerikos psicholog\u0173 asociacijoje (APA) buvo \u012fregistruota klinikin\u0117s psichologijos sekcija, taigi specializacija tapo oficialiai pripa\u017einti psicholog\u0173 bendruomen\u0117s.<\/p>\n
Auk\u0161\u010diau pateikti faktai yra formalusis klinikin\u0117s psichologijos gimimas. Ta\u010diau tikrosios klinikin\u0117s psichologijos i\u0161takos yra \u017eymiai gilesn\u0117s. Visais laikas \u017emon\u0117s sirgo ir tur\u0117jo problem\u0173, steng\u0117si jas suprasti, paai\u0161kinti ir \u012fveikti. Daugelis klinikin\u0117s psichologijos teorij\u0173, terapini\u0173 metod\u0173 turi savo atitikmenis senovin\u0117se religin\u0117se tradicijose, apeigose, ritualuose. Net ir \u0161iandien, kai mokslas yra stipriai pa\u017eeng\u0119s \u012f priek\u012f, greta klinikin\u0117s psichologijos sau viet\u0105 randa \u012fvair\u016bs parapsichologai, u\u017ekalb\u0117tojai, \u201ehealeriai”, magai, pikt\u0105sias dvasias i\u0161varin\u0117ja egzorcistai. Net pa\u010dioje psichologijoje kai kurie gydymo metodai atrodo pritrenkiantys (pavyzd\u017eiui, Rusijoje praktikuojamas alkoholizmo gydymas plakimu). Kartais darosi sunku atsirinkti, kuo tik\u0117ti, k\u0105 atmesti, ypa\u010d, kai klientas teigia, kad nuo b\u016br\u0117jos patarimo jam tikrai pager\u0117jo. Kyla klausimas, kas yra tikra?<\/p>\n
Negaliu sakyti, kad pati sau iki galo atsakiau \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, ta\u010diau klinikin\u0117s psichologijos istorija padeda pamatyti svarbius pasikartojimus, i\u0161 kuri\u0173 galima \u0161io to pasimokyti, ar bent jau atsirinkti, kas man yra svarbiau. Taigi \u0161io straipsnelio tikslas n\u0117ra pristatyti i\u0161sami\u0105 klinikin\u0117s psichologijos istorin\u0119 ap\u017eval\u0105 (tie, kurie nuo\u0161ird\u017eiai domisi istorija gali apie tai pla\u010diau paskaityti kuriame nors vadov\u0117lyje, pavyzd\u017eiui, Trull, T.J. Clinical Psychology. (7th edt.). Wadsworth\/Thomson Learning: 2005), o tiesiog parodyti po\u017ei\u016brio \u012f \u017emog\u0173 ir jo sunkumus poky\u010dius. Ta\u010diau reikia pabr\u0117\u017eti, kad tai mano interpretacijos. Pavadinimai, kuriais a\u0161 toliau i\u0161skiriu skyrelius, n\u0117ra \u012fprastai naudojami apra\u0161omiems laikme\u010diams apib\u016bdinti, tai daugiau mano bandymas atskleisti pagrindin\u012f laikme\u010dio asmens problem\u0173 matymo metod\u0105.<\/p>\n
Kai \u017ei\u016briu \u012f sergant\u012f \u017emog\u0173, a\u0161 matau dievus…<\/strong> Kai \u017ei\u016briu \u012f sergant\u012f \u017emog\u0173, a\u0161 matau jo k\u016bn\u0105…<\/strong> Somatogenez\u0117s atveju asmuo su savo liga yra susij\u0119s, gali j\u0105 veikti bandydamas atstatyti savo k\u016bno funkcijas. Tai gali b\u016bti poilsis, dietos, tam tikras dienos re\u017eimas, vaist\u0173 vartojimas. Ta\u010diau asmuo tarsi suskaidomas \u012f dvi dalis: jis ir jo serganti dalis, kuri kelia jam r\u016bpes\u010dius. Gydytojas ar teikiantis pagalb\u0105 asmuo v\u0117l gi u\u017esiima ne visu \u017emogumi, o sergan\u010dia dalimi. Kaip teigia Kepinski (2008): “Gyvas individas \u010dia tarytum i\u0161keltas u\u017e skliaust\u0173, tyr\u0117jas u\u017esiima tik tam tikru rei\u0161kiniu” (354 psl.).<\/em><\/p>\n Jokiu b\u016bdu nenoriu atmesti somatogenez\u0117s teorijos. K\u016bno funkcijos yra neatsiejamai susijusios su m\u016bs\u0173 psichikos veikla (pavyzd\u017eiui, tai, kad a\u0161 jau\u010diuosi nelaimingas, gali b\u016bti susij\u0119 ne vien su tuo, kad ka\u017ekas mano gyvenime labai ne taip klostosi, bet ir su tuo, kad a\u0161 tiesiog vartoju per daug cukraus ir kofeino). Kuo daugiau psichologas \u017eino apie biologinius psichikos ir jos sutrikim\u0173 mechanizmus, tuo geriau jis gali bendradarbiauti su gydytojais, suprasti ir integruoti j\u0173 taikomus gydymo metodus, tuo geriau jis gali \u012fvertinti problemos lyg\u012f, prie\u017eastis, suvokti savo galimybi\u0173 ribas. Ta\u010diau paprasto \u017emogaus, neturin\u010dio didelio medicininio i\u0161prusimo,\u00a0atveju, psichikos\u00a0problem\u0173 paai\u0161kinimas remiantis biologiniais poky\u010diais ne daug kuo skiriasi nuo demonizmo. Kepinski (2008) ra\u0161o:<\/p>\n Ligonis nemano es\u0105s nesveikas kaip visuma, nesveika tik jo dalis: \u0161irdis, kepenys “nervai” ir pan. \u0160itaip jis atmeta blog\u012f nuo sav\u0119s ir suver\u010dia kalt\u0119 atskiram organui, kuris pasidaro jam ka\u017ekoks svetimas, paslaptingas ir bloga lemiantis. […] Jie trok\u0161ta, kad gydytojas blogio prie\u017east\u012f\u00a0pa\u0161alint\u0173 stebuklingais vaistais, hipnoze ir pan., kad i\u0161vaduot\u0173 juos i\u0161 to, kas kamuoja”. (357 psl.)<\/p><\/blockquote>\n A\u0161 ne\u017ei\u016briu ir nematau…<\/strong>
\nKepinski (2008) teigia: \u201eNeperdedant galima sakyti, kad medicina prasid\u0117jo nuo psichoterapijos. Tai b\u016bdavo u\u017ekeikimai ir paslaptingos mag\u0173 apeigos, siaubingos kauk\u0117s, ritualiniai \u0161okiai, kurie baigdavosi hipnoz\u0117s transu” (321 psl.).<\/em> Nepaisant tam tikr\u0173 pana\u0161um\u0173 su \u0161iuolaikiniais gydymo metodais, archainis po\u017ei\u016bris \u012f psichikos sutrikimus i\u0161 esm\u0117s skiriasi nuo \u0161iuolaikinio. Tuometinis psichikos ir k\u016bno negali\u0173 paai\u0161kinimas r\u0117m\u0117si demonologija<\/strong>, tai yra tik\u0117jimu, jog negalios atsiranda d\u0117l prie\u0161i\u0161kos dvasios\/demono apsigyvenimo \u017emoguje. I\u0161 to i\u0161plaukiantis gydymo metodas buvo egzorcizmas, t.y. prie\u0161i\u0161k\u0173 dvasi\u0173 i\u0161varymas \u012fvairiais ritualais, kurie gal\u0117jo b\u016bti intensyvios maldos, triuk\u0161mo k\u0117limas, bjauraus skonio g\u0117rim\u0173 girdymas, ar net drasti\u0161ki metodai, tokie kaip plakimas ar marinimas badu, kad piktai dvasiai pasidaryt\u0173 k\u016bne nebepaken\u010diama (Davison, Neale, 2004).
\nVienas i\u0161 svarbiausi\u0173 tokio po\u017ei\u016brio aspekt\u0173, kad liga suvokiama kaip ka\u017ekas visi\u0161kai svetimo, atskiro, kokybi\u0161kai skirtingo nuo \u017emogaus. Gydymas su \u017emogumi i\u0161 tikro neturi nieko bendro, ry\u0161ys yra tarp egzorcisto ir demono.<\/p>\n
\nPirmas ai\u0161kus bandymas atskirti medicin\u0105, magij\u0105, religij\u0105 ir prietarus yra Hipokrato (460?-377? pr.Kr) darbai. Hipokratas steng\u0117si paneigti senov\u0117s graik\u0173 tik\u0117jim\u0105, kad ligos yra dievo si\u0173stos bausm\u0117s, ir teig\u0117, kad j\u0173 prie\u017eastys yra nat\u016bralios. Hipokratas teig\u0117, kad u\u017e s\u0105mon\u0117s veikl\u0105, intelekt\u0105 ir emocijas yra atsakingos smegenys, o m\u0105stymo ir elgesio sutrikimai kyla d\u0117l ka\u017ekokios smegen\u0173 patologijos. Taigi Hipokratas yra laikomas vienu i\u0161 pirm\u0173j\u0173 somatogenez\u0117s<\/strong> teorijos atstov\u0173. Remiantis \u0161iuo po\u017ei\u016briu mintys ir veiksmai sutrinka, kai ka\u017ekas negerai yra su m\u016bs\u0173 k\u016bnu. \u0160ia id\u0117ja remiasi ir \u0161iuolaikinis biologinis po\u017ei\u016bris, ja pagr\u012fstas psichofarmakologinis gydymas.<\/p>\n
\nProgresyvios senov\u0117s graik\u0173 gydytoj\u0173 id\u0117jos buvo pamir\u0161tos prasid\u0117jus Tamsiesiems am\u017eiams (nuo II a.), kai gydytojus ir mokslininkus v\u0117l pakeit\u0117 kunigai ir egzorcistai. Kaip nurodo Davison ir Neale (2004) pradedant tryliktuoju am\u017eiumi Europa tapo tiesiog aps\u0117sta id\u0117jos apie raganas ir velnius, kuri\u0173 veikla buvo bandoma paai\u0161kinti visas socialines nelaimes ir neramumus. Psichikos ligomis sergantys \u017emon\u0117s taip pat da\u017enai buvo laikomi aps\u0117staisiais. Ta\u010diau tuo pa\u010diu laikme\u010diu \u0117m\u0117 steigtis ir pirmosios prieglaudos psichikos ligomis sergantiems \u017emon\u0117ms. Nuo tryliktojo am\u017eiaus nepakaltinamumo terminas atsiranda teismo procesuose. Nepakaltinamumas buvo pripa\u017e\u012fstamas, kai buvo \u012frodoma sutrikusi kaltinamo orientacija, intelektas, kasdieniniai gyvenimo \u012fg\u016bd\u017eiai. Keistas elgesys da\u017enai buvo ai\u0161kinamas ir fizin\u0117mis ligomis ar traumomis, taip pat emociniais \u0161okais. Ta\u010diau patys ligoniai da\u017eniausiai buvo tiesiog izoliuojami, vyrauja \u012fsitikinimas, kad psichikos ligos i\u0161 esm\u0117s\u00a0yra nei\u0161gydomos.<\/p>\n