{"id":362,"date":"2008-10-20T01:06:25","date_gmt":"2008-10-20T08:06:25","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=362"},"modified":"2008-10-20T05:28:27","modified_gmt":"2008-10-20T12:28:27","slug":"nuotaikos-sutrikimai-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/20\/nuotaikos-sutrikimai-2\/","title":{"rendered":"Interpersonalin\u0117 teorija( Harry Stack Sullivan): nuotaikos  sutrikimai"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pareng\u0117: Giedr\u0117 Pasalauskait\u0117, 2008-10-14<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"bold;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nuotaikos sutrikimai \u2013 tai psichikos sutrikimai, kuriems b\u016bdingos kra\u0161tutin\u0117s emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikim\u0173 bruo\u017eas yra pasikeitusi nuotaika, da\u017eniausiai tai b\u016bna depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam b\u016bdinga depresijos ir manijos b\u016bsen\u0173 kaita.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Harry Stack Sullivan\u2018as mano jog \u017emogaus asmenyb\u0117 neegzistuoja be jo tarpusavio santyki\u0173 su aplinkiniais \u017emon\u0117mis. Jis teigia jog \u201e\u017emog\u0173 galima suvokti tik atsi\u017evelgiant \u012f jo santykius su kitais<span style=\"black;\">\u201c[4]. Taigi \u017emogaus savybes, charakter\u012f, galimybes daugiausia \u012ftakoja aplinka, kurioje jis auga, santykiai su aplinkiniais \u017emon\u0117mis, kult\u016bra. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\"><!--more--><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"underline;\">Patologija<br \/>\n<\/span><\/strong>Nuotaikos sutrikimai, anot interpersonalin\u0117s teorijos, atsiranda tiek d\u0117l \u012fgimt\u0173 \u017emogaus savybi\u0173, kuri\u0173 \u0161i teorija neneigia, ta\u010diau did\u017eiausi\u0105 bei lemiam\u0105 tam svarb\u0105 turi aplinkos \u012ftaka, sukelianti per didel\u012f \u012ftampos lyg\u012f \u017emogaus viduje, d\u0117l ko ir kyla min\u0117ti sutrikimai.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span>\u00a0<span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">\u012etampa kyla i\u0161 dviej\u0173 \u0161altini\u0173:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"underline;\"><span style=\"none;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><em>I\u0161 organizmo poreiki\u0173<\/em><\/strong><em>.<\/em> \u0160ie poreikiai gali b\u016bti biologiniai (atsirandantys i\u0161 biologinio disbalanso tarp \u017emogaus vidin\u0117s ir i\u0161orin\u0117s aplinkos pvz.: maisto, deguonies) bei tarpasmeniniai (pvz.: \u0161velnumo poreikis). D\u0117l atsiradusios \u012ftampos, kuri skatina patenkinti tam tikr\u0105 poreik\u012f, \u017emogus imasi atitinkam\u0173 veiksm\u0173 tam pasiekti. Bet jei poreiki\u0173 nuolat nesiseka patenkinti, \u017emog\u0173 apima apatija. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 36.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><em>I\u0161 nerimo.<\/em><\/strong> \u012etampa atsiranda d\u0117l realios ar \u012fsivaizduojamos gr\u0117sm\u0117s saugumui. Nerim\u0105 k\u016bdikiui perduoda mama, kuomet d\u0117l jo nerimauja. Visi k\u016bdikiai perima tam tikr\u0105 nerimo lyg\u012f. Tai tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 produktas.<\/span><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"1;\">\u00a0<\/span>Auk\u0161tas nerimo lygis suma\u017eina poreiki\u0173 patenkinimo efektyvum\u0105, pakenkia bendravimui, m\u0105stymui. \u0160is nerimas yra visi\u0161kai nepageidautinas.[1]<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"underline;\">Energijos transformacija<\/span> \u2013 <\/strong>tai veiksmai, emocijos bei mintys,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>atsirad\u0119 transformuojant \u012ftamp\u0105 tam, kad b\u016bt\u0173 galima patenkinti poreikius ir suma\u017einti nerim\u0105. Priklausomai nuo aplinkos \u012ftakos \u017emogus i\u0161moksta tam tikr\u0173 b\u016bd\u0173<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>transformuoti \u0161i\u0105 energij\u0105. Taip i\u0161mokstama bendravimo su aplinkiniais b\u016bd\u0173 (dinamizm\u0173), kurie ,jei j\u0173 nebandoma transformuoti, nesikei\u010dia vis\u0105 gyvenim\u0105.<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span><br \/>\n<span style=\"yes;\">\u00a0<\/span>Netinkamos \u012f aplink\u0105 reakcijos b\u016bdo i\u0161mokimas, d\u0117l kylan\u010dios \u012ftampos, skatina vystytis psichiniams sutrikimams, tame tarpe ir nuotaikos sutrikimams.[1]<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u201cA\u0161 sistema\u201d yra dinamizmas atsirandantis d\u0117l nerimo, kuris padeda \u017emogui kontroliuoti savo elges\u012f, apsisaugoti nuo aplinkos poveikio, bei suma\u017einti nerim\u0105.<br \/>\nVaikyst\u0117je \u0161i sistema leid\u017eia vaikui \u012fsisavinti tinkamo ir netinkamo elgesio model\u012f, o tai vyksta per bausmes bei paskatinimus gaunamus i\u0161 t\u0117v\u0173. Tokie \u012fsisavinti vaikyst\u0117je \u201egero\u201c ir \u201eblogo\u201c elgesio modeliai u\u017ekerta keli\u0105 \u017emogaus augimui, naujos patirties \u012fgijimui, objektyviam savo elgesio vertinimui, pozityvi\u0173 santyki\u0173 su aplinkiniais u\u017emezgimui.<strong> <\/strong><span style=\"bold;\">[1]<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nerimas, kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 yra perduodamas mamos savo k\u016bdikiui, v\u0117liau pasirei\u0161kia per tarpasmenin\u0119 patirt\u012f, kuri nesiderina su \u201cA\u0161 sistema\u201d. Toki\u0105 patirt\u012f \u017emogus stengiasi neigti arba i\u0161kraipyti i\u0161 to ir kyla vidinis konfliktas, kurio pasekm\u0117 yra i\u0161aug\u0119s \u012ftampos lygis. B\u016btent netinkama \u201cA\u0161 sistema\u201d<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>anot Sullivan\u2018o yra did\u017eiausia kli\u016btis teigiamoms asmenyb\u0117s permainoms. \u0160i prielaida ir yra interpersonalin\u0117s terapijos naudojamos \u017emon\u0117ms turintiems nuotaikos sutrikim\u0105 gydymui pagrindas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kli\u016b\u010di\u0173 asmenyb\u0117s augimui taip pat gali sudaryti kiekvieno \u017emogaus vaikyst\u0117je susikurtos personifikacijos. Personifikacijos i\u0161rei\u0161kia tai kaip \u017emogus mato kitus \u017emones bei kaip mato save. Jos atsiranda i\u0161 patirties tenkinant poreikius, bei gali b\u016bti i\u0161kraipytos nerimo bei poreiki\u0173. Jei \u017emogus vaikyst\u0117je yra tur\u0117j\u0119s neigiamos patirties su artimu \u017emogumi, tuomet \u0161i neigiama patirtis gali personifikacijos pavidalu b\u016bti perkelta \u012f santykius su kitais \u017emon\u0117mis suaugus. Tokios personifikacijos neleid\u017eia objektyviai \u012fvertinti kit\u0173 ir trukdo tarpusavio santykiams su aplinkiniais. \u201cNe A\u0161\u201d personifikacij\u0105 suformuoja stiprus nerimas d\u0117l tam tikros patirties, nesdiderinan\u010dios prie savivaizd\u017eio, i\u0161st\u016bmimo.[<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">3]<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><strong><span style=\"underline;\"><span style=\"Times New Roman;\">Inerpersonalin\u0117 terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kaip jau min\u0117jau pagal interpersonalin\u0119 teorij\u0105 manoma jog depresijai atsirasti turi \u012ftakos daug faktori\u0173, bet tarpasmeniniai santykiai yra svarbiausias veiksnys. Interpersonalin\u0117 terapija gydant nuotaikos sutrikimus i\u0161skiria kelet\u0105<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>gyvenimi\u0161k\u0173 situacij\u0173, kurios sukelia did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 depresijai i\u0161sivystyti, tai:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\">mylimo \u017emogaus praradimas<\/span>. \u0160iuo atveju interpersonalin\u0117s terapijos tikslas yra palengvinti kliento li\u016bdes\u012f ar gedul\u0105 bei pad\u0117ti jam u\u017emegsti naujus santykius ar u\u017esiimti kokia nors veikla, kuri nukreipt\u0173 jo d\u0117mes\u012f \u012f kit\u0105 gyvenimo sfer\u0105. Terapeutas turi pad\u0117ti klientui nukreipti jo d\u0117mes\u012f<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>nuo praeities \u012f ateit\u012f, bei parodyti kokius kelius jis gali pasirinkti u\u017emezgant tarpasmeninius santykius su aplinkiniais \u017emon\u0117mis.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 100.8pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\">konfliktai<\/span> su \u0161eimos nariais, draugais, kolegomis. Interpersonalin\u0117s terapijos terapeutas \u0161iuo atveju siekia, kad klientas ai\u0161kiai suvokt\u0173 kylan\u010dius konfliktus, juos \u012fsis\u0105monint\u0173, bei su jo pagalba rast\u0173 b\u016bdus kaip kuo efektyviau juos b\u016bt\u0173 galima i\u0161spr\u0119sti, bei \u012fgyvendinti \u0161iuos b\u016bdus.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 100.8pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span style=\"underline;\">gyvenimo permainos<\/span>, tokios kaip santyki\u0173 u\u017emezgimas ar nutraukimas \u0161eimos ar darbo kontekste, darbo keitimas, kraustymasis \u012f naujus namus, mokyklos baigimas, paauk\u0161tinimas, i\u0161\u0117jimas pensij\u0105 ar diagnoz\u0117 apie lig\u0105. \u0160iuo atveju interpersonalin\u0117s pakraipos terapeutas stengiasi savo klientui pad\u0117ti i\u0161gyventi gedul\u0105 d\u0117l to kas yra prarandama d\u0117l tam tikr\u0173 gyvenimo permain\u0173, taip pat pamatyti kokie yra naujo gyvenimo etapo privalumai ir \u012fsis\u0105moninti koki\u0173 sugeb\u0117jim\u0173, kuriuos klientas yra \u012fgij\u0119s, pareikalaus naujai prisiimama sau rol\u0117.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 100.8pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\">tarpasmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 stoka<\/span>, ypatingai u\u017emezgant ir i\u0161laikant santykius. \u0160iuo atveju terapeuto tikslas yra pad\u0117ti klientui suma\u017einti socialin\u0119 izoliacij\u0105 bei u\u017emegzti naujus tarpasmeninius santykius.[4]<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Terapeutas taikydamas interpersonalin\u0119 terapij\u0105 \u017emon\u0117ms, kurie serga depresija, <\/span><span style=\"Times New Roman;\">turi atkreipti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iuos i\u0161vardintus faktorius, bei j\u0173 galim\u0105 \u012ftak\u0105 depresijos simptomams atsirasti. Taip pat pasidom\u0117ti savo kliento pozityviais bei negatyviais poky\u010diais lie\u010dian\u010diais dabartinius bei anks\u010diau buvusius tarpasmeninius santykius, bei j\u0173 l\u016bkes\u010diais, pasitenkinimu min\u0117tais santykiais ir kaip visa \u0161i informacija gal\u0117t\u0173 sietis su depresijos epizodais. Kuomet terapeutas nustato tam tikras galimas s\u0105sajas tarp kliento depresijos ir jo asmeninio gyvenimo \u012fvyki\u0173 ar jo asmenyb\u0117s ypatybi\u0173, tuomet jis turi numatyti kiek susitikim\u0173 prireiks su klientu, kad terapija b\u016bt\u0173 efektyvi (rekomenduojama nuo 12 iki 16).\u00a0Terapijos metu terapeutas turi priimti klient\u0105 tok\u012f koks jis yra ir parodyti jam jog jis turi teis\u0119 laikytis savo \u201esergan\u010diojo vaidmens\u201c, jog jis nebus kaltinamas u\u017e tai, kad d\u0117l depresijos pilnai nei\u0161pildo savo socialin\u0117s rol\u0117s. Tokios laisv\u0117s suteikimas klientui, naudotis tam tikra role terapijos metu, tuo pa\u010diu terapeutui leid\u017eia su klientu sudaryti tam tikr\u0105 ne\u017eodin\u012f susitarim\u0105, jog tuomet jis (klientas) prisiims vis\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e savo i\u0161gijim\u0105 nuo depresijos.[4]<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Apibendrinus vis\u0105 naudojam\u0105 interpersonalin\u0117s terapijos metodik\u0105, \u0161ios srities terapeutai pagrinde naudoja \u0161ias technikas:<\/span><\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">\u012e\u017evalgos technikas.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Interpretavim\u0105.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Bendravimo analiz\u0119.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Sujaudinimo skatinimas.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Terapinio ry\u0161io panaudojimas.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Elgesio keitimo technikos.[4]<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Interpersonalin\u0117 terapija siekia, kad klientas i\u0161mokt\u0173 susitvarkyti su savo sielvartu, kuris kyla d\u0117l tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 praradimo,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>keisti reakcijas \u012f j\u012f, keisti savo elges\u012f konflikt\u0173 metu, lengviau priimti permainas savo gyvenime, bei kompensuoti socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 stok\u0105 kas da\u017eniausiai turi \u012ftakos formuotis depresijai.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nors interpersonalin\u0117s terapijos taikymas gydant depresij\u0105 yra gana efektyvus, bet taikant \u0161i\u0105 terapij\u0105 kitam nuotaikos sutrikimui t.y. bipoliniam nuotaikos sutrikimui \u0161is metodas n\u0117ra toks s\u0117kmingas. \u0160i terapija yra veiksminga tik depresijos \u0161io sutrikimo epizodui, tuo tarpu maniakinio epizodo ji beveik nepaveikia.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Konsultuojant klientus su bipoliniu sutrikimu interpersonalin\u0117 terapija taiko tarpasmeninio streso ma\u017einim\u0105, bei kasdieninio reguliaraus miego, atsibudimo, maitinimosi, mank\u0161tos ir socialinio bendravimo r\u0117\u017eimo \u012fsisavinim\u0105, nes tokiu b\u016bdu yra didinamas paros vientisumas.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><\/span><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"150%;\">Literat\u016bra<\/span><\/span><span style=\"150%;\">:<\/span><\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 53.85pt left 252.75pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">Carr Alan, Manulty Muireann<\/span><span lang=\"EN-US\"> <\/span><span style=\"yes;\">\u00a0<\/span>\u201eThe handbook of Adult Clinical psychology\/An Evidence \u2013 Based Practise Approach\u201c,<span style=\"EN-US;\"> <span lang=\"EN-US\">2006 m<\/span><span lang=\"EN-US\">., Routledge London &amp; New York.<\/span><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 53.85pt left 252.75pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Furst Maria \u201ePsichologija\u201c, Lumen, 2000m., Vilnius.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 53.85pt left 252.75pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Perminas Aidas, Go\u0161tautas Antanas, Endriulaitien\u0117 Auks\u0117 \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas\u201c, VDU, 2004m., Kaunas.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 53.85pt left 252.75pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">\u201ePsichologija studentui\u201c, KTU, 2000m., Kaunas.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pareng\u0117: Giedr\u0117 Pasalauskait\u0117, 2008-10-14 Nuotaikos sutrikimai \u2013 tai psichikos sutrikimai, kuriems b\u016bdingos kra\u0161tutin\u0117s emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikim\u0173 bruo\u017eas yra pasikeitusi nuotaika, da\u017eniausiai tai b\u016bna depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam b\u016bdinga depresijos ir manijos b\u016bsen\u0173 kaita. Harry Stack Sullivan\u2018as mano jog \u017emogaus asmenyb\u0117 neegzistuoja be jo tarpusavio santyki\u0173 su aplinkiniais \u017emon\u0117mis. Jis teigia jog \u201e\u017emog\u0173 galima [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":45,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[26],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/362"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/45"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=362"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/362\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":364,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/362\/revisions\/364"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=362"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=362"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=362"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}