\u0160ios savait\u0117s paskaitos yra skirtos priklausomyb\u0117s temai. Man tai sud\u0117tinga tema d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirmiausia priklausomyb\u0117s gali b\u016bti \u012fvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi j\u0173 pasekm\u0117s ir pagalbos b\u016bdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti \u012f vien\u0105 paskait\u0105.<\/p>\n
Taip pat tai ta klient\u0173 kategorija, kuri bene da\u017eniausiai priver\u010dia pasijusti bej\u0117gi\u0161kai. Mano supratimu, priklausomyb\u0117s yra psichologo specializacijos reikalaujanti sritis ir bendrieji psichologin\u0117s pagalbos d\u0117sningumai \u010dia ne visada tinka.<\/p>\n
Dar vienas aspektas – nuostatos \u012f priklausomyb\u0117mis sergan\u010dius \u017emones. Narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas da\u017eniausiai yra susij\u0119s su daugybe neigiam\u0173 pasekmi\u0173: fizin\u0117s ir psichikos sveikatos problemomis, darbo praradimu; vaik\u0173 at\u0117mimu, apribotomis t\u0117vyst\u0117s teis\u0117mis; profesiniais apribojimais; baudomis ir \u012fkalinimu; socialiniu atst\u016bmimu. \u012evairi\u0173 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas yra problema, \u012f kurios \u012fveikim\u0105 daug investuojama: politiniai sprendimai, socialin\u0117s paslaugos ir i\u0161tekliai, psichologin\u0117 ir medicinos pagalba. Nepaisant pastang\u0173 \u0161iems \u017emon\u0117ms tikrai sunku pad\u0117ti. Aktyvumas sukuria kontekst\u0105, d\u0117l kurio bendras po\u017ei\u016bris \u012f narkotines med\u017eiagas vartojan\u010dius \u017emones yra neigiamas: mes bandom jums pad\u0117ti, o j\u016bs ned\u0117kingi, nesistengiate ir t.t. . Tai lyg patvirtina nuostat\u0105, kad jie patys kalti d\u0117l savo problem\u0173. Tod\u0117l prie\u0161 imantis dirbti priklausomybi\u0173 srityje reikia sav\u0119s paties paklausti: k\u0105 a\u0161 manau apie priklausomus \u017emones?<\/p>\n
Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 klausim\u0173 priklausomybi\u0173 psichologijoje – kas yra problema? Dalis narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 yra legalios, j\u0173 vartojimas yra socialiai priimtinas. Kalbant apie patologij\u0105 skiriami du problemos lygmenys:<\/p>\n
\u012evairios priklausomyb\u0117s yra gana paplit\u0119s rei\u0161kinys. Manoma, kad j\u0173 turi apie 9,5% populiacijos, i\u0161 j\u0173 probleminis alkoholio vartojimas sudaro net 7,4%. Did\u017eiausias narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo pikas yra paauglyst\u0117je ir jauno suaugusiojo am\u017eiuje. Vyrai \u012fvairias narkotines med\u017eiagas naudoja da\u017eniau nei moterys.<\/p>\n
N\u0117ra vienos teorijos, kuri gerai paai\u0161kint\u0173, kaip ir kod\u0117l vystosi priklausomyb\u0117s. Nuoseklus priklausomybi\u0173 modelis teigia, kad priklausomybi\u0173 vystymasis yra procesas, kuris prasideda nuo teigiamos nuostatos \u012f vartojim\u0105, eksperimentavimo, v\u0117liau reguliaraus vartojimo, probleminio vartojimo, kur\u012f lydi fizin\u0117 ir psichologin\u0117 priklausomyb\u0117. Ta\u010diau \u0161is modelis tinka ne visiems atvejams. Pvz.: tik 3,5% problemini\u0173 alkoholio vartotoj\u0173 i\u0161vysto priklausomyb\u0119 per 5 metus.<\/p>\n
Manoma, kad su priklausomyb\u0117mis yra susij\u0119 biopsichosocialiniai veiksniai.<\/p>\n
Toliau trumpai pristatysiu pagrindines narkotik\u0173 grupes. \u0160is pristatymas n\u0117ra i\u0161samus. Daugiau informacijos galima rasti internete, pavyzd\u017eiui:<\/p>\n
Probleminis alkoholio vartojimas ir priklausomyb\u0117<\/strong><\/p>\n Alkoholis yra legalus ir socialiai priimtinas narkotikas. Taigi kyla klausimas, koks alkoholio vartojimas yra “normalus”? Per dien\u0105 rekomenduojama i\u0161gerti ne daugiau kaip 2-3 standartinius alkoholio vienetus (SAV) vyrams ir 1 SAV moterims. SAV (jame yra 10 g alkoholio) sudaro: skardin\u0117 \u012fprasto alaus (330 g) arba 40 g stipri\u0173 g\u0117rim\u0173, arba 1 taur\u0117 vyno, arba 1 taurel\u0117 likerio arba aperityvo. Skiriami 4 alkohol\u012f vartojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 tipai:<\/p>\n Trumpalaikis ir ilgalaikis alkoholio poveikis. <\/strong>Su alkoholio poveikiu yra susij\u0119 daug l\u016bkes\u010di\u0173. Visi \u017eino posakius: \u201ei\u0161gerti ant dr\u0105sos” ar tam, kad suma\u017einti stres\u0105, alkoholis ple\u010dia kraujagysles, tod\u0117l ma\u017eina kraujosp\u016bd\u012f, gerina mieg\u0105 ir t.t. \u0160ie \u012fsitikinimai tik i\u0161 dalies teisingi. I\u0161 ties\u0173, nedidel\u0117s alkoholio doz\u0117s ma\u017eina nerim\u0105, didina socialum\u0105, ma\u017eina \u012ftamp\u0105, ta\u010diau taip pat didina agresyvum\u0105, didina seksualum\u0105. Ta\u010diau \u012fdomu yra tai, kad tyrimai rodo, jog \u0161is poveikis labiau priklauso nuo l\u016bkes\u010di\u0173, t.y. gerian\u010diojo \u012fsitikinimo, kad pavartojus alkoholio taip turi b\u016bti, nei nuo realaus biologinio efekto. Didel\u0117s alkoholio doz\u0117s ir ilgalaikis jo vartojimas neigiamai veikia beveik vis\u0105 organizm\u0105, ypa\u010d vir\u0161kinimo sistem\u0105, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistem\u0105, endokrinin\u0119 sistem\u0105, imunitet\u0105. Alkoholio vartojimas ma\u017eina lytin\u012f paj\u0117gum\u0105, skatina kepen\u0173 ciroz\u0117s vystym\u0105si.<\/p>\n Alkoholio vartojimo pasekm\u0117s:<\/strong><\/p>\n Alkoholizmo gydymas. <\/strong>Probleminio alkoholio vartojimo atveju kartais b\u016bna nat\u016bralus pasveikimas, kai \u017emogus liaujasi gerti be jokios pagalbos. Tokio pasveikimo stabilumas yra \u017eymiai didesnis nei psichologin\u0117mis ar medikamentin\u0117mis intervencijomis pasiekto efekto stabilumas.Kitais atvejais tenka i\u0161bandyti daugel\u012f gydymo b\u016bd\u0173, ir labai retai pirmu kartu pasiekiamas stabilus rezultatas. Gydymo s\u0117km\u0117 labai priklauso nuo \u017emogaus motyvacijos. Dalis klient\u0173 kreipiasi pagalbos i\u0161 tikro dar nenor\u0117dami keistis.<\/p>\n Stacionarinis alkoholizmo gydymas<\/strong> pradedamas nuo detoksikacijos (apie 1 m\u0117n.). \u00a0Abstinencijos metu b\u016bna nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai: pulso, kraujo spaudimo svyravimai, drebulys, pykinimas, viduriavimas, prakaitavimas, galvos skausmai, nuotaik\u0173 kaita. \u0160ie simptomai gali b\u016bti ma\u017einami medikamentais, skiriami vitaminai, skys\u010diai, organizmo stiprinimas. V\u0117liau bandoma pad\u0117ti \u017emogui suvaldyti potrauk\u012f g\u0117rimui. Tai gali b\u016bti daroma ir medikament\u0173 pagalba:<\/p>\n Did\u017eiausias stacionarinio gydymo privalumas yra tai, kad jis yra naudingas \u017emon\u0117ms, kurie neturi socialinio palaikymo ar gyvena nepalankioje aplinkoje, kuri trukdyt\u0173 poky\u010diams. Ta\u010diau \u0161is gydymo metodas kritikuojamas, kad tokio pat rezultato galima pasiekti per trumpesn\u012f laikotarp\u012f ir be stacionarizacijos, medikamentinis gydymas ne visada remiasi tikru noru keistis, tod\u0117l nema\u017ea dalis pacient\u0173 atkrenta.<\/p>\n Psichoterapija <\/strong>yra efektyviausia po detoksikacijos. Jos tikslas – pad\u0117ti \u017emogui nebegr\u012f\u017eti prie savo \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. Tam gali b\u016bti naudojami \u012fvair\u016bs terapiniai metodai. Pavyzd\u017eiui, \u0161eimos ar poros psichoterapija, nes gydymo rezultatas labiau priklauso ne nuo pradin\u0117s kliento b\u016bkl\u0117s, o nuo s\u0105lyg\u0173 ir gyvenimo aplinkybi\u0173 po detoksikacijos, tod\u0117l labai svarbus \u0161eimos palaikymas ir \u0161eimos problem\u0173 sprendimas; kognityvin\u0117 terapija, nes padeda geriau suprasti g\u0117rimo prie\u017eastis ir rasti tinkamesnius problem\u0173 spendimo b\u016bdus, ma\u017eina vengim\u0105. \u0160iuo metu naujesn\u0117 kryptis yra g\u0117rimo valdymo programos<\/strong>, kurios siekia i\u0161mokyti klient\u0105 valdyti savo g\u0117rim\u0105 ir nereikalauja visi\u0161kai mesti gerti. Mokoma gerti silpnus g\u0117rimus, daryti tai l\u0117tai, mokoma problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, adaptyviai reaguoti \u012f situacijas, kuriose b\u016bt\u0173 prisigeriama. Akcentuojama asmenin\u0117 atsakomyb\u0117 ir kontrol\u0117. Tokio tipo intervencijos gali b\u016bti tiek grupin\u0117s, tiek individualios.<\/p>\n Haliucinogenai: marihuana, ha\u0161i\u0161as, LSD, Ecstasy ir kt. <\/strong><\/p>\n Marihuana ir ha\u0161i\u0161as – tai i\u0161 kanapi\u0173 gaunamos narkotin\u0117s med\u017eiagos. Ma\u017eos doz\u0117s padeda atsipalaiduoti, lengviau bendrauti. Didesn\u0117s doz\u0117s sukelia emocij\u0173 kait\u0105, atminties sutrikimus, mintys darosi padrikos. Dar didesn\u0117s doz\u0117s gali sukelti haliucinacijas, panik\u0105, stiprius neigiamus i\u0161gyvenimus. Kuo daugiau psichologini\u0173 sunkum\u0173 \u017emogus turi, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad poj\u016b\u010diai bus nemalon\u016bs. Somatiniam efektui b\u016bdinga per\u0161tin\u010dios akys, d\u017ei\u016bstanti burna, padid\u0117j\u0119s apetitas, padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, staigiai kylantis pulsas. Ilgalaikis marihuanos r\u016bkymas stipriai pa\u017eeid\u017eia plau\u010dius, neigiamos poveikis plau\u010diams yra 5 kartus didesnis nei nikotino. Nors ilgai buvo manoma, kad marihuana nesukelia pripratimo, \u0161iuo metu \u017einoma jog ji vis d\u0117lto \u00a0taip pat sukelia priklausomyb\u0119 ir did\u0117jan\u010di\u0105 tolerancij\u0105.<\/p>\n Viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 su kanabioidais yra tai, kad sunku apskai\u010diuoti saugi\u0105 j\u0173 doz\u0119, nes poveikis pasirei\u0161kia po 0,5-1 val. Tod\u0117l doz\u0117s da\u017enai vir\u0161ijamos, jos sutrikdo motorik\u0105, d\u0117mes\u012f, atmint\u012f, did\u0117ja nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 rizika, nes ne\u012fvertinamos j\u0173 poveikis (pavyzd\u017eiui s\u0117dama vairuoti, ir tik kelion\u0117s metu narkotikai ima realiai veikti). Ilgiau vartojant atsiranda mokymosi problemos, taigi bendra nuomon\u0117, kad marihuana yra santykinai saugus \u201ekoled\u017eo” narkotikas, yra klaidinga.<\/p>\n Kiti populiar\u016bs haliucinogenai yra \u012fvair\u016bs haliucinogeniniai grybai (<\/strong>Fly agaric, Liberty cap)<\/span> <\/strong>ir LSD <\/span>(Lizerginin\u0117s r\u016bg\u0161ties dietilamidas). Grybai gali b\u016bti vartojami d\u017eiovinti, verdami. LSD parduodamas spalvotais ma\u017eais lapeliais arba mai\u0161omas \u012f tabletes. Haliucinogen\u0173 efektas priklauso nuo psichologini\u0173 veiksni\u0173 (l\u016bkes\u010di\u0173, nuostat\u0173, tikslo) ir doz\u0117s. Da\u017eniausiai patiriama euforija ir haliucinacijos, kurios vadinamos magi\u0161komis kelion\u0117mis. Ta\u010diau kelion\u0117 gali b\u016bti ir bloga, peraugti \u012f panikos atak\u0105 ir stipr\u0173 stres\u0105. Did\u017eiausias neigiamas poveikis – vadinamieji gr\u012f\u017eimai atgal flashbacks<\/em><\/strong>, <\/em>kurie i\u0161tinka 15-30% vartojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Jiems b\u016bdinga tai, kad narkotik\u0173 poveik\u012f primenant patirtis i\u0161tinka staiga, nevartojant haliucinogen\u0173. Manoma, kad haliucinogenai sukelia fiziologinius poky\u010dius nerv\u0173 sistemoje.<\/p>\n Populiariausias haliucinogenas \u0161iuo metu yra Ecstasy, kuris savyje turi meskalino ir amfetamino. Ilgalaikis Ecstasy vartojimas turi neurotoksin\u012f efekt\u0105, pa\u017eeid\u017eia neuron\u0173 terminales, sutrinka mokymasis ir atmintis. Moterims tiek malonus, tiek neigiamas Ecstasy poveikis yra didesnis.<\/p>\n Sedatyvai – \u012fvair\u016bs opiodai ir sintetiniai raminamieji<\/strong><\/strong><\/p>\n Opiodais i\u0161 aguon\u0173 gaunamos narkotin\u0117s med\u017eiagos. Sukelia euforij\u0105, mieguistum\u0105, sutrinka koordinacija, apima \u0161ilumos, kritimo poj\u016btis, 4-6val. i\u0161nyksta nerimas ir\u00a0 baim\u0117s. Labai greitai sukelia priklausomyb\u0119. Abstinencijos simptomai paprastai atsiranda pra\u0117jus 8 val. po paskutin\u0117s doz\u0117s. Jai b\u016bdingi raumen\u0173 skausmai, prakaitavimas, a\u0161arojimas, savijauta pana\u0161i \u012f grip\u0105. Simptomai stipr\u0117ja, \u017emogus ima vemti, viduriuoti, nebegali miegoti. Abstinencijos simptomai praeina po 5-10 dien\u0173.<\/p>\n Sintetiniai raminamieji da\u017eniausiai yra receptiniai medikamentai. Jie atpalaiduoja raumenis, ma\u017eina nerim\u0105, gerina nuotaik\u0105. Abstinencija pasirei\u0161kia da\u017ena nuotak\u0173 kaita, dirglumu, konflikti\u0161kumu. Gali vystytis psichoz\u0117s rei\u0161kiniai, traukuliai. Didel\u0117s doz\u0117s gali b\u016bti mirtinos. Ilgalaikis vartojimas pa\u017eeid\u017eia smegenis.<\/p>\n Stimuliantai: kokainas, amfetaminas, kofeinas<\/strong><\/strong><\/p>\n \u0160ios med\u017eiagos didina nerv\u0173 sistemos jautrum\u0105 ir motorin\u012f aktyvum\u0105, aktyv\u0117ja \u0161irdies veikla, ger\u0117ja nuotaika, energijos lygis, pasitik\u0117jimas savimi. Didesn\u0117s doz\u0117s sukelia nervingum\u0105, sumai\u0161t\u012f, galvos skausmus, nemig\u0105. Ilg\u0105 laik\u0105 vartojant atsiranda \u012ftarumas, agresyvumas. Didel\u0117s doz\u0117s sukelia b\u016bsen\u0105 pana\u0161i\u0105 \u012f \u0161izofrenij\u0105. Priklausomyb\u0117 vystosi labai greitai. Did\u0117ja \u012fvairi\u0173 somatini\u0173 lig\u0173 rizika, organizmo i\u0161sekimas. prad\u0117jus vartoti anksti gali sutrikti fizinis brendimas.<\/p>\n Pagalba kitas narkotines med\u017eiagas vartojantiems \u017emon\u0117ms <\/strong><\/p>\n \u017dalos ma\u017einimo programos. <\/strong>\u017dalos ma\u017einimo programos siekia ne nutraukti vartojim\u0105, o ma\u017einti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Toki\u0173 program\u0173 pavyzd\u017eiais gali b\u016bti Mobilus \u0161virk\u0161t\u0173 adat\u0173 keitimo punktas \u201eM\u0117lynasis autobusiukas<\/strong>“, prad\u0117ta 1997 metais.\u00a0Programoje dirba socialiniai darbuotojai, kurie konsultuoja aktyvius\u00a0\u0161virk\u0161\u010diam\u0173 narkotik\u0173 vartotojus, nesigydan\u010dius sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose, pataria jiems\u00a0kaip apsisaugoti nuo AIDS ir kit\u0173 lig\u0173, motyvuoja gydytis, teikia informacij\u0105, kur kreiptis d\u0117l medicinini\u0173, socialini\u0173 ar psichologini\u0173 problem\u0173, kei\u010dia \u0161virk\u0161tus, adatas, dalina prezervatyvus.<\/p>\n \u017dalos ma\u017einimo programoms priskiriama metadono programa.<\/strong> Metadonas yra sintetinis opiatas, naudojamas priklausomyb\u0117s ma\u017einimui. Pakaitinis gydymas Lietuvoje prad\u0117tas 1995 m. ir reglamentuotas LR Sveikatos apsaugos ministerijos, LR Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos ir kitais teis\u0117s aktais. Metadono programos tikslas:<\/p>\n Ta\u010diau \u017ealos ma\u017einimo programos iki galo nei\u0161sprend\u017eia priklausomybi\u0173 problemos. Metadono programa yra kritikuojama, kad tai tiesiog legalus b\u016bdas gauti narkotikus. Gana didel\u0117 dalis besigydan\u010di\u0173j\u0173 atkrenta. Kita vertus, tai padeda i\u0161laikyti problem\u0173 turin\u010dius \u017emones akiratyje, laiku teikti jiema pagalb\u0105, spr\u0119sti kylan\u010dias problemas, lengviau i\u0161gyventi abstinenijas ir laipsni\u0161kai atsisakyti narkotik\u0173.<\/p>\n Psichosocialin\u0117 reabilitacija. <\/strong>Tai programos, kurios apima detoksikacija ir laipsni\u0161ka buvusio narkomano reintegracij\u0105 \u012f normal\u0173 gyvenim\u0105. Tokios programos da\u017eniausiai apima grupinius psichologijos u\u017esi\u0117mimai bei individualias psichologo konsultacijas, kit\u0105 psichologin\u0119 pagalb\u0105. Taip pat \u012fvertinami ir lavinami socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai, sudaromas socialin\u0117s reabilitacijos planas, teikiam kita socialin\u0117 pagalba. Teikiama \u00a0informacija apie socialin\u0117s paramos\/paslaug\u0173 galimybes. Teisin\u0117s, \u0161vietimo informacija teikiama tiek grupiniuose u\u017esi\u0117mimuose ar individualiai. Tarpininkaujama tarp reabilitacijos programos dalyvi\u0173 ir darbo bir\u017eos\/potenciali\u0173 darbdavi\u0173, ugdomi darbui reikalingi \u012fg\u016bd\u017eiai (pvz., mokoma profesijos). Manoma, kad tik i\u0161samios reabilitacijos programos gali tikrai pad\u0117ti priklausomybe sergan\u010diam \u017emogui.<\/p>\n Bendruomenin\u0117 pagalba. <\/strong>Kartais narkomanui sunku pad\u0117ti, nes jo aplinka neskatina teigiam\u0173 poky\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, aplink yra daug narkotikus vartojan\u010di\u0173 draug\u0173. Tuomet naudingos\u00a0erapin\u0117s bendruomen\u0117s, kurios i\u0161 vienos pus\u0117s padeda atsiskirti nuo \u012fprast\u0173 blog\u0173 kontakt\u0173, i\u0161 kitos pus\u0117s padeda sukurti socialinio palaikymo sistem\u0105, kuri yra palanki poky\u010diams. Tokios bendruomen\u0117s da\u017eniausiai \u012fsikuria toliau nuo didesni\u0173 miest\u0173, jose gyvenama, dirbama ir bandoma \u012fveikti priklausomyb\u0119. Bendruomenin\u0117 pagalba remiasi keliais pagrindiniais principais:<\/p>\n Terapin\u0117s bendruomen\u0117s taip pat yra efektyvios, ta\u010diau svarbu u\u017etikrinti tolesn\u0119 reabilitacij\u0105, kai asmuo i\u0161 jos gr\u012f\u017eta \u012f \u012fprast\u0105 aplink\u0105. Lietuvoje gana didel\u0117 problema yra ta, kad \u012f terapines bendruomenes yra sunku patekti, reikia laukti eil\u0117se, kas n\u0117ra stimulas \u012fveikti priklausomyb\u0119.<\/p>\n Narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo prevencijos principai<\/strong><\/strong><\/p>\n \u0160ios savait\u0117s paskaitos yra skirtos priklausomyb\u0117s temai. Man tai sud\u0117tinga tema d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirmiausia priklausomyb\u0117s gali b\u016bti \u012fvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi j\u0173 pasekm\u0117s ir pagalbos b\u016bdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti \u012f vien\u0105 paskait\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[32],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/366"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=366"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/366\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":835,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/366\/revisions\/835"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=366"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=366"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=366"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n
\n
\n
\n
\n
\n