{"id":373,"date":"2008-10-21T00:47:25","date_gmt":"2008-10-21T07:47:25","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=373"},"modified":"2008-10-24T00:55:43","modified_gmt":"2008-10-24T07:55:43","slug":"savizudybe-problemu-sprendimo-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/21\/savizudybe-problemu-sprendimo-terapija\/","title":{"rendered":"Savi\u017eudyb\u0117 problem\u0173 sprendimo terapija"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Savi\u017eudyb\u0117<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Problem\u0173 sprendimo terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"150%;\">Pareng\u0117: R\u016bta Skrickait\u0117, SMF-<\/span><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">4<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center;\" align=\"center\"><strong><span style=\"150%;\"><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Klinikinis psichologas susid\u016br\u0119s su savi\u017eudi\u0161ku elgesiu gali imtis dvejop\u0173 poveikio b\u016bd\u0173:<\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Greito poveikio planas (Short-term management plan)<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)<!--more--><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Greito poveikio planas:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Taikant \u0161\u012f poveikio plan\u0105 apibr\u0117\u017eiama trumpalaikiai veiksmai, kuri\u0173 bus imtasi remiantis problemos formuluote ir rizikos laipsniu. Greito poveikio planas turi logi\u0161kai nurodyti kokie pasikeitimai \u012ftraukti \u012f j\u012f, tikriausiai, suma\u017eins sav\u0119s \u017ealojimo rizik\u0105. \u0160is planas gali apimti arba trump\u0105 hospitalizacij\u0105 arba ambulatorin\u0119 prie\u017ei\u016bros program\u0105. Jai yra pasi\u016blomas greito poveikio ambulatorin\u0117s prie\u017ei\u016bros planas, klientai ir j\u0173 artimieji ar reik\u0161mingi j\u0173 \u0161eimos ar socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 nariai privalo pasira\u0161yti nesi\u017ealojimo ir kontrol\u0117s sutartis, o taip pat pirminio \u012fvertinimo sesijos<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>ir vis\u0173 kit\u0173 sesij\u0173 gale jie turi duoti \u012fsipareigojim\u0105 lankytis suplanuotuose susitikimuose.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nesi\u017ealojimo sutartis (no \u2013 harm contract)<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160ioje sutartyje klientas \u012fsipareigoja ne\u017ealoti sav\u0119s laikotarpiu tarp susitikim\u0173 su psichologu metu. Taip pat jis pasi\u017eada, kad jai pajus potrauk\u012f pakelti prie\u0161 save rank\u0105 jis nedelsdamas prane\u0161 apie tai savo artimiesiems ar kitiems reik\u0161mingiems asmenims ir tuojau pat susisieks su klinika sutartyje nurodytu numeriu. \u0160i\u0105 sutart\u012f pasira\u0161o klientas, psichologas ir artimas ar kitas reik\u0161mingas asmuo.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kontrol\u0117s sutartis (monitoring contract)<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160ioje sutartyje \u0161eimos narys ar kitas reik\u0161mingas asmuo pasi\u017eada tam tikr\u0105 laikotarp\u012f steb\u0117ti asmen\u012f turint\u012f suicidini\u0173 ketinim\u0173 savo namuose <span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">24<\/span> valandas per par\u0105. Taip pat pasi\u017eada, kad jai pasteb\u0117s kok\u012f nors \u017eenkl\u0105, kad jis ar ji turi ketinim\u0173 susi\u017ealoti save, jis nedelsiant susisieks su klinika sutartyje nurodytu numeriu. \u0160i\u0105 sutart\u012f taip pat pasira\u0161o \u0161eimos narys ar kitas reik\u0161mingas asmuo, klientas ir psichologas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ilgalaikio poveikio planas<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kai jau trumpalaikio poveikio planas yra \u012fgyvendintas sekantis \u017eingsnis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ilgalaikio poveikio planas. Ilgalaikio poveikio planas yra skirtas gydyti psichin\u0117s sveikatos sutrikimus ir i\u0161spr\u0119sti reik\u0161mingas problemas susijusias su savi\u017eudyb\u0117s rizika. Ilgalaikio poveikio planas turi atsi\u017evelgti \u012f kliento poreikius, kurie buvo nustatyti \u012fvertinime ir formuluot\u0117je, ir taip pat turi atne\u0161ti naud\u0105 naudojant prieinamus \u012frodymais pagr\u012fstus metodus, kad suma\u017einti savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105. Naudinga laikas nuo laiko \u012ftraukti nesi\u017ealojimo sutartis \u012f ilgalaikio ambulatorinio ligonio gydimo programas. \u0160iame plane gali b\u016bti naudojama tiek psichoterapija tiek medikamentinis gydimas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"150%;\">Psichoterapija:<\/span><\/strong><span style=\"small;\"> (\u0160ios trys psichoterapijos yra<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>vienintel\u0117s ambulatorinio ligonio psichologin\u0117s terapijos, kurios parod\u0117 suma\u017e\u0117jusius pasikartojan\u010di\u0173 bandym\u0173 \u017eudytis rezultatus.)<strong><\/strong><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 36.0pt;\"><span><span style=\"Times New Roman;\">Intensyvi dialektin\u0117 elgesio terapija (DBT)<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 36.0pt;\"><span><span style=\"Times New Roman;\">Problem\u0173 sprendimo terapija<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 36.0pt;\"><span><span style=\"Times New Roman;\">Palaikymo terapija (outreach therapy)<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Intensyvi dialektin\u0117 elgesio terapija (DBT) apima:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 54.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Visapus\u012f bendr\u0105 r\u016bpinim\u0105si pacientu,<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 54.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Intensyvi\u0105 individuali\u0105 psichoterapij\u0105,<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 54.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Grupe paremt\u0105 biheivioristin\u012f problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdym\u0105,<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 54.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Meditacijos treniruotes,<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 54.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Sistemines intervencijas, jai i\u0161eina, \u012f \u0161eim\u0105, socialinius santykius, sveikatos paslaugas, socialines paslaugas ir teismin\u0119 sistem\u0105.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Palaikymo terapija:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160ios terapijos esm\u0117 yra po truputi, \u0161velniai sugr\u0105\u017einti \u017emog\u0173 \u012f nam\u0173 aplink\u0105. Leid\u017eiant savaitinius vizitus namo su individualia ir \u0161eima paremta parama ir kriz\u0117s intervencija, kuri reikalinga tol, kol savi\u017eudyb\u0117s rizika suma\u017e\u0117s. \u0160i terapija gali b\u016bti naudojama su kitomis, kai savi\u017eudyb\u0117s rizika vis\u0105 laik\u0105 i\u0161lieka didel\u0117 ar kai ambulatorinis pacientas pradeda nebelankyti susitikim\u0173.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\">Problem\u0173 sprendimo terapija:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160i terapija paremta psichoterapeuto bei kliento ir, jai i\u0161eina, artim\u0173j\u0173 bei reik\u0161ming\u0173 \u0161eimos nari\u0173 ar asmen\u0173 i\u0161 kliento socialini\u0173 ry\u0161i\u0173. Pirmiausia remiantis formuluote reikia atpa\u017einti pagrindines problemas, kuri\u0173 i\u0161sprendimas suma\u017eint\u0173 savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105. Tuomet tos problemos i\u0161d\u0117stomos pagal svarb\u0105 ir sudaroma sutartis su klientu ir reik\u0161mingais kitais, kurioje jie \u012fsipareigoja sistemingai dirbti su viena problema vienu metu, per suplanuot\u0105 susitikim\u0173 skai\u010di\u0173. Kiekviena problema turi b\u016bti apibr\u0117\u017eiama taip, kad j\u0105 b\u016bt\u0173 galima i\u0161spr\u0119sti. Pvz. \u201eSureguliuoti mano gyvenim\u0105\u201c yra neai\u0161kus problemos apib\u016bdinimas, kuris gali b\u016bti apib\u016bdinamas, kaip \u201eSusirasti gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 ir prad\u0117ti ie\u0161kotis darbo\u201c. Toliau didel\u0117s problemos yra suskaidomos \u012f kelet\u0105 ma\u017eesni\u0173 su ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etais, vidutini\u0161k\u0173 pastang\u0173 reikalaujan\u010diais tikslais. Kiekvienai problemai klientas ir reik\u0161mingas kitas asmuo turi sugalvoti, kuo daugiau galim\u0173 sprendim\u0173. Po to yra apsvarstomas kiekvieno sprendimo \u201eu\u017e\u201c ir \u201eprie\u0161\u201c ir parenkamas idealiausias sprendimas, kurio \u012fgyvendinimas yra kliento kompetencijos ribose. Tada psichologas padeda klientui ir reik\u0161mingam kitam asmeniui para\u0161yti veiksm\u0173 plan\u0105, kuriame \u017eingsnis po \u017eingsnio suplanuojama, kaip \u012fgyvendinti vis\u0105 ar dal\u012f pirmojo sprendimo tarp vienos ir kitos sesijos. Jai reikalinga, inscenizuokite ir surepetuokite plan\u0105. Repeticija gali i\u0161sklaidyti \u012fsitikinimus ir prielaidas, kurios gali sulaikyti klient\u0105 nuo plano \u012fgyvendinimo. \u0160itie problemati\u0161ki \u012fsitikinimai ir prielaidos gali b\u016bti i\u0161sklaidyti panaudojant kognityvinius bihevioristinius metodus. Kai klientas sutinka sekti plan\u0105, metu tarp vienos ir kitos sesijos, visada reikia ap\u017evelgti pa\u017eang\u0105 kito susitikimo metu. Jai nebuvo padaryta progreso i\u0161siai\u0161kinti prie\u017eastis nenaudojant kritikos. Panaudojant brainstorm\u2018\u0105<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>randamos prie\u017eastys, kurios trugdo \u012fgyvendinti plan\u0105 tarp sesij\u0173. Galima susitarti, kad psichologas paskambins klientui ir reik\u0161mingam kitam asmeniui tarp sesij\u0173 ir primins jiems, kad dirbt\u0173 prie plano \u012fgyvendinimo. Kai kiekvienas planas yra \u012fgyvendinamas, ap\u017evelgiama kiek s\u0117kmingas jis buvo. Jai jis buvo s\u0117kmingas, psichologas padeda klientui ir jam reik\u0161mingam asmeniui surasti b\u016bdus, kaip at\u0161v\u0119sti s\u0117km\u0119. Jai jis nebuvo s\u0117kmingas, planas pakoreguojamas taip, kad padidinti s\u0117km\u0117s tikimyb\u0119, ir psichologas turi pad\u0117ti klientui ir reik\u0161mingam asmeniui sudaryti reikiam\u0173 \u017eingsni\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 pakeistame plane, kai planas \u012fgyvendinama v\u0117l per\u017ei\u016brima ir aptariama jo poveikis. Taip sistemati\u0161kai t\u0119siamas problem\u0173 sprendimas, kol visos problemos i\u0161 sutarto problem\u0173 s\u0105ra\u0161o b\u016bna i\u0161spr\u0119stos. Per \u0161\u012f proces\u0105, reguliariai pri\u017ei\u016brima savi\u017eudyb\u0117s rizika kiekvienos sesijos metu ir klientui padedama surasti ry\u0161\u012f tarp suma\u017e\u0117jusio suicidinio \u012fsivaizdavimo ar ketinimo lygio ir s\u0117kmingo problem\u0173 i\u0161 s\u0105ra\u0161o sprendimo.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Literat\u016bra: <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Alan Carr <span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">&amp; Muireann Mcnulty, The Handbook of Adult Clinical Psychology\/An Evidence-Based Practice Approach, Routedge London &amp; New York, 2006.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Savi\u017eudyb\u0117 Problem\u0173 sprendimo terapija Pareng\u0117: R\u016bta Skrickait\u0117, SMF-4 Klinikinis psichologas susid\u016br\u0119s su savi\u017eudi\u0161ku elgesiu gali imtis dvejop\u0173 poveikio b\u016bd\u0173: Greito poveikio planas (Short-term management plan) Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)<\/p>\n","protected":false},"author":52,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[29],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/373"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/52"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=373"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/373\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":397,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/373\/revisions\/397"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}