{"id":380,"date":"2008-10-21T05:16:38","date_gmt":"2008-10-21T12:16:38","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=380"},"modified":"2011-10-23T23:35:18","modified_gmt":"2011-10-24T06:35:18","slug":"priklausomybes-kognityvinis-poziuris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/21\/priklausomybes-kognityvinis-poziuris\/","title":{"rendered":"Priklausomyb\u0117s: kognityvinis po\u017ei\u016bris"},"content":{"rendered":"

Kognityvin\u0117 terapija \u2013 psichoterapijos r\u016b\u0161is, kuri moko \u017emog\u0173 nauj\u0173 tinkamesni\u0173 m\u0105stymo ir veiklos b\u016bd\u0173: remiasi prielaida, jog m\u0105stymas \u012fsiterpia tarp \u012fvyki\u0173 ir emocini\u0173 reakcij\u0173.<\/span><\/p>\n

PSO pateikia toki\u0105 priklausomyb\u0117s samprat\u0105\u2013 tai periodi\u0161ko ar chroni\u0161ko apsinuodijimo centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 veikian\u010diais vaistais b\u016bsena, kuri sukelia psichologin\u0119 ar psichologin\u0119 ir fizin\u0119 priklausomyb\u0119 ir taip daro \u017eal\u0105 individui, o per j\u012f ir visuomenei.<\/p>\n

Pagal kognityvin\u0119 teorij\u0105 priklausomybi\u0173 prie\u017eastimis gali b\u016bti:<\/p>\n

    \n
  1. \u017dmogaus daromos prielaidos ir jo pasirinkta pozicija, kuri yra klaidinga. Kognityviniu po\u017ei\u016briu, jeigu n\u0117ra organin\u0117s patologijos, priklausomyb\u0117 gali b\u016bti suvokiama kaip m\u0105stymo sutrikimas. Kaip teigia A.T.Beck (2005) m\u0105stymo sutrikimas yra reik\u0161mingas sutrikusios psichikos komponentas. \u017dmogus nuolat interpretuoja savo patyrim\u0105. Klaidingos interpretacijos ir tikrov\u0117s neatitinkan\u010dios mintys svyruoja nuo vos pastebimo realyb\u0117s neatitikimo iki tikrov\u0117s neatitinkan\u010di\u0173 kliedesi\u0173. <\/span><\/li>\n
  2. Nelogi\u0161kas \u017emogaus m\u0105stymo procesas. \u017dmogaus min\u010di\u0173 nukrypimas nuo tikrov\u0117s neretai sutampa su nukrypusiomis nuo logikos i\u0161vadomis, pla\u010diais apibendrinimais apie save, savo patyrim\u0105. Da\u017enai mintys susijusios su priklausomyb\u0117s problema. <\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    Kognityvin\u0117s terapijos u\u017eduotis \u2013 pasi\u016blyti klientui efektyv\u0173 b\u016bd\u0105 savo \u201eaklumui\u201c, i\u0161kreiptam suvokimui ir saviapgaulei \u012fveikti. Pagrindin\u0117 psichologin\u0117 problema ir psichologinis \u201cvaistas\u201d susij\u0119 su kliento m\u0105stymu (pa\u017einimu), tod\u0117l tinkamas pagalba \u2013 kognityvin\u0117 terapija.<\/p>\n

    Terapijos tikslas \u2013 pagelb\u0117ti klientui pad\u0117ti sau pa\u010diam. Tai nerei\u0161kia, kad terapijos metu aktyviai veikia tik klientas. Kognityvin\u0117je terapijoje svarbus kliento ir terapeuto ry\u0161ys bandant \u012fveikti problem\u0105. Priklausomyb\u0117s atveju svarbu, kad d\u0117mesys b\u016bt\u0173 kreipiamas \u012f problemos i\u0161sprendim\u0105, o ne \u012f blogus \u012fpro\u010dius, ydas. Kliento noras objektyviai \u012fvertinti savo sunkumus padeda ma\u017eiau galvoti apie g\u0117d\u0105, menkaverti\u0161kum\u0105. Kognityviniu po\u017ei\u016briu sprend\u017eiant priklausomyb\u0117s problemas svarbu, kad klientas matyt\u0173 savyje \u201elaim\u0117tojo\u201c potencial\u0105, o ne \u201enevyk\u0117l\u012f\u201c, kuris neturi j\u0117g\u0173 pasikeisti. Ne vis\u0173 priklausomybi\u0173 atvejais svarbu visi\u0161kai atsiriboti nuo priklausomyb\u0117s objekto. Pavyzd\u017eiui, priklausomyb\u0117s nuo interneto gydymas orientuotas \u012f nauj\u0105 i\u0161mokim\u0105 \u2013 naudotis internetu saikingai, priklausomyb\u0117s alkoholiui ar psichotropin\u0117ms med\u017eiagoms gydymas orientuojamas \u012f i\u0161mokim\u0105 pakeisti m\u0105stym\u0105 \u2013 nebevartoti \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 ir pan.<\/p>\n

    Kognityvin\u0117 terapija vyksta individualiai arba grup\u0117je. Da\u017enai \u017emogus neigia savo priklausomyb\u0119. Pirmas \u017eingsnis \u012f terapij\u0105 \u2013 \u017emogus pats turi pripa\u017einti savo priklausomyb\u0119 ir tur\u0117ti motyvacijos ie\u0161koti pagalbos. Priklausomai nuo priklausomyb\u0117s intensyvumo pasirenkama terapijos forma. Kognityvin\u0117 terapija da\u017enai vyksta grup\u0117je, ta\u010diau klientas turi atlikti nema\u017eai papildom\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 namuose. \u012evairios papildomos u\u017eduotys leid\u017eia klientui suvokti savo m\u0105stymo klaidas, kurias v\u0117liau stengiamasi pakeisti. Terapijos eigoje papildomos u\u017eduotys sunk\u0117ja, ta\u010diau taip efektyvi\u0105ja terapijos procesas. Individualios terapijos metu klientui padedama suvokti jo m\u0105stymo klaidas. Jeigu klientas pra\u0161omas ra\u0161yti dienora\u0161t\u012f tarp terapij\u0173, tuomet terapeutas per\u017ei\u016br\u0117j\u0119s \u012fra\u0161us dienora\u0161tyje gali skirti kitus nam\u0173 darbus ar kreipti konsultacijas reikiama linkme.<\/p>\n

    A.T.Beck si\u016blomi metodai:<\/span><\/p>\n

      \n
    1. Neadaptyvi\u0173 min\u010di\u0173 atpa\u017einimas. A.T.Beck (2005) teigia, kad \u017emogus gali \u012fsis\u0105moninti savo automatines mintis bei jas nurodyti. Kognityvin\u0117s terapijos metu klientas turi sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f tas mintis ir vaizdinius, kurie kelia diskomfort\u0105 ar net ver\u010dia j\u012f \u017elugdyti save \u012fvairiais veiksmais. Neadaptyviu m\u0105stymu laikomas toks m\u0105stymas, kuris tam tikromis aplinkyb\u0117mis n\u0117ra orientuotas \u012f realyb\u0119 bei trukdo normaliai funkcionuoti. Klientas mokosi pasteb\u0117ti savo neadaptyvias automatines mintis ir perkeldamas d\u0117mes\u012f \u012f jas \u012fsis\u0105monina, mokosi nusakyti j\u0173 turin\u012f.<\/span><\/li>\n
    2. Atsitraukimas ir decentracija. Atsitraukimas \u2013 tai objektyvus po\u017ei\u016bris \u012f mintis, t.y. geb\u0117jimas skirti \u201eA\u0161 manau…\u201c ir \u201eA\u0161 \u017einau…\u201c. \u201eA\u0161 manau…\u201c reikia argumentuotai pagr\u012fsti, o \u201eA\u0161 \u017einau…\u201c \u2013 tai \u201enepaneigiama\u201c tiesa. Kognityvin\u0117s terapijos metu klientas mokomas atskirti \u201eA\u0161 manau…\u201c ir \u201eA\u0161 \u017einau…\u201c, nes tai svarbu kei\u010diant jo m\u0105stym\u0105. A.T.Beck (2005) decentracij\u0105 ai\u0161kina kaip metod\u0105, kurio metu pacientas priver\u010diamas atsisakyti \u012fpro\u010dio save laikyti vis\u0173 \u012fvyki\u0173 centru. M\u0105stymo sutrikimas atsiranda d\u0117l to, kas klientas suteikia asmenin\u0119 reik\u0161m\u0119 tiems \u012fvykiams ir rei\u0161kiniams, su kuriais jie neturi tiesioginio ry\u0161io. <\/span><\/li>\n
    3. Taisykli\u0173 keitimas. \u017dmogus gyvenime vadovaujasi tam tikromis taisykl\u0117mis. Priklausomyb\u0119 turintis \u017emogus da\u017enai vadovaujasi nerealisti\u0161komis, per grie\u017etomis taisykl\u0117mis, kurios trukdo prisitaikyti. Kognityvin\u0117s terapijos metu terapeutas ir klientas ie\u0161ko realyb\u0119 atitinkan\u010di\u0173 taisykli\u0173. Kuriant naujas taisykles svarbu atsi\u017evelgti \u012f kliento nuostatas bei vertybes, \u012fvertinti, ar jos nekenkia pa\u010diam klientui. Terapeutas i\u0161lieka nukreipian\u010diojo asmens vaidmenyje, netampa mokytoju primetan\u010diu savas vertybes ar nuostatas. Pasiekus rezultat\u0105, t.y. pakeitus neadaptyvias taisykles \u012f adaptyvias, klientas jau\u010diasi geriau, jam lengviau keisti savo m\u0105stym\u0105. <\/span><\/li>\n<\/ol>\n

      <\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

      Kognityvin\u0117 terapija yra efektyvus pagalbos b\u016bdas priklausomybes turintiems asmenims. Terapijos metu \u017emogus mokomas priimti realyb\u0119 ir nejautriai reaguoti \u012f priklausomyb\u0117s problem\u0105. Poky\u010diai m\u0105stymo procese padeda \u012fgyti reikiam\u0173 socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kurie padeda prisitaikyti realyb\u0117je. <\/span><\/p>\n

      Naudota literat\u016bra:<\/p>\n

        \n
      • \n
        Beck, A.T. (2005). Kognityvin\u0117 terapija ir emociniai sutikimai.<\/em> Vilnius: Via Recta.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      • \n
        Comer, R.J. (2001). Abnormal psychology.<\/em> 4th ed. New York: Worth.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      • \n
        F\u00fcrst, M. (1998). Psichologija.<\/em> Vilnius: Lumen.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      • \n
        Myers, D.G. (2008). Psichologija.<\/em> Kaunas: Poligrafija ir informatika.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

        Kognityvin\u0117 terapija \u2013 psichoterapijos r\u016b\u0161is, kuri moko \u017emog\u0173 nauj\u0173 tinkamesni\u0173 m\u0105stymo ir veiklos b\u016bd\u0173: remiasi prielaida, jog m\u0105stymas \u012fsiterpia tarp \u012fvyki\u0173 ir emocini\u0173 reakcij\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[32],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/380"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=380"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/380\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":395,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/380\/revisions\/395"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=380"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=380"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=380"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}