{"id":383,"date":"2008-10-21T14:25:48","date_gmt":"2008-10-21T21:25:48","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=383"},"modified":"2008-10-30T00:03:37","modified_gmt":"2008-10-30T07:03:37","slug":"priklausomybes-egzistenziniu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/21\/priklausomybes-egzistenziniu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Priklausomyb\u0117s egzistenziniu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"TEXT-ALIGN: justify\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Priklausomyb\u0117s egzistenciniu po\u017ei\u016briu<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"TEXT-ALIGN: justify\"><strong><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Egzistencin\u0119 psichologij\u0105 galima apibr\u0117\u017eti kaip empirin\u012f moksl\u0105 apie \u017emogaus egzistavim\u0105, naudojant fenomenologin\u0117s analiz\u0117s metod\u0105<\/span><a name=\"_ftnref1\" href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-admin\/#_ftn1\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"footnote;\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"AR-SA;\" lang=\"LT\">[1]<\/span><\/span><\/span><\/span><\/a><span style=\"Times New Roman;\">. Egzistencin\u0117s psichologijos mokslo tikslas \u2013 fenomen\u0173 apra\u0161ymas, o ne j\u0173 paai\u0161kinimas. DASEIN<\/span><a name=\"_ftnref2\" href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-admin\/#_ftn2\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"footnote;\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"AR-SA;\" lang=\"LT\">[2]<\/span><\/span><\/span><\/span><\/a><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"> yra esmin\u0117 egzistencin\u0117s psichologijos s\u0105voka. Dasein n\u0117ra \u017emogaus savyb\u0117, tai visa jo b\u016btis. Tai atvirumas pasauliui. <!--more-->Tai egzistencin\u0117s situacijos nei\u0161vengiamyb\u0117 ir betarpi\u0161kumas. Realyb\u0117s esm\u0117 yra fenomenai, t.y. pasaulis rei\u0161kiasi per \u017emogaus i\u0161gyvenamas prasmes, tod\u0117l n\u0117ra visiems vienodos realyb\u0117s. Negalima suprasti \u017emogaus tiriant jo organizm\u0105 ar psichik\u0105, reikia tirti asmens pasaul\u012f. Dasein panaikina prie\u0161inim\u0105 tarp objekto ir subjekto, taip atstatydams \u017emogaus ir pasaulio vienov\u0119. Egzistencialistai kalba, kad mes esam determinuoti realyb\u0117s, bet nepaisant to, turime nugyventi savo likim\u0105, pasiekti autenti\u0161kumo. Egzistavimo pagrindas, \u012f kur\u012f \u017emogus yra tarsi netik\u0117tai \u201e\u012fstumtas\u201c yra vienintelis suvar\u017eymas \u017emogaus tapsme. \u017dmogaus siekiamyb\u0117 \u2013 autenti\u0161kas gyvenimas. Autenti\u0161kai gyventi rei\u0161kia priimti savo egzistencin\u012f pagrind\u0105 bei priimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo likim\u0105. Autenti\u0161kai gyvenantis \u017emogus yra laisvas realizuodamas savo b\u016bties galimybes egzistavimo pagrindo r\u0117muose. Taigi taip gyventi rei\u0161kia geb\u0117ti savo asmenin\u0119 b\u016bt\u012f derinti su egzistavimo pagrindu. Tuo tarpu individ\u0105, kuris gyvena neautenti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105 egzistencialistai apib\u016bdina kaip atsisakant\u012f priimti savo egzistencijos pagrind\u0105, o atsakomyb\u0119 u\u017e savo egzistencij\u0105 toks \u017emogus priskiria ne sau, o kokioms nors i\u0161orin\u0117ms j\u0117goms. <strong>Taigi pagrindiniu egzistencin\u0117s psichologijos principu galime laikyti tai, jog \u017emogus yra laisvas rinktis ir tik pats atsakingas u\u017e savo veiksmus.<\/strong> Kiekvienas \u017emogus pats sprend\u017eia, kuo jis taps ir k\u0105 jis veiks. \u017dmogus yra pasmerktas b\u016bti laisvas ir augti kartu su savo patirtimi, nuolatos vystytis ir realizuoti save. Sustojimas \u0161iame kelyje rei\u0161kia sustingim\u0105 ka\u017ekokioje jau pasiektoje b\u016bsenoje, tos b\u016bsenos absoliutizacij\u0105 ir tuo pa\u010diu autenti\u0161kumo praradim\u0105. Nor\u0117dami i\u0161skirti egzistencializm\u0105 i\u0161 kit\u0173 teorini\u0173 kryp\u010di\u0173, galime<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>i\u0161skirti bedruosius \u0161ios teorin\u0117s krypties principus:<\/span><\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vietoj pre\u017eastingumo egzistencialistai naudoja motyvacijos termin\u0105. Motyvacija leid\u017eia suprasti prie\u017eaties ir pas\u0117km\u0117s ry\u0161\u012f. <\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u017dmogus yra vientisas pasaulyje. Galvoja ne smegenys, o \u017emogus. (Straus) <\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Realyb\u0117 yra tai, k\u0105 galime betarpi\u0161kai i\u0161gyventi. Tiesa yra prieinama tik tam \u017emogui, kuris yra visi\u0161kai atviras pasauliui.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Individo gyvenimas yra istorinis \u012fvykis. Visa gyvenimo istorija egzistuoja \u0161iuo momentu. \u017dmogus \u0161iandien gali elgtis taip, kaip vakar ar kaip vaikyst\u0117je, nes dabartin\u0117 situacija jam turi t\u0105 pa\u010di\u0105 prasm\u0119, kaip ir ans\u010diau buvusi. Ta\u010diau vaikyst\u0117s patyrimas neturi \u012ftakos suaugusiojo elgesiui.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Egzistavimas &#8211; tai dinamika, tapsmas ka\u017ekuo kitu. Tikslas &#8211; i\u0161naudoti visas b\u016bties galimybes, ta\u010diau jis n\u0117ra pasiekiamas, nes vienos galimyb\u0117s pasirinkimas rei\u0161kia, kad bus atmesta kita galimyb\u0117. Ta\u010diau nepaisant to, kiekvienas kaip laisvas \u017emogus yra atsakingas u\u017e kiek \u012fmanoma i\u0161samesn\u012f b\u016bties galimybi\u0173 realizavim\u0105.\u00a0<\/span><\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ne\u017ei\u016brint to, kad \u017emogus yra laisvas, jis vis d\u0117lto ken\u010dia nuo nerimo, nuobodulio baimi\u0173 ir \u012fvairi\u0173 sutrikim\u0173. Taip yra tod\u0117l, jog pasirinkimo laisv\u0117 negarantuoja, jog bus pasirinkta i\u0161mintingai. \u017dmon\u0117s gali realizuoti savo galimybes arba nusisukti nuo j\u0173, t.y pasirinkti autenti\u0161k\u0105 arba neautenti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105.<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>Abu pasirinkimai yra laisvi, ta\u010diau \u0161i\u0173 pasirinkim\u0173 pas\u0117km\u0117s yra skirtingos. Kai \u017emogus atsisako atsakomyb\u0117s u\u017e savo ateit\u012f, jis patenka \u012f ligos b\u016bsen\u0105. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Priklausomyb\u0117 &#8211; tai pasikartojantys, su malonumo ie\u0161kojimu susij\u0119 veiksmai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 asmuo eksperimentuoja, po to min\u0117tini veiksmai tampa reguliariais, dar v\u0117liau intensyviais, kol galiausiai i\u0161sivysto psichologin\u0117 ir\/arba fizin\u0117 priklausomyb\u0117. Tolerancija, nutraukimo sindromas, saviapgaul\u0117, valios praradimas bei d\u0117mesio nukreipimas \u2013 penki pagrindiniai po\u017eymiai b\u016bdingi tikrajai priklausomybei. Iki \u0161iol n\u0117ra vieningai nuspr\u0119sta, ar priklausomyb\u0119 galima laikyti liga. Mintis, kad priklausomyb\u0117 yra liga, buvo pasi\u016blyta pateisinti daugybei malonumo siekio sukelt\u0173 poelgi\u0173. Ta\u010diau ilgainiui priklausomyb\u0117s s\u0105voka pla\u010diojoje literat\u016broje prad\u0117ta vartoti kaip universalus pasiteisinimas ne tik ne\u012fveikiamam ir trikdan\u010diam elgesiui, bet ir kitam socialiai nepriimtinam elgesiui. Tod\u0117l egzistencialistai priklausomyb\u0117s nelaiko liga, kuri b\u016bna \u201esi\u0173sta likimo\u201c ar pan. Priklausomyb\u0119 jie veikiau traktuoja kaip sutrikim\u0105, kurio atsiradim\u0105 l\u0117m\u0117 paties \u017emogaus piktnaud\u017eiaujantis elgsesys. Po\u017ei\u016bris \u012f priklausomyb\u0119 kaip \u012f lig\u0105 gali sumenkinti pasitik\u0117jim\u0105 savimi ir nor\u0105 keisti savo \u012fpro\u010dius, nes per\u0161a mint\u012f, kad negydant priklausomyb\u0117s \u201ene\u012fmanoma \u012fveikti\u201c. Ta\u010diau tai prie\u0161taraut\u0173 pagrindiniam egzistencializmo principui, kas asmuo yra atsakingas u\u017e savo likim\u0105. Be to, kritikai pritariamai teigia, kad pasveikusi\u0173 nuo priklausomyb\u0117s \u017emoni\u0173 skai\u010dius gydyt\u0173 ir negydyt\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117se skiriasi ma\u017eiau nei b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis. Kai kuriems priklausomiems \u017emon\u0117ms \u012fvairios gydymo programos i\u0161 ties\u0173 padeda, ta\u010diau likusieji da\u017enai patys atsikrato priklausomyb\u0117s. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kai jau min\u0117jau anks\u010diau, egzistencialistai tvirtina, kad nepaisant to, jog \u017emogus turi laisv\u0119 rinktis, jo pasirinkimai yra determinuoti aplinkos. \u012evair\u016bs aplinkos faktoriai praple\u010dia asmens galimyb\u0119 klysti. Siekdami paai\u0161kinti, kas lemia priklausomyb\u0117s i\u0161sivystym\u0105, mokslininkai pasitelkia biologin\u012f, psihologin\u012f ir kult\u016brin\u012f analiz\u0117s lygmenis.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Remiantis egzistencialist\u0173 deklaruojamais principais, aplinka nenulemia asmens elgesio, ta\u010diau gali \u012ftakoti jo pasirinkim\u0105. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kaip pad\u0117ti tam tikr\u0105 priklausomyb\u0119 turin\u010diam \u017emogui, kai priklausomyb\u0117 trukdo pilnaverti\u0161kai gyventi? <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Egzistencialistai kaip galimus pagalbos b\u016bdus ken\u010diantiems nuo \u012fvairi\u0173 priklausomybi\u0173 pripa\u017e\u012fsta tuos metodus, kuri\u0173 pagrindinis tikslas, jog asmuo v\u0117l prad\u0117t\u0173 gyventi autenti\u0161kai \u2013 t.y. suprast\u0173, kad pasirinko klaidingai, \u012fsis\u0105monint\u0173, kad tam tikros priklausomyb\u0117s var\u017eomas gyvenimas yra pas\u0117km\u0117 klaidingo pasirinkimo ir suprast\u0173, jog atsakomyb\u0117 u\u017e jo veiksmus priklauso tik jam. Dauguma nemedikamentinio gydymo bud\u0173 b\u016btent ir siekia \u0161io tikslo.\u00a0Egzistencialist\u0173 princip\u0173 galima aptikti daugelyje\u00a0priklausomybi\u0173 gydyme<span style=\"yes;\"> <\/span>taikom\u0173 \u0161ie pagalbos metod\u0173:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span dir=\"ltr\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichologo, siocialinio darbuotojo konsultacijos<\/span><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span dir=\"ltr\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Minesotos programa<\/span><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span dir=\"ltr\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 ir paaugli\u0173 reabilitacijos programos<\/span><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span dir=\"ltr\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ilgalaik\u0117s reabilitacijos bendruomen\u0117s<\/span><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span dir=\"ltr\"><strong><span style=\"italic;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">AA, NA, LA ir kitos anonimin\u0117s grup\u0117s<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span dir=\"ltr\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Palaikomosios psichoterapin\u0117s grup\u0117s<\/span><\/span><\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">I\u0161 i\u0161vardint\u0173 metod\u0173 efektyviausiu laikomos AA, NA, LA ir kitos anonimin\u0117s grup\u0117s, ta\u010diau egzistencializmo atstovai kritikuoja anonimini\u0173 grupi\u0173 skelbiam\u0105 nuostat\u0105, jog priklausomyb\u0117s ne\u012fmanoma \u201eatsikratyti\u201c, kad daugiausiai k\u0105 galima pasiekti, tai j\u0105 kontroliuoti. Egzistencin\u0117s psichologijos atstovai tiki, kad priklausomyb\u0117 n\u0117ra \u201evisam gyvenimui\u201c: jei \u017emogus laisva valia j\u0105 pasirinko, tai laisva valia gali jos ir atsisakyti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0Pareng\u0117: Asta Marti\u0161auskait\u0117, SMF 4<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Naudota literat\u016bra<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Perminas A.(2004) Asmenyb\u0117 ir sveikata : teorij\u0173 s\u0105vadas. Kaunas;<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Davison G.L., Neale J. M., Kring A.M. (2004) Abnormal psychology (9th. edt.)Wiley;<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Myers David. G. (2008) , Psichologija, <span style=\"yes;\">\u00a0<\/span><\/span><span style=\"DE;\" lang=\"DE\">Poligrafija ir informatika;<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">http:\/\/www.vpsc.lt\/plc.htm;<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><a name=\"_ftn1\" href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-admin\/#_ftnref1\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"footnote;\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"AR-SA;\">[1]<\/span><\/span><\/span><\/span><\/a><span style=\"x-small;\"><span style=\"Times New Roman;\"> <span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Fenomenologija \u2013 tai betarpi\u0161kos patirties apra\u0161ymas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<div style=\"footnote;\">\n<p class=\"MsoFootnoteText\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><a name=\"_ftn2\" href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-admin\/#_ftnref2\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"footnote;\"><span class=\"MsoFootnoteReference\"><span style=\"AR-SA;\">[2]<\/span><\/span><\/span><\/span><\/a><span style=\"x-small;\"><span style=\"Times New Roman;\"> <span style=\"LT;\" lang=\"LT\">DASEIN \u2013 b\u016btis pasaulyje<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/div>\n<hr size=\"1\" \/>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Priklausomyb\u0117s egzistenciniu po\u017ei\u016briu Egzistencin\u0119 psichologij\u0105 galima apibr\u0117\u017eti kaip empirin\u012f moksl\u0105 apie \u017emogaus egzistavim\u0105, naudojant fenomenologin\u0117s analiz\u0117s metod\u0105[1]. Egzistencin\u0117s psichologijos mokslo tikslas \u2013 fenomen\u0173 apra\u0161ymas, o ne j\u0173 paai\u0161kinimas. DASEIN[2] yra esmin\u0117 egzistencin\u0117s psichologijos s\u0105voka. Dasein n\u0117ra \u017emogaus savyb\u0117, tai visa jo b\u016btis. Tai atvirumas pasauliui.<\/p>\n","protected":false},"author":36,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[32],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/383"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/36"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=383"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/383\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":393,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/383\/revisions\/393"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=383"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=383"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=383"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}