{"id":388,"date":"2008-10-22T07:06:32","date_gmt":"2008-10-22T14:06:32","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=388"},"modified":"2008-10-24T00:43:18","modified_gmt":"2008-10-24T07:43:18","slug":"priklausomybes-biheivioristines-teorijos-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/22\/priklausomybes-biheivioristines-teorijos-poziuriu\/","title":{"rendered":"Priklausomyb\u0117s biheivioristin\u0117s teorijos po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p><strong>Priklausomyb\u0117<\/strong> &#8211; sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti t\u0105 pat\u012f veiksm\u0105 ar vartoti t\u0105 pa\u010di\u0105 med\u017eiag\u0105 pakartotinai daug kart\u0173. \u0160is sutrikimas ar polinkis yra i\u0161moktas.<\/p>\n<p>Biheivioristin\u0117 teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra i\u0161mokstamas. Tagi, priklausomyb\u0117s irgi yra i\u0161mokimo rezultatas. Remiantis \u0161ia teorija, yra kelios s\u0105lygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybi\u0173 i\u0161sivystym\u0105:<!--more--><\/p>\n<ul>\n<li><strong>Operantinis s\u0105lygojimas<\/strong> &#8211; tam tikras elgesys (\u0161iuo atveju priklausomyb\u0117s) prasideda tuomet, kai tas elgesys pradeda teikti pasitenkinim\u0105, ir \u0161is elgesys n\u0117ra baud\u017eiamas. Pasitenkinimu gali b\u016bti laim\u0117ta suma lo\u0161iant, didesnis draug\u0173 b\u016brys vartojant narkotikus ar geresn\u0117 savijauta r\u016bkant. Taigi, tai suradimas ka\u017eko teigiamo tam tikrame elgesyje.<br \/>\nRemiantis \u0161iuo s\u0105lygojimu, laikinas \u012ftampos suma\u017einimas ar nuotaikos pakilimas, sukeltas tam tikros veiklos ar med\u017eiag\u0173, padidina tikimyb\u0119, kad \u017emogus sieks \u0161ios b\u016bsenos v\u0117l. Med\u017eiagos ar veiklos poveikis, teikiantis pasitenkinim\u0105 veda prie to, kad \u017emogus galiausiai pradeda u\u017esiimin\u0117ti tam tikra veikla da\u017eniau, pabando didesn\u0119 doz\u0119 psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 ar kit\u0173 j\u0173 vartojimo metod\u0173 (pvz., inhaliacija, \u0161niaukimas (\u012ftraukimas per nos\u012f), \u012f\u0161virk\u0161timas, ryjimas per burn\u0105 ir kt.b\u016bdai).<\/li>\n<li><strong>Klasikinis s\u0105lygojimas<\/strong> \u2013 objektai esantys tuo metu, kai yra atliekama tam tikra veikla ar vartojamos psichoaktyviosios med\u017eiagos gali veikti, kaip klasikinio s\u0105lygojimo stimulas ir tapti pa\u010dio malonumo atlikti tam tikr\u0105 veikl\u0105 ar vartoti psichoaktyvi\u0105sias med\u017eiagas rezultatu (pvz., \u0161virk\u0161\u010diamosios adatos arba \u017emogaus, kuris duodavo narkotik\u0173 pamatymas nuramindavo \u017emones, priklausan\u010dius nuo narkotik\u0173, ir palengvindavo j\u0173 abstinencijos simptomus ir atvirk\u0161\u010diai, abstinencijos metu buv\u0119 objektai, v\u0117liau juos parod\u017eius gali v\u0117l sukelti abstinencijos simptomus).<\/li>\n<li><strong>Prie\u0161ingo proceso teorija<\/strong> &#8211; kiekviena reakcija \u012f stimul\u0105 automati\u0161kai s\u0105lygoja ir prie\u0161ingas reakcijas. Po keleto to paties stimulo pakartojim\u0173 pirmin\u0117 reakcija susilpn\u0117ja ir prie\u0161ingas procesas sustipr\u0117ja (pvz., vartojant narkotikus, pirmin\u0117 reakcija &#8211; malonumas, prie\u0161ingas procesas &#8211; nemalonumas, blogumas. V\u0117liau sustipr\u0117ja tik prie\u0161inga reakcija, t.y. nemalonumas, blogumas, atsirad\u0119s nepavartojus narkotik\u0173, galiausiai pradeda dominuoti ir neigiam\u0173 padarini\u0173 vengimas pakei\u010diamas malonumo siekimu, kaip motyvacija vartoti narkotikus).<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Biheivioristin\u0117s terapijos metodai<\/strong><br \/>\nBiheivioristin\u0117s terapijos tikslas gydant priklausomybes yra nustatyti elges\u012f, kuris \u012ftakoja asmens priklausomyb\u0119 ir tuomet bandyti pakeisti t\u0105 elges\u012f tinkamesniu, taikant operantinio ir klasikinio s\u0105lygojimo principus. Remiantis \u0161iuo po\u017ei\u016briu pagrindin\u0117 problema yra ne tame, ar priklausomyb\u0117 yra liga, bet ar priklausomyb\u0119 turintis \u017emogus gali i\u0161mokti pakeisti savo problemin\u012f elges\u012f.<br \/>\nMetodai taikomi priklausomyb\u0117ms gydyti:<\/p>\n<ul>\n<li><strong>Aversinis s\u0105lygojimas<\/strong> \u2013 pla\u010diausiai naudojamas elgesio terapijoje gydant priklausomybes. Skausmingi ar sukeliantys pasibjaur\u0117jim\u0105 stimulai yra pateikiami kartu su \u017ealingu dirgikliu (psichoaktyviosiomis me\u017eiagomis, lo\u0161imu ir kt. priklausomyb\u0117mis) taip siekiant nepageidaujam\u0105 elges\u012f susieti su nemaloniais jausmais. Taigi \u0161iuo metodu siekiama s\u0105lygoti pasibjaur\u0117jim\u0105 dalykais, kuri\u0173 reik\u0117t\u0173 vengti. \u0160io metodo tr\u016bkumas yra toks, kad jis veikia trumpai. S\u0105lygojimui \u012ftakos turi \u017einojimas. Pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117s \u017eino, kad i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 psichoterapeuto jie gali gerti alkohol\u012f nesibaimindami, kad juos ims pykinti. \u017dmogaus geb\u0117jimas skirti aversinio s\u0105lygojimo situacijas nuo vis\u0173 kit\u0173 situacij\u0173 gali suma\u017einti poveikio veiksmingum\u0105. Tod\u0117l aversinis s\u0105lygojimas da\u017enai naudojamas su kitais metodais.<\/li>\n<li><strong>Pasl\u0117pto jautrumo metodas<\/strong> \u2013 turintys priklausomybi\u0173 \u017emon\u0117s rekalaujami \u012fsivaizduoti ypa\u010d li\u016bdinan\u010di\u0105, kelian\u010di\u0105 pasibjaur\u0117jim\u0105 ar g\u0105sdinan\u010di\u0105 situacij\u0105 kai jie u\u017esi\u0117ma tam tikra veikla, t.y. geria, vartoja narkotikus, lo\u0161ia ar kt. Tikimasi, kad \u012fsivaizduojama situacija kartu atliekant netinkam\u0105 elges\u012f, sukels neigiam\u0105 reakcij\u0105 tam elgesiui. Pvz., pasl\u0117pto jautrumo metodo taikymas gydant alkoholizm\u0105:<br \/>\n<em>\u201e\u012esivaizduok, kad tu geri ir ragauji (alaus, viskio ar kt). Tu esi (bare, restorane ar kt.), kur kiti \u017emon\u0117s irgi geria. Pamatyk save taip pat ten geriant\u012f. Pajausk tikr\u0105j\u012f g\u0117rimo skon\u012f, spalv\u0105 ir kvap\u0105. Pasinaudok visais savo jutimais. \u012esivaizduok, kad tu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 geri, ragauji, nuryji, pajusk stiklin\u0119 savo rankose; kokia g\u0117rimo temperat\u016bra, kvapas, o ypa\u010d skonis.<br \/>\nKai nuryji g\u0117rimo gurk\u0161n\u012f, vyras s\u0117dintis neloti nuo tav\u0119s pradeda dejuoti, padeda stiklin\u0119 ant stalo ir pastumia j\u0105 toliau. Jo galva nuleista, jis griebiasi u\u017e pilvo abiem rankom ir toliau dejuoja. Jo akys u\u017emerktos, jis daro \u012fvairias grimasas ir l\u0117tai purto galv\u0105. Jo veidas pasidaro bly\u0161kiai pilkas, jo rankos pradeda dreb\u0117ti, kai jis pradeda daryti greitus ryjimo judesius. Tuomet jis atsimerkia ir u\u017esidengia burn\u0105 abiem rankom, ta\u010diau nebegali i\u0161laikyti ir pradeda vemti. Tu visa tai matai labai ai\u0161kiai. Maisto gabaliukai b\u0117ga jo veidu, geriasi \u012f drabu\u017eius ir galiausiai pasiekia stiklin\u0119. Jis ir toliau vemia ir maisto gabaliukai prikimba jaum prie smakro. Kar\u0161tas, nemalonus alkoholio kvapas galiausiai pasiekia tave. Tai tikrai pasibjaur\u0117tinas vaizdas. Jis nebevemia, ta\u010diau vistiek tamposi, jo veidas vis dar pilkas ir jis toliau dejuoja\u201c<\/em><br \/>\nTyrimais \u012frodyta, kad \u0161io metodo efektyvumas yra ribotas.<\/li>\n<li><strong>\u012eg\u016bd\u017ei\u0173 mokymo metodas<\/strong> \u2013 \u0161is metodas naudojamas pad\u0117ti priklausomybi\u0173 turintiems \u017emon\u0117s i\u0161lavinti efektyvesnes tarpasmenines reakcijas \u012f socialines situacijas, kurios skatina netinkam\u0105 elges\u012f. Pvz., kategori\u0161kumo mokymas gali b\u016bti naudojamas i\u0161mokyti alkoholik\u0105 , kaip atsispirti visuomen\u0117s spaudimui vartoti alkohol\u012f.<\/li>\n<li><strong>Sav\u0119s kontroliavimo metodas<\/strong> remiasi prielaida, kad kei\u010diant elges\u012f reikia keisti tiek pat\u012f elges\u012f, tiek jo atsiradimo prie\u017eastis, tiek galimas pasekmes. Naudojami keturi sav\u0119s kontroliavimo metodo b\u016bdai:<br \/>\n<em>1. Sav\u0119s tikrinimas<\/em> \u2013 proced\u016bra, kurios metu asmuo fiksuoja informacij\u0105 susijusi\u0105 su jo problemi\u0161ku elgesiu (pvz., kaip da\u017enai \u017emogus g\u0117r\u0117 ar r\u016bk\u0117, kokios buvo aplinkyb\u0117s, vieta ir laikas kiekvienu atveju). \u0160is b\u016bdas trumpam suma\u017eina netinkam\u0105 elges\u012f, ta\u010diau naudingas tuo, kad surinkta informacija gali b\u016bti panaudota kituose metoduose.<br \/>\n<em>2. Stimul\u0173 kontrol\u0117s b\u016bdas<\/em> yra nukreiptas \u012f netinkamo elgesio atsiradimo prie\u017eas\u010di\u0173 aplinkoje keitim\u0105. (pvz., asmenys turintys priklausomyb\u0119 alkoholiui, pra\u0161omi i\u0161mesti i\u0161 nam\u0173 visus alkoholinius g\u0117rimus, alaus bokalus, grafinus, vengti eiti per barus ar alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173 parduotuves).<br \/>\n<em>3. Atsako keitimas<\/em> apima problemi\u0161ko elgesio keitim\u0105 alternatyviu atsaku, kuris yra nesuderinamas arba jo negalima atlikti kartu su problemi\u0161ku elgesiu (pvz., r\u016bkantis \u017emogus, kuris po pusry\u010di\u0173 gerdamas kav\u0105 visadar\u016bkydavo, gali negerti kavos, o papusry\u010diav\u0119s i\u0161 karto eiti po du\u0161u).<br \/>\n<em>4. Elgesio kontrakto sudarymas<\/em> \u2013 tai b\u016bdas, kai tam tikros s\u0105lygos ir pasekm\u0117s susijusios su problemi\u0161ku elgesiu yra u\u017era\u0161omos kontrakte. Elgesio kontraktuose da\u017eniausiai nurodomos s\u0105lygos, kuriomis netinkamas elgesys gali arba negali atsirasti ir apibr\u0117\u017eiama, kokios bausm\u0117s gali b\u016bti, jei nebus laikomasi susitarimo.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Biheivioristin\u0117s terapijos metodai priklausomyb\u0117ms gydyti da\u017eniausiai yra trumpalaikiai, kai jie yra naudojami, kaip vienintelis gydymo b\u016bdas. Pagrindin\u0117 problema yra ta, kad metodai efektyv\u016bs tik tuomet, kai asmenys yra motyvuoti t\u0119sti gydym\u0105, nepaisant nemaloni\u0173 poju\u010di\u0173 ar pastang\u0173, kuri\u0173 \u0161ie metodai reikalauja. Apibendrinus, elgesio terapija veiksmingiausia tuomet, kai ji taikoma kartu su kitais terapijos b\u016bdais.<\/p>\n<p>Naudota literat\u016bra:<\/p>\n<p>\uf0a0 Comer R.J. \u201eAbnormal Psychology\u201c, New Yourk: Worth Publishers, 2001<br \/>\n\uf0a0 http:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Priklausomyb\u0117 (aplankyta 2008 10 17)<br \/>\n\uf0a0 Myers D.G. \u201ePsichologija\u201c, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2008<br \/>\n\uf0a0 Rathus S.A., Nevid J.S. \u201eAbnormal Psychology\u201c, Prentice Hall, Englewood Cliffs, New Jersey 1991<br \/>\n\uf0a0 Sarafino E.P. \u201eHealth psychology: biopsychosocial interaction\u201c, Hoboken (N.J.): Wiley, 2006<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Priklausomyb\u0117 &#8211; sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti t\u0105 pat\u012f veiksm\u0105 ar vartoti t\u0105 pa\u010di\u0105 med\u017eiag\u0105 pakartotinai daug kart\u0173. \u0160is sutrikimas ar polinkis yra i\u0161moktas. Biheivioristin\u0117 teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra i\u0161mokstamas. Tagi, priklausomyb\u0117s irgi yra i\u0161mokimo rezultatas. Remiantis \u0161ia teorija, yra kelios s\u0105lygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybi\u0173 i\u0161sivystym\u0105:<\/p>\n","protected":false},"author":64,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[32],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/388"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/64"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=388"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/388\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":392,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/388\/revisions\/392"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=388"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=388"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=388"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}