Asmenyb\u0117 – tai konkre\u010diam \u017emogui b\u016bdingos m\u0105stymo, elgesio ir jausm\u0173 tendencijos, kurios lemia gan stabilius b\u016bdus, kuriais bendraujama su kitais \u017emon\u0117mis bei reaguojama \u012f gyvenimo i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>\n
Asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 kategorija yra viena i\u0161 labiausiai kritikuojam\u0173 ir diskutuotin\u0173, nes riba, tarp keistos, bet dar \u201enesutrikusios” asmenyb\u0117s ir asmenyb\u0117s sutrikimo yra gana neai\u0161ki. TLK-10 apibr\u0117\u017eia esminius po\u017eymius, kurie i\u0161skiria asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 nuo normaliai funkcionuojan\u010dios asmenyb\u0117s:<\/p>\n
DSM-IV ir TLK- 10 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 skirstymas \u0161iek tiek skiriasi, tod\u0117l \u017eemiau pateikiu lentel\u0119, kurioje sugretinti abiej\u0173 klasifikacij\u0173 skiriami asmenyb\u0117s sutrikimai.<\/p>\n
| \n DSM-IV<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n | \n TLK-10<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Paranoidinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Paranoidinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n \u0160izoidinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n \u0160izoidinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n \u0160izotipinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Klasifikuojamas prie \u0161izofrenij\u0173<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Ribinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Emoci\u0161kai nestabilus: impulsyvus, ribinis.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Histrioninis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Histrioninis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Narcistinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Kiti specifiniai asmenyb\u0117s sutrikimai<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Antisocialus<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Asocialus<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Priklausomas<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Priklausomas<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Vengiantis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Nerimastingas<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n Obsesinis-kompulsinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n Anankastinis<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n \u00a0<\/p>\n Diagnozuojat asmenyb\u0117s sutrikim\u0105, vienas i\u0161 pagrindini\u0173 reikalavim\u0173 yra sutrikusio elgesio stabilumas. Ta\u010diau realiai ne visi asmenyb\u0117s sutrikimai tokiu stabilumu pasi\u017eymi. Pavyzd\u017eiui, tyrimai rodo, kad stebint asmenis, kuriems buvo nustatyti asmenyb\u0117s sutrikimai metus laiko, koreliacija tarp diagnoz\u0117s met\u0173 prad\u017eioje ir pabaigoje \u012fvairiems sutrikimams labai skiriasi, o kai kuriems yra labai \u017eema. Stabiliausia kategorija yra asocialus asmenyb\u0117s sutrikimas, koreliacija- 0,84; vidutin\u0117s koreliacijos nustatytos paranoidiniam – 0,57 ir ribiniam – 0,56 sutrikimams; tuo tarpu kit\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 diagnoz\u0117s stabilumas yra \u017eemas: vengiantis – 0,41; histrioninis – 0,40; narcistinis – 0,32; priklausomas – 0,15.<\/p>\n Kita problema, susijusi su asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 diagnostika yra auk\u0161tas komorbidi\u0161kumas su kitais psichikos sutrikimais: nuotaikos, nerimo, priklausomyb\u0117mis. Kartais sunku diferencijuoti ar asmenyb\u0117s poky\u010diai yra kitos ligos padariniai ar prie\u017eastys. Taip pat daugelis \u017emoni\u0173 atitinka daugiau nei vien\u0105 asmenyb\u0117s sutrikimo kategorij\u0105, tod\u0117l neai\u0161ku, kiek diagnoz\u0117s specifi\u0161kos.<\/p>\n Bendrai asmenyb\u0117s sutrikimai klasifikuojami \u012f tris pagrindines grupes, pagal dominuojant\u012f elges\u012f.<\/p>\n Paranoidinio ir \u0161izoidinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimai<\/strong><\/p>\n Paranoidinio tipo asmenybei yra b\u016bdingas perd\u0117tas jautrumas nes\u0117km\u0117s ir trukdymams bei polinkis \u012fvykius ai\u0161kinti nerealiomis, pasl\u0117ptomis prie\u017eastimis. B\u016bdingas padid\u0117j\u0119s \u012ftarumas ir gr\u0117sm\u0117s jausmas. Tokie asmenys jau\u010diasi svarbiais, yra karingi, pavyd\u016bs, atkakliai gina savo teises, gali b\u016bti prie\u0161i\u0161ki, agresyv\u016bs. Paranoidinis sutrikimas b\u016bdingas ma\u017edaug 2 proc. populiacijos, da\u017eniau vyrams.<\/p>\n \u0160izoidiniu tipo asmenyb\u0117s vieni pagrindini\u0173 bruo\u017e\u0173 yra u\u017edarumas ir \u0161altumas. \u0160ie \u017emon\u0117s m\u0117gsta b\u016bti vieni, daug laiko praleid\u017eia savo fantazijose ir apm\u0105stymuose, turi ma\u017eai socialini\u0173 kontakt\u0173, nesiekia intymumo, pasi\u017eymi \u017eemu seksualiniu potraukiu. I\u0161ori\u0161kai da\u017enai atrodo \u0161alti, nesugebantys reik\u0161ti jausm\u0173, abejingi pagyrimui ir kritikai ir bendrai ma\u017eai jautr\u016bs socialin\u0117ms normoms, nekonvencional\u016bs. \u0160izoidinis sutrikimas b\u016bdingas taip pat ma\u017edaug 2 proc. populiacijos, tik \u0161iek tiek da\u017eniau vyrams.<\/p>\n Apie \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 prie\u017eastis ma\u017eai \u017einoma. Manoma, kad \u0161ie sutrikimai turi daug s\u0105saj\u0173 su \u0161izofrenija, fiksuojamas pana\u0161\u016bs pakitimai smegen\u0173 aktyvume. Tai tarsi lengvos \u0161izofrenijos formos. Taip pat \u0161ie sutrikimai \u017eymiai labiau b\u016bdingi \u0161izofrenija sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems, nei bendrai populiacijai, kas v\u0117l patvirtina galim\u0105 bendr\u0105 \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 kilm\u0119.<\/p>\n I\u0161mokimo teorijos atstovai teigia, kad nepasitik\u0117jimo ir nesaugumo gali b\u016bti i\u0161mokstama. Pavyzd\u017eiui, paranoi\u0161kumas yra b\u016bdingesnis specifin\u0117ms \u017emoni\u0173 grup\u0117ms, turintiems negatyvi\u0105 patirt\u012f: kaliniams, seniems \u017emon\u0117ms, emigrantams. Ta\u010diau ne visi \u017emon\u0117s, turintys negatyvi\u0105 patirt\u012f serga asmenyb\u0117s sutrikimais.<\/p>\n Pagalbos galimyb\u0117s ir gydymo prognoz\u0117s yra geresn\u0117s \u0161izoidiniu asmenyb\u0117s sutrikimo atveju. Paranoidinio sutrikimo atveju yra labai sunku sukurti terapin\u012f kontakt\u0105. Asmeuo da\u017eniausiai yra nekriti\u0161kas savo \u012ftarumui, pagalbos da\u017eniausiai kreipiamasi d\u0117l kit\u0173 problem\u0173 – nuotaikos sutrikim\u0173, krizi\u0173, patologinio pavydo. Paranoidiniam sutrikimui gydyti da\u017eniausiai naudojama kognityvin\u0117 terapija, kuri padeda atpa\u017einti klaidingus \u012fsitikinimus. Ta\u010diau n\u0117ra \u012frodym\u0173, kad kokia nors terapijos forma tikrai padeda. Tik 11 proc. terapeut\u0173 patys tiki, kad j\u0173 konsultavimas gali ka\u017ekuo pad\u0117ti.<\/p>\n \u0160izoidinio sutrikimo atveju pagrindiniu terapijos objektu da\u017eniausiai b\u016bna socialiniai santykiai, mokomasi emocij\u0173 i\u0161rai\u0161kos ir empatijos. \u010cia ypa\u010d efektyvi grupin\u0117 terapija, gali b\u016bti naudojamos socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymo grup\u0117s, vaidmen\u0173 \u017eaidimai.<\/p>\n Emoci\u0161kai nestabilus asmenyb\u0117s sutrikimas<\/strong><\/p>\n Emoci\u0161kai nestabiliam asmenyb\u0117s sutrikimui b\u016bdingas perd\u0117tas emocionalumas, kuris pasirei\u0161kia nepakankama impuls\u0173 kontrole (pavyzd\u017eiui, pyk\u010dio ar agresijos priepuoliai, kuri\u0173 asmuo negali sukontroliuoti, nors paskui jau\u010diasi kaltas). Asmenybei b\u016bdingas neai\u0161kus sav\u0119s suvokimas, nuolatinis tu\u0161tumos jausmas, vidini\u0173 vertybi\u0173 stoka (neai\u0161ku, kas a\u0161 esu, ko a\u0161 noriu). D\u0117l impulsyvi\u0173 poelgi\u0173 da\u017enai i\u0161gyvenamos emocin\u0117s kriz\u0117s (pavyzd\u017eiui, pakartotinai \u012fsitraukiama \u012f nes\u0117kmingus santykius), kurias da\u017enai lydi save \u017ealojantis elgesys ar suicidiniai bandymai.<\/p>\n Skiriami du emoci\u0161kai nestabilaus asmenyb\u0117s sutrikimo tipai:<\/p>\n Emoci\u0161kai nestabilus asmenyb\u0117s tipas b\u016bdingas ma\u017edaug 1 proc. populiacijos. Da\u017eniau moterims. Manoma, kad sutrikimas yra susij\u0119s tiek su biologiniais, tiek su psichologiniais veiksniais. Kalbant apie biologines prie\u017eastis, stebimas sutrikimo pasikartojimas \u0161eimos kartose. Ta\u010diau manoma, kad paveldimas ne tiek pats emoci\u0161kai nestabilus asmenyb\u0117s sutrikimas, kiek polinkis neuroti\u0161kumui. Taip pat tiriant emoci\u0161kai nestabiliaus asmenyb\u0117s tipo sutrikimu sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 smegen\u0173 aktyvum\u0105, buvo nustatyti galvos smegen\u0173 kaktini\u0173 skil\u010di\u0173 aktyvumo, bei amygdalos (migdolo) aktyvumo poky\u010diai, kas v\u0117lgi rodo objektyvias sutrikimo prie\u017eastis.<\/p>\n Emoci\u0161kai nestabilus asmenyb\u0117s sutrikimas siejamas ir su negatyvia ankstyv\u0105ja patirtimi. Manoma, kad esminis veiksnys \u010dia yra nepastovi t\u0117v\u0173 globa, d\u0117l kurios asmenyb\u0117 auga nesaugi. Naudojamas “skilimo” gynybos mechanizmas, d\u0117l kurio pasaulis matomas tik kaip juodas arba baltas, elgesys ir emocin\u0117s reakcijos darosi kra\u0161tutin\u0117s.<\/p>\n Pagalba emoci\u0161kai nestabilaus tipo asmenybei yra sud\u0117tinga, nes nestabilus elgesys, kra\u0161tutiniai vertinimai labai apsunkina psichoterapijos proces\u0105. Vien\u0105 akimirk\u0105 asmuo gali b\u016bti labai motyvuotas gydymuisi, \u017eav\u0117tis psichologu, ta\u010diau vos pajut\u0119s nesaugum\u0105 psichoterapij\u0105 gali visi\u0161kai nuvertinti ir j\u0105 mesti. Daugelis \u0161iuo sutrikimu sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 turi ilgamet\u0119 nes\u0117kmingo gydymosi patirt\u012f. Tod\u0117l ypa\u010d ribinis sutrikimas apib\u016bdinamas kaip psichoterapeuto ko\u0161maras, d\u0117l didelio nepastovumo, nuotaik\u0173 svyravimo, nuvertinimo, savi\u017eudyb\u0117s rizikos.<\/p>\n \u0160iuo metu vienu efektyviausiu emoci\u0161kai nestabilaus tipo asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 gydymo metod\u0173 yra laikoma dialektin\u0117 elgesio terapija. \u0160ios terapijos metu bandoma pad\u0117ti \u012fveikti \u012fvairius situacinius stresus, mokoma atpa\u017einti ir kontroliuoti savo emocijas. Mokoma problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kartais – nereagavimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, taip pat pasitik\u0117jimo savo paties jausmais ir \u017einiomis.<\/p>\n Histrioninio tipo asmenyb\u0117s sutrikimas<\/strong><\/p>\n Vienas ry\u0161kiausi\u0173 histrionin\u0117s asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0173 yra d\u0117mesio siekimas. D\u0117mesio siekiama perd\u0117tai r\u016bpinantis savo fiziniu patrauklumu, koketavimu, teatrali\u0161ku, ry\u0161kiu elgesiu, polinkiu \u012f dramatizacij\u0105 ir perd\u0117t\u0105 emocij\u0173 rai\u0161k\u0105. Emocijos labilios, greitai kinta, i\u0161 tikro per daug neprisiri\u0161a, vengia intymumo. Asmenyb\u0117 vaiki\u0161ka, egocentri\u0161ka, manipuliuojanti. Lengvai pasiduoda \u012ftaigai.<\/p>\n \u0160is sutrikimas b\u016bdingas ma\u017edaug 2% populiacijos, da\u017eniau moterims ir i\u0161siskyrusiems \u017emon\u0117ms. Auk\u0161tas komorbidi\u0161kumas su depresija ir somatin\u0117mis ligomis.<\/p>\n Histrioninio sutrikimo etiologija ma\u017eai tyrin\u0117ta. Manoma, kad gali b\u016bti labiau b\u016bdinga \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 \u0161eimose buvo prie\u0161taringa nuostata \u012f seksualum\u0105: seksas- tabu, apie j\u012f nekalbama, ta\u010diau tuo pat metu t\u0117v\u0173 elgesys rodo, kad tai ka\u017ekas gero ir trok\u0161tamo.<\/p>\n B\u016btent nuo histrioninio sutrikimo gydymo prasid\u0117jo psichoterapija apskritai. Pirmosios Freudo pacient\u0117s buvo \u0161io sutrikimo bruo\u017e\u0173 turin\u010dios moterys. Ta\u010diau nors \u012fvairios psichoterapijos si\u016blo pagalba \u0161iuo sutrikimu sergantiems \u017emon\u0117ms, n\u0117ra \u012frodym\u0173, kad tai b\u016bt\u0173 labai efektyvu. Histrioninu sutrikimu sergantis asmuo gali savoti\u0161kai prisitaikyti prie psichoterapeuto, kad jam \u012ftikt\u0173 ir gaut\u0173 jo d\u0117mes\u012f, ta\u010diau pasiekti tikr\u0173 terapini\u0173 poky\u010di\u0173 yra labai sunku. Elgesio terapija siekiama keisti d\u0117mesio siekimo elges\u012f. Gilumin\u0117s terapijos siekia atskleisti probleminius santykius, kurie slypi po demonstratyviu elgesiu. Da\u017enai manipuliavimu, seksualumu, emocini\u0173 krizi\u0173 demonstravimu siekiama gauti tam tikr\u0105 naud\u0105. Terapijoje bandoma parodyti ilgalaikes toki\u0173 manipuliacij\u0173 pasekmes, aptarti tikruosius poreikius ir norus. Ta\u010diau tai yra sud\u0117tinga, nes histioninio sutrikimo bruo\u017e\u0173 turintys klientai da\u017eniausiai vengia akistatos su savimi.<\/p>\n Asocialus asmenyb\u0117s sutrikimas<\/strong><\/p>\n Ry\u0161kiausias asocialaus asmenyb\u0117s sutrikimo bruo\u017eas yra lau\u017eantis \u012fprastas socialines normas elgesys. Da\u017eniausiai tai yra susij\u0119 su \u012fvairiomis nusikalstamomis veiklomis, agresija, smurtu, neatsakingu elgesiu. \u0160ie \u017emon\u0117s lengvai bendrauja, ta\u010diau \u0161is bendravimas daugiau vartotoji\u0161kas. I\u0161 tikro jie gana abejingi kit\u0173 \u017emoni\u0173 jausmams. I\u0161skirtinis bruo\u017eas – kalt\u0117s jausmo nebuvimas ir nemok\u0117jimas mokytis i\u0161 savo paties klaid\u0173, o ypa\u010d bausmi\u0173. D\u0117l savo netinkamo elgesio kaltinta kitus ir racionaliai pasiteisina. Suma\u017e\u0117j\u0119s pavojaus jausmas, didelis \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 ir adrenalino poreikis.<\/p>\n \u0160is asmenyb\u0117s sutrikimas b\u016bdingas 3 proc. vyr\u0173 ir 1 proc. moter\u0173. Manoma, kad sutrikimui vystytis turi \u012ftakos biologiniai veiksniai, tokie kaip paveldimumas, \u017eemas nerimo slenkstis, auk\u0161tas impulsyvumo lygis. Ta\u010diau ne ma\u017eiau svarbios ir psichosocialin\u0117s prie\u017eastys. \u017dymiai didesnis asocialaus asmenyb\u0117s sutrikimo procentas yra tarp \u017eemo socialinio statuso \u017emoni\u0173, taip pat \u0161eimose, kuriose vaikai patiria smurt\u0105. Sutrikimas siejamas ir su aukl\u0117jimo klaidomis, t.y. t\u0117v\u0173 silpnumu ir nesugeb\u0117jimu perduoti disciplinos ir socialini\u0173 norm\u0173. Vaikas nei\u0161auga i\u0161 visagalyb\u0117s jausmo, ir nei\u0161ugdo jautrumo kit\u0173 jausmams ir poreikiams.<\/p>\n Psichologin\u0117 pagalba asocialaus asmenyb\u0117s sutrikimo atveju yra sud\u0117tinga, nes didel\u0117 dalis klient\u0173 yra nekriti\u0161ki, patys nemano, kad turi problem\u0173, link\u0119 atsakomyb\u0119 perkelti kitiems. Terapinis kontaktas labai sunkus, nes vis\u0105 laik\u0105 bando manipuliuoti. \u00a0Manoma, kad psichoterapija retai b\u016bna s\u0117kminga, net jei bandoma pad\u0117ti jau vaikyst\u0117je.<\/p>\n Dirbant su vaikais daugiau orientuojamasi \u012f t\u0117vus, ir j\u0173 t\u0117vyst\u0117s \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdym\u0105, mokoma skatinti tinkam\u0105 ir ignoruoti netinkam\u0105 vaiko elges\u012f, ai\u0161kia nustatyti ir i\u0161laikyti ribas. Suaugusiems rekomenduotinas socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymas, mokymas valdyti agresij\u0105, \u0161eimos sistemos stiprinimas.<\/p>\n Nerimastingo (vengian\u010dio) tipo asmenyb\u0117s sutrikimas<\/strong><\/p>\n Kaip jau galima sp\u0117ti i\u0161 sutrikimo pavadinimo, esminiai \u0161io sutrikimo bruo\u017eai yra nerimavimas ir vengimas. Asmenims b\u016bdingas pastovus b\u016bg\u0161tavimo, kad atsitiks ka\u017ekas blogo, ir \u012ftampos jausmas. Da\u017eniausiai ry\u0161kus nepasitik\u0117jimas savimi, \u017eemas sav\u0119s vertinimas, tvirtai tikima, kad esu blogesnis u\u017e kitus. Sunku u\u017emegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, nes bijoma b\u016bti atstumtam ar sukritikuotam. Iracionaliai siekiama garantij\u0173, kad esi m\u0117gstamas ir neb\u016bsi atstumtas. Kai toki\u0173 garantij\u0173 n\u0117ra, vengiama veikl\u0173, kuriose svarb\u016bs santykiai. Kartais d\u0117l poreikio jaustis fizi\u0161kai saugiu i\u0161 viso gana smarkiai ribojamas gyvenimo b\u016bdas. I\u0161ori\u0161kai gali atrodyti pana\u0161us \u012f \u0161izoidiniu tipo asmenyb\u0119, ta\u010diau u\u017edarum\u0105 lemia ne \u017eemas poreikis bendrauti, o baim\u0117 ir nerimas.<\/p>\n Tai vienas i\u0161 da\u017eniausi\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173. Nerimastingo tipo asmenyb\u0117s sutrikimas yra b\u016bdingas apie 5 proc. populiacijos. Da\u017enai b\u016bna lydinti depresija ar socialin\u0117 fobija. D\u0117l pana\u0161umo su socialine fobija kartais tiesiog laikoma sunkiu socialin\u0117s fobijos variantu. Tikrosios sutrikimo prie\u017eastys n\u0117ra \u017einomos, ta\u010diau sutrikim\u0105 bandoma ai\u0161kinti i\u0161moktu vaiko nesaugumu, nes stebimas ligos pasikartojimas \u0161eimos kartose.<\/p>\n Lyginant su kitais asmenyb\u0117s sutrikimais, \u0161io sutrikimo gydymo prognoz\u0117s yra geros. Efektyvios \u012fvairios elgesio terapijos, nukreiptos \u012f nerimo ma\u017einim\u0105 ir socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdym\u0105. Tinka metodai, naudojami socialinei fobijai ma\u017einti, pvz., sisteminis nujautrinimas, vaidmen\u0173 \u017eaidimai.<\/p>\n Priklausomo tipo asmenyb\u0117s sutrikimas<\/strong><\/p>\n Priklausomo tipo asmenyb\u0117s sutrikimui b\u016bdingas stiprus bej\u0117gi\u0161kumo jausmas ir noras perleisti vis\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenim\u0105 kitiems \u017emon\u0117ms. \u0160ie \u017emon\u0117s jau\u010dia diskomfort\u0105, kai reikia pab\u016bti vieniems ir bijo, kad nesugeb\u0117s savimi pasir\u016bpinti. Be kit\u0173 pagalbos negali priimti net elementari\u0173 sprendim\u0173, skatina, kad kiti \u017emon\u0117s u\u017e juos nuspr\u0119st\u0173. Pergyvena, kad gali b\u016bti palikti ir netekti globos. D\u0117l to yra pasireng\u0119 atsisakyti savo pa\u010di\u0173 poreiki\u0173, kad tik \u012ftikt\u0173 asmeniui, nuo kurio yra priklausomi. Atsakoma kelti net ir tikrai pagr\u012fstus reikalavimus.<\/p>\n Priklausomo tipo asmenyb\u0117s sutrikimas yra b\u016bdingas ma\u017edaug 1,5 proc. populiacijos ir priklauso nuo kult\u016brini\u0173 tradicij\u0173 (pvz.: Japonijoje da\u017enesnis). Da\u017eniau sutinkamas tarp moter\u0173, taip pat grei\u010diausiai d\u0117l aukl\u0117jimo \u012ftakos. Komorbidi\u0161kas su kitais asmenyb\u0117s sutrikimais: ribiniu, \u0161izoidiniu, histrioniniu ir vengian\u010diu, o taip pat depresija, nerimo sutrikimais, valgymo sutrikimais.<\/p>\n Vystymuisi svarbesn\u0117s psichologin\u0117s prie\u017eastys. Manoma, kad sutrikimas gali b\u016bti susij\u0119s su per daug globojan\u010diais ar autoritari\u0161kais t\u0117vais, kurie neleid\u017eia vaikui i\u0161ugdyti savo paties vert\u0117s ir veiksmingumo jausmo. Taip pat gali b\u016bti susij\u0119s su nesaugiu prierai\u0161umo vaikyst\u0117je.<\/p>\n Priklausomo tipo asmenyb\u0117s gydymas yra sud\u0117tingas, nes terapijoje jie lygiai taip pat yra link\u0119 prisiri\u0161ti, tapti priklausomais nuo psichoterapeuto, reikia pastang\u0173, kad jie prisiimt\u0173 atsakomyb\u0119 u\u017e terapijos eig\u0105. Terapijoje siekiama mokyti klient\u0105 savaranki\u0161kai priimti sprendimus. Da\u017eniausiai tokios terapijos yra ilgos, nors n\u0117ra \u017einoma, kuri terapija yra tikrai efektyvi \u0161io sutrikimo gydymui.<\/p>\n Anankastinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimas<\/strong><\/p>\n Jei reik\u0117t\u0173 i\u0161skirti vien\u0105 esmin\u012f anankastin\u0117s asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0105, tai b\u016bt\u0173 tobulumo siekimas. \u0160ie \u017emon\u0117s perd\u0117tai susir\u016bpin\u0119 taisykl\u0117mis ir tvarka, labai s\u0105\u017einingi ir skrupulingi, da\u017eniausiai pedanti\u0161ki, grie\u017etai besilaikantys socialini\u0173 norm\u0173. Sau keliami labai auk\u0161ti reikalavimai. Kartais perfekcionizmo lygis gali b\u016bti toks didelis, kad tai trukdo u\u017ebaigti u\u017eduotis. Tokie pat reikalavimai keliami ir kitiems, tod\u0117l kitais labai sunku pasitik\u0117ti, beveik ne\u012fmanoma deleguoti darb\u0173, b\u016bdingas nesugeb\u0117jimas leisti kitiems tvarkyti reikalus. \u0160ie asmenyb\u0117s bruo\u017eai rigidi\u0161ki, asmenys sunkiai kei\u010dia ir koreguoja savo nuostatas. Po visu \u0161iuo perfekcionizmu ir skrupulingumu slepiasi gana didelis nerimo jausmas, abejon\u0117s, padidintas atsargumas. Da\u017eniausiai \u017emon\u0117s skund\u017eiasi varginan\u010diomis \u012fkyriomis mintimis ar potraukiais.<\/p>\n Anankastinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimas yra b\u016bdingas ma\u017edaug 2 proc. populiacijos. Komorbidi\u0161kas su vengian\u010dio tipo asmenyb\u0117s sutrikimu. Savo nusiskundimais pana\u0161us \u012f obsesin\u012f – kompulsin\u012f sutrikim\u0105. Ry\u0161ys tarp \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 yra nustatytas, ta\u010diau n\u0117ra labai stiprus.<\/p>\n Anankastinio sutrikimo etiologija yra ma\u017eai \u017einoma. Psichodinamin\u0117 kryptis akcentuoja\u00a0 kontrol\u0117s praradimo baim\u0119, kuri\u0105 bandoma hiperkompensuoti. Da\u017enai yra b\u016bdingas labai trapus savo vert\u0117s jausmas, didelis jautrumas kritikai. Perfekcionizmas padeda u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173 situacijoms, kuriose kilt\u0173 gr\u0117sm\u0117 asmeninei vertei.<\/p>\n Apie psichologin\u0117s pagalbos efektyvum\u0105 anankastinio sutrikimo atveju yra ma\u017eai \u017einoma. Da\u017eniausiai bandoma dirbti su baim\u0117mis, kurios slypi po perd\u0117ta kontrole ir tvarkingumu. Tam gali pad\u0117ti kognityvin\u0117 elgesio terapija. Mokoma atsipalaidavimo, min\u010di\u0173 kontrol\u0117s, d\u0117mesio nukreipimo.<\/p>\n Asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 psichoterapijos bendrosios gair\u0117s<\/strong><\/p>\n Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n Asmenyb\u0117 – tai konkre\u010diam \u017emogui b\u016bdingos m\u0105stymo, elgesio ir jausm\u0173 tendencijos, kurios lemia gan stabilius b\u016bdus, kuriais bendraujama su kitais \u017emon\u0117mis bei reaguojama \u012f gyvenimo i\u0161\u0161\u016bkius. Asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 kategorija yra viena i\u0161 labiausiai kritikuojam\u0173 ir diskutuotin\u0173, nes riba, tarp keistos, bet dar \u201enesutrikusios” asmenyb\u0117s ir asmenyb\u0117s sutrikimo yra gana neai\u0161ki. TLK-10 apibr\u0117\u017eia esminius po\u017eymius, kurie […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[34],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/399"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=399"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/399\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":401,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/399\/revisions\/401"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=399"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=399"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=399"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}} |