{"id":406,"date":"2008-10-27T14:05:08","date_gmt":"2008-10-27T21:05:08","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=406"},"modified":"2008-11-04T01:08:04","modified_gmt":"2008-11-04T08:08:04","slug":"seksualine-priklausomybe-psichodinaminiu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/27\/seksualine-priklausomybe-psichodinaminiu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Seksualin\u0117 priklausomyb\u0117 psichodinaminiu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

Psichoanaliz\u0117s po\u017ei\u016briu priklausomyb\u0117 kyla i\u0161 esmini\u0173 vidini\u0173 konflikt\u0173, nei\u0161spr\u0119st\u0173 vaikyst\u0117je. Tai b\u016bdinga oralinio priklausomo tipo asmenyb\u0117ms. Vaikyst\u0117je \u0161ie \u017emon\u0117s negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaug\u0119 jie nepasitiki savimi, yra pasyv\u016bs bei priklausomi. Manoma, kad i\u0161sprendus esmin\u012f konflikt\u0105, vartojimo modelis savaime nyksta ir j\u012f pakei\u010dia brandesni pasitenkinimo b\u016bdai. <\/span><\/span><\/p>\n

Pasirinkau pla\u010diau kalb\u0117ti apie \u0161i\u0105 priklausomyb\u0119, kadangi seksas kaip priklausomyb\u0117 yra gana naujas konceptas, ta\u010diau gana aktualus \u0161iais laikais. Paskutiniu metu atsiranda vis daugiau\u00a0internetini\u0173 svetaini\u0173, si\u016blan\u010di\u0173 susirasti partnerius vienai nak\u010diai, ar i\u0161bandyti \u012fvairiausias seksualines fantazijas, ir \u017einoma yra daugyb\u0117\u00a0\u017emoni\u0173 besinaudojan\u010di\u0173 jomis. Teorij\u0173 nagrin\u0117jan\u010di\u0173 seksualin\u0119 priklausomyb\u0119 yra gana ma\u017eai, bet daugiausia i\u0161 esan\u010di\u0173 yra psichoanalitin\u0117s. <\/span><\/span><\/p>\n

Seksualin\u0117 priklausomyb\u0117 \u2013 tai liguistas po\u017ei\u016bris \u012f seks\u0105, kuris \u017emogui padeda \u012fveikti stres\u0105, i\u0161vengti neigiam\u0173 ar skaud\u017ei\u0173 jausm\u0173, taip pat intymi\u0173 santyki\u0173, kuri\u0173 jis nesugeba u\u017emegzti. Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, d\u0117l kurio galima paaukoti visa kita. Taip pat ir \u017emones, kurie tampa tik priemone. Seksualiai priklausomi \u017emon\u0117s nebesugeba kontroliuoti savo sugeb\u0117jimo sakyti “ne” ir rinktis. J\u0173 seksualinis elgesys – min\u010di\u0173, jausm\u0173 ir veiksm\u0173, kuri\u0173 nebepaj\u0117gia kontroliuoti, ciklo dalis.<\/span><\/span><\/p>\n

Taigi pagrindin\u0117s priklausomyb\u0119 ai\u0161kinan\u010dios teorijos yra:<\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00b7<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Prierai\u0161umo teorija.<\/span><\/span><\/strong> Individai, kuriems tr\u016bko t\u0117vi\u0161ko prierai\u0161umo jausmo bus nervingesni ir jausis nesaugiai, u\u017emezgant ry\u0161\u012f su bendraam\u017eiais ir tur\u0117s problem\u0173 kuriant romanti\u0161kus santykius. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Prierai\u0161umo teoretikai \u201eseksualin\u0119 paleistuvyst\u0119\u201c \u012fvardina, kaip trumpalaik\u012f i\u0161silaisvinim\u0105\u00a0 <\/span>nuo nerimo, nesaugumo, ir depresijos. Tai galima sulyginti su su chemine narkotik\u0173 priklausomybe, nes priklausomyb\u0117s poreikis yra d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Neriboti seksualiniai santykiai gali funkcionuoti kaip cheminiai raminamieji nesaugumui suma\u017einti, kur\u012f suk\u0117l\u0117 bloga prisiri\u0161imo patirtis. Tiriant piktnaud\u017eiavim\u0105 narkotikais taip pat da\u017enai randamas ry\u0161ys su emocinio prisiri\u0161imo ir \u012fsipareigojimo kitiems tr\u016bkumu. <\/span><\/span><\/p>\n

Walsh\u2018o tyrimas empiri\u0161kai paremia prisiri\u0161imo hipotez\u0119, kuri\u0105 patvirtina i\u0161vados jog tiriamieji, kurie nurod\u0117 silpn\u0105 t\u0117v\u0173 prierai\u0161um\u0105 buvo labiau link\u0119 \u012f neribot\u0105 seksualum\u0105 ir da\u017eniau naudojo narkotikus negu tiriamieji, kurie tur\u0117jo stipresn\u012f prisiri\u0161im\u0105 prie t\u0117v\u0173. Ta\u010diau \u0161i teorija n\u0117ra tokia populiari kaip kitos.\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00b7<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Traumos teorija.<\/span><\/span><\/strong> \u0160ioje srityje mokslininkai tiria, kaip po traumos, ypa\u010d seksualin\u0117s, pasirei\u0161kia potraumatiniai sutrikimai ir\u00a0 <\/span>priklausomyb\u0117. Individai atsiskiria tam, kad susidorot\u0173 su seksualin\u0117s traumos prisiminimais, ir kad i\u0161vengt\u0173 pana\u0161i\u0173 situacij\u0173 \u012ftakojan\u010di\u0173 traumuojan\u010dio \u012fvykio prisiminimus. Schwartz ir kiti (1995) i\u0161d\u0117st\u0117, kad narkotin\u0117s med\u017eiagos ir priklausomas elgesys v\u0117liau tampa kaip priemon\u0117 susidoroti su depersonalizacijos, s\u0105stingio, tu\u0161tumos, fizin\u0117s ir emocin\u0117s analgezijos jausmais. Atsiskyrusiam asmeniui, nevaldomas valgymas ar prievartinis seksas gali sukurti saugumo, kontrol\u0117s jausm\u0105, kai i\u0161tikt\u0173j\u0173 viduje asmuo jau\u010diasi bej\u0117gis. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Besikartojanti seksualin\u0117 patirtis dar kart\u0105 patvirtina vaiko i\u0161mokt\u0105 pamok\u0105, kad vienintelis b\u016bdas patirti artum\u0105 ar jo suvokiam\u0105 \u201emeil\u0119\u201c yra per seks\u0105. Seksualiniai \u017eygiai tarsi suteikia ker\u0161to jausm\u0105 ir iliuzij\u0105, kad tai ko ka\u017ekada asmuo negal\u0117jo sukontroliuoti dabar yra jo rankose. Besikartojantis originalios traumos pergyvenimas yra pastangos sukontroliuoti persekiojant\u012f potyr\u012f. Tokiu b\u016bdu koduojama trauma pasirei\u0161kia priklausomyb\u0117s ciklu ir tarsi atsiranda u\u017eburtas ratas. <\/span><\/span><\/p>\n

\u00b7<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Varos teorija<\/span><\/span><\/strong>. Pirm\u0105 kart\u0105 sekso kaip priklausomyb\u0117s s\u0105voka gal\u0117jo b\u016bti pasi\u016blyta Freud\u2018o. Jis apib\u016bdino masturbacij\u0105 kaip pirmin\u0119 priklausomyb\u0119. Jis teig\u0117, kad masturbacija yra pirmasis didysis \u012fprotis, \u201epirmin\u0117 priklausomyb\u0117\u201c ir kad kitos priklausomyb\u0117s, pavyzd\u017eiui, alkoholis, morfijus, tabakas, besaikis lo\u0161imas, ir kt., tiktai \u012fsitraukia \u012f gyvenim\u0105 kaip pakaitalai.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Freud\u2018\u0105, pas\u0105moniniai konfliktai kyla tarp libido ir agresijos var\u0173, o juos stengiasi valdyti psichikos strukt\u016bros (id, ego, ir superego). Kai konfliktai i\u0161sprend\u017eiami patenkinant psichikos strukt\u016bras, i\u0161plaukiantis elgesys yra adaptyvus ir jokie simptomai nekyla. Ta\u010diau, kai ego yra per silpnas, palyginus su var\u0173 ar afekto b\u016bsenos intensyvumu, kompromisas negali b\u016bti pasiektas, ir simptomi\u0161kas elgesys \u012fvyksta. Pavyzd\u017eiui, impulsyvaus asmens ego nesugeb\u0117jimas suvaldyti i\u0161 vidinio konflikto kylan\u010di\u0173 var\u0173 ar nerimo, priveda prie impulsyvaus elgesio, kad kuo grei\u010diau pa\u0161alint\u0173 ar i\u0161kraut\u0173 var\u0105 ar afekt\u0105. Manoma, kad i\u0161sprendus esmin\u012f konflikt\u0105, priklausomyb\u0117s modelis savaime nyksta ir j\u012f pakei\u010dia brandesni pasitenkinimo b\u016bdai.<\/span><\/span><\/p>\n

Pagal tradicinius var\u0173 teoretikus, visi suaugusi\u0173j\u0173 sutrikimai gali b\u016bti atsekti pagal fiksacij\u0105 ar regresij\u0105 ankstyvosiose stadijose (oralin\u0117je, analin\u0117je, falin\u0117je \u2013 edipo) Pvz., ekshibicionistas vyras u\u017esifiksav\u0119s falin\u0117je stadijoje.<\/span><\/span><\/p>\n

Taigi, preedipiniame lygyje, falin\u0117je stadijoje, seksualin\u0117 priklausomyb\u0117 suvokiama kaip asmens noras kartoti seksualin\u0119 s\u0105veik\u0105, d\u0117l laikinai sugr\u012f\u017etan\u010dio pasitik\u0117jimo, tarsi gaunant seniai laukiam\u0105 motinos meil\u0119 ir suma\u017einti nepilnaverti\u0161kumo ir bevilti\u0161kumo jausm\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n

\u00b7<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Objekt\u0173 santyki\u0173 teorija. <\/span><\/span><\/strong>I\u0161 \u0161ios teorijos perspektyvos seksualin\u0117 priklausomyb\u0117 suprantama kaip nesugeb\u0117jimas atskirti sav\u0119s nuo kit\u0173 objekt\u0173 ar \u017emoni\u0173. B\u016bdamas vienas \u017emogus patiria depresij\u0105 ir intensyv\u0173 nerimo jausm\u0105. \u0160io tipo \u017emogus gali patenkinti tr\u016bkstamus poreikius seksualiniu elgesiu. Seksas sukuria, kad ir laikin\u0105 kontakt\u0105 su kitu asmeniu. Bet kas, kas gali i\u0161pildyti narcisistinius poreikius padeda priklausan\u010di\u0105jam stabilizuoti savo vidin\u012f pasaul\u012f ir sureguliuoti netoleruojam\u0105 nerim\u0105 ar depresij\u0105.\u00a0 <\/span>Taigi asmeniui su silpnomis ego funkcijomis kiti egzistuoja kaip laikini objektai, tam, kad i\u0161ori\u0161kai sureguliuot\u0173 vidinius emocinius komforto poreikius.<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Seksualinis elgesys reprezentuoja edipinius seksualinius siekius, kurie yra nukreipti \u012f narcisistinius poreikius. Seksas tarsi patvirtina iliuzij\u0105, jog \u012fsivaizduojam\u0105 pasaul\u012f galim\u0105 visagali\u0161kai kontroliuoti ir juo manipuliuoti.<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Seksualinio objekto\/partnerio ie\u0161kojimas yra pana\u0161us \u012f narkotik\u0173 vartojim\u0105, nes abu naudojami pab\u0117gti nuo skausmo, \u012fnir\u0161io, depresijos ar paraly\u017eiuojan\u010dios apatijos. Vis\u0173 tip\u0173 priklausomyb\u0117s, \u012fskaitant ir seksualin\u0119, palaiko pseudo-nepriklausomyb\u0117s b\u016bsen\u0105.\u00a0 <\/span>Seksas padeda atgauti kontrol\u0117s jausm\u0105 ir suvaldo netoleruojamo bej\u0117gi\u0161kumo baim\u0119. <\/span><\/span><\/p>\n

\u00b7<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Individualioji psichologija<\/span><\/span><\/strong>. I\u0161 individualiosios psichologijos perspektyvos seksualin\u0117 priklausomyb\u0117 yra traktuojama kaip nuolat kartojami m\u0117ginimai i\u0161taisyti centrinius tr\u016bkumus nedarnioje psichin\u0117je strukt\u016broje. Dauguma individuali\u0173j\u0173 psicholog\u0173 teigia, kad seksualiniai narkomanai patiria savimeil\u0117s sunkum\u0173. Priklausomas nuo sekso \u017emogus naudoja seks\u0105 tam, kad suma\u017eint\u0173 nerim\u0105 ir padidint\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 savimi, nes jam nepakanka sav\u0173 vidini\u0173 psichikos resurs\u0173. Kol psichin\u0117 strukt\u016bra nebus atstatyta, \u0161i stoka darys j\u012f nepaj\u0117g\u0173. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Kompulsinis seksualinis elgesys yra m\u0117ginimas pasiekti kito \u017emogaus susi\u017eav\u0117jim\u0105, patvirtinim\u0105 per kito \u017emogaus atspind\u0117jim\u0105 ir taip stabilizuoti trap\u0173 savo A\u0161 jausm\u0105. Nuolatinis sekso naudojimas atstatyti asmenyb\u0117s narcisistines silpnas vietas yra centrinis individualios psichologijos perspektyvos konceptas. <\/span><\/span><\/p>\n

Priklausomyb\u0117s gydymas<\/span><\/strong> vyksta priklausomai nuo teoretiko profesin\u0117s orientacijos. Nuo to kaip jis apsibr\u0117\u017eia problem\u0105, priklausys gydymo tikslai ir l\u016bkes\u010diai. Nuo to kaip jis suvokia nevaldom\u0105 seksualin\u012f elges\u012f (priklausom\u0105, kompulsyv\u0173, impulsyv\u0173, i\u0161krypus\u012f, ar pasileidus\u012f), nulems gydymo eig\u0105. Ta\u010diau psichoanaliz\u0117s metodas yra brangus, ilgas ir n\u0117ra ai\u0161kus jo efektyvumas, tod\u0117l jis n\u0117ra pla\u010diai taikomas. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Patys psichoanalitikai teigia, kad terapijos s\u0117kmingumas yra ribotas, nes pacientai nepripa\u017e\u012fsta vidinio konflikto ir priklausomyb\u0117s s\u0105sajos. <\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as:<\/span><\/span><\/p>\n

    \n
  1. \n
    Director L. (2002). The Value of Relational Psychoanalysis in the Treatment of Chronic Drug and Alcohol Use. Psychoanalytic Dialogues, <\/em>12(4), 551\u2013579. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
  2. \n
    <\/span><\/span>Giugliano J. R. (<\/span>2003<\/span>). <\/span>A Psychoanalytic Overview of Excessive Sexual Behavior and Addiction. Sexual Addiction & Compulsivity, <\/em>10, 275\u2013290. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
  3. \n
    Ledait\u0117<\/span> U.<\/span> (2005). Su sveikimu susijusi\u0173 psichologini\u0173 ir socialini\u0173 veiksni\u0173 poky\u010diai priklausom\u0173 nuo alkoholio asmen\u0173 gydymo Minesotos modelio reabilitacijos programos metu. Magistrinis darbas.<\/em> <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
  4. \n
    http:\/\/eli.mama.lt\/namai_ir_maistas\/virtuve\/seksualine_priklausomybe<\/span><\/a> . Prisijungta 2008 10 27. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Psichoanaliz\u0117s po\u017ei\u016briu priklausomyb\u0117 kyla i\u0161 esmini\u0173 vidini\u0173 konflikt\u0173, nei\u0161spr\u0119st\u0173 vaikyst\u0117je. Tai b\u016bdinga oralinio priklausomo tipo asmenyb\u0117ms. Vaikyst\u0117je \u0161ie \u017emon\u0117s negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaug\u0119 jie nepasitiki savimi, yra pasyv\u016bs bei priklausomi. Manoma, kad i\u0161sprendus esmin\u012f konflikt\u0105, vartojimo modelis savaime nyksta ir j\u012f pakei\u010dia brandesni pasitenkinimo b\u016bdai.<\/p>\n","protected":false},"author":61,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[32],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/406"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/61"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=406"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/406\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":467,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/406\/revisions\/467"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=406"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=406"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=406"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}