\n
<\/strong><\/p>\n \u0160iame darbe aptariamos tarpasmenin\u0117s psichoterapijos taikymo galimyb\u0117s ir principai gydant ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turin\u010dius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmenin\u0117 psichoterapija ir ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimas, kod\u0117l tarpasmenin\u0117 psichoterapija tinka gydyti ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turin\u010dius asmenis. Pabaigoje apib\u016bdinamos individualios ir grupin\u0117s tarpasmenin\u0117s psichoterapijos formos.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Tarpasmenin\u0117 psichoterapija<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n Tarpasmenin\u0117 psichoterapija \u2013 ribota laike psichoterapijos forma, kuri orientuojasi \u012f tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 kontekst\u0105 ir akcentuoja tarpasmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 formavim\u0105. \u0160i psichoterapijos forma paremta Sullivan (1953) ir Bowbly (1973) bei kitomis teorijomis, kurios teig\u0117, jog tarpasmeninai santykiai yra reik\u0161mingai susij\u0119 su psichopatologija. Ji buvo prad\u0117ta taikyti 1970-taisiais metais gydyti depresij\u0105. Pasisekimas gydant depresija i\u0161pl\u0117t\u0117 \u0161ios psichoterapijos taikymo srit\u012f, tod\u0117l \u0161iuo metu ji s\u0117kmingai taikoma esant kitiems nuotaikos ir psichiniams sutrikimams (Weissman, Markowitz, & Klerman, 2000; cit. Pgl. Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n Tarpasmenin\u0117 psichoterapija skiriasi nuo kit\u0173 psichoterapij\u0173 form\u0173. Ji yra ma\u017eiau strukt\u016bri\u0161ka nei kognityvin\u0117-elgesio psichoterapija ir gydymas susitelkia ties emocijomis ir santykiais labiau nei ties m\u0105stymu. Tarpasmenin\u0117 psichoterapija neu\u017eduoda nam\u0173 darb\u0173, i\u0161skyrus tuos atvejus, kai pra\u0161oma gyvenime pritaikyti psichoterapijos metu i\u0161moktus vaidmenis. Tarpasmenin\u0117je psichoterapijoje nagrin\u0117jami santykiai esantys u\u017e psichoterapijos rib\u0173, skirtingai nei psichodinamin\u0117je, kur svarbi terapinio santykio diada. Taip pat tarpasmenin\u0117je psichoterapijoje n\u0117ra nagrin\u0117jami sapnai ir perk\u0117limas (Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Tarpasmenin\u0117s psichoterapijos taikymas ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimui gydyti<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n Ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimas yra da\u017ena ir problemati\u0161ka klinikin\u0117 diagnoz\u0117. Tai\u00a0 <\/span>ilgalaikis funkcinis asmenyb\u0117s sutrikimas, pasirei\u0161kiantis nestabilia, greitai kintan\u010dia nuotaika, dichotominiu m\u0105stym\u0173 ir i\u0161kreiptu savivaizd\u017eiu (wikipedia.org). Asmenims, kuriems b\u016bdingas \u0161is sutrikimas, yra neprognozuojami \u2013 vienu metu jie gali b\u016bti \u0161ilti ir malonus, o netrukus \u2013 \u0161alti ir atgras\u016bs (Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006). Visa tai sukelia daug sunkum\u0173 tarpasmeniniuose santykiuose, santykiai tampa chaoti\u0161ki ir nestabil\u016bs. Taigi, tarpasmenin\u0117 psichoterapija orientuojasi \u012f tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 nagrin\u0117jim\u0105, kokybi\u0161kesni\u0173 elgesio \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 lavinim\u0105 ir d\u0117l sutrikimo atsirandan\u010di\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 pa\u0161alinim\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n Tyrimais patvirtinta, kad asmenys, kuriems b\u016bdingas ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimas taip pat pasi\u017eymi auk\u0161tesniu depresyvumo lygiu nei tie, kurie \u0161io asmenyb\u0117s sutrikimo neturi (Sotsky et al., 1991; Markowitz et al., 1998a). Kadangi tarpasmenin\u0117s psichoterapijos taikymo s\u0117kmingumas gydant nuotaikos sutrikimus pasitvirtino, \u0161i psichoterapijos forma imta taikyti ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turintiems asmenims.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/strong><\/p>\n Tarpasmenin\u0117s psichoterapijos taikymo gydant ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 principai<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n <\/strong>Skirtingai nuo kai kuri\u0173 psichini\u0173 sindrom\u0173, kuriuose psichopatologija pirmiausia akcentuojama vidiniame pasaulyje (obsesinis-kompulsinis sutrikimas, \u0161izofrenija, \u0161izoidin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimas), ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimas yra dalinai apibr\u0117\u017eiamas kaip bloga tarpasmenini\u0173 elgesio \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 adaptacija. Kai kurie \u0161io sutrikimo diagnoz\u0117s apibr\u0117\u017eimo DSM-IV aspektai yra \u0161ie: 1) did\u017eiul\u0117s pastangos i\u0161vengti tapimo paliktu ir apleistu, 2) nestabili\u0173 ir \u012ftempt\u0173 tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 modeliai, kuriuose kei\u010diasi kra\u0161tutinumai nuo kito asmens suidealizavimo iki visi\u0161ko nuvertinimo; 3) neadekvatus, intesyvus pyktis arba sunkiai kontroliuojamas pyktis, kuris pakartotinai pasirei\u0161kia s\u0105veikaujant su kitais (American Psychiatric Association, 1994; cit. pgl. Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n Tarpasmeniniai sunkumai yra ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimo skiriamieji po\u017eymiai, kurie tampa pagrindiniais tarpasmenin\u0117s psichoterapijos taikymo gydymo tikslais. Taigi, siekiama keisti \u0161iuos disfunkcinius \u012fpro\u010dius, gerinant tiek kliento gyvenimo situacijas, tiek palengvinant ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimo sukeliamus emocinius sunkumus. Tvirtinama, kad tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 kokyb\u0117s pager\u0117jimas pagerins kliento nuotaik\u0105 ir susilpnins sutrikimo simptomus. Psichoterapeutai stengiasi pad\u0117ti atgauti pasitik\u0117jim\u0105 ir suteikti param\u0105, i\u0161siai\u0161kinti kognityvinius ir emocinius veiksnius, kurie da\u017eniausiai \u012ftakoja klientus. Stengiamasi pasteb\u0117ti tarpasmenini\u0173 sunkum\u0173 pob\u016bd\u012f ir pad\u0117ti klientams spr\u0119sti tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 dilemas, \u012fvardyti ir paai\u0161kinti j\u0173 neadaptyvius tarpasmeninio bendravimo b\u016bdus, pastebimus susitikim\u0173 metu (Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006).<\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n E<\/span>mocini\u0173 reakcij\u0173 supratimas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/p>\n Tarpasmenin\u0117s psichoterapijos principas teigia, jog gyvenimo \u012fvykiai \u012ftakoja nuotaik\u0105 ir atvirk\u0161\u010diai. Psichoterapeutai \u0161\u012f princip\u0105 pabr\u0117\u017eia savo klientams, kadangi savo emocini\u0173 reakcij\u0173 supratimas yra naudinga priemon\u0117, parodanti kaip \u017emog\u0173 \u012ftakoja kasdienin\u0117s s\u0105veikos su kitais \u017emon\u0117mis. Savo emocini\u0173 reakcij\u0173 pa\u017einimas ir valdymas padeda tinkamai reaguoti tarpasmenini\u0173 s\u0105veik\u0173 metu, tod\u0117l pasiekiami pageidaujami tarpasmenini\u0173 s\u0105veik\u0173 rezultatai. Toki\u0173 s\u0105veik\u0173 s\u0117km\u0117 pagerina nuotaik\u0105 ir kliento meistri\u0161kumo jausm\u0105, valdant \u0161ias s\u0105veikas <\/span>(Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006).<\/span><\/span><\/span><\/span>\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n Pyk\u010dio reaguliavimo \u012fg\u016bd\u017eiai<\/span><\/span><\/em><\/p>\n Nestabil\u016bs afektai, ypa\u010d pyk\u010dio protr\u016bkiai, laikomi veiksniais, sukelian\u010diais tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 sunkumus ir nepastov\u0173 savivaizd\u012f (Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006)<\/span>. Asmenys, turintys ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105, laikas nuo laiko pratr\u016bksta, i\u0161reik\u0161dami pykti tokiu b\u016bd\u0173, kuris baugina tiek juos pa\u010dius, tiek kitus. Toks elgesys kenkia j\u0173 tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 s\u0105veikoms. Neigiamos pasekm\u0117s jiems parodo kad i\u0161 ties\u0173 pyktis yra \u201cbloga\u201d emocija ir tada jie stengiasi j\u012f slopinti. Ta\u010diau galiausiai \u0161is slopinamas elgesys pasirei\u0161kia staigiai ir impulsyviai. Tarpasmenin\u0117s pscihoterapijos metu klientai yra skatinami i\u0161reik\u0161ti pykt\u012f ir vertinti j\u012f kaip tinkam\u0105 ir priimtin\u0105 reakcij\u0105 \u012f i\u0161orines aplinkybes, jiems ai\u0161kinama, kad geriau i\u0161reik\u0161ti pykti, nei laikyti j\u012f savyje ir b\u016bti pasyviems bei savikriti\u0161kiems. Ta\u010diau ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimo atveju pyk\u010dio i\u0161rei\u0161kimas skatinamas tik iki tam tikros ribos. Tikslas yra sukurti tinkam\u0105 ir efektyv\u0173 pyk\u010dio i\u0161rei\u0161kim\u0105. <\/span><\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n S<\/span><\/span>umi\u0161usi\u0173 emocij\u0173 integracija<\/em><\/span><\/span><\/p>\n Klientai, turintys ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 yra link\u0119 m\u0105styti dichotomi\u0161kai \u2013 vienu metu jie gali jausti stiprius teigiamus jausmus, o kitu metu staiga gali pakisti j\u0173 po\u017ei\u016bris iki kra\u0161tutinio negatyvumo. Taigi, psichoterapijos tikslas yra pad\u0117ti klientams integruoti sumi\u0161usius jausmus \u2013 suvokti tiek teigiamus, tiek neigiamus vis\u0173 santyki\u0173 aspektus vienu metu. Ta\u010diau tarpasmenin\u0117 psichoterapija to siekia ne susitelkdama ties terapiniu santykiu, o ie\u0161kodama \u012fvairi\u0173 kliento jausm\u0173 jam reik\u0161ming\u0173 santyki\u0173 ir \u017emoni\u0173 at\u017evilgiu. Psichoterapeutas pripa\u017e\u012fsta kliento jau\u010diamus labai pozityvius jausmus kokio nors \u017emogaus at\u017evilgiu, bet tada teiraujasi apie neigiamus jausmus ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 neigiamuose santykiuose ie\u0161koma pozityvumo. Psichoterapeutas stengiasi pad\u0117ti klientui \u012fsis\u0105moninti tai, kad \u012fvair\u016bs jausmai yra svarb\u016bs ir toleruotini, pavyzd\u017eiui, kad \u017emogus gali anks\u010diau ar v\u0117liau laikinai nek\u0119sti \u017emogaus, kur\u012f jis myli, priklausomai nuo to, kas vyksta santykiuose ir kad tokie jausmai yra naudingi signalai suprasti santyki\u0173 dinamik\u0105 ir pat\u012f save (Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Terapinio santykio sunkumai<\/span><\/span><\/span><\/em><\/p>\n Terapinis santykis su ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turin\u010diais klientais klostosi sunkiai. Tarpasmenin\u0117s psichoterapijos modelis grind\u017eiamas draugi\u0161ku santykiu: psichoterapeutas yra dr\u0105sinantis, nusiteik\u0119s optimisti\u0161kai. Tai tarpasmenin\u0117s psichoterapijos orientacija \u012f santyki\u0173 gerinim\u0105 kliento realiame gyvenime \u2013 kuo daugiau pozityvumo terapiniame santykyje klientas patirs, tuo labiau savimi pasitik\u0117s ir tvirtai jausis gyvenimi\u0161kose situacijose. Taip pat \u00a0<\/span>vengiama tiesiogini\u0173 psichoterapeuto interpretacij\u0173, nes jos gali sukelti rizik\u0105, jog klientas pasijus kritikuojamas ir gasdinamas. Tod\u0117l tarpasmenin\u0117 psichoterapija analizuoja ir orientuojasi kaip \u012fmanoma labiau \u012f santykius, kurie egzistuoja u\u017e psichoterapijos rib\u0173. Jei kyla konfliktas psichoterapijos metu, tada yra orientuojamasi \u012f \u201c\u010dia ir dabar\u201d, stengiantis suprasti ir normalizuoti kliento savijaut\u0105, valdant kliento ir psichoterapeuto komunikacij\u0105 (Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Individuali tarpasmenin\u0117 psichoterapija<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n <\/span><\/p>\n Individualios psichoterapijos gydymo etapai<\/span><\/em><\/strong>:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n 1.<\/span><\/span>Pradinis etapas \u2013 diagnoz\u0117, pagrindini\u0173 problem\u0173 identifikacija ir gydymo kontrakto sura\u0161ymas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n 2.<\/span><\/span>Vidurinis etapas \u2013 klientas ir psichoterapeutas dirba ties pagrindin\u0117mis problemomis. \u0160ios problemos da\u017eniausiai apima tokias sritis:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n –<\/span>\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Emocijos d\u0117l nutraukt\u0173 santyki\u0173<\/span><\/strong>. Stengiamasi pad\u0117ti klientui i\u0161gyvenamus jausmus ir \u012fsis\u0105moninti fakt\u0105, jog tam tikri santykiai baig\u0117si, bet galima sukurti naujus.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n –<\/span>\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Vaidmen\u0173 konfliktai<\/span><\/strong>. Klientas puosel\u0117ja neadekva\u010dius\/santyki\u0173 neatitinkan\u010dius l\u016bkes\u010dius kito \u017emogaus at\u017evilgiu. Gydymas orientuotas \u012f konflikt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir\u00a0 <\/span>bendravimo sunkum\u0173 ai\u0161kinim\u0105si. Dirbama siekiant tobulinti kliento bendravimo strategijas, nekei\u010diant esmin\u0117s kliento vertybi\u0173 sistemos.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n –<\/span>\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Vaidmen\u0173 poky\u010diai<\/span><\/strong>. Klientas turi atsisakyti seno vaidmens ir prisiimti nauj\u0105 vaidmen\u012f. Gydymas stengiasi palengvinti buvusio vaidmens atsisakymo proces\u0105, klientas skatinamas i\u0161reik\u0161ti visus jausmus, susijusius su \u0161io vaidmens atsisakymu. Formuojami reikalingi \u012fg\u016bd\u017eiai naujam vaidmeniui atlikti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n –<\/span>\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 tr\u016bkumas<\/span><\/strong>. Jei klientas skund\u017eiasi tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 tr\u016bkumu, stengiamasi analizuoti jo bendravimo \u012fpro\u010dius, atlikti vaidmen\u0173 formavimo pratimus su psichoterapeutu ir, jei tai \u012fmanoma, stengiamasi suma\u017einti visaapiman\u010di\u0105 izoliacij\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n 3.<\/span><\/span>U\u017ebaigimo etapas \u2013 psichoterapeutas stengiasi apibendrinti, k\u0105 klientui pavyko pasiekti, aptarti tas sritis, kuriose vis dar reikt\u0173 padirb\u0117ti. Pakartotinai aptariamos tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 temos, kurios i\u0161kildavo psichoterapijos eigoje bei klientas skatinamas naudoti naujas tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 strategijas. Pasteb\u0117jus kliento, kuris turi ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105, atsiskyrimo problem\u0105 stengiamasi j\u0105 analizuoti anks\u010diau nei paskutiniaisiais psichoterapijos susitikimais (Markowitz, Skodol, Bleiberg, 2006). Taip pat svarbu persp\u0117ti klient\u0105 apie \u201eatkry\u010dio\u201c tikimyb\u0119 ir prevencij\u0105 bei paskatinti klient\u0105 i\u0161reik\u0161ti emocijas, kurios susijusios su psichoterapijos pabaiga (wikipedia.org).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Tarpasmenin\u0117 grupin\u0117 psichoterapija<\/strong><\/span><\/span><\/p>\n Tarpasmenin\u0117 grupin\u0117 psichoterapija yra skirta suformuoti naujiems tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 \u012fg\u016bd\u017eiams ir \u012fgyti naujos tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 patirties. Grupin\u0117 psichoterapija u\u017etikrina galimybes i\u0161spr\u0119sti tarpasmeninius konfliktus, sukuriant tarpasmenines s\u0105veikas \u201c\u010dia ir dabar\u201d. Tam reikalinga informacija atsiranda s\u0105veikaujant grup\u0117je ir tai padeda keisti asmens saviorganizacij\u0105 (McMain, 2007). <\/span><\/p>\n Taip pat grupin\u0117 psichoterapija padeda suprasti save ir sukurti adekvat\u0173 savivaizd\u012f. Pavyzd\u017eiui, grup\u0117s nariai gali pasteb\u0117ti, kad klientas pristato save kaip nevyk\u0117l\u012f ir nieko nesugebant\u012f, bet jo elgesys rodo, jog jis yra protingas ir sugebantis tiksliai argumentuoti savo nuomon\u0119. Jei grupin\u0117 psichoterapija kombinuojama su individualia, terapeutas v\u0117liau gali tok\u012f jo \u012fvaizd\u012f pastiprinti individualios terapijos metu apib\u016bdina (Fiore, Dimaggio, Giuseppe, Semerari, Carcione, 2008). <\/span><\/p>\n Vaidmen\u0173 \u017eaidimai grup\u0117se gali pagerinti sav\u0119s pa\u017einim\u0105 ir jausm\u0173 suvokim\u0105. Klientai gauna i\u0161 kit\u0173 grup\u0117s nari\u0173 pasteb\u0117jimus apie jo laikysen\u0105 ir neverbalin\u0119 k\u016bno kalb\u0105, kas padeda \u00a0<\/span>pamatyti nepasteb\u0117tus sav\u0119s aspektus, kurie skiriasi nuo to, kaip asmuo pats save apib\u016bdina (Fiore, Dimaggio, Giuseppe, Semerari, Carcione, 2008). <\/span><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Apibendrinimas<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n <\/strong>Tarpasmenin\u0117<\/span> psichoterapijos forma paremta \u012fsitikinimu, kad tarpasmeninai santykiai yra reik\u0161mingai susij\u0119 su psichopatologijos atsiradimu ir jos palaikymu. \u0160i psichoterapijos forma imta taikyti ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turintiems asmenims, nes tarpasmenin\u0117s psichoterapija yra s\u0117kmingai taikoma gydant nuotaikos sutrikimus, o nuotaikos sutrikimai yra vienas esmini\u0173 ribin\u0117s asmenyb\u0117s sutrikimo aspekt\u0173. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Pagrindiniai u\u017edaviniai, kuriais tarpasmenin\u0117 psichoterapija siekia pad\u0117ti klientui<\/span><\/em>:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n Tarpasmenin\u0117 psichoterapija gali b\u016bti taikoma dirbant tiek individualiai, tiek grup\u0117je. Skirtumas toks, kad dirbant individualiai, analizuojami santykiai yra tie, kurie vyksta kliento gyvenime u\u017e psichoterapijos rib\u0173, o grupin\u0117s psichoterapijos metu, gali b\u016bti tiek dalinamasi savo asmenine patirtimi gyvenime, tiek analizuojamos \u201e\u010dia ir dabar\u201c s\u0105veikos, esan\u010dios tarp grup\u0117s dalyvi\u0173. Galima pasiekti labai ger\u0173 rezultat\u0173 kombinuojant gydym\u0105 taikant individuali\u0105 ir grupin\u0119 psichoterapij\u0105 kartu.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n <\/span><\/p>\n\n