{"id":421,"date":"2008-10-28T12:55:06","date_gmt":"2008-10-28T19:55:06","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=421"},"modified":"2008-11-04T00:59:57","modified_gmt":"2008-11-04T07:59:57","slug":"asmenybes-sutrikimai-prisirisimo-teorijos-atzvilgiu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/28\/asmenybes-sutrikimai-prisirisimo-teorijos-atzvilgiu\/","title":{"rendered":"Asmenyb\u0117s sutrikimai prisiri\u0161imo teorijos at\u017evilgiu"},"content":{"rendered":"

Prisiri\u0161imo teorija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u0160ios teorijos pradininkas Bowbly teig\u0117, kad tarp besir\u016bpinan\u010dio asmens (t\u0117v\u0173, glob\u0117j\u0173) ir vaiko\u00a0 <\/span>gali b\u016bti skirtingo tipo ry\u0161ys,\u00a0 <\/span>kuris skirtas tam, kad reguliuot\u0173 vaiko emocin\u012f patyrim\u0105 ir elges\u012f. I\u0161 evoliucin\u0117s perspektyvos artim\u0173 santyki\u0173 formavimas yra tam, kad suteikt\u0173 saugum\u0105 ir apsaug\u0105, kurie automati\u0161kai padidina k\u016bdikio i\u0161gyvenim\u0105 (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlik\u0119 tyrim\u0105 nustat\u0117 keturis prisiri\u0161imo stilius: saugus, nerimastingas \u2013 ambivalenti\u0161kas, vengiantis, dezorganizuotas. Vaikai su saugiu prisiri\u0161imo stiliumi pasitikin\u010diai tyrin\u0117ja aplink\u0105 esant negr\u0117smingoms s\u0105lygoms, ir kai b\u016bna susikrimt\u0119 (atskyrimas nuo prisiri\u0161imo asmens) ie\u0161ko kontakto su jam svarbiausiu, juo besir\u016bpinan\u010diu asmeniu ir yra greitai nuraminami to kontakto pagalba. Tokie vaikai suvokia savo glob\u0117jus kaip patikimus saugumo \u0161altinius, kaip prieinamus ir reaguojan\u010dius. Tokie besir\u016bpinan\u010diojo ir vaiko santykiai turi saugumo pagrind\u0105 d\u0117l kurio vaikas jau\u010diasi saugus gr\u012f\u017eti paguodai ir nusiraminimui, kai tyrin\u0117jimas tampa stipriai keliantis nerim\u0105. Nerimastingi-ambivalenti\u0161ki k\u016bdikiai netyrin\u0117ja aplinkos ir lieka prie savo prisiri\u0161imo asmens. Jie parodo didel\u012f sujaudinim\u0105, kai yra atskiriami. Kai v\u0117l susitinka su prisiri\u0161imo asmeniu, jei vengia kontakto ir prie\u0161inasi bet kokioms pastangoms b\u016bti paguostam, nuramintam. Jie suvokia prisiri\u0161imo fig\u016br\u0105 kaip arba nesureaguojan\u010dia arba kaip nepastoviai prieinam\u0105. Glob\u0117jai turb\u016bt yra nepatikimi nuraminimo \u0161altiniai streso metu, palikdami k\u016bdik\u012f nerimauti ar jo saugumo poreikis bus patenkintas. Vengian\u010dio prisiri\u0161imo stiliaus k\u016bdikiai rodo abejingum\u0105 prie\u0161 ir po atskyrimo (Ainsworth, 1985). Jie vengia savo prisiri\u0161imo asmens po jo gr\u012f\u017eimo. Tokiuose santykiuose vaiko saugumo ir paguodos poreikiai grei\u010diausiai buvo atmesti ir atstumti. Tokia vaiko reakcija parodo jo suvokim\u0105, kad bet koks bandymas b\u016bti paguostu, nuramintu bus atstumtas, ir d\u0117l to vaikas vengia kontakto. Dezorganizuotas prisiri\u0161imo stilius apib\u016bdina k\u016bdikius, kurie parodo tiek ambivalenti\u0161ko, tiek vengian\u010dio elgesio stiliaus bruo\u017eus. <\/span><\/span><\/p>\n

Tiek, kiek prisiri\u0161imo asmuo yra pastoviai prieinamas ir reaguojantis \u012f vaiko saugumo poreikius, nulemia vaiko prisiri\u0161imo tip\u0105 ir kokyb\u0119. Sveikam tyrin\u0117jimui ir adaptacijai reikalingas pozityvus, reaguojantis glob\u0117jo santykis su vaiku. D\u0117l \u0161i\u0173 skirting\u0173 prisiri\u0161imo stili\u0173 vaikai suformuluoja atitinkamus darbinius modelius arba kitaip kognityvinius l\u016bkes\u010dius apie prisiri\u0161imo fig\u016bros prieinamum\u0105, ir reagavim\u0105 ir apie j\u0173 pa\u010di\u0173 geb\u0117jim\u0105 sukelti poreik\u012f patenkinant\u012f atsak\u0105. Yra skirtumas tarp ir kit\u0173 savo darbinio modelio. Sav\u0119s darbinis modelis yra \u012fsitikinimai apie savo vertingum\u0105 ir kompetencij\u0105. Kit\u0173 darbiniai modeliai yra at\u0117j\u0119 i\u0161 prisiri\u0161imo asmens darbinio modelio ir yra manoma, kad \u0161is modelis yra apibendrinamas kitiems ir pasauliui.<\/span><\/span><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

Suaugusi\u0173j\u0173 prisiri\u0161imo modeliai:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Vienas i\u0161 populiaresni\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 prisiri\u0161imo modeli\u0173 yra sukurtas Bartholomew 1990 metais. Jis i\u0161vyst\u0117 keturi\u0173 kategorij\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 prisiri\u0161imo sistem\u0105, kuri sud\u0117lioja asmens darbinius modelius \u012f dvi dimensijas: skirtumas tarp sav\u0119s ir kit\u0173 ir pozityvu\/negatyvu. Taip atsiranda keturi prisiri\u0161imo stiliai: saugus (teigiamas po\u017ei\u016bris \u012f save ir kitus), susir\u016bpin\u0119s (neigiamas po\u017ei\u016bris \u012f save ir kitus, atsitraukiantis (teigiamas po\u017ei\u016bris \u012f save, neigiamas \u2013 \u012f kitus) ir baug\u0161tus\/bijantis (neigiamas po\u017ei\u016bris \u012f save ir kitus). Saug\u016bs individai turi auk\u0161t\u0105 savivert\u0119 kartu su l\u016bkes\u010diu, kad kiti \u017emon\u0117s paprastai yra verti pasitik\u0117jimo, prieinami ir reaguojantys. Susir\u016bpin\u0119 individai jau\u010diasi nevisaver\u010diai ir teigiamai vertina kitus. Tokie individai yra orientuoti \u012f i\u0161or\u0119, kuomet save apibr\u0117\u017eia (vertina). Baig\u0161t\u016bs individai parodo nevisaverti\u0161kumo jausm\u0105 ir l\u016bkest\u012f, kad kiti \u017emon\u0117s atstums ir kad n\u0117ra verti pasitik\u0117jimo. \u0160ie \u017emon\u0117s netiki nei savo vidiniu supratimu ar jausmais, nei kit\u0173 \u017emoni\u0173 intencijomis. Atsitraukian\u010dio prisiri\u0161imo tipo individai mano, kad jie yra vertingi ir pozityv\u016bs, ta\u010diau kiti yra vertinami \u017eemai ir jais nepasitikima.<\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Prisiri\u0161imo teorijos ir asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 s\u0105sajos<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Jei pa\u017ei\u016br\u0117tume \u012f prisiri\u0161imo teorij\u0105 raidos psichopatologijos po\u017ei\u016briu, ji gal\u0117t\u0173 pasi\u016blyti asmenyb\u0117s patologijos strukt\u016br\u0105. Remiantis \u0161iuo po\u017ei\u016briu asmenyb\u0117s sutrikimas yra deviacija nuo optimalaus vystymosi. Prisiri\u0161imo procesas, tiek praeityje, tiek dabartyje, gali b\u016bti svarbus faktorius lemiantis raidos kelius \u012f asmenyb\u0117s sutrikimus. Konkre\u010diau \u017evelgiant i\u0161 prisiri\u0161imo teorijos perspektyvos asmenyb\u0117s sutrikimai suvokiami kaip nesaugi\u0173 darbini\u0173 modeli\u0173, kurie tapo save patvirtinantys ir dominuojantys, rezultatas. Tokiu atveju, darbiniai modeliai tampa nelankst\u016bs ir nepriima naujos informacijos, ko pas\u0117koje asmuo patiria reik\u0161ming\u0105 distres\u0105 funkcionuodami socialin\u0117je, u\u017eimtumo, santyki\u0173 plotm\u0117se. Nagrin\u0117jant asmenyb\u0117s sutrikimus i\u0161 prisiri\u0161imo perspektyvos susikoncentruojama \u012f tarpasmeninius kontekstus, kuriuose asmenyb\u0117s sutrikimai i\u0161sivysto ir yra palaikomi. Neadaptyvus tarpasmeninis stilius yra svarbiausias daugumai asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 (West & Keller, 1994). Kra\u0161tutinis prisiri\u0161imo nesaugumas yra susij\u0119s su asmenyb\u0117s sutrikimais. Nesaugus prisiri\u0161imas parodo santykinai pastov\u0173 atsak\u0105 \u012f stres\u0105 ir tarpasmeninius sunkumus, atsak\u0105, kuris bendrai n\u0117ra naudingas ma\u017einat nerim\u0105 ir prisidedant prie gerai funkcionuojan\u010di\u0173 santyki\u0173. Toks rigidi\u0161kas atsakas link\u0119s save i\u0161saugoti. Visgi, asmens nesaugus prisiri\u0161imas dar nerei\u0161kia, kad jis pasi\u017eym\u0117s ir asmenyb\u0117s sutrikimais. <\/span><\/span><\/p>\n

Yra \u012fdomu, kad \u012fvairios tarpasmenin\u0117s disfunkcijos, kurios yra apibr\u0117\u017etos kaip asmenyb\u0117s sutrikimai, gali b\u016bti suprastos naudojant keturi\u0173 dimensij\u0173 sav\u0119s ir kit\u0173 Bartholomew model\u012f. Nors ir tai puiki prad\u017eia supratimui, kaip sutrikimai gali pakartoti raidos praeit\u012f dabartyje, visgi, tai nesuteikia daug informacijos apie problemos vystim\u0105si ir sprendim\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n

Bartholomew nesaugaus prisiri\u0161imo dimensijos yra schema, pagal kuri\u0105 galima tyrin\u0117ti 10 pagrindini\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 tokiais aspektais: raidos ypatyb\u0117s, darbiniai modeliai, dominuojantys kognityviniai procesai.<\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span>Susir\u016bpinusio prisiri\u0161imo dimensija<\/span><\/span><\/span><\/strong>\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

\u0160iai dimensijai priskiriami priklausomo, obsesinio-kompulsinio ir histrioninio tipo asmenyb\u0117s sutrikimai. <\/span><\/span><\/p>\n

Priklausomo tipo<\/span><\/em><\/strong> asmenyb\u0117ms tr\u016bksta atkaklumo ir pasitik\u0117jimo savimi. J\u0173 tarpasmeninis elgesys yra nesavaranki\u0161kas, nuolaidus, malonus, paklusnus, pasiaukojantis. T\u0117vai elgiasi pernelyg r\u016bpestingai ir tokiu b\u016bdu perduoda \u017einut\u0119, kad pats vaikas negeba \u012fvykdyti u\u017eduo\u010di\u0173 pats. Taip atsiranda nuostata, kad kiti turi juo pasir\u016bpinti. I\u0161 to seka sav\u0119s nuvertinimas, konkurencing\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173 vengimas. Susiformuoja tokie \u012fsitikinimai: \u201eA\u0161 nesugebu funkcionuoti pasaulyje be kit\u0173 pagalbos\u201c, \u201eKiti yra \u010dia tam, kad patenkint\u0173 mano poreikius\u201c, \u201eA\u0161 negaliu i\u0161gyventi be pastovaus kontakto su kitu asmeniu\u201c.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Obsesinio \u2013 kompulsinio tipo<\/span><\/em><\/strong> asmenys da\u017eniausia b\u016bna darboholikai ir perfekcionistai. Jie yra u\u017esispyr\u0119, valdingi, neapsisprend\u017eiantys, bet priklausomi. Jie dominuoja santykiuose pavald\u017eiais ir savo am\u017eiaus asmenimis, ir yra nuolank\u016bs su vir\u0161esniais. Jie reikalauja tobulumo i\u0161 kit\u0173 taip kaip reikalauja ir i\u0161 sav\u0119s. Toki\u0173 asmen\u0173 t\u0117vai yra perfekcionistai, kurie reikalauja pasiekim\u0173. Meil\u0117 priklauso nuo pasiekim\u0173. Tod\u0117l vaikai internalizuoja auk\u0161tus perfekcionistinius standartus ir j\u0173 sav\u0119s vaizdas yra patikimas, kompetentingas, doras.\u00a0 <\/span>Ta\u010diau vaikai retai pasiekia t\u0117v\u0173 l\u016bkes\u010dius ir j\u0173 sav\u0119s vaizdas nat\u016braliai yra neigiamas, nes jie nepateisina t\u0117v\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173. \u012esitikinimas: \u201eVisada b\u016bk pasiruo\u0161\u0119s nenusp\u0117jamiems gyvenimo reikalavimams\u201c. Per didelis budrumas i\u0161pu\u010dia, perdeda dalykus, kurie gali nepavykti, sustiprindamas \u012fsitikinim\u0105, kad gyvenimas yra nenusp\u0117jamas ir sunkiai sukontroliuojamas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Histriononio tipo<\/span><\/em><\/strong> asmenyb\u0117s atrodo \u017eavingi ir \u012fdom\u016bs. Ta\u010diau jie yra labil\u016bs, ekscentri\u0161ki ir pavir\u0161utini\u0161ki. J\u0173 tarpasmeninis elgesys pasi\u017eymi d\u0117mesio siekimu, flirtavimu, ekstravaganti\u0161ku elgesiu. T\u0117vai da\u017eniausiai perduoda toki\u0105 \u017einut\u0119: \u201eJei darysi tai, k\u0105 a\u0161 nor\u0117siu, a\u0161 atkreipsiu \u012f tave d\u0117mes\u012f\u201c. Da\u017eniausia bent vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 pasi\u017eymi histrionin\u0117s asmenyb\u0117s bruo\u017eais, tod\u0117l vaikas t\u0105 elges\u012f tiesiog modeliuoja. Kadangi nes\u0117km\u0117 norint sukelti poreikius patenkinant\u012f elges\u012f prisideda prie negatyvaus sav\u0119s vaizdo, net nedidelis suteiktas d\u0117mesys baigiasi teigiamu kit\u0173 vaizdu. \u0160io tipo asmenyb\u0117ms b\u016bdingi \u012fsitikinimas: \u201eMan reikia kit\u0173, kad mane pasteb\u0117t\u0173\u201c.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span>Susir\u016bpinusio ir baig\u0161taus prisiri\u0161imo dimensijos:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Vengiantis asmenyb\u0117s tipas<\/span><\/em><\/strong> \u012ftraukia tiek susir\u016bpinusio tiek baig\u0161taus prisiri\u0161imo dimensijas. Asmenys turi neigiam\u0105 sav\u0119s vaizd\u0105 ir kit\u0173 vaizd\u0105, kuris svyruoja nuo teigiamo iki neigiamo. Jie yra drov\u016bs ir i\u0161 prad\u017ei\u0173 vengia \u017emoni\u0173. Jie turi tro\u0161kim\u0105 b\u016bti priimti ir m\u0117gstami kit\u0173 kartu su atst\u016bmimo ir apleidimo baime. \u0160ie asmenys da\u017eniausiai neturi daug draug\u0173, ta\u010diau, jei vienas juos priima ir i\u0161sivysto draugyst\u0117, jie da\u017enai tampa priklausomi nuo jo. T\u0117vai da\u017eniausiai b\u016bna u\u017ego\u017eian\u010dio arba vengian\u010dio stiliaus. Turintis u\u017ego\u017eiant\u012f vien\u0105 i\u0161 t\u0117v\u0173, vaikas jau\u010diasi u\u017evaldyti. U\u017eaug\u0119 tokie vaikai siekia artumo su kitais, bet bijo, kad artimumas gali b\u016bti u\u017ego\u017eiantis. Tod\u0117l yra vengiama tokio tipo s\u0105veik\u0173. Su vengian\u010diu aukl\u0117jimo stiliumi, vaikas bijo to paties tipo atst\u016bmimo i\u0161 kit\u0173 \u017emoni\u0173. Suvokimas yra toks, kad geriau vengti \u017emoni\u0173, nei rizikuoti b\u016bti atstumtam v\u0117l. \u0160io tipo asmenyb\u0117s \u012fsitikinimas:\u201c Gyvenimas neteisingas, \u017emon\u0117s atstumia ir kritikuoja mane, bet a\u0161 noriu, kad kas nors mane m\u0117gt\u0173\u201c.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Baik\u0161taus prisiri\u0161imo dimensija<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Paranoidinio tipo<\/span><\/em><\/strong> asmenys yra atsarg\u016bs ir gynybi\u0161kai budr\u016bs. Jie prie\u0161inasi i\u0161orinei \u012ftakai ir yra chroni\u0161kai \u012fsitemp\u0119 ir da\u017eniausiai b\u016bna su suvar\u017eytais afektais, d\u0117l to, kad stengiasi sukontroliuoti i\u0161orin\u0119 emocij\u0173 rai\u0161k\u0105. Tarpasmeniniuose santykiuose jie yra nepasitikintys, u\u017edari ir kaltinantys. Kiti juos apib\u016bdina kaip pastoviai esan\u010dius kontratakoje, sukelian\u010dius \u012ftamp\u0105, ar nuolat besigin\u010dijan\u010dius ir labai jautrius. \u0160eimos istorija da\u017eniausia apima t\u0117v\u0173 aktyv\u0173 atst\u016bmim\u0105 ir persekiojim\u0105 kartu su kriti\u0161ku ir akylu aukl\u0117jimu. T\u0117vai da\u017eniausiai turi perfekcionistini\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 vaikui ir da\u017eniausiai perduoda toki\u0105 \u017einut\u0119: \u201eTu kitoks nei visi, nedaryk klaid\u0173\u201c (Spermy ir Mosak, 1996,p.320). Tod\u0117l nenuostabu, kad persekiojimas ir kriti\u0161kumas, kuris dominuoja \u0161iuose santykiuose baigiasi neigiamo sav\u0119s ir kit\u0173 darbinio modelio susiformavimu ir nepasitik\u0117jimu kitais \u017emon\u0117mis ir j\u0173 \u012ftarin\u0117jimu (Thompson-Pope & Turkat, 1993). Tai, kad kiti matomi kaip bloga linkintys ir piktavali\u0161ki veda prie padid\u0117jusios socialin\u0117s izoliacijos ir atsiribojimo, bei \u012fsitikinimo, kad tie, kurie negali b\u016bti patikimi, turi b\u016bti kaltinami u\u017e nes\u0117kmes.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span>Baik\u0161taus ir atsitraukian\u010dio prisiri\u0161imo dimensijos<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/strong>\u0160iom dimensijom priklauso antisociali, narcisistin\u0117 ir schizoidin\u0117 asmenyb\u0117.<\/span><\/span><\/p>\n

Antisocialaus tipo<\/span><\/em><\/strong> individai yra prie\u0161i\u0161ki, impulsyviai u\u017epykstantys ir klastingi. Jie da\u017enai b\u016bna jaudinan\u010di\u0173 ir riziking\u0173 situacij\u0173 ir veikl\u0173 m\u0117g\u0117jai ir mato emocijas, tokias kaip intymumas ir \u0161iluma, kaip silpnumo \u017eenklus. J\u0173 santykiai su kitais yra prie\u0161i\u0161ki ir karingi. Jie nepasitiki kitais ir da\u017enai kitus i\u0161naudoja bei jais manipuliuoja, kad gaut\u0173 naudos sau. \u0160eimos istorija pasi\u017eymi prie\u0161i\u0161ku aukl\u0117jimu ir galima prievarta. Toks patyrimas perduoda tokia \u017einut\u0119: \u201eTikslas pateisina priemones\u201c. Kadangi n\u0117ra r\u016bpinimosi, \u0161velnumo ir meil\u0117s vaikas yra priverstas kliautis savimi. Po\u017ei\u016bris \u012f save svyruoja nuo neigiamo iki teigiamo. Po\u017ei\u016bris \u012f kitus yra apib\u016bdinamas \u012fsitikinimu, kad kiti nenori myl\u0117ti ir jais r\u016bpintis. Tod\u0117l antisocial\u016bs asmenys i\u0161naudoja kitus be s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eaties. J\u0173 \u012fsitikinimas: \u201eA\u0161 turiu b\u016bti galingas ir kontroliuojantis arba \u017emon\u0117s manimi pasinaudos\u201c. Kadangi \u0161ie asmenys mano, kad pasaulis yra prie\u0161i\u0161kas, jie tiki kad asmuo turi b\u016bti klastingas ir lau\u017eyti taisykles tam, kad gaut\u0173 ko nori.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Narcisitin\u0117 asmenyb\u0117<\/span><\/em><\/strong> yra pasip\u016btusi, pagyr\u016bni\u0161ka ir snobi\u0161ka. Jie apib\u016bdinami kaip egocentri\u0161ki, aroganti\u0161ki, pompasti\u0161ki ir nekantr\u016bs. J\u0173 tarpasmeniniai santykiai yra i\u0161naudotoji\u0161ki ir be atsakomyb\u0117s. Jie nejau\u010dia empatijos kitiems ir naudoja kitus tam, kad sau suteikt\u0173 malonum\u0105. \u0160eimos istorija apib\u016bdinama kaip t\u0117vi\u0161kas pervertinimas ir pataikavimas bei su t\u0117vi\u0161ku patvirtinimu susijusiu su pasiekimais o ne su vaiku. Perduodama \u017einute: \u201eTu esi ypatingas, unikalus ir turi teis\u0119 \u012f i\u0161skirtines\u00a0 <\/span>ir privilegijas\u201c. D\u0117l skirtumo tarp tokio i\u0161kelto sav\u0119s vaizdo ir sumenkinto kit\u0173 vaizdo, narcisitin\u0117s asmenyb\u0117s da\u017eniausiai turi neigiam\u0105 ir niekinam\u0105 kit\u0173 vaizd\u0105. O sav\u0119s darbinis modelis svyruoja nuo teigiamo iki neigiamo. Nors i\u0161ori\u0161kai jie pateikia save kaip pasitikin\u010dius , tai da\u017eniausia b\u016bna kauk\u0117 d\u0117l stipraus nesaugumo, kur\u012f jie da\u017enai jau\u010dia. \u0160ios asmenyb\u0117s jau\u010diasi ypatingi ir niekina kitus.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Schizotipinio tipo<\/span><\/em><\/strong> asmenyb\u0117s yra ekscentri\u0161kos, permainingos ir keistos. Jie link\u0119 socialiai izoliuotis ir patirti socialin\u012f nerimavim\u0105 ir baimingum\u0105, kartu su paranoidiniu m\u0105stymu. Aukl\u0117jimo stilius yra \u0161altas ir \u017eeminantis. Neefektyvus ir lengvai galimas klaidingai suvokti t\u0117v\u0173 bendravimas\u00a0 <\/span>perduoda \u017einut\u0119: \u201eTu esi keistas pauk\u0161tis\u201c (Spermy & MOsak, 1996, p. 322). Toks aukl\u0117jimo stilius palieka individ\u0105 jaustis keistu, tu\u0161\u010diu, be sav\u0119s jausmo, atsiskyrusiu, depersonalizuotu. Tokie individai tampa priklausomi nuo kit\u0173 bijodami, kad kiti turi neigiam\u0173 intencij\u0173. Tod\u0117l po\u017ei\u016bris \u012f kitus yra negatyvus. Po\u017ei\u016bris \u012f save svyruoja nuo neigiamo iki teigiamo ir i\u0161vis neegzistuojan\u010dio sav\u0119s vaizdo, kuris tarnauja kaip gynyba d\u0117l didel\u0117s sumai\u0161ties. J\u0173 \u012fsitikinimas: \u201e Nors ir man reikia \u017emoni\u0173, a\u0161 bijau siekti toki\u0173 santyki\u0173\u201c (Sperry & Mosak, 1996).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Atsitraukian\u010dio prisiri\u0161imo dimensija<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/em><\/strong>Schizoidinio tipo<\/span><\/em><\/strong> asmenyb\u0117s yra ned\u0117mesingos ir nespontani\u0161kos. Jie nesidomi kitais \u017emon\u0117mis, retai kada sureaguoja \u012f kit\u0173 jausmus ar veiksmus, i\u0161lieka nusi\u0161alin\u0119 ir indiferenti\u0161ki. Bendravimo su t\u0117vais patirtis yra rigidi\u0161ka, be emocinio reagavimo ir nemokanti tarpasmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 (Thopmson-Popo & Turkat, 1993). Tokia s\u0105veika su t\u0117vais perduoda \u017einut\u0119: \u201eKas tu esi, ko nori?\u201c. \u0160is nelankstus, nereaguojantis aukl\u0117jimas padeda sukurti tok\u012f \u012fsitikinim\u0105: \u201eKiti yra skirtingi ir \u0161is pasaulis yra sunkus, tai kam bandyti kurti santykius?\u201c. Schizoidin\u0117ms asmenyb\u0117ms netr\u016bksta tarpasmenini\u0173 santyki\u0173, ir d\u0117l to j\u0173 sav\u0119s vaizdas yra teigiamas. Jis mano: \u201eSantykiai yra nesvarb\u016bs ir nereikalingi, nes \u017emon\u0117s vis tiek yra abejingi vieni kitiems \u201c (Sperry & Mosak, 1996).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span>Dezorganizuoto prisiri\u0161imo dimensija<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span>Ribin\u0117 asmenyb\u0117<\/span><\/em><\/strong> yra unikali, nestabili ir turi dinami\u0161k\u0105 asmenyb\u0117s strukt\u016br\u0105, kuri linkusi pereiti \u012fvairias nesaugaus prisiri\u0161imo dimensijas, sukurdama dezorganizuot\u0105 profil\u012f. Jie da\u017enai pereina nuo teigiamo \u012f neigiam\u0105 sav\u0119s ir kit\u0173 vaizd\u0105. D\u0117l to jie atrodo labil\u016bs, lengvai \u012fsi\u017eeid\u017eiantys, impulsyv\u016bs, emocingi, bevilti\u0161ki ir tu\u0161ti. Tarpasmeniniuose santykiuose jie gali greitai pereiti nuo didelio artimumo iki visi\u0161ko atitolimo. Tokie daugialypiai darbiniai modeliai da\u017eniausiai susiformuoja vaikams patiriantiems prie\u0161taringus patyrimus, kas lemia j\u0173 skirtingus sumi\u0161usius s\u0105veikavimo bruo\u017eus. Tai gali paai\u0161kinti, kod\u0117l n\u0117ra nei vienos prisiri\u0161imo dimensijos ar j\u0173 kombinacijos, kuriai b\u016bt\u0173 galima priskirti ribin\u0119 asmenyb\u0119. Tokio tipo asmenybi\u0173 t\u0117vai da\u017enai yra pernelyg saugantys, reikalaujantys, nepastov\u016bs, nesuteikiantys vaikui stabilumo ar strukt\u016bros jausmo, kuris leist\u0173 reguliuoti emocijas. Taip pat galimas da\u017enas fizinis arba seksualinis smurtas (Laporte & Guttman,1996). Tokia patirtis\u00a0 <\/span>suformuoja nepastov\u0173 kit\u0173 ir sav\u0119s vaizd\u0105 ir negeb\u0117jim\u0105 apibr\u0117\u017eti kit\u0173 ir sav\u0119s kaip teigiamo ar neigiamo. Ribin\u0117s asmenyb\u0117s \u012fsitikinimai: \u201e\u017dmon\u0117s yra nuostab\u016bs, ne, jie n\u0117ra\u201c bei: \u201eA\u0161 geras \u017emogus, ne, a\u0161 nesu\u201c. \u0160iuos \u012fsitikinimus lydi nepastovus elgesys. Ribin\u0117 asmenyb\u0117 gali b\u016bti vadovaujanti, reaguojanti arba vengianti kit\u0173.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Prisiri\u0161imo teorijos pritaikymas terapijai<\/span><\/span><\/strong>\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

\u017dvelgiant i\u0161 prisiri\u0161imo teorijos perspektyvos, asmenyb\u0117s sutrikimai yra suvokiami kaip asmens pastang\u0173, adaptuotis prie konkre\u010di\u0173 raidos ir aplinkos reikalavim\u0173, rezultatas. Pa\u010diu bendriausiu lygmeniu, prisiri\u0161imo teorija skatina terapeutus \u012fvertinti, kaip skirtinga raidos patirtis prisideda prie klient\u0173 kokybi\u0161kai skirting\u0173\u00a0 <\/span>sav\u0119s ir kit\u0173 darbini\u0173 modeli\u0173 formavimo. Dar svarbiau, \u0161i teorija padeda suprasti, kad daugelio simptom\u0173 ir problem\u0173 funkcin\u0119 vert\u0119. Kitaip sakant, individo probleminiai darbiniai modeliai ir \u012fsitikinimai susij\u0119 su skirtingais asmenyb\u0117s sutrikimais gali b\u016bti suvokiami kaip buv\u0119 adaptyv\u016bs, tinkami tame raidos kontekste, bet dabar jau neb\u0117ra tinkami esamuose santykiuose ir aplinkoje. Taigi \u012f kliento simptomus galima \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f apsauginius veiksmus kurie tarnauja svarbiam tikslui (adaptyviam funkcionavimui) kliento gyvenime. <\/span>Pirmiausias \u017eingsnis terapijoje yra prisiri\u0161imo sunkum\u0173 nustatymas ir \u012fvertinimas. Remdamasis \u0161ia teorija terapeutas turi \u012fvertinti asmens funkcionavim\u0105 artimuose santykiuose. Prisiri\u0161imas yra suvokiamas daugiau kaip procesas nei kaip savyb\u0117, tod\u0117l yra ie\u0161koma asmens prisiri\u0161imo elgesio modeli\u0173 santykiuose, atsi\u017evelgiama \u012f asmens reakcijas \u012f santyki\u0173 gr\u0117sm\u0119 ir yra tyrin\u0117jami darbiniai sav\u0119s ir kit\u0173 modeliai. Kadangi n\u0117ra paprasto atitikimo tarp asmenyb\u0117s sutrikimo ir prisiri\u0161imo b\u016bdo, asmenys, ken\u010diantys nuo to paties asmenyb\u0117s sutrikimo, gali tur\u0117ti skirting\u0105 prisiri\u0161imo orientacij\u0105. Be to, su prisiri\u0161imu susij\u0119 patirtis ir elgesys gali skirtis\u00a0 <\/span>kituose santykiuose ir kitame laike. Terapeutas tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti asmens raid\u0105 per vis\u0105 gyvenim\u0105 labiausiai d\u0117mes\u012f sutelkdamas \u012f kliento prisiri\u0161im\u0105 su savo t\u0117vais ir kitais reik\u0161mingais asmenimis ir kliento to prisiri\u0161imo suvokiam\u0105 reik\u0161m\u0119. Kai klientai pasakoja savo asmenines istorijas reikt\u0173 ie\u0161koti pasikartojan\u010di\u0173 modeli\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f tokias temas kaip pasitik\u0117jimas, autonomija, identitetas, intymumas. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Kitas \u017eingsnis yra stabili\u0173, produktyvi\u0173 terapeuto ir kliento tarpusavio santyki\u0173 suk\u016brimas ir palaikymas. Terapeutas turi suteikti saug\u0173 pagrind\u0105, kad klientas gal\u0117t\u0173 saugiai save tyrin\u0117ti. Yra trys b\u016bdai dirbti su kliento nesaugiu prisiri\u0161imu.<\/span><\/span><\/p>\n