{"id":425,"date":"2008-10-29T02:15:27","date_gmt":"2008-10-29T09:15:27","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=425"},"modified":"2011-10-23T23:30:17","modified_gmt":"2011-10-24T06:30:17","slug":"priklausomybes-ir-ju-gydymas-transakcines-analizes-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/29\/priklausomybes-ir-ju-gydymas-transakcines-analizes-poziuriu\/","title":{"rendered":"Priklausomyb\u0117s ir j\u0173 gydymas transakcin\u0117s analiz\u0117s po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Paruo\u0161\u0117 Gryt\u0117 Balsyt\u0117, SMF \u2013 4<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Priklausomyb\u0117s samprata<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Transakcin\u0117 analiz\u0117, kaip ir daugelis teorij\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad ne tik alkoholio ir kit\u0173 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas sukelia priklausomyb\u0117s ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: lo\u0161imas. Tod\u0117l yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo prie\u017eastys, bet ir eiga. Priklausomyb\u0117 apib\u016bdinama, kaip \u017ealingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui b\u0117gant kinta.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Transakcin\u0117 analiz\u0117 akcentuoja s\u0105veikas tarp \u017emoni\u0173 ir teigia, kad j\u0173 elgesys yra susij\u0119s su tam tikra emocine b\u016bsena. \u0160i elgesio schem\u0173, jausm\u0173 <span style=\"yes;\"> <\/span>ir min\u010di\u0173 sistema vadinama ego b\u016bsenomis (T\u0117vo, Vaiko, Suaugusiojo).<span style=\"yes;\"> <!--more--><\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">N. Craig (1988) priklausomyb\u0119 ir \u012fvardina, kaip tam tikro elgesio s\u0105saj\u0105 su emocin\u0117s b\u016bsenos pakitimu, t.y. kai piktnaud\u017eiavimas bet kokiomis med\u017eiagomis sukelia nuotaikos pakitimus. Priklausomyb\u0117s ligos prad\u017eia \u2013 kai griebiamasi ka\u017ekokios med\u017eiagos ar elgsenos pagerinti savijaut\u0105, patirti malonum\u0105, palengvinti gyvenim\u0105 ar atsikratyti skaud\u017ei\u0173 min\u010di\u0173. Jis pateikia tok\u012f priklausomyb\u0117s apibr\u0117\u017eim\u0105: p<\/span><\/span><em>riklausomyb\u0117 \u2013 tai patologinis meil\u0117s ir pasitik\u0117jimo santykis su \u012fvykiu ar objektu. <\/em>Kitaip sakant \u017emon\u0117s, sergantys priklausomyb\u0117s ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu ar \u012fvykiu tam, kad pasiekt\u0173 trok\u0161tam\u0105 nuotaikos pasikeitim\u0105 ir tai tampa j\u0173 pagrindiniais emociniais santykiais ligos metu.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span lang=\"LT\"> <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Priklausomyb\u0117s raidos stadijos:<\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ol style=\"text-align: justify; \">\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\">Asmenyb\u0117s poky\u010diai &#8211; viskas prasideda tada, kai \u017emogus patiria nuotaikos pasikeitim\u0105, t.y. malonum\u0105, pasitenkinim\u0105, d\u0117l tam tikro \u012fvykio, pavartotos med\u017eiagos ar pan.. B\u016bdingi malon\u016bs prisiminimai apie savo elgsen\u0105, jos pasekmes ir tai skatina kartoti elges\u012f. <\/span><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Priklausomam asmeniui b\u016bdingas savoti\u0161kas m\u0105stymas, jausmai, diskomforto jausmas juos skatina veikti, pvz.: \u017emogus priklausomas nuo maisto li\u016bdes\u012f traktuos ne kaip nat\u016bral\u0173 jausm\u0105 tam tikrose situacijose, o interpretuos j\u012f kaip nor\u0105, poreik\u012f valgyti. Kei\u010diasi ir \u017emogaus logika, kartais jie supranta, kad daro ka\u017ek\u0105 negerai, ta\u010diau visuomet randa tam pasiteisinim\u0105.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\">Gyvensenos pasikeitimas \u2013 \u017emogaus elgesys akivaizd\u017eiai tampa vis\u00a0labiau nekontroliuojamas, jis meluoja, kaltina kitus, d\u0117l ko aplink esantys \u017emon\u0117s pradeda jausti g\u0117d\u0105 ir kalt\u0119.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\">Gyvenimo sudu\u017eimas \u2013 \u017emogus pats sau susikuria situacijas, kuriose jau\u010dia skausm\u0105, baim\u0119, vieni\u0161um\u0105, pykt\u012f, kuriuos gal\u0117t\u0173 numal\u0161inti piktnaud\u017eiaudamas.<span style=\"yes;\"> <\/span>Vis did\u0117jantis vieni\u0161umas ir izoliacija kelia emocini\u0173 ry\u0161i\u0173 poreik\u012f. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Priklausomyb\u0117s prie\u017eastys:<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify; \">\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 108.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160iuolaikin\u0117 visuomen\u0117, vertinanti tobul\u0105, visur sp\u0117jant\u012f, save kontroliuojant\u012f \u017emog\u0173;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 108.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Gyvenimo tempas, konkurencija sukelia nema\u017eai \u012ftampos, streso, tod\u0117l kyla poreikis j\u012f numal\u0161inti;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 108.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160eimos vertyb\u0117s, nuostatos, \u0161eimos nari\u0173 elgesys.<\/span><\/span><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\"> <\/span><\/span><\/strong><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Transakcin\u0117s analiz\u0117s terapijos technikos<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify; \">\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagrindin\u0117 tiek individualios, tiek grupin\u0117s <span style=\"yes;\"> <\/span>TA terapijos technika yra <span style=\"underline;\">gyvenimo scenarijaus analiz\u0117<\/span>, kurios tikslas yra &#8211;<span style=\"yes;\"> <\/span>vaikyst\u0117s sprendim\u0173, lemian\u010di\u0173 scenarij\u0173, keitimas bei nauj\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimas. Gyvenimo scenarijus yra pas\u0105monintas planas, kur\u012f susikuria pats vaikas darydamas sprendimus, i\u0161vadas, kurie jam suaugus galb\u016bt visai neatitinka realyb\u0117s, visa tai vyksta t\u0117v\u0173 \u012ftakoje. Taigi susid\u016brus su stresine situacija \u017emogus ignoruoja visus galimus sprendimo b\u016bdus ir nes\u0105moningai renkasi gyvenimo scenarijaus \u012fgyvendinim\u0105. Galutinis TA terapijos tikslas \u2013 paciento autonomijos pasiekimas. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 72.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Psichologini\u0173 \u017eaidim\u0173 analiz\u0117.<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> Anot E. Berne \u017eaidimai \u2013 tai yra tam tikros elgesio, bendravimo formos, kuri\u0173 motyvai pasl\u0117pti ir kiekvienas \u017eaid\u0117jas siekia naudos ar prana\u0161umo. J\u0173 metu visi skatinantys veikti veiksniai yra pas\u0105mon\u0117je, \u017eaid\u0117jai negali suvokti, kad \u017eaid\u017eia \u017eaidim\u0105, kuris turi savo taisykles, i\u0161 anksto \u017einomus \u017eaid\u0117jus, rezultatus, kuriuos galima numatyti. Kai kurie \u017eaidimai tampa labai svarbia m\u016bs\u0173 gyvenimo dalimi, t.y. gyvenimo \u017eaidimai. <\/span><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Knygoje \u201e\u017daidimai, kuriuos \u017eaid\u017eia \u017emon\u0117s\u201c E. Berne detaliai apra\u0161\u0117 \u017eaidim\u0105 \u201eAlkoholikas\u201c, kurio analiz\u0117s objektas yra \u2013 socialin\u0117s transakcijos, kurios yra piktnaud\u017eiavimo alkoholiu pasekm\u0117. Jame dalyvauja 5 dalyviai:<\/span><\/span><\/div>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><em><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Alkoholikas (Auka \u2013 Vaiko ego b\u016bsena);<\/span><\/span><\/span><\/em><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><em><span lang=\"LT\"> <\/span><\/em><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em><span lang=\"LT\">Persekiotojas \u2013<\/span><\/em><span lang=\"LT\"> parastai prie\u0161ingos lyties atstovas, pvz.: sutuoktinis;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em><span lang=\"LT\">Gelb\u0117tojas \u2013 <\/span><\/em><span lang=\"LT\">klasikin\u0117je situacijoje tai b\u016bt\u0173 gydytojas, kuris i\u0161gydo<span style=\"yes;\"> <\/span>alkoholik\u0105;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em><span lang=\"LT\">Naivuolis \u2013 <\/span><\/em><span lang=\"LT\">u\u017ejau\u010diantis alkoholik\u0105 asmuo, skolinantis jam pinigus, bet nesistengiantis jam pad\u0117ti, pvz.: jo motina;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em><span lang=\"LT\">Tarpininkas \u2013 <\/span><\/em><span lang=\"LT\">tarp alkoholio ir alkoholiko, pvz.: pardav\u0117jas, barmenas.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"padding-left: 30px; text-align: justify; \"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Taigi alkoholin\u0119 b\u016bsen\u0105 E. Berne apib\u016bdina, kaip \u017eaidim\u0105 leid\u017eiant\u012f alkoholikui manipuliuoti aplinkini\u0173 jausmais ir veiksmais. Alkoholio vartojimo kulminacija \u2013 pagirios, kuri\u0173 metu jis gali \u012f save, savo problemas atkreipti kit\u0173 d\u0117mes\u012f. Taip siekiama d\u0117mesio d\u0117l \u017eemo sav\u0119s vertinimo. <\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Analizuojant psichologinius \u017eaidimus pacientui padedama pa\u017einti<span style=\"yes;\"> <\/span>savo gyvenimo scenarij\u0173 ir \u012fsis\u0105moninti savo vaikyst\u0117s sprendimus bei juos keisti.<\/span><\/span><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify; \">\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l2 level1 lfo4;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Strukt\u016brin\u0117 analiz\u0117<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> \u2013 klientui padedama suvokti jo ego b\u016bsenos. Siekiama to, kad stresin\u0117se, kritin\u0117se situacijose<span style=\"yes;\"> <\/span>\u017emogus i\u0161likt\u0173 Suaugusiojo ego b\u016bsenoje, priimt\u0173 racionalius, apgalvotus sprendimus.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l2 level1 lfo4;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Kontrakto sudarymas<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> \u2013 kurio tikslas yra susitari, ko nori abi pus\u0117s ir kokia bus kiekvieno i\u0161 j\u0173 asmenin\u0117 atsakomyb\u0117 u\u017e terapijos rezultatus. Tai svarbu d\u0117l to, kad pacientas suvokt\u0173, jog nebus pasyvus terapijos dalyvis, kad kontrakto tikslas b\u016bt\u0173 realiai pasiekiamas ir konkretus. Akcentuojama yra pozityv\u016bs siekiai, t.y. kokiu pozityviu veiksniu \u017emogus keis savo problem\u0105, pvz.: alkoholio vartojim\u0105.<span style=\"yes;\"> <\/span><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">TA labiau akcentuojama yra grupin\u0117 terapija, nes grup\u0117je yra lengviau analizuoti transakcijas, \u017emogaus gyvenimo scenarij\u0173, psichologinius \u017eaidimus \u012fvairiose situacijose, vyraujan\u010dias ir kintan\u010dias ego b\u016bsenas. Gyvenimo scenarijaus analiz\u0117 yra pagrindinis terapeuto darbo tikslas, o nauj\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimas \u2013 paciento darbo tikslas.<span style=\"yes;\"> <\/span><span style=\"yes;\"> <\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Teorijos privalumai:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify; \">\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 108.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pateikia ne tik terapinius pagalbos b\u016bdus, bet ir analizuoja ligos atsiradimo eig\u0105 bei prie\u017eastis, atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f asmens vaikyst\u0119, pas\u0105mon\u0117je esant\u012f gyvenimo scenarij\u0173, ego b\u016bsenas ir \u017eaidimus.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 108.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Joje atsispindi ir elgesio-kognityvin\u0117s teorijos aspektas. \u017dmogus skatinamas atsisakyti nes\u0105moningai \u012fgyt\u0173 netinkam\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bd\u0173 ir rasti alternatyvius sprendimus ir elgesio b\u016bdus, atitinkan\u010dius dabartin\u0119 situacij\u0105. <strong><\/strong><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">I\u0161vados<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ol style=\"text-align: justify; \">\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 63.0pt left 72.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\">Pagal TA priklausomyb\u0117 apib\u016bdinama, kaip patologinis emocinis santykis tarp asmens ir objekto ar \u012fvykio, sukelian\u010dio malonum\u0105, pasitenkinim\u0105 ar pa\u0161alinan\u010dio \u012ftamp\u0105, diskomfort\u0105.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"72.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\">Ligos prie\u017eastys atsiskleid\u017eia asmens gyvenimo scenarijuje, kuris susikuriamas vaikyst\u0117je, darant klaidingus sprendimus, ir kuriuo nes\u0105moningai remdamasis \u017emogus naudoja netinkamus problem\u0173 sprendimo b\u016bdus.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"72.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\">Terapijos metu pacientas skatinamas pa\u017einti savo ego b\u016bsenas, \u012fsis\u0105moninti ir<span style=\"yes;\"> <\/span>keisti vaikyst\u0117s sprendimus, lemian\u010dius gyvenimo scenarij\u0173.<span style=\"yes;\"> <\/span><strong><\/strong><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"72.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\">Galutinis <span style=\"yes;\"> <\/span>terapijos tikslas yra pasiekti paciento autonomij\u0105, \u012fgalinti j\u012f priimti racionalius sprendimus, atitinkan\u010dius Suaugusiojo ego b\u016bsen\u0105.<span style=\"yes;\"> <\/span><strong><\/strong><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\"> Literat\u016bra:<\/span><\/span><\/strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"yes;\"> <\/span><\/span><\/span><\/span>Ko\u010di\u016bnas, R.. \u201eGrupin\u0117 psichoterapija Lietuvoje: teoriniai modeliai ir j\u0173 taikymas\u201c. Vilnius, 1999<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u201eNarkotik\u0173 vartojimo prevencija bendruomen\u0117je \u2013 pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros darbuotojo \u017einynas\u201c. Vilnius, 2002<\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\"> <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: justify; \"><span style=\"Times New Roman;\">Tarptautin\u0117 transakcin\u0117s analiz\u0117s asociacija :<\/span><a href=\"http:\/\/www.itaa-net.org\/ta\/KeyIdeasSummury.htm\"><span style=\"Times New Roman;\">http:\/\/www.itaa-net.org\/ta\/KeyIdeasSummury.htm<\/span><\/a><span style=\"Times New Roman;\"> (\u017di\u016br\u0117ta 2008 10 20)<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Paruo\u0161\u0117 Gryt\u0117 Balsyt\u0117, SMF \u2013 4 Priklausomyb\u0117s samprata Transakcin\u0117 analiz\u0117, kaip ir daugelis teorij\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad ne tik alkoholio ir kit\u0173 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas sukelia priklausomyb\u0117s ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: lo\u0161imas. Tod\u0117l yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo prie\u017eastys, bet ir eiga. Priklausomyb\u0117 apib\u016bdinama, kaip \u017ealingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui b\u0117gant [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":7,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[32],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/425"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/7"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=425"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/425\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":839,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/425\/revisions\/839"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=425"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=425"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=425"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}