{"id":432,"date":"2008-10-29T04:15:26","date_gmt":"2008-10-29T11:15:26","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=432"},"modified":"2008-10-31T07:13:44","modified_gmt":"2008-10-31T14:13:44","slug":"karlas-gustavas-jungas-analitine-psichologija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/29\/karlas-gustavas-jungas-analitine-psichologija\/","title":{"rendered":"Karlas Gustavas Jungas:  Analitin\u0117 psichologija"},"content":{"rendered":"<p>Karlas Gustavas Jungas (1875 &#8211; 1961) &#8211; \u0161veicar\u0173 psichologas, analitin\u0117s psichologijos k\u016br\u0117jas, filosofas. K. Jungas i\u0161vyst\u0117 Z. Froido psichoanalizin\u0119 teorij\u0105, \u012fvesdamas <strong>kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s<\/strong> ir <strong>archetipo s\u0105vokas<\/strong>.<!--more--><\/p>\n<p>Savo publikacija \u201ePas\u0105mon\u0117s psichologija&#8221; (1912), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualin\u0117s interpretacijos. Taip pat, i\u0161leido savo pagrindin\u012f darb\u0105 \u201ePsichologiniai tipai&#8221;, kuriame apra\u0161\u0117 s\u0105ry\u0161\u012f tarp <em>s\u0105mon\u0117s<\/em> ir <em>pas\u0105mon\u0117s<\/em>, taipogi pasi\u016bl\u0117 dabar gerai \u017einomus \u017emogaus asmenyb\u0117s tipus: <em>ekstravertus<\/em> ir<em> intravertus<\/em>.<\/p>\n<p><strong>Asmenyb\u0117s strukt\u016bra<\/strong><\/p>\n<p>Asmenyb\u0117 sudaryta i\u0161 keli\u0173 diferencijuot\u0173, bet tarpusavyje susijusi\u0173 sistem\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>s\u0105mon\u0117<\/li>\n<li>individuali pas\u0105mon\u0117<\/li>\n<li>kolektyvin\u0117 pas\u0105mon\u0117<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">S\u0105mon\u0117<\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><strong><span style=\"12pt;\">\u2013 <\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">psichikos dalis, kuri yra \u017einoma individui: dabarties mintys ir jausmai, dabartyje i\u0161kil\u0119 prisiminimai. K.G. Jungas nor\u0117damas \u012fvardinti s\u0105mon\u0117s komponentus, jis suformulavo psichologini\u0173 tip\u0173 teorij\u0105. Pagal \u0161i\u0105 teorij\u0105 s\u0105mon\u0117s turinys priklauso nuo:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpFirst\" style=\"normal;\"><em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenyb\u0117s funkcij\u0173<\/span><\/em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">, kurias galima suskirstyti \u012f <span style=\"underline;\">racionalias<\/span> (m\u0105stymas, jausmai) ir <span style=\"underline;\">iracionalias<\/span> (poj\u016btis, intuicija).<span> <\/span><\/span><em><\/em><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpLast\" style=\"normal;\"><em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenyb\u0117s orientacijos krypties <\/span><\/em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">\u2013 ekstraversijos arba introversijos. <\/span><em><\/em><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">S\u0105mon\u0117s centras yra ego. Jis atsakingas u\u017e asmenyb\u0117s vientisum\u0105 ir vali\u0105. Ego \u2013 tarsi s\u0105mon\u0117s vart\u0173 laikytojas, atrenkantis informacij\u0105, kuri patenka \u012f s\u0105mon\u0117s lauk\u0105 ir kuri nepatenka. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenin\u0117 pas\u0105mon\u0117 \u2013 <\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">\u010dia kaupiamas tas psichinis turinys, kuris d\u0117l \u012fvairiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 buvo nuslopintas (tai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs konfliktai, tuo metu nesvarbus patyrimas). Asmenin\u0117je pas\u0105mon\u0117je gl\u016bdi kompleksai. <span style=\"underline;\">Kompleksai<\/span> \u2013 emocin\u012f kr\u016bv\u012f turin\u010di\u0173 min\u010di\u0173, jausm\u0173 ir prisiminim\u0173 sankaupa. Kompleks\u0173 teorij\u0105 Jungas i\u0161samiai pagrind\u0117 eksperimentais \u2013 \u201ediagnostiniais asociacij\u0173 tyrimais\u201c. Jo manymu, reakcija \u012f \u017eod\u012f-dirgikl\u012f n\u0117ra atsitiktin\u0117 \u2013 j\u0105 lemia reaguojan\u010diojo turimi vaizdiniai. Kompleksas, tai tokie vaizdiniai, kurie daro \u012ftak\u0105 reakcijai \u012f \u017eod\u012f-dirgikl\u012f.<span> <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Pvz.: <em>\u201e\u017dodini\u0173 asociacij\u0173 teste\u201c<\/em> pateikiama grup\u0117 tarpusavyje niekaip nesusijusi\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. I\u0161girdus \u017eod\u012f reikia pasakyti kit\u0105, at\u0117jus\u012f \u012f galv\u0105 \u017eod\u012f. Fiksuojami atsakymai ir eksperimento dalyvio elgesio ypatumai. Vertinant svarbu: per kiek laiko buvo sureaguota, kaip pasikeit\u0117 atsakymas pateikus \u017eod\u012f antr\u0105 kart\u0105 taip pat, kaip da\u017enai atsakymas kartojosi. Jei reakcijos laikas ilg\u0117ja ir nukrypsta nuo \u012fprastini\u0173 asociacij\u0173 (pvz.: vyras \u2013 moteris), tai byloja apie kompleks\u0105 (jausm\u0173, min\u010di\u0173, prisiminim\u0173 sankaup\u0105). <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Kiekvienas \u017emogus yra unikalus ir jo asmenin\u0117 pas\u0105mon\u0117 u\u017epildyta jam b\u016bdingais kompleksais, nuo kuri\u0173 priklauso to \u017emogaus pasaulio suvokimas. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenin\u0117s pas\u0105mon\u0117s turin\u012f \u012fmanoma \u012fsis\u0105moninti. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Kolektyvin\u0117 pas\u0105mon\u0117<\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> \u2013 nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Ji yra sudaryta i\u0161 pirmini\u0173 vaizdini\u0173 \u2013 archetip\u0173. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><em><span lang=\"LT\">\u201eArchetipai \u2013 pirmavaizd\u017eiai, prad\u017eios vaizdas. Tai tarsi pirmin\u0117s, \u012fgimtos, pa\u010dios bendriausios suvokimo ir elgesio schemos, lemian\u010dios individo s\u0105mon\u0117s turin\u012f ir elges\u012f, ta\u010diau tiesiogiai s\u0105mon\u0117je ar elgesyje nepasirei\u0161kian\u010dios. Archetipo s\u0105voka atsirado pasteb\u0117jus, kad, pavyzd\u017eiui, pasaulio taut\u0173 mituose ir pasakose tam tikri motyvai kartojasi. T\u0173 pa\u010di\u0173 motyv\u0173 yra ir \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 fantazijose, sapnuose, kliedesiuose ir beprotyb\u0117je. \u0160ie tipi\u0161ki vaizdiniai ir j\u0173 tarpusavio ry\u0161iai vadinami pirmavaizd\u017eiais. Kuo ry\u0161kesnis vaizdinys, tuo ry\u0161kesn\u0117s emocijos j\u012f lydi. Emocijas sukelia pas\u0105mon\u0117je gl\u016bdintys pirmavaizd\u017eiai, kuriuos tikriausiai paveldime su psichikos strukt\u016bra\u201c. <\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><em><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Keletas Kolektyvin\u0119 pas\u0105mon\u0119 sudaran\u010di\u0173 archetip\u0173:<span> <\/span><\/span><\/span><\/em><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">anima \u2013 <em>ne\u012fsis\u0105moninta vyro asmenyb\u0117s moteri\u0161koji pus\u0117;<\/em><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">animus \u2013 <em>ne\u012fsis\u0105moninta moters asmenyb\u0117s vyri\u0161koji pus\u0117;<\/em><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">persona \u2013 <em>socialiniai asmenyb\u0117s vaidmenys;<\/em><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">\u0161e\u0161\u0117lis \u2013 <em>ne\u012fsis\u0105moninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenyb\u0117 sau nenori priskirti;<\/em><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">savastis \u2013 <em>asmenyb\u0119 reguliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos \u012fsik\u016bnijimas;<\/em><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">i\u0161mintis \u2013 <em>gyvenimi\u0161kos i\u0161minties ir brandumo \u012fasmeninimas;<\/em><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">dievas \u2013 <em>galaktin\u0117, psichin\u0117s realyb\u0117s, suprojektuotos \u012f i\u0161orin\u012f pasaul\u012f, realizacija;<\/em><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span lang=\"LT\">archetipas \u2013 <em>universali, visiems \u017emon\u0117ms b\u016bdinga m\u0105stymo forma;<\/em> <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Kolektyvin\u0117je pas\u0105mon\u0117je gali b\u016bti neribotas archetip\u0173 kiekis. Pvz., gimimo, atgimimo, mirties, vald\u017eios, magijos, vienov\u0117s, herojaus, vaiko, Dievo, demono ir t.t. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s terminas teigia, kad \u017emogus gimsta ne tu\u0161\u010dias, bet su tam tikra parengtimi ka\u017ekaip elgtis, jausti, suvokti, galvoti. \u017dmogus yra paveld\u0117j\u0119s i\u0161 savo prot\u0117vi\u0173 tam tikrus psichinius darinius, kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis tipi\u0161koms situacijoms. Paveldimas ne pats prot\u0117vi\u0173 patyrimas, bet galimyb\u0117 t\u0105 patyrim\u0105 pakartoti. Tai lyg polinkis \u012f pasaul\u012f reaguoti tam tikru b\u016bdu. Kolektyvin\u0117 pas\u0105mon\u0117 yra \u012fgimtas visos asmenyb\u0117s strukt\u016bros pagrindas, i\u0161 kurio i\u0161auga ego ir asmenin\u0117 pas\u0105mon\u0117. Pasak K.G. Jungo kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s turinys yra visi\u0161kai neprieinamas tiesioginiam pa\u017einimui, j\u012f sunku i\u0161reik\u0161ti kasdienin\u0117s kalbos \u017eod\u017eiais, tod\u0117l jo apib\u016bdinimui Jungas da\u017enai naudoja metaforas. Betarpi\u0161kiausiai kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s turinys atsiskleid\u017eia \u017emogaus sapnuose, vizijose, haliucinacijose, mituose, pasakose, religiniuose vaizdiniuose bei meno k\u016briniuose. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenyb\u0117s vystymasis<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">C. G. Jungas teigia, jog \u017emon\u0117s pastoviai tobul\u0117ja. \u017dmogaus vystymasis \u2013 tai pastovaus tobul\u0117jimo procesas, trunkantis vis\u0105 gyvenim\u0105, ne tik vaikyst\u0117je, kaip teig\u0117 Froidas. Jungo manymu, \u017emogui yra \u012fgimtas psichologinio augimo instinktas. Galutinis tobul\u0117jimo tikslas yra sav\u0119s realizacija \u2013 vis\u0173 asmenyb\u0117s aspekt\u0173 diferenciacija ir harmoningas j\u0173 derinys. Savastis pasikei\u010dia ego psichikos centre. \u0160is procesas vadinamas individualizacija (gr. nesuskil\u0119s). <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Individualizacija \u2013 tapimas pa\u010diu savimi (sav\u0119s suvokimas tokiu, koks esi, atsisakant ego idealo ir aklo visuomen\u0117s priimt\u0173 norm\u0173 laikymosi, atsakomyb\u0117s u\u017e save pri\u0117mimas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Pirmoje gyvenimo pus\u0117je vyksta stipraus ego k\u016brimas, kur\u012f atlieka <span>savastis<\/span>. \u0160iame gyvenimo tarpsnyje asmens nuostatos yra labiau ekstraversi\u0161kos (psichin\u0117 energija nukreipta \u012f i\u0161or\u0119, \u012f objektyv\u0173 pasaul\u012f).<\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Gyvenimo viduryje \u012fvyksta <span>ego <\/span>ir <span>savasties<strong> <\/strong><\/span>konfrontacija: ego yra prisitaik\u0119s prie visuomen\u0117s ir pasiek\u0119s stabilum\u0105, kur\u012f ir nor\u0117t\u0173 i\u0161saugoti, o savasties nepatenkina tokia pad\u0117tis ir skatina ego keistis, ie\u0161koti gyvenimo prasm\u0117s. Tai dar vadinama \u201cgyvenimo vidurio krize\u201d. Gyvenimo viduryje \u017emogus yra \u012fsitvirtin\u0119s materialiai ir socialiai, ta\u010diau ne\u017ei\u016brint i\u0161orin\u0117s s\u0117km\u0117s tam tikru momentu jis pradeda jausti tu\u0161tum\u0105 ir beprasmyb\u0119. Kartais nei pinigai, nei u\u017eauginti vaikai negali visi\u0161kai patenkinti gyvenimo prasm\u0117s poreikio. Gyvenimo prasm\u0117 slypi pa\u010diame \u017emoguje, tod\u0117l \u017emogus daugiau d\u0117mesio skiria savo dvasin\u0117ms problemoms, jo nuostatos tampa labiau intraverti\u0161kos (psichin\u0117 energija labiau nukreipta \u012f vid\u0173, \u012f subjektyv\u0173 pasaul\u012f).<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenyb\u0117s vystymasis gali b\u016bti:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Progresuojantis <\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">&#8211; nukreiptas \u012f priek\u012f.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Regresuojantis \u2013<\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> nukreiptas atgal.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Jungas teigia, kad regresija neb\u016btinai padaro blog\u0105 \u012ftak\u0105 \u017emogaus prisitaikymui, bet gali pad\u0117ti rasti teising\u0105 keli\u0105 susid\u016brus su ne\u012fveikiama kli\u016btimi bei tuo pa\u010diu pad\u0117ti j\u0105 \u012fveikti. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Patologija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Patologijai b\u016bdingas tam tikro laipsnio asmenyb\u0117s skilimas. <\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Psichoz\u0119 Jungas ai\u0161kina ego nesugeb\u0117jimu atlaikyti pas\u0105mon\u0117s spaudimo ir tada pas\u0105mon\u0117s kompleksai visi\u0161kai atskyla nuo s\u0105mon\u0117s ir pradeda gyventi savo atskir\u0105 gyvenim\u0105 (a<span>smenyb\u0117 lyg ir subyra \u012f kelias, tarpusavyje nesisiejan\u010dias dalis). <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Galimas ir patologinis psichin\u0117s energijos pasiskirstymas:<\/span><\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> i\u0161 dalies, asmenyb\u0117 yra u\u017edara energin\u0117 sistema, nes energij\u0105 galima gauti i\u0161 aplinkos (pvz., su maistu), taip pat, energij\u0105 galima i\u0161eikvoti (pvz., per raumen\u0173 darb\u0105).<\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Kadangi galima energijos kaita tarp asmenyb\u0117s ir aplinkos, visi\u0161ko asmenyb\u0117s stabilumo pasiekti ne\u012fmanoma. Asmenyb\u0117s aktyvum\u0105 u\u017etikrina psichin\u0117 energija, kuri neatsiranda i\u0161 nieko ir nei\u0161nyksta, o tik perskirstoma tarp atskir\u0173 asmenyb\u0117s sistem\u0173. Energija gali pereiti i\u0161 vienos asmenyb\u0117s sistemos \u012f kit\u0105. PVZ.: jei energijos ma\u017e\u0117ja s\u0105mon\u0117je, jos pradeda daug\u0117ti pas\u0105mon\u0117je. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Kas atsitinka? <\/span><\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenyb\u0119 u\u017evaldo pas\u0105mon\u0117s turinys, kuriame gl\u016bdi nuslopinti konfliktai ir patyrimai. \u017dmogus nebesivadovauja dabarties mintimis ir patyrimais.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Analitin\u0117 terapija<\/span><\/span><\/strong><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> &#8211; <\/span><\/span><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">C. G. Jungo samprata apie psichoterapin\u012f proces\u0105:<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"black;\" lang=\"LT\">C.<\/span><span style=\"black;\" lang=\"LT\"> G. Jungas, analizuodamas psichoterapin\u012f proces\u0105 teigia, kad \u0161is procesas yra labai sud\u0117tingas, integruojantis savyje \u012fvairias s\u0105moningojo ir pas\u0105mon\u0117s pasaulio s\u0105veikas bei santykius. Pati pas\u0105mon\u0117s strukt\u016bra \u0161ioje teorijoje ai\u0161kinama siejant j\u0105 ne tik su konkretaus \u017emogaus gyvenimo raida, bet ir su jo \u0161eimos, kra\u0161to bei visos \u017emonijos istorija. Kiekvieno \u017emogaus psichikoje egzistuoja praeities atspaudai, kurie vienaip ar kitaip \u012ftakoja jo dabarties gyvenim\u0105. \u0160ios psichikos gelm\u0117s atsiveria ir psichoterapiniame procese,tad pati \u0161io proceso strukt\u016bra bei dinamika yra daugiasluoksn\u0117 ir sud\u0117tinga. C. G. Jungas vis\u0105 savo gyvenim\u0105 ra\u0161\u0117 apie asmenyb\u0117s psichinio gyvenimo samprat\u0105, jos raid\u0105 ir transformacijos procesus, analizuodamas \u012fvairius \u0161io proceso aspektus, remdamasis tiek ilgamete psichoterapine praktika, tiek gausiomis teorin\u0117mis studijomis.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"black;\" lang=\"LT\">Pats bendriausias analitin\u0117s terapijos tikslas yra transformacija \u2013 gelmi\u0173 pasikeitimas. C. G. Jungas analitin\u0119 terapij\u0105 \u012fvardija kaip MEN\u0104, o ne proced\u016br\u0105 ar mokslin\u012f tyrim\u0105. Kiekvienas atvejis individualus, tod\u0117l negali b\u016bti joki\u0173 i\u0161ankstini\u0173 terapijos schem\u0173. Analiz\u0117je dalyvauja du vienas kit\u0105 veikiantys ir lygiaver\u010diai \u017emon\u0117s (tai rei\u0161kia, kad kiekvienas i\u0161 j\u0173 turi savo veikian\u010di\u0105 pas\u0105mon\u0119 ir gynybos mechanizmus). Pacientas n\u0117ra pasyvus terapeuto instrukcijos vykdytojas, bet prie\u0161ingai \u2013 tik jis gali \u017einoti, k\u0105 pats jau\u010dia ir kokiu tempu gali vykti analiz\u0117. Tai, kas vyksta terapijos metu, gali pakeisti ne tik pacient\u0105, bet ir analitik\u0105, t.y. atverti jam ne\u017einom\u0173 jo paties galimybi\u0173.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Terapijos stadijos:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpFirst\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">I\u0161pa\u017einties faz\u0117<\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">. Pacientas atvirai i\u0161pa\u017e\u012fsta, kaip jis supranta savo patyrim\u0105, savo silpnybes ir stipryb\u0119. Pasiekiamas katarsis \u2013 su i\u0161ry\u0161k\u0117jusiais vidiniais faktais susijusi\u0173 ir nuslopint\u0173 jausm\u0173 atpalaidavimas.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Paai\u0161kinimo faz\u0117<\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">. Vyksta perk\u0117limo analiz\u0117 (pacientas ir terapeutas kei\u010diasi informacija s\u0105moningame lygmenyje; paciento pas\u0105mon\u0117s ir terapeuto ry\u0161ys \u2013 pacientas gali jausti nerim\u0105, nes pas\u0105moningai jam nepatinka terapeutas, kuris ver\u010dia pasakoti skaud\u017eius dalykus). Terapeutas interpretuoja paciento psichin\u0119 b\u016bsen\u0105 susiduriama su problema: interpretacijai \u012ftakos gali padaryti paties terapeuto pas\u0105mon\u0117je susikurtas vaizdas apie pacient\u0105. Norint i\u0161vengti \u0161i\u0173 nesklandum\u0173, kiekvienas terapeutas turi pats pereiti asmenin\u0119 analiz\u0119, kad su\u017einot\u0173 savo vidinius kompleksus ir silpnybes. Dalis reik\u0161mi\u0173, vykstan\u010di\u0173 terapijos metu, i\u0161lieka ne\u017einomi tiek pacientui, tiek terapeutui. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Lavinimo faz\u0117<\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">. Pacientas mokosi kaip elgtis su savo pas\u0105mon\u0117s med\u017eiaga ir kaip tvarkytis su vidin\u0117mis bei i\u0161orin\u0117mis problemomis.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpLast\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Transformacijos faz\u0117<\/span><\/strong><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">. Reik\u0161mingas s\u0105mon\u0117s strukt\u016br\u0173 pasikeitimas. Archetipiniai vaizdiniai ir energija \u012feina \u012f s\u0105mon\u0117s lauk\u0105 ir padeda kurti naujas strukt\u016bras, pakei\u010dian\u010dias senuosius patyrimo b\u016bdus. Tai nuslopint\u0173 sav\u0119s afekt\u0173 pripa\u017einimas, nauj\u0173 aplinkybi\u0173 atradimas ir vystymas. Tai poky\u010diai vedantys prie \u017emogaus tapsmo pa\u010diu savimi. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Sapn\u0173 interpretacija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Sapnas \u2013 tai realios situacijos pas\u0105mon\u0117je vaizdas simboline forma, kompensuojantis s\u0105moning\u0105 \u017emogaus pozicij\u0105 ir atstatantis psichin\u0119 pusiausvyr\u0105. Sapnas gali kompensuoti \u017emogui tai, ko jis sau neleid\u017eia s\u0105moningai. Sapnas ne\u0161a \u017eini\u0105 individui, kuri yra svarbi jo s\u0105moningai situacijai. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Terapeuto tikslas &#8211; pad\u0117ti pacientui suvokti t\u0105 \u017eini\u0105 ir j\u0105 priimti.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"normal;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Kaip tai vyksta?<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpFirst\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Terapeutas pra\u0161o asociacij\u0173 pagrindiniam sapno vaizdiniui.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Sapno simbolis siejamas su mitologijos, istorijos, kult\u016bros temomis ir tokiu b\u016bdu ie\u0161koma gilesn\u0117s simbolio prasm\u0117s.<\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Sapno interpretacija \u2013 simbolio atkodavimas.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><strong><span style=\"underline;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Literat\u016bra<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Perminas, A., Go\u0161tautas, A., Endriulaitien\u0117, A. (<\/span><span style=\"12pt;\">2004). <\/span><em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Asmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas<\/span><\/em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">. Kaunas: VDU leidykla.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Furst, M. (<\/span><span style=\"12pt;\">1998). <\/span><em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Psichologija<\/span><\/em><em><span style=\"12pt;\">. <\/span><\/em><span style=\"12pt;\">Vilnius.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\">C. G. <\/span><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">Jungo samprata apie psichoterapin\u012f proces\u0105 ir sapnus.<\/span><em><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><\/em><a href=\"http:\/\/www.psichoterapija.ot.lt\/Telkinys\/straipsniai\/Jungas.htm\"><span style=\"12pt;\">http:\/\/www.psichoterapija.ot.lt\/Telkinys\/straipsniai\/Jungas.htm<\/span><\/a><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpMiddle\" style=\"normal;\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">C. G. Jungas ir Mandala. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoListParagraphCxSpLast\" style=\"normal;\"><a href=\"http:\/\/www.spauda.lt\/plato\/mandala.htm\"><span style=\"12pt;\" lang=\"LT\">http:\/\/www.spauda.lt\/plato\/mandala.htm<\/span><\/a><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Karlas Gustavas Jungas (1875 &#8211; 1961) &#8211; \u0161veicar\u0173 psichologas, analitin\u0117s psichologijos k\u016br\u0117jas, filosofas. K. Jungas i\u0161vyst\u0117 Z. Froido psichoanalizin\u0119 teorij\u0105, \u012fvesdamas kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s ir archetipo s\u0105vokas.<\/p>\n","protected":false},"author":54,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[34],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/432"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/54"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=432"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/432\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":436,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/432\/revisions\/436"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=432"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=432"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=432"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}