{"id":439,"date":"2008-10-30T00:10:58","date_gmt":"2008-10-30T07:10:58","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=439"},"modified":"2008-10-31T07:09:35","modified_gmt":"2008-10-31T14:09:35","slug":"asmenybes-sutrikimai-elgesiniu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/30\/asmenybes-sutrikimai-elgesiniu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Asmenyb\u0117s sutrikimai elgesiniu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

Asmenyb\u0117s sutrikimas – tai visuma stabili\u0173 asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0173, kurie trikdo \u017emogaus prisitaikym\u0105 prie aplinkos s\u0105lygodami socialin\u0117s, darbin\u0117s veiksenos sutrikimus arba subjektyv\u0173 distres\u0105. Vienas pitm\u0173j\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 paplitimo tyrim\u0173 buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenyb\u0117s sutrikimai b\u016bdingi 29% vyr\u0173 ir 19% moter\u0173. Ta\u010diau v\u0117liau, kei\u010diantis diagnostikos kriterijams ir tobul\u0117jant tyrimo metodams, \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 paplitimo rodikliai \u0117m\u0117 ma\u017e\u0117ti. Jau 1963 metais (Leightonas) aptiko, kad j\u0173 turi tik 7% vyr\u0173 ir 6% moter\u0173. \u0160\u012f kiekybin\u012f pokyt\u012f l\u0117m\u0117 dar ir tai, kad kai kurie sutrikimai buvo i\u0161braukti i\u0161 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 s\u0105ra\u0161o. Paskutinis, labai didelis ir laikomas labai patikimu, tyrimas buvo atliktas 1986 metais (Casey, Tyrer). Tyrimo rezultatai nurod\u0117, kad asmenyb\u0117s sutrikimai b\u016bdingi apie 2% pasaulio gyventoj\u0173.<\/p>\n

Elgesio terapijos \u0161alininkai ma\u017eai gilinasi \u012f sutrikim\u0173 vidines prie\u017eastis, nes m\u0117gina pakeisti \u017emoni\u0173 netinkam\u0105 elges\u012f veiksmingesniais elgesio b\u016bdais. J\u0173 teigimu, kiekvienas elgesys yra i\u0161mokstamas. Elgesys gali b\u016bti i\u0161mokstamas stebint kitus arba siekiant ka\u017ekokios naudos. Pvz.: antisociali asmenyb\u0117 yra vienas i\u0161 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173. Tokie asmenys da\u017eniausiai i\u0161auga \u0161eimose, kuriose vyrauja antisocialus elgesys, kur t\u0117vai link\u0119 girtauti. Vienu atveju vaikas, gyvenantis tokioje \u0161eimoje, gali susitapatinti su t\u0117vu. Tokiu b\u016bdu antisocialus t\u0117vo elgesys tampa vaiko asmenyb\u0117s formavimosi modeliu.<\/p>\n

Elgesio terapija galima panaikinti netinkam\u0105 elges\u012f ir i\u0161mokyti naujo remiantis hipoteze, kad tiek neurotik\u0173, tiek psichoze sergan\u010di\u0173j\u0173 veiksmai yra i\u0161moktas klaidingas elgesys. Neteisingi, neprisitaik\u0119 veiksmai atsiranda pagal tuos pa\u010dius i\u0161mokimo d\u0117snius, kaip ir visi kiti veiksmai. Skirtingiems asmenyb\u0117s sutrikimams da\u017eniausiai yra taikomi skirtingi gydymo metodai.<\/p>\n

    \n
  1. Operantinis s\u0105lygini\u0173 refleks\u0173 sudarymas – terapauto pageidaujami veiksmai pastiprinami pagyrimu, palankumu, nuolaidomis, privilegijomis ar dovanomis. Operantinio s\u0105lygojimo taikymas konkre\u010dioms elgesio problemoms spr\u0119sti vadinamas elgesio modifikacija (socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 mokymasis). \u0160\u012f metod\u0105 b\u016bt\u0173 galima taikyti individui, turin\u010diam paranoidin\u012f asmenyb\u0117s sutrikim\u0105. \u0160iam sutrikimui yra b\u016bdingas \u012ftarumas, nepasitik\u0117jimas kitais \u017emon\u0117mis, prie\u0161i\u0161kumas, tai visa tai atstumia artimuosius ir provokuoja kit\u0173 kontratakas prie\u0161 pa\u010di\u0105 asmenyb\u0119. Terapijos metu b\u016bt\u0173 galima mokyti keisti savo elges\u012f, mokyti kaip tapti ma\u017eiau prie\u0161i\u0161ku, keisti savo reakcijas.<\/li>\n
  2. \u012evairi\u0173 socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 treniruot\u0117 (elgesio modifikacija) palaikan\u010dioje grup\u0117je gali b\u016bti pasi\u016blyta kaip alternatyva nerimastingai (vengian\u010diai) asmenybei. Tokie asmenys labai drov\u016bs, bet siekiantys kit\u0173 \u017emoni\u0173 draugyst\u0117s, asmenys ypa\u010d jautr\u016bs kritikai, bijo b\u016bti atstumti, tad vengia bet koki\u0173 socialini\u0173 kontakt\u0173. \u0160is metodas gal\u0117t\u0173 pagelb\u0117ti asmeniui b\u016bti labiau atkaklesniu, dr\u0105sesniu \u017emogumi bendraujant su kitais.<\/li>\n
  3. Taip pat b\u016bt\u0173 galima taikyti \u017eeton\u0173 kaupimo metod\u0105, kurio metu norimam elgesiui formuoti psichoterapeutai duoda paskatinim\u0105 (\u017eeton\u0105 arba plastikin\u0119 monet\u0105). Surinktus \u017eetonus v\u0117liau galima i\u0161sikeisti \u012f tam tikrus prizus. \u0160iam asmenyb\u0117s sutrikimui gydyti b\u016bt\u0173 galima duoti \u017eetonus u\u017e naujai u\u017emegztus socialinius santykius arba kalbos pasakym\u0105 didel\u0117je auditorijoje – tai b\u016bt\u0173 didelis \u017eingsnis \u012f priek\u012f tok\u012f sutrikim\u0105 turinties asmenims.<\/li>\n
  4. Sisteminis jautrumo ma\u017einimas – pvz.: \u012fsivaizduojama situacija, kuri kelia did\u017eiul\u012f nerim\u0105, tada psichoterapautas moko laipsni\u0161kai atsipalaiduoti. \u0160iuo atveju atsipalaidavimas yra naudojamas jautrumui, \u012fsivaizduojant situacij\u0105, ma\u017einti. Po keli\u0173 toki\u0173 seans\u0173 \u012fsivaizduojam\u0105 elges\u012f galima i\u0161m\u0117ginti tikroje situacijoje – i\u0161 prad\u017ei\u0173 nuo pa\u010di\u0173 papras\u010diausi\u0173 situacij\u0173 iki sud\u0117tingesni\u0173. Gal\u0117dami \u012fveikti nerim\u0105 ne vaizduot\u0117je, o tikrov\u0117je, \u017emon\u0117s \u012fgyja daugiau pasitik\u0117jimo savimi. \u0160iuo metodu b\u016bt\u0173 galima gydyti nerimastingos (vengian\u010dios) asmenyb\u0117s sutrikim\u0105, nes \u0161is sutrikimas da\u017enai siejamas su socialin\u0117s fobijom. Taip pat \u0161is b\u016bdas gali b\u016bti suderintas ir su kita metodika – mokymasis i\u0161 modelio.<\/li>\n
  5. Dialektinio elgesio terapija – gali b\u016bti taikoma emoci\u0161kai nestabiliam asmenyb\u0117s sutrikimui gydyti. \u0160io metodo tikslai:\n
      \n
    1. I\u0161mokyti klientus kontroliuoti j\u0173 perd\u0117t\u0105 emocionalum\u0105 ir elges\u012f<\/li>\n
    2. Pad\u0117ti jiems i\u0161mokti pasitik\u0117ti savo mintimis ir emocijomis<\/li>\n
    3. I\u0161mokyti juos toleruoti tu\u0161tumo jausm\u0105<\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n<\/ol>\n

      Kadangi toks klientas mato pasaul\u012f tik kaip “balt\u0105” arba tik kaip “juod\u0105”, tad terapijos metu jam bandoma parodyti, kad pasaulis gali b\u016bti matomas kitaip. Pvz.: vietoj to, kad visi draugai yra tik geri arba tik blogi, reikia m\u0105styti, kad draugai gali tur\u0117ti ir ger\u0173, ir blog\u0173 savybi\u0173.<\/p>\n

      Noriu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad naudojant sisteminio jautrumo ma\u017einim\u0105 bei modeliavimo technikas, visi\u0161kai nesiekiama suprasti prie\u017east\u012f. Elgesio terapijos specialistai galvoja, kad asmenys, \u012fveik\u0119 netinkam\u0105 elges\u012f, pradeda geriau jaustis ir labiau pasitik\u0117ti savimi.<\/p>\n

      Naudota literat\u016bra<\/strong>:<\/p>\n

        \n
      • Dembinskas, \u201ePsichiatrija”, UAB \u201eVaist\u0173 \u017einios”, 2003.<\/li>\n
      • Gerald C. Davison, John M. Nerole, Ann M. Kring, \u201eAbnormal psychology ninth edition”<\/li>\n
      • Irvin G. Sarason, Barbara R. Sarason, \u201eAbnormal psychology the problem of maladaptive behavior fifth edition”<\/li>\n
      • Furst M. \u201ePsichologija”, Lumen leidykla, Vilnius, 1998.<\/li>\n
      • David G. Myers “Psichologija” Poligrafija ir informatika, Vilnius, 2000<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

        Asmenyb\u0117s sutrikimas – tai visuma stabili\u0173 asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0173, kurie trikdo \u017emogaus prisitaikym\u0105 prie aplinkos s\u0105lygodami socialin\u0117s, darbin\u0117s veiksenos sutrikimus arba subjektyv\u0173 distres\u0105. Vienas pitm\u0173j\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 paplitimo tyrim\u0173 buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenyb\u0117s sutrikimai b\u016bdingi 29% vyr\u0173 ir 19% moter\u0173. Ta\u010diau v\u0117liau, kei\u010diantis diagnostikos kriterijams ir tobul\u0117jant tyrimo metodams, \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[34],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=439"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":449,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/439\/revisions\/449"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=439"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=439"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=439"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}