Prad\u0117ti \u0161\u012f ra\u0161in\u012f norisi nuo A.Kepinski min\u010di\u0173. Savo knygoje \u201eGyvenimo ritmas” (2008) jis ra\u0161o:<\/p>\n
Niekas neabejoja, kad \u0161izofrenija – liga; tai liudija daugyb\u0117 kan\u010di\u0173, kamuojan\u010di\u0173 jos i\u0161tiktus \u017emones. Ta\u010diau negalima neigti, kad \u0161i liga turi ka\u017ekokio taurumo, b\u016btent to, kad specifin\u0117s \u017emogi\u0161kos ypatyb\u0117s katastrofi\u0161kai hipertrofuojamos (228 psl.).<\/p><\/blockquote>\n
I\u0161 ties\u0173, \u0161izofrenija visuomet k\u0117l\u0117 savoti\u0161k\u0105 susidom\u0117jim\u0105. Vargu ar apie koki\u0105 kita psichikos sveikatos problem\u0105 yra pastatyta tiek film\u0173 ar pra\u0161yta tiek literat\u016bros k\u016brini\u0173. Ta\u010diau \u0161is dom\u0117jimasis yra ne vien pozityvus, nes perd\u0117tai akcentuodami tai, kas \u0161izofrenijoje yra i\u0161skirtinio ir ne\u012fprasto, mes padedame formuotis stereotipams ir mitams, kurie tik skatina baim\u0119, atskirt\u012f ir stigmatizacij\u0105. Tod\u0117l kuo daugiau bus objektyvi\u0173 \u017eini\u0173 apie \u0161i\u0105 lig\u0105, tuo geriau mes gal\u0117sime pad\u0117ti, tiek pa\u010diam sergan\u010diam \u017emogui, tiek jo artimiesiems.<\/p>\n
\u0160izofrenijai yra b\u016bdingas \u017eymus kognityvini\u0173 proces\u0173 ir emocij\u0173 sutrikimas, kuris veikia daugel\u012f \u017emogaus veikl\u0173: kalba, m\u0105stym\u0105, suvokim\u0105, nuotaik\u0105 ir sav\u0119s suvokim\u0105. \u0160izofrenija da\u017enai yra lydima psichozini\u0173 simptom\u0173, toki\u0173 kaip haliucinacijos, klaiding\u0173 \u012fsitikinim\u0173,\u00a0klied\u0117jimo id\u0117j\u0173. Ta\u010diau svarbu atsiminti, kad \u0161izofrenija n\u0117ra nei \u201esuskilusi asmenyb\u0117”, nei \u201edaugybin\u0117 asmenyb\u0117”, \u0161izofrenija sergantys \u017emon\u0117s n\u0117ra pastoviai sutrik\u0119 ar nepaj\u0117g\u016bs m\u0105styti.<\/p>\n
\u0160izofrenijos po\u017eymiai paprastai skirstomi \u012f pozityvius ir negatyvius. Pozityv\u016bs simptomai yra susij\u0119 su normalaus funkcionavimo sutrikimais. Sakant paprastai, tai atsirad\u0119s<\/span> ne\u012fprastas elgesys ar potyriai. Pozityviesiems simptomams priskiriama:<\/p>\n
\n
- Klied\u0117jimo id\u0117jos<\/li>\n
- Haliucinacijos<\/li>\n
- Kalbos ir m\u0105stymo dezorganizacija<\/li>\n
- Sutrik\u0119s tikslingas elgesys<\/li>\n
- Katatoninis elgesys<\/li>\n
- Kiti simptomai: derealizacija, dezorganizacija, somatiniai skundai<\/li>\n<\/ul>\n
Negatyv\u016bs simptomai yra susij\u0119 su normalaus funkcionavimo suma\u017e\u0117jimu ar i\u0161nykimu<\/span>. Negatyviesiems simptomams priskiriama:<\/p>\n
\n
- Blankus afektas – suma\u017e\u0117j\u0119s emocini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 intensyvumas ir spektras;<\/li>\n
- Alogija – kalbos skurdumas, kalbos sklandumo ir produktyvumo praradimas, min\u010di\u0173 sul\u0117t\u0117jimas ar i\u0161nykimas;<\/li>\n
- Abulija – valingo, \u012f tiksl\u0105 nukreipto elgesio susilpn\u0117jimas;<\/li>\n<\/ul>\n
Negatyv\u016bs simptomai gana da\u017enai i\u0161lieka tuo metu, kai n\u0117ra aktyvi\u0173 pozityvi\u0173j\u0173 simptom\u0173. Negatyviuosius simptomus sunkiau ir \u012fvertinti, nes jie n\u0117ra tiek i\u0161skirtiniai ir ry\u0161k\u016bs, kaip pozityvieji.<\/p>\n
\u0160izofrenijai b\u016bdingi ir kiti po\u017eymiai, kurie n\u0117ra specifi\u0161ki vien \u0161izofrenijai. Tai – interes\u0173 suma\u017e\u0117jimas, negal\u0117jimas d\u017eiaugtis, miego sutrikimai, valgymo sutrikimai, pablog\u0117jusi nuotaika, dirglumas, d\u0117mesio problemos.<\/p>\n
\u0160izofrenijai da\u017enai b\u016bdingi ir specifiniai kognityviniai sutrikimai. Kai kurie mokslininkai laikosi nuomon\u0117s, kad b\u016btent kognityviniai sunkumai yra svarbiausias \u0161izofrenijos po\u017eymis, lemiantis lig\u0105. Neuroanatomin\u0117s ir neuropsichologin\u0117s studijos rodo, kad \u0161izofrenija yra susijusi su pakitimais galvos smegen\u0173 kaktin\u0117je skirtyje, d\u0117l ko sutrinka darbin\u0117 atmintis, d\u0117mesio selektyvumas, sugeb\u0117jimas spr\u0119sti problemas, \u012fsisavinti nauj\u0105 informacij\u0105 ar atlikti kasdieninius darbus.\u00a0Da\u017eniausiai sutinkamos kognityvin\u0117s problemos yra:<\/p>\n
\n
- Sutrik\u0119s informacijos apdorojimas<\/li>\n
- Sutrik\u0119s sugeb\u0117jimas apibendrinti<\/li>\n
- Sutrik\u0119s sugeb\u0117jimas planuoti ir tikslingai veikti<\/li>\n
- Suma\u017e\u0117j\u0119s kognityvinis lankstumas<\/li>\n
- Pablog\u0117j\u0119s d\u0117mesys<\/li>\n
- Pablog\u0117jusi atmintis<\/li>\n
- Sutrik\u0119s vaizdin\u0117s informacijos apdorojimas<\/li>\n<\/ul>\n
Ta\u010diau kognityviniai sunkumai yra labai individual\u016bs, gali kisti gydymo eigoje, o taip pat priklauso nuo gydymo medikamentais.<\/p>\n
\u0160izofrenijos paplitimas<\/strong><\/p>\n
\u012evairi\u0173 studij\u0173 duomenimis \u0161izofrenija serga apie 1% populiacijos. Sutrikimas da\u017eniausiai prasideda jauno suaugusiojo am\u017eiuje, apie 20-uosius metus. Prie\u0161 prasidedant sutrikimui paprastai stebimi ankstyvieji po\u017eymiai, tokie kaip suma\u017e\u0117j\u0119s socialinis bendravimas ir izoliacija, suma\u017e\u0117j\u0119 interesai, ne\u012fprastas elgesys, suma\u017e\u0117j\u0119s funkcionavimo efektyvumas \u012fvairiose srityse.<\/p>\n
Moterys da\u017eniausiai suserga v\u0117liau nei vyrai, joms labiau b\u016bdingi i\u0161reik\u0161ti emociniai simptomai bei geresn\u0117 gydymo prognoz\u0117. Moterys da\u017eniau suserga menopauz\u0117s laikotarpiu, ir manoma, kad tai lemia suma\u017e\u0117j\u0119s estrogen\u0173 kiekis.<\/p>\n
Ankstyva ligos prad\u017eia (iki 25 met\u0173) yra susijusi su l\u0117tesniu simptom\u0173 vystym\u0173si, labiau i\u0161reik\u0161tais negatyviais simptomais ir labiau i\u0161reik\u0161tomis neuropsichologin\u0117mis problemomis.\u00a0 Ankstyva prad\u017eia da\u017enai lemia tai, kad nepasiekiami svarb\u016bs suaugusiojo am\u017eiaus tarpsnio tikslai: i\u0161simokslinimas, karjera, nesukuriami artimi socialiniai ry\u0161iai. Jei sutrikimas prasideda v\u0117liau, \u017emogus da\u017eniausiai jau b\u016bna sp\u0117j\u0119s labiau \u012fsitvirtinti aplinkoje ir tai jam padeda s\u0117kmingiau kovoti su liga.<\/p>\n
\u0160izofrenijos ry\u0161ys su kitais sutrikimais<\/strong><\/p>\n
Sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija mirtingumas yra didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Sergantieji \u0161izofrenija pasi\u017eymi didesne savi\u017eudyb\u0117s rizika, o taip pat didesniu mirtingumu nuo somatini\u0173 lig\u0173. Da\u017eniausiai paplitusios: auk\u0161tas kraujosp\u016bdis – 34,1%, diabetas – 14,9%, lytiniu keliu plintan\u010dios ligos – 10%. \u0160izofrenija taip pat da\u017enai susijusi su alkoholizmu ir narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimu. 48% psichoaktyviomis med\u017eiagomis piktnaud\u017eiaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 yra sergantieji \u0161izofrenija.<\/p>\n
\u0160izofrenijos eiga<\/strong><\/p>\n
\u0160izofrenijos eiga yra labai individuali. Manoma, kad tai lemia pa\u010dio sutrikimo heterogeni\u0161kumas, biologinis ir genetinis polinkis, neurokognityvinio sutrikimo lygis, sociokult\u016briniai faktoriai, asmenyb\u0117 ir socialin\u0117 aplinka. Did\u017eioji dauguma sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija patiria sutrikimo pa\u016bm\u0117jimus ir pager\u0117jimus ar visi\u0161kas remisijas, ta\u010diau yra \u017emoni\u0173, kuri\u0173 sutrikimas i\u0161lieka beveik pastovus daugel\u012f met\u0173. Pastoviai sergantys i\u0161lieka apie 10% sergan\u010di\u0173j\u0173.<\/p>\n
Daugelis sergan\u010di\u0173j\u0173 patiria bent vien\u0105 atkryt\u012f po pirmojo psichoz\u0117s epizodo. Ta\u010diau laikui b\u0117gant nema\u017ea dalis sergan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161moksta \u012fveikti sunkius simptomus ir j\u0173 \u012ftaka kasdieniniam gyvenimui suma\u017e\u0117ja. Tod\u0117l\u00a0 pirmieji susirgimo metai da\u017enai yra sunkesni nei sekantieji.<\/p>\n
Faktoriai, kurie veikia \u0161izofrenijos eig\u0105:<\/p>\n
\n
- Laipsni\u0161ka \u0161izofrenijos prad\u017eia ir i\u0161 karto nesuteikta pagalba padidina rizik\u0105, kad ligos epizodai truks ilgesn\u012f laik\u0105.<\/li>\n
- Asmens orientacija ir motyvacija<\/li>\n
- \u0160eimos \u012ftaka – pacientai daug da\u017eniau atkrenta, jei \u0161eima, kurio gyvena pacientas yra kriti\u0161ka ir prie\u0161i\u0161ka. Tai jokiu b\u016bdu nerei\u0161kia, kad \u0161eima yra kalta d\u0117l blogos paciento sveikatos. Ta\u010diau svarbi pati s\u0105veika tarp \u0161eimos nari\u0173, \u0161eimos nari\u0173 palaikymas yra svarbus saugantis faktorius.<\/li>\n<\/ol>\n
Nepaisant gana didelio pager\u0117jimo gydymo eigoje, dauguma sergan\u010di\u0173j\u0173 niekada nepasiekia funkcionavimo lygio, kuris buvo iki sutrikimo. Visi\u0161kai pasveiksta apie pus\u0119 sergan\u010di\u0173j\u0173. Pasveikimas gana stipriai priklauso nuo aplinkos s\u0105lyg\u0173. Geriausi\u0173 rezultat\u0173 apsiekiama bendruomene gr\u012fstosios reabilitacijos programose.<\/p>\n
\u0160izofrenijos etiologija<\/strong><\/p>\n
Prie\u017eastys, d\u0117l ko susergama \u0161izofrenija n\u0117ra pilnai \u017einomos. \u0160iuo metu manoma, kad \u0161izofrenij\u0105 lemia\u00a0 daugelio veiksni\u0173 s\u0105veika.<\/p>\n
Biologiniai veiksniai<\/strong>.\u00a0\u0160eimos, dvyni\u0173 ir \u012fvaikinimo studijos beveik vienareik\u0161mi\u0161kai patvirtina gen\u0173 \u012ftak\u0105 \u0161izofrenijai vystytis. Artimiausieji \u0161izofrenija sergan\u010di\u0173j\u0173 artimieji turi ma\u017edaug 10 kart\u0173 didesn\u0119 tikimyb\u0119 susirgti \u0161izofrenija nei bendroji populiacija. Ta\u010diau n\u0117ra tiksliai identifikuoti genai, kurie lemia \u0161izofrenijos paveld\u0117jim\u0105. Tiriant identi\u0161kus dvynius, buvo nustatyta, kad ma\u017edaug 40% identi\u0161k\u0173 dvyni\u0173 \u0161izofrenija nesuserga. Tai rodo, kad ne vien genai lemia ligos vystym\u0105si.<\/p>\n
Su \u0161izofrenija taip pat siejami biologiniai pakitimai smegenyse. Manoma, jog svarbiausi yra pakitimai atskir\u0173 smegen\u0173 dali\u0173 ry\u0161iuose, o ne lokaliose dalyse.<\/p>\n
\u0160izofrenijos rizik\u0105 didina nepalank\u016bs veiksniai ir stresoriai n\u0117\u0161tumo metu bei ankstyvojo vystymosi problemos. Da\u017eniausiai minimi: mamos skurdas, depresija, gripas, rezus faktoriaus nesuderinamumas, karo veiksmai, ma\u017eas naujagimio svoris, komplikacijos gimdymo metu, centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos infekcijos. Taigi, ne tik biologiniai veiksniai \u012ftakoja elges\u012f ir patyrim\u0105, bet ir patyrimas \u012ftakoja biologij\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau biologinis po\u017ei\u016bris yra kritikuojamas, nes tyrimai rodo, jog 90% sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161izofrenija neturi sergan\u010di\u0173 artim\u0173j\u0173. Tik 10 – 16% did\u017eiausios rizikos vaik\u0173 (kuri\u0173 abu t\u0117vai serga \u0161izofrenija) taip pat suserga.Padidintos rizikos vaikai neb\u016btinai suserga b\u016btent \u0161izofrenija, bet gali susirgti kitais psichikos sutrikimais.<\/p>\n
Psichosocialiniai veiksniai<\/strong>. Tyrimai rodo, kad kiekvienas \u017emogus turi tam tikr\u0105 genetin\u0119 tikimyb\u0119 susirgti \u0161izofrenija, kuri gali b\u016bti nuo labai ma\u017eos iki labai didel\u0117s. Ta\u010diau ne visi \u017emon\u0117s suserga, o kartais suserga tie, kuri\u0173 rizika lyg neur\u0117t\u0173 b\u016bti labai didel\u0117. Manoma, kad \u010dia \u012ftakos turi aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Svarbiausiems aplinkos veiksniams priskiriamas pastovus skurdas ir \u017eemas socialinis statusas. I\u0161 psichologini\u0173 veiksni\u0173 ypa\u010d svarbi santyki\u0173 kokyb\u0117 \u0161eimoje. \u0160izofrenijos rizik\u0105 didina tarpasmeninio bendravimo stoka, o taip pat negatyvus ar prie\u0161i\u0161kas santykis tarp \u0161eimos nari\u0173. Negatyvios \u0161eimos atmosferos pavyzd\u017eiu gali b\u016bti \u0161eimos, kuriose vyrauja dvigubi ry\u0161iai. Dvigubais ry\u0161iais (double bind<\/em>) vadinamas bendravimo stilius, kuriame informacija, perduodama \u012fvairiomis komunikavimo priemon\u0117mis ( kalba, mimika, intonacija, gestais), prie\u0161tarauja viena kitai (pavyzd\u017eiui, mu\u0161u tave, nes myliu). Taip pat tai gali b\u016bti susij\u0119 su vaiko atst\u016bmimo jausmu, kai nepriklausomai nuo to, k\u0105 vaikas daro, jam sakoma, kad jis daro neteisingai. Rizikos veiksniu taip pat laikomas sutrik\u0119s bendravimas tarp vis\u0173 \u0161eimos nari\u0173, ma\u017eas supratimas ir informacijos perdavimo netikslumai. Tokie sunkumai da\u017enai kyla konflikt\u0173 ir skyryb\u0173 metu. \u0160izofrenijos atkry\u010dius skatina daug ir aktyviai rei\u0161kiam\u0173 negatyvi\u0173 emocij\u0173, negatyvus emocinis klimatas, smurtas, kriti\u0161kumas.<\/p>\n
\u0160izofrenijos gydymas<\/strong><\/p>\n
Optimalus \u0161izofrenijos gydymas paprastai apima tam tikra gydym\u0105 antipsichotiniais medikamentais bei psichosocialines intervencijas. Psichosocialin\u0117s intervencijos apima palaikom\u0105j\u0105 psichoterapij\u0105, \u0161eimos psichoedukacij\u0105, psichosocialin\u0119 ir darbin\u0119 reabilitacija. S\u0117kmingai reabilitacijai b\u016btinai reikalinga tarpdisciplinin\u0117 specialist\u0173 komanda. \u016amios gydymo faz\u0117s metu svarbesni yra medikamentai, kurie padeda asmeniui priimti psichosocialin\u0119 pagalb\u0105. Pager\u0117jimo metu vaistai padeda palaikyti b\u016bsen\u0105, o psichosocialin\u0117s intervencijos yra labiau nukreiptos \u012f gyvenimo kokyb\u0117s gerinim\u0105. Psichosocialin\u0117s pagalba ypa\u010d svarbi tiems pacientams, kurie blogai toleruoja ar negali vartoti medikament\u0173.<\/p>\n
Biologiniai \u0161izofrenijos gydymo metodai<\/strong><\/p>\n
\u0160okai<\/strong>. Apie 1930-uosius metus gydymui buvo naudojamos insulinin\u0117s komos, ta\u010diau d\u0117l didel\u0117s proced\u016bros rizikos jos buvo atsisakyta. Vietoj jos imta naudoti elektrotraukulin\u0117 terapija, ta\u010diau jos efektas yra tik minimalus.<\/p>\n
Psichochirurgija<\/strong>. 1935 m. psichiatras Moniz pristat\u0117 lobotomijos proced\u016br\u0105, kurios metu suardomi ry\u0161iai tarp kaktini\u0173 galvos smegen\u0173 skil\u010di\u0173 ir \u017eemesni\u0173j\u0173 galvos smegen\u0173 centr\u0173. Da\u017eniausiai buvo taikomas agresyviems pacientams. Apie 1950-uosius metus kilo stipri diskusija d\u0117l \u0161alutinio tokio gydymo efekto – \u017eymi\u0173 kognityvini\u0173 sutrikim\u0173, pasyvumo, blankumo. \u0160iuo metu u\u017edrausta daugelyje \u0161ali\u0173.<\/p>\n
Medikamentai<\/strong>. Pagrindiniai vaistai psichozei gydyti -neuroleptikai. Taip pat gali b\u016bti skiriami antidepresantai, nuotaikos lygintojai, trankviliantai. Tyrimai rodo, jog vartojant medikamentus, pozityvieji \u0161izofrenijos simptomai suma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 70% pacient\u0173, lyginant su 25% placebo grup\u0117je. Paprastai pager\u0117jimo pasiekiama per 5-10 gydymo savai\u010di\u0173, \u017eymiam pager\u0117jimui pasiekti reikia dar dvigubai tiek laiko. Did\u017eiausias gydymo neuroleptikais tr\u016bkumas: ry\u0161k\u016bs \u0161alutiniai poveikiai. Patys sunkiausi yra ekstrapiramidiniai simptomai, tokie kaip \u016bmi distonija, parkinsonizmas ir diskinezija. Kiti \u0161alutiniai poveikiai, tokie kaip d\u0117mesio problemos, mieguistumas, sutrikusi rega, burnos d\u017ei\u016bvimas, viduriavimas da\u017eniausiai b\u016bna pirmas kelias vaisto vartojimo savaites ir i\u0161nyksta, kai asmuo prie vaisto adaptuojasi. \u0160alutiniai poveikiai pasirei\u0161kia ma\u017edaug 40% pacient\u0173. 5-25% pacient\u0173 yra visi\u0161kai ar dalinai rezistenti\u0161ki gydymui.<\/p>\n
Psichosocialin\u0117s intervencijos<\/strong><\/p>\n
Gilumin\u0117 psichoterapija<\/strong>.\u00a0\u0160izofrenijos atveju naudingiausios yra terapijos, kurios orientuotos \u012f praktini\u0173 gyvenimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdym\u0105 ir problem\u0173 sprendim\u0105. Tuo tarpu psichodinamin\u0117s krypties psichoterapijos gali b\u016bti potencialiai \u017ealinga ir n\u0117ra rekomenduojama.<\/p>\n
Socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymo programos<\/strong>. Socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymo programose mokoma elgesio tarpasmenin\u0117se situacijose: aptarti gydym\u0105 su gydytoju, planuoti i\u0161laidas, eiti \u012f darbo interviu. Naudojami vaidmen\u0173 \u017eaidimai, grup\u0117s, modeliavimas, teigiamas paskatinimas.<\/p>\n
Psichoterapija po stacionarinio gydymo<\/strong> – tai terapija, kuri daugiausia d\u0117mesio skiria problemoms, kurios b\u016bna pacientui gr\u012f\u017eus i\u0161 ligonin\u0117s, \u012fveikti. Susitikim\u0173 metu mokoma atpa\u017einti atkry\u010dio po\u017eymius, spr\u0119sti tarpasmeninius sunkumus, ma\u017einti streso lyg\u012f. Taip pat mokoma relaksacijos technik\u0173, emocij\u0173 kontrol\u0117s. Siekiama suteikti emocin\u012f palaikym\u0105, kelti realius gyvenimo tikslus.<\/p>\n
Reatribucin\u0117 terapija<\/strong> – kognityvin\u0117s psichoterapijos kryptis, kurioje mokoma suma\u017einti katastrofi\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105, tikrinti klied\u0117jimo id\u0117j\u0173 pagr\u012fstum\u0105. Ta\u010diau metodas tinkamas labai ma\u017eai daliai pacient\u0173.<\/p>\n
Atvej\u0173 vadyba<\/strong>. Programa prad\u0117ta 1977 m. JAV, NIMH iniciatyva, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas pagalbos prieinamumas bendruomen\u0117je gyvenantiems \u0161izofrenija sergantiems \u017emon\u0117ms.Atvejo vadybininkas – specialistas, kuris atlieka savoti\u0161k\u0105 jungiam\u0105j\u012f vaidmen\u012f tarp sergan\u010diojo ir medicinin\u0119 ar psichologin\u0119 pagalb\u0105 teikian\u010di\u0173 institucij\u0173. Pagrindinis tikslas – pad\u0117ti \u017emogui gyventi kaip galima savaranki\u0161kiau, i\u0161vengti stacionarinio gydymo ir stacionarin\u0117s globos.<\/p>\n
Aktyvaus gydymo bendruomen\u0117je komandos<\/strong>. Tai paslauga, kuri da\u017eniausiai teikiama asmenims, kurie yra da\u017enai arba ilgai hospitalizuojami psichiatrijos skyriuose ar ligonin\u0117se (pavyzd\u017eiui, praleid\u017eia ligonin\u0117se 180 ir daugiau dien\u0173 per metus). Tarpdisciplinine 10-12 psichikos sveikatos specialist\u0173 komanda, kuri yra visi\u0161kai atsakinga u\u017e konkret\u0173 ligon\u012f (gydym\u0105 medikamentais, psichologin\u0119, socialin\u0119 pagalb\u0105). Gydymas vyksta paciento, o ne klinikin\u0117je (ligonine, PSC) aplinkoje ir pagalba teikiam tol, kol jos reikia, i\u0161tis\u0105 par\u0105, visus metus. Komanda aktyviai \u012ftraukia pacient\u0105 \u012f gydym\u0105 (lanko namuose ir pan.). Kadangi daug bendraujama, pagalba yra individualizuota, atitinkanti paciento poreikius, kompleksin\u0117, nuosekli ir lanksti. Nors \u0161is pagalbos b\u016bdas atrodo labai brangus ir utopi\u0161kas, tyrimai rodo, kad jis materialiai atsiperka. Did\u017eiausi aktyvaus gydymo bendruomen\u0117je privalumai yra \u0161ie:<\/p>\n
\n
- Ma\u017eesnis hospitalizacij\u0173 skai\u010dius<\/li>\n
- Trumpesn\u0117 hospitalizacij\u0173 trukm\u0117<\/li>\n
- Pacientai ilgiau i\u0161lieka savaranki\u0161ki<\/li>\n
- Trumpiau b\u016bna bedarbiai<\/li>\n
- Geresn\u0117 gyvenimo kokyb\u0117<\/li>\n
- Ma\u017e\u0117ja savi\u017eudyb\u0117s rizika ir agresyvumas<\/li>\n
- I\u0161lieka geresni socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai<\/li>\n
- Sutaupoma l\u0117\u0161\u0173 lyginant su institucine globa<\/li>\n<\/ul>\n
Vis d\u0117lto reikia apgailestauti, kad bendruomenin\u0117s pagalbos id\u0117jos labai sunkiai randa savo viet\u0105 Lietuvoje ir vis dar dominuoja tradicinis gydymas.<\/p>\n
Apibendrinat \u0161\u012f ra\u0161in\u012f v\u0117l norisi cituoti kelias Kepinski (2008) mintis. Jis ra\u0161o:<\/p>\n
Nors ligonio i\u0161gyvenimai ir labiausiai skirt\u0173si nuo vidutini\u0173 ir b\u016bt\u0173 nepaprastai keisti, nevalia prisiimti teis\u0117jo pozicijos. Kai bus pripa\u017einta, kad jie yra vienas i\u0161 daugelio nors ir ret\u0173 b\u016bd\u0173 matyti pasaul\u012f ir gyvenim\u0105 tame pasaulyje, kuris, nors ir nepaprastas ir da\u017enai ligoniui kenksmingas, vis d\u0117lto atskleid\u017eia nereg\u0117t\u0105 \u017emogaus prigimties turtingum\u0105 ir, per\u017eengdamas \u012fprastines ribas, leid\u017eia mums t\u0105 prigimt\u012f geriau pa\u017einti… (370psl.)<\/p><\/blockquote>\n
Papildydama Kepinski, a\u0161 dar pridur\u010diau, kad darbas su \u0161izofrenija sergan\u010diais \u017emon\u0117mis da\u017enai padeda pajusti ne tik prigimties turtingum\u0105, ypatingai jautr\u0173 b\u016bties i\u0161gyvenim\u0105, bet ir ne\u012ftik\u0117tinas sveikimo, atsparumo, i\u0161ei\u010di\u0173 galimybes.<\/p>\n
Literat\u016bra:<\/p>\n
\n
- Davidonien\u0117, O., \u0160urkut\u0117, V. Geriau pa\u017einkime ligas: \u0161izofrenija. Sveikatos ir medicinos informacijos agent\u016bra, Kaunas: 2007.<\/li>\n
- Davison, G.L. Neale, J.M., Kring, A.M. Abnormal psychology<\/span> (9th\u00a0 edt.) Wiley: 2004.<\/li>\n
- Kepinski, A. Gyvenimo ritmas. Vaga: 2008.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prad\u0117ti \u0161\u012f ra\u0161in\u012f norisi nuo A.Kepinski min\u010di\u0173. Savo knygoje \u201eGyvenimo ritmas” (2008) jis ra\u0161o: Niekas neabejoja, kad \u0161izofrenija – liga; tai liudija daugyb\u0117 kan\u010di\u0173, kamuojan\u010di\u0173 jos i\u0161tiktus \u017emones. Ta\u010diau negalima neigti, kad \u0161i liga turi ka\u017ekokio taurumo, b\u016btent to, kad specifin\u0117s \u017emogi\u0161kos ypatyb\u0117s katastrofi\u0161kai hipertrofuojamos (228 psl.). I\u0161 ties\u0173, \u0161izofrenija visuomet k\u0117l\u0117 savoti\u0161k\u0105 susidom\u0117jim\u0105. Vargu […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[35],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/443"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=443"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/443\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":566,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/443\/revisions\/566"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}