{"id":453,"date":"2008-11-03T11:34:03","date_gmt":"2008-11-03T18:34:03","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=453"},"modified":"2008-11-04T00:56:09","modified_gmt":"2008-11-04T07:56:09","slug":"asmenybes-sutrikimai-psichodinaminis-poziuris-i-sutrikimus-s-freudas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/03\/asmenybes-sutrikimai-psichodinaminis-poziuris-i-sutrikimus-s-freudas\/","title":{"rendered":"Asmenyb\u0117s sutrikimai. Psichodinaminis po\u017ei\u016bris \u012f sutrikimus: S. Freudas."},"content":{"rendered":"
<\/strong><\/span><\/span><\/div>\n
<\/strong><\/span><\/span><\/div>\n

<\/p>\n

Pareng\u0117: Viktorija Janu\u0161kait\u0117<\/span><\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/strong><\/span><\/span><\/p>\n

Asmenyb\u0117s sutrikimas<\/span><\/strong> \u2013 tai visuma stabili\u0173 asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0173, kurie trikdo \u017emogaus prisitaikym\u0105 prie aplinkos s\u0105lygodami socialin\u0117s, darbin\u0117s veiksenos sutrikimus arba subjektyv\u0173 distres\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Bendriausia asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 klasifikacija \u2013 O.Kernbergo:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Ekscentri\u0161k\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 grup\u0117, \u012f kuri\u0105 \u012feina paranoidinis ir \u0161izoidinis asmenyb\u0117s sutrikimas. Asmenys, kuriems b\u016bdingi \u0161ie sutrikimai, pasi\u017eymi keistu m\u0105stymu ir elgesiu. Jiems b\u016bdingi du gynybos mechanizmai \u2013 projekcija ir fantazija.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  2. Emocini\u0173 (dramati\u0161k\u0173) sutrikim\u0173 grup\u0117 apima antisocial\u0173, emoci\u0161kai nestabil\u0173 ir histrionin\u012f asmenyb\u0117s sutrikimus. Turintys \u0161iuos sutrikimus asmenys pasi\u017eymi perd\u0117ta emocij\u0173 i\u0161rai\u0161ka (pvz., elgesys \u2013 agresyv\u016bs pyk\u010dio prover\u017eiai). Asmenims b\u016bdingi gynybos mechanizmai \u2013 disociacija, neigimas, sk\u0117limas ir i\u0161veikimas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  3. Prie nerimasting\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 grup\u0117s priklauso anankastin\u0117<\/span>[1]<\/span><\/span><\/span><\/span><\/a>, vengianti ir priklausoma asmenyb\u0117. Asmenys, kuriuos kankina \u0161ie sutrikimai, kankina pastovus nerimas ir dvejon\u0117s. Jiems b\u016bdingi izoliacijos, pasyvios agresijos ir hipochondrin\u0117s gynybos mechanizmai.
    \n
    \n
    \n

    [1]<\/span><\/span><\/span><\/span><\/a> Anankastin\u0117 asmenyb\u0117. \u0160io sutrikimo paveikti \u017emon\u0117s paprastai apib\u016bdinami kaip tobulyb\u0117s siek\u0117jai (perfekcionistai), nelankst\u016bs, nemokantys i\u0161reik\u0161ti \u0161ilt\u0173 ir nuo\u0161ird\u017ei\u0173 jausm\u0173. (A. Dembinskas, <\/span>2003)<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/div>\n

    <\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    \n

    Psichoanaliz\u0117 gim\u0117 bandant suprasti psichopatologij\u0105 ir taikyti psichologinius metodus psichikos sutrikimams gydyti. S. Freudas pavadino psichoanaliz\u0117s teorij\u0105 \u201emetapsichologija\u201c, nor\u0117damas atskirti savo id\u0117jas nuo tokios psichologijos, kuri nagrin\u0117jo tik s\u0105moningus psichinius rei\u0161kinius. <\/span><\/span><\/span>S. Freudas, ai\u0161kindamas asmenyb\u0117s sutrikimus r\u0117m\u0117si var\u0173, ego psichologijos teorijomis bei psichoseksualin\u0117s raidos teorija. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    \u00a0<\/span><\/span>Dvigubos varos teorija: <\/span><\/span><\/span><\/strong>Vis\u0105 \u017emogaus gyvenim\u0105 skatina dvi varos \u2013 gyvenimo ir mirties. Kiekvienas \u017emogus turi poreik\u012f palaikyti, i\u0161saugoti ir prat\u0119sti gyvyb\u0119. Energija, naudojama tam poreikiui patenkinti vadinama libido. Taip pat \u017emogus turi poreik\u012f griauti gyvenim\u0105, gr\u012f\u017eti \u012f neurologin\u0119 \u201enirvan\u0105\u201c, \u012f b\u016bsen\u0105 be poreiki\u0173, susijaudinimo malonumo ir skausmo \u2013 mirties vara.\u00a0<\/span><\/span><\/span>Agresijos atsiradimo prie\u017eastis \u2013 reakcija, sukelta libidini\u0173 nor\u0173 frustracijos. Anot S. Freud agresija – tai noras griauti save ir kitus. Ta\u010diau net ir \u0161iandieniniai psichoanalitikai nesutaria ar agresija yra atskira vara, ar meil\u0117 ir agresija \u2013 tai prie\u0161ingi vieno gyvenimo poreikio aspektai. Dvigubos varos teorija leid\u017eia \u017ei\u016br\u0117ti \u012f agresij\u0105 kaip \u012f instinktyv\u0173 impuls\u0105, kur\u012f, kaip ir libido, reikia i\u0161mokti valdyti ir panaudoti pozityviai.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    Psichoseksualin\u0117s raidos teorija:\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/strong>Varos \u0161altinis \u2013 poreikis skirtingais vaiko vystymosi laikotarpiais sukelia \u012ftamp\u0105 skirtingose k\u016bno zonose \u2013 erogenin\u0117se zonose. Skiriamos trys infantilaus seksualumo stadijos, pagal tai, per koki\u0105 k\u016bno zon\u0105 tuo metu rei\u0161kiasi seksualin\u0117 vara. Kiekvienai stadijai b\u016bdingi savi pasitenkinimo \u0161altiniai, j\u0173 rai\u0161kos formos ir pasitenkinimo lygiai. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    Stadijos:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      \n
    1. \n
      Oralin\u0117 raidos stadija<\/span><\/strong> \u2013 burna pagrindin\u0117 varos i\u0161krovos vieta. \u0160ioje stadijoje susiformuoja pasitik\u0117jimo kitais ir pasitik\u0117jimo savimi jausmai. Patologin\u0117 fiksacija<\/strong> \u2013 pasirei\u0161kia\u00a0 <\/span>kaip padid\u0117j\u0119s reiklumas, nacizmas, perd\u0117tas optimizmas arba pesimizmas. Toki\u0173 \u017emoni\u0173 savivert\u0117 ypa\u010d priklausoma nuo i\u0161or\u0117s, jie tikisi, kad kiti jais pasir\u016bpins, tod\u0117l yra link\u0119 rodyti didel\u012f dosnum\u0105, tik\u0117damiesi i\u0161 aplinkini\u0173 gauti t\u0105 pat\u012f. Asmenis kamuojantis neigiamas afektas \u2013 pavydas.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
    2. \n
      Analin\u0117 stadija<\/span><\/strong> \u2013 pasitenkinimas pasiekiamas tu\u0161tinantis.Ypatingai suintensyv\u0117ja agresyvus varos aspektas, visada sumi\u0161\u0119s su libidiniais elementais. Pagrindinis \u0161ios stadijos pasiekimas \u2013 tam tikros nepriklausomyb\u0117s nuo t\u0117v\u0173 ir kontrol\u0117s patyrimas. Patologin\u0117 fiksacija<\/strong> \u2013 esant fiksacijai \u0161ioje stadijoje susiduriame su adaptacij\u0105 sunkinan\u010diais charakterio bruo\u017eais, atspindin\u010diais daugiausia gynybas nuo analini\u0173 impuls\u0173 (tvarkingumas, u\u017esispyrimas, kaprizingumas, taupumas arba \u0161yk\u0161tumas). Jei \u0161ios stadijos gynybos nepakankamai veiksmingos, pasirei\u0161kia ambivalenti\u0161kumas, netvarkingumas, \u012fsi\u016b\u010dio protr\u016bkiai ir sadomazochistin\u0117s tendencijos. Daugiausia analini\u0173 psichologini\u0173 gynyb\u0173 yra obsesini\u0173- kompulsini\u0173 sutrikim\u0173 atvejais.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
    3. \n
      Falin\u0117 psichoseksualin\u0117s raidos stadija<\/span><\/strong> \u2013 malonumo \u0161altinis \u2013 vaiko lyties organai. \u0160ioje stadijoje sprend\u017eiamas Edipo kompleksas ir Elektros kompleksas. Stadijos u\u017edavinys \u2013 integruoti vis\u0173 ankstesni\u0173 psichoseksualin\u0117s raidos stadij\u0173 pasiekimus \u012f vyraujan\u010di\u0105 lytin\u0119 orientacij\u0105. \u0160ioje stadijoje baigia formuotis superego, formuojasi seksualin\u0117s tapatyb\u0117s jausmas, leidimas dom\u0117tis kuo nors be kalt\u0117s jausmo ir savo vidini\u0173 psichini\u0173 proces\u0173 kontrol\u0117s patyrimas. Patologin\u0117 fiksacija<\/strong> \u2013 nukrypimai nuo normos yra labai \u012fvair\u016bs, sudaro vis\u0173 neurozini\u0173 sutrikim\u0173 pagrind\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
    4. \n
      <\/span><\/span>Latentin\u0117 arba<\/span><\/strong> slaptoji stadija. <\/strong>Neturi didesn\u0117s \u012ftakos charakterio formavimuisi.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
    5. \n
      <\/span><\/span>Brandus genitalinis seksualumas. <\/span><\/strong>Tai ankstesni\u0173 vystymosi pasiekim\u0173 integravimo laikotarpis, leid\u017eiantis jaunuoliams susirasti savo tapatyb\u0119 darbe, draugyst\u0117je ir meil\u0117je. \u0160is tarpsnis sud\u0117tingas, tod\u0117l jam b\u016bdingas nema\u017eas patologini\u0173 sutrikim\u0173 pavojus.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n

      Kiekvienos vystymosi stadijos metu vaikas susiduria su konfliktais tarp pas\u0105moning\u0173 tro\u0161kim\u0173 ir s\u0105moningo psichinio aktyvumo. Vaiko asmenyb\u0117s raida priklauso nuo jo geb\u0117jimo i\u0161spr\u0119sti \u0161iuos konfliktus. Jei pas\u0105moningi tro\u0161kimai visi\u0161kai nepatenkinami\/patenkinami, toje vystymosi stadijoje susidaro fiksacijos ta\u0161kai. Suaugusiojo am\u017eiuje, kilus stresinei situacijai, asmuo gr\u012f\u017eta prie fiksacini\u0173 ta\u0161k\u0173 ir yra link\u0119s spr\u0119sti vaikyst\u0117je nei\u0161spr\u0119stus konfliktus.\u00a0S<\/span><\/span><\/span>varbi teorijos dalis \u2013 regresijos<\/strong> s\u0105voka. Regresija \u2013 gr\u012f\u017eimas \u012f ankstesn\u0119 psichoseksualinio vystymosi stadij\u0105, kai pasirei\u0161kia ankstesnei stadijai b\u016bdingas elgesys.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      \u00a0<\/span><\/span><\/span><\/span>Ego psichologija:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

      Ego formuojasi var\u0173 frustracijos pagrindu. Varos siekai kontakto su objektu, kad b\u016bt\u0173 patirtas pasitenkinimas. Ego pakl\u016bsta realyb\u0117s principui, kurio tikslas, i\u0161saugoti vis\u0105 organizm\u0105, atidedant var\u0173 patenkinim\u0105 tol, kol bus galima pasiekti palengv\u0117jim\u0105 tinkamu b\u016bdu. Viena i\u0161 Ego funkcij\u0173, lemianti tolesn\u012f vaiko prisitaikym\u0105 \u2013 tikrov\u0117s \u012fvertinimas ir adekvatus tikrov\u0117s suvokimas \u2013 sugeb\u0117jimas atskirti i\u0161 i\u0161orinio pasaulio kylan\u010dius dirgiklius, nuo t\u0173, kurie kyla i\u0161 sav\u0119s. Adekvatus tikrov\u0117s suvokimas formuojasi per vaiko-motinos tarpusavio santykius. Neteisingas rib\u0173 tarp man\u0119s ir neman\u0119s suvokimas, skatina i\u0161kreipt\u0105 pasaulio suvokim\u0105:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

        \n
      • Jei ankstyvasis tikrov\u0117s suvokimui esminis vyksmas siejamas su per stipria frustracija \u2013 vaikas praranda susidom\u0117jim\u0105 tikrove, pasitraukia \u012f savo vidin\u012f pasaul\u012f ir haliucinaci\u0161kai i\u0161gyvena savo norus.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
      • Jei patenkinimas besaikis \u2013 tikrov\u0117s suvokimas nerealisti\u0161kas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n

        \u00a0<\/p>\n

        Patologija: <\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

        <\/span><\/span><\/strong>S. Freudas man\u0117, kad asmenyb\u0117s sutrikimai vystosi d\u0117l fiksacijos vienoje i\u0161 vaiko pscihoseksualinio vystymosi fazi\u0173. Fiksacija da\u017eniausia paa\u0161trina tam tikrus asmenyb\u0117s bruo\u017eus, kai kada galin\u010dius pasiekti net asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 lyg\u012f. Taip pat didel\u012f vaidmen\u012f vienokiai ar kitokiai asmenyb\u0117s strukt\u016brai susiformuoti turi vaiko santykiai su t\u0117vais ar juos atstojan\u010diais \u017emon\u0117mis ir t\u0173 santyki\u0173 poveikis Ego formavimuisi (Ego psichologija). <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

        Remiantis S. Freudo var\u0173 ir psichoseksualinio vystymosi teorija bei ego psichologija, psichopatologij\u0105 lemia asmenyb\u0117s strukt\u016bra ir vidinio konflikto turinys. Norima pabr\u0117\u017eti, kad paciento elgesyje ir psichikoje yra randamos vis\u0173 paichoseksualin\u0117s raidos stadij\u0173 temos ir kad tai n\u0117ra patologija. Patologi\u0161kas gali b\u016bti t\u0173 tem\u0173 sprendimo b\u016bdas, priklausomai nuo to, kokios stadijos gynybos yra naudojamos. Infantil\u016bs tro\u0161kimai, susieti su fiksacijomis, turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119 charakterio patologijos formavimuisi.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

        \u00a0<\/p>\n

        Psichoanalitin\u0117s psichoterapijos esm\u0117:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

        Psichoanalitin\u0117 psichoterapija yra ilgai trunkantis asmenyb\u0117s keitimo b\u016bdas. \u0160ios psichoterapijos tikslas<\/strong> yra i\u0161spr\u0119sti neurozin\u012f konflikt\u0105<\/strong>, t.y. atskleisti pas\u0105mon\u0117s turin\u012f ir integruoti j\u012f \u012f s\u0105mon\u0119. Siekiama strukt\u016brinio asmenyb\u0117s pasikeitimo, o ne atskir\u0173 elgesio detali\u0173 pasikeitimo. Terapijoje naudojamos metodikos \u2013 laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas, pasiprie\u0161inimo interpretacija, perk\u0117limo analiz\u0117, sapn\u0173 analiz\u0117 bei emocinis peraukl\u0117jimas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

        \u00a0<\/span><\/span>Naudota literat\u016bra:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

          \n
        • Andrikien\u0117 L., Laurinaitis E., Mila\u0161i\u016bnas R., \u201ePsichoanalitin\u0117 Psichoterapija\u201c<\/em>, Vilnius, <\/span>2004;<\/span><\/span><\/li>\n
        • Dembinskas A., \u201ePsichiatrija\u201c<\/span><\/em>, Vilnius, <\/span>2003;<\/span><\/span><\/li>\n
        • Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas\u201c<\/em>, Kaunas, <\/span>2004;<\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

          Pareng\u0117: Viktorija Janu\u0161kait\u0117 \u00a0 Asmenyb\u0117s sutrikimas \u2013 tai visuma stabili\u0173 asmenyb\u0117s bruo\u017e\u0173, kurie trikdo \u017emogaus prisitaikym\u0105 prie aplinkos s\u0105lygodami socialin\u0117s, darbin\u0117s veiksenos sutrikimus arba subjektyv\u0173 distres\u0105. Bendriausia asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 klasifikacija \u2013 O.Kernbergo: Ekscentri\u0161k\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 grup\u0117, \u012f kuri\u0105 \u012feina paranoidinis ir \u0161izoidinis asmenyb\u0117s sutrikimas. Asmenys, kuriems b\u016bdingi \u0161ie sutrikimai, pasi\u017eymi keistu m\u0105stymu ir elgesiu. Jiems […]<\/p>\n","protected":false},"author":20,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[34],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/453"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/20"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=453"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/453\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":458,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/453\/revisions\/458"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=453"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=453"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=453"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}