{"id":474,"date":"2008-11-04T12:43:25","date_gmt":"2008-11-04T19:43:25","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=474"},"modified":"2008-11-06T07:43:45","modified_gmt":"2008-11-06T14:43:45","slug":"psichodinaminis-sizofrenijos-supratimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/04\/psichodinaminis-sizofrenijos-supratimas\/","title":{"rendered":"Psichodinaminis \u0161izofrenijos supratimas"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"10pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kristina Kymantait\u0117<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u0117s \u0161izofrenijos teorijos. Sigmund Freud<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Istori\u0161kai S.Freud dav\u0117 prad\u017ei\u0105 psichodinamini\u0173 \u0161izofrenijos teorij\u0173 k\u016brimui. Jo manymu, \u0161izofrenija tiksliausiai apib\u016bdinama kuomet asmuo nukreipia libidin\u0119 energij\u0105 nuo vidini\u0173 objektini\u0173 reprezentacij\u0173 arba reali\u0173 i\u0161or\u0117s objekt\u0173 \u012f save. Sergant \u0161izofrenija i\u0161orin\u0119 realyb\u0119 ir santykius joje kei\u010dia vidini\u0173 objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacient\u0173 nesugeb\u0117jim\u0105 sukurti tarpasmenini\u0173 santyki\u0173. J\u0173 d\u0117mesys ir susidom\u0117jimas nukrypsta \u012f objektus, kurie n\u0117ra realaus pasaulio dalis. <!--more--><em><\/em><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">V\u0117liau, suk\u016br\u0119s strukt\u016brin\u012f model\u012f, S.Freud teig\u0117, kad \u0161izofrenija yra konfliktas tarp ego ir i\u0161orin\u0117s realyb\u0117s, ir taip pat, kad \u0161izofrenija yra konflikto ir gynyb\u0173 rezultatas. \u0160izofrenijos atveju vyrauja primityv\u016bs gynybos mechanizmai, nes\u0105moningai vykstantys psichologiniai procesai, kurie apsaugo asmenyb\u0119 nuo nerimo, vidini\u0173 ar i\u0161orini\u0173 pavoj\u0173 bei stresori\u0173 suvokimo. Tai \u2013 fantazavimas (kai fantazijomis pakei\u010diami real\u016bs santykiai, problem\u0173 sprendimai), primityvi projekcija (kai nes\u0105moningai kitiems priskiriami savo paties nepriimtini jausmai, mintys ar impulsai) bei introjekcija (kai tai, kas vyksta i\u0161or\u0117je, klaidingai suvokiama kaip vykstantis viduje), visagalyb\u0117 (jausmai ar veiksmai i\u0161rei\u0161kiami taip, lyg \u017emogus tur\u0117t\u0173 ypatingas galias ar sugeb\u0117jimus, kurie yra daug vir\u0161esni ir stipresni u\u017e kit\u0173), primityvus idealizavimas (perd\u0117tai pabr\u0117\u017eiamos teigiamos kit\u0173 \u017emoni\u0173 savyb\u0117s) bei nuvertinimas (perd\u0117tai neigiamai apib\u016bdinamos savo ar kit\u0173 galimyb\u0117s), skilimas (prie\u0161ingi jausmai atskiriami, nes nesugebama integruoti pozityvi\u0173 ir negatyvi\u0173 savo ir\/ar kit\u0173 asmenini\u0173 savybi\u0173 \u012f viening\u0105 vaizd\u0105. Sav\u0119s ir kit\u0173 \u201ca\u0161 vaizdas\u201d i\u0161skirstomi \u012f prie\u0161ingus polius: arba tik meil\u0117, stipryb\u0117, vert\u0117, glob\u0117ji\u0161kumas, arba tik blogis, neapykanta, pyktis, atst\u016bmimas, bej\u0117gi\u0161kumas), disociacija (sutrinka s\u0105moningas sugeb\u0117jimas integruoti, atmintis, sav\u0119s ar aplinkos suvokimas; sensorinis\/motorinis elgesys), neigimas (akivaizd\u016bs skausmingi vidiniai i\u0161gyvenimai ar i\u0161orin\u0117s realyb\u0117s faktai yra \u201cpa\u0161alinami\u201d i\u0161 s\u0105mon\u0117s. Jausmo komponentas gali b\u016bti suvokiamas, bet jis lieka atskirtas nuo j\u012f suk\u0117lusi\u0173 min\u010di\u0173 ar \u012fvyki\u0173). Dauguma i\u0161 j\u0173 yra tokie silpni, kad sutrinka sugeb\u0117jimas i\u0161laikyti individo reakcij\u0105 \u012f stresori\u0173 ir atsiranda ry\u0161ki\u0173 suvokimo sutrikim\u0173. Toki\u0173 pacient\u0173 ego funkcionavimas d\u0117l psichologini\u0173 traum\u0173 regresuoja \u012f ankstyvius organizacijos lygius. Kliedesius S.Freud taip pat ai\u0161kino remdamasis psichodinamika. Pvz.: pagal S.Freud persekiojimo kliedesys kyla d\u0117l latentini\u0173 homoseksualini\u0173 impuls\u0173, kurie pakei\u010diami prie\u0161ingais ir projektuojami \u012f i\u0161or\u0119.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kiti psichodinaminiai po\u017ei\u016briai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"FR;\" lang=\"FR\">P.Federn (ego psichologijos atstovas) \u2013 pirmas \u017eymus klinicistas, dirb\u0119s su tokiais pacientais. Jis teig\u0117, kad kiekvienas asmuo turi vidines ir i\u0161orines ego ribas. <\/span>I\u0161orin\u0117s ribos yra tarp ego ir pasaulio. Vidin\u0117s ribos \u2013 s\u0105lygin\u0117 linija tarp s\u0105moningo ir nes\u0105moningo patyrimo. Sergantieji \u0161izofrenija neturi rib\u0173 tarp id, ego bei superego, taip pat tarp stebin\u010diojo bei jau\u010dian\u010diojo ego. Jo manymu, \u0161izofrenija yra ego liga. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">H.S.Sullivan (interpersonalinio modelio atstovas), vis\u0105 gyvenim\u0105 paskyr\u0119s \u0161izofrenijos gydymui, teig\u0117, kad \u0161izofrenija kyla d\u0117l ankstyv\u0173 tarpusavio santyki\u0173 problem\u0173. \u0160izofrenijos patogenez\u0117je lemiamas vaidmuo tenka nerim\u0105stingai motinai, kuri perduoda \u0161i\u0105 \u012ftamp\u0105 vaikui. Tai savo ruo\u017etu skatina nerim\u0105stingos savasties vystym\u0105si. \u0160izofrenija, H.S.Sullivan manymu, yra adaptacin\u0117 strategija, kuria siekiama i\u0161vengti fragmentacijos, panikos, bei siaubo atkuriant \u017emogi\u0161k\u0105 identitet\u0105, reik\u0161mingum\u0105, prasm\u0119, ir visai nesvarbu, kokiomis gynybos priemon\u0117mis naudojamasi. \u0160izofrenijos atveju dominuojantys poreikiai yra saugumas bei i\u0161likimo tro\u0161kimas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">M.Mahler (objektini\u0173 ry\u0161i\u0173 atstov\u0117) teig\u0117, kad ego ribos nesivysto d\u0117l vaiko fizinio kontakto su motina stokos. \u0160izofrenija laikoma sutrikimo autistin\u0117je faz\u0117je pasekme (ji i\u0161skyr\u0117 3 ankstyv\u0105sias vystymosi fazes: autistin\u0119, simbiozin\u0119 bei separacijos \u2013 individualizacijos). Normalios stimuliacijos nebuvimas tarp motinos ir k\u016bdikio lemia tai, kad savastis nesidiferencijuoja, ir tokie asmenys link\u0119 \u201csusilieti\u201d su aplinkiniais. Jie n\u0117ra tikri d\u0117l savo egzistavimo ir i\u0161gyvena b\u016bsen\u0105 ne \u201ckas jie tokie\u201d (tai tikt\u0173 ribiniams pacientams), o \u201ckaip atsirasti?\u201d. Jiems aktual\u016bs k\u016bno, \u016bgio, lyties, seksualin\u0117s orientacijos baziniai klausimai, kuri\u0173 jie nepaj\u0117g\u016bs i\u0161spr\u0119sti. Tokie asmenys tarsi kompensuoja vaikyst\u0117s simbioz\u0117s tr\u016bkum\u0105 per \u201csusiliejim\u0105\u201d su kitu, ta\u010diau esant tokiam norui kartu pasirei\u0161kia baim\u0117 \u201cb\u016bti prarytam\u201d reik\u0161mingo kito.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">J.Arlow ir C.Brenner atlikti steb\u0117jimai \u012frod\u0117, kad sergantieji \u0161izofrenija gali formuoti intensyv\u0173 perk\u0117lim\u0105, kuris pasirei\u0161kia intensyviu globos, prie\u017ei\u016bros, prierai\u0161umo poreikiu. Kai kuriais atvejais perk\u0117limo nebuvimas, j\u0173 manymu, ir yra perk\u0117limas, t.y. paciento u\u017edarumas santykyje su terapeutu pakartoja ankstesnius santykius su reik\u0161mingais asmenimis. O haliucinacijos ir kliedesiai, j\u0173 nuomone, yra kompromiso susiformavimas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">T.Ogden man\u0117, kad pagrindinis konfliktas \u0161izofrenijos atveju kyla tarp noro i\u0161likti psichologi\u0161kai stabilios bei prasmingos b\u016bsenos ir noro j\u0105 sunaikinti. Jo manymu, sergantieji \u0161izofrenija pas\u0105moningai puola savo pa\u010di\u0173 mintis, jausmus, nes tai sukelia skausm\u0105 ir konflikt\u0105.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">M.Robbins hierarchinis modelis apima ir neurobiologinius atradimus, ir psichoanalitines koncepcijas. Jo nuomone, biologiniai faktoriai b\u016btini, bet nepakankami \u0161izofrenijai i\u0161sivystyti.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichoterapija ir \u0161izofrenija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichoziniams pacientams be galo reikalingi \u017emogi\u0161ki santykiai, vilties suteikimas, tod\u0117l bet kuriam su jais dirban\u010diam terapeutui, kuris pad\u0117s daugiau nei teisingai diagnozuos ir gydys j\u0173 lig\u0105, jie jaus begalin\u012f d\u0117kingum\u0105 bei atsidavim\u0105. Ypa\u010d jie vertina terapeuto nuo\u0161irdum\u0105. Labai svarbus kontraperk\u0117limo jausm\u0173 (terapeuto emocinio santykio su pacientu) suvokimas. Dirbant su psichozini\u0173 sutrikim\u0173 turin\u010diais pacientais da\u017enai jau\u010diamas visagali\u0161kumas, palankumas, t\u0117vi\u0161kas protekcionizmas, gilus empatijos jausmas. Vyrauja \u0161ilti jausmai. Kita terapinio santykio pus\u0117 apima terapeuto atsakomyb\u0119. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><em><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">S\u0117kmingo gydymo psichoterapija prielaidos:<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160izofrenija gali b\u016bti gydoma psichoterapija.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">S\u0117kmingai terapijai \u017einios apie \u0161izofrenijos etiologij\u0105 neb\u016btinos.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160izofrenija \u2013 i\u0161likimo mechanizmas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Terapeutas privalo kontroliuoti terapijos seans\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Terapijos prad\u017eioje b\u016btina u\u017emegzti kontakt\u0105 su pacientu.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Svarbu, kad vykt\u0173 bendravimas tarp paciento ir terapeuto.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Svarbu i\u0161skirti stipri\u0105sias paciento puses ir jas skatinti.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Svarbu, kad pacientas prisiimt\u0173 atsakomyb\u0119 u\u017e savo elges\u012f.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><em><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kaip vyksta \u0161is psichoterapinis procesas?<\/span><\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160is procesas gydant \u0161izofrenija sergan\u010dius pacientus susideda i\u0161 5 \u017eingsni\u0173:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u012e\u017eanga.<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Terapeutas kontroliuoja terapin\u012f proces\u0105 ir skatina s\u0105veikos proces\u0105 su pacientu. Nesvarbu ar paciento atsakymas teigiamas ar neigiamas, svarbu, kad b\u016bt\u0173 pasiektas bendravimo ry\u0161io u\u017emezgimas su pacientu ir terapeutas neprarast\u0173 terapinio proceso kontrol\u0117s.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u012esiver\u017eimas \u012f paciento haliucinacij\u0173 ir iliuzij\u0173 sistem\u0105<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">. Terapeutas tiesiogiai \u012fsiver\u017eia \u012f paciento haliucinacij\u0173 ir iliuzij\u0173 pasaul\u012f, kad pad\u0117t\u0173 jam i\u0161tr\u016bkti i\u0161 \u0161izofrenijos proceso. Prad\u017eioje pacientas b\u016bna verbaliai agresyvus arba atsisakantis ir bando terapeut\u0105 supainioti, sukelti jam s\u0105my\u0161\u012f bei atitolinti nuo sav\u0119s. Terapeutas gali atsakyti ne\u012fprastais b\u016bdais, bandydamas supainioti ir sukelti s\u0105my\u0161\u012f pacientui, siekdamas privedimo iki nes\u0105mon\u0117s efekto. Taip elgdamasis terapeutas gauna daugiau informacijos. Kuo terapeutas elgiasi ne\u012fpras\u010diau, tuo normaliau elgiasi pacientas ir parodo\/atkreipia d\u0117mes\u012f, kad terapeutas yra keistuolis\/pami\u0161\u0119s.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Katarsio stimuliavimas.<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Kuo labiau pacientas yra veikiamas terapinio proceso, tuo daugiau informacijos apie save jis atskleid\u017eia ir jo \u201elogi\u0161ka gynyba\u201c pama\u017eu dingsta. Terapeutas \u012fgydamas vis daugiau \u017eini\u0173 apie pacient\u0105, jau\u010diasi vis stipriau ir konfrontuoja su<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>pacientu apie pagrindinius dalykus, taip skatindamas emocin\u012f katars\u012f. Terapeutas skatina pacient\u0105 pripa\u017einti, kad jis yra pami\u0161\u0119s. Jei \u0161i proced\u016bra ne\u012ftikina paciento, kad jis yra pami\u0161\u0119s, tuomet terapeutas pra\u0161o paciento kartoti \u201eA\u0161 esu pami\u0161\u0119s\u201c v\u0117l ir v\u0117l. Jeigu katarsis yra produktyvus, terapeutas pereina \u012f ketvirt\u0105 lyg\u012f\/\u017eingsnel\u012f. Bet jei jis neb\u016bna efektyvus, tuomet \u0161i strategija yra kartojama tol, kol katarsis \u012fvyksta. <\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Reorganizavimas, pertvarkymas.<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> \u0160ioje stadijoje pacientas tur\u0117t\u0173 geb\u0117ti bendrauti su kitais asmenimis be \u0161izofreni\u0161ko elgesio aprai\u0161k\u0173. Jeigu pacientas vis tik elgiasi ne\u012fprastai, tam paai\u0161kinti gali b\u016bti kelios prie\u017eastys:<\/span><\/span><\/span>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pacientui reikia \u017einoti, kad terapeutas yra stiprus tiek, kad gali pad\u0117ti pacientui kontroliuoti jo nenormal\u0173 elges\u012f.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pacientas gali bijoti palikti \u0161izofrenijos pasaul\u012f, kuris jam yra toks pa\u017e\u012fstamas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pacientas gali nor\u0117ti \u201ei\u0161vesti terapeut\u0105 i\u0161 proto\u201c ir nor\u0117damas laim\u0117ti pasilikdamas pami\u0161usiu.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"padding-left: 30px;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Katarsis tur\u0117t\u0173 b\u016bti kartojamas, kad susilpninti \u0161izofrenijos proces\u0105. \u0160io etapo<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>pabaigoje pacientas parei\u0161kia\/konstatuoja, kad jis daugiau nebesielgs ne\u012fprastai, terapeutas j\u012f su tuo pasveikina ir pradeda gydym\u0105 tradicin\u0117mis psichoterapin\u0117mis technikomis.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">5. <\/span><\/span><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Resocializacija.<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Kuomet pacientas jau b\u016bna i\u0161silaisvin\u0119s i\u0161 \u0161izofreni\u0161ko elgesio, jis yra paskatinamas dalyvauti bendruomeniniuose u\u017esi\u0117mimuose ir vystyti bendravimo ry\u0161ius su kitais asmenimis (\u0161eima, draugais). Terapija pacientui pabr\u0117\u017eia resocializacij\u0105, kaip nepriklausomyb\u0117s siekim\u0105. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Naudota literat\u016bra:<\/span><\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Nerv\u0173 ir psichikos ligos (2003 m. Nr.4). Psichodinaminis \u0161izofrenijos supratimas bei psichodinami\u0161kai orientuoto gydymo galimyb\u0117s.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Jack Rosberg. Direct Confrontation Psychoterapy. Individual Psychoterapy with Schizophrenics (by Myria Fasregat, PhD and Rafael Nunez, PhD. A Publication of the universidad de las Americas Peubla, Mexico).<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Jack Rosberg, J. Stunden AA. The principles of direct confrontation: Psychotherapy with the schizophrenic patient. Nord Psykiatr Tidsskr 1989; 43: 491-498. Oslo.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Jack Rosberg, Alaistar A. Stunden. The use of direct confrontation. Making contact with the schizophrenic patient. Los Angeles, California, USA.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Glen O. Gabbard. <\/span><span style=\"150%;\">Psychodynamic Psychiatry in Clinical Practice. 2005<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kristina Kymantait\u0117 Psichodinamin\u0117s \u0161izofrenijos teorijos. Sigmund Freud Istori\u0161kai S.Freud dav\u0117 prad\u017ei\u0105 psichodinamini\u0173 \u0161izofrenijos teorij\u0173 k\u016brimui. Jo manymu, \u0161izofrenija tiksliausiai apib\u016bdinama kuomet asmuo nukreipia libidin\u0119 energij\u0105 nuo vidini\u0173 objektini\u0173 reprezentacij\u0173 arba reali\u0173 i\u0161or\u0117s objekt\u0173 \u012f save. Sergant \u0161izofrenija i\u0161orin\u0119 realyb\u0119 ir santykius joje kei\u010dia vidini\u0173 objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacient\u0173 nesugeb\u0117jim\u0105 sukurti [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":28,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[35],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/474"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/28"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=474"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/474\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":478,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/474\/revisions\/478"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=474"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=474"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=474"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}