{"id":483,"date":"2008-11-06T13:06:37","date_gmt":"2008-11-06T20:06:37","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=483"},"modified":"2008-11-10T05:54:47","modified_gmt":"2008-11-10T12:54:47","slug":"asmenybes-sutrikimu-pozymiai-terapiniai-principai-ir-humanistinis-poziuris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/06\/asmenybes-sutrikimu-pozymiai-terapiniai-principai-ir-humanistinis-poziuris\/","title":{"rendered":"ASMENYB\u0116S SUTRIKIM\u0172 PO\u017dYMIAI, TERAPINIAI PRINCIPAI IR HUMANISTINIS PO\u017dI\u016aRIS"},"content":{"rendered":"

Asmenyb\u0117s sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanaliz\u0117s, humanistin\u0117s, socialin\u0117s ir kit\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s psichologijos kryp\u010di\u0173 atstovai. Analizuodami asmenyb\u0117s sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando i\u0161skirti medikamentinius ir terapinius gydymo b\u016bdus bei pateikti i\u0161sami\u0105 \u012fvairi\u0173 sutrikim\u0173 klasifikacij\u0105.<\/span><\/p>\n

Kiekvienas asmenyb\u0117s sutrikimas turi konkre\u010di\u0173 vienod\u0173 ir skirting\u0173 t.y. b\u016bding\u0173 tik tam sutrikimui simptom\u0173 ta\u010diau, kai asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 papildo kitas psichikos sutrikimas, po\u017eymi\u0173 komponentas tampa daug sud\u0117tingesnis, tod\u0117l tampa sunku nustatyti tinkam\u0105 diagnoz\u0119. \u0160iame darbe nor\u0117\u010diau pristatyti ir i\u0161analizuoti ry\u0161kiausiai psichikos sveikatai pavojingus su itin \u016bmiais simptomais ir da\u017eniau pasitaikan\u010dius asmenyb\u0117s sutrikimus, kuriems vis ie\u0161komi nauji gydymo ir pagalbos metodai.<\/span><\/p>\n

Asmenyb\u0117s sutrikimai \u2013 tai tokia psichikos sutrikim\u0173 r\u016b\u0161is, kuri pasirei\u0161kia nelanks\u010diu pastoviu m\u0105stymu, elgesiu ir jausmais. Tokio \u017emogaus \u201eteisinga\u201c sistema neatitinka realyb\u0117s. Internetiniame \u017eodyne \u201eVikipedija\u201c teigiama, kad elgesys yra \u201eego-sintoninis\u201c. M\u0105stymo ir elgesio nelankstumas bei kit\u0173 neigiam\u0173 simptom\u0173 ir dispozicij\u0173 visuma sukelia rimtus bendro funkcionavimo, asmeninius ir socialinius sunkumus. Taigi, \u0161iame darbe bus apib\u016bdinami tokie sutrikim\u0173 tipai: asocialaus, emoci\u0161kai nestabilaus, narcisistinio, prie\u0161taraujan\u010dio neklusnumo, paranoidinio, priklausomo ir \u0161izoidinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimai. <\/span><\/p>\n

Remiantis knyga \u201eKriminalinio elgesio psichologija\u201c, galima i\u0161skirti tokias asocialaus tipo asmenyb\u0117s savybes: egocentri\u0161kumas, konfliktai, prasidedantys nuo pat vaikyst\u0117s, konfliktin\u0117s situacijos mokykloje. Tokiems \u017emon\u0117ms b\u016bdingas nekriti\u0161kas m\u0105stymas, jiems atrodo, kad jie visose situacijose ir visada yra teis\u016bs. Sistemingas darbas jiems nepakeliamas. J\u0173 ne\u012fmanoma perkalb\u0117ti, \u012fterpti kito nuomon\u0117s, nes kit\u0173 \u017emoni\u0173 nuomon\u0117s tampa tiesiog nesvarbi. Tokie \u017emon\u0117s link\u0119 rizikuoti, n\u0117ra i\u0161vystyti j\u0173 atsakomyb\u0117s poreikiai ir jausmai. Asocial\u016bs asmenys gali prad\u0117ti vartoti alkohol\u012f ar kitas narkotines med\u017eiagas. R.\u017dukauskien\u0117 i\u0161skiria tokias asocialaus asmens ypatybes: impulsyvumas, neatsakingumas, irzlumas, nesugeb\u0117jimas laikytis visuomen\u0117je egzistuojan\u010di\u0173 norm\u0173, pataikavimas ir manipuliacija kitais, nesugeb\u0117jimas planuoti ateities. <\/span><\/p>\n

Internetiniame \u017eodyne \u201eVikipedija\u201c emoci\u0161kai nestabilaus tipo asmenyb\u0117s sutrikimas apib\u016bdinamas tokiomis savyb\u0117mis: polinkis impulsyviai elgtis, neatsi\u017evelgiant \u012f pasekmes, atsiranda nestabil\u016bs afektai. I\u0161skiriami impulsyvus ir ribinis tipai. Impulsyviam tipui b\u016bdingas emocinis nestabilumas ir gr\u0117sminga elgesys, pasirei\u0161kiantis smurtu bei susilpn\u0117jusia impuls\u0173 kontrole. Ribiniam tipui b\u016bdingas prastas sav\u0119s suvokimas, nuolatinis tu\u0161tumo jausmas, siekis palaikyti nestabilius ir \u012ftemptus santykius d\u0117l kuri\u0173 gali kilti suicidini\u0173 ketinim\u0173 ir emocin\u0117s kriz\u0117s. <\/span><\/p>\n

Remiantis internetiniu \u017eodynu \u201eVikipedija\u201c narcisistinio tipo asmenybei b\u016bdingi tokie klinikiniai po\u017eymiai: \u017emogaus sukurtos fantazijos, kuriose atsiranda neribota s\u0117km\u0117, galia ir gro\u017eis; pavydumas, empatijos tr\u016bkumas ir aroganti\u0161kas elgesys. <\/span><\/p>\n

Prie\u0161taraujan\u010dio (opozicinio) neklusnumo sutrikimas turi asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 bruo\u017e\u0173, ta\u010diau yra priskiriamas emocij\u0173 ir elgesio sutrikimams. Jis pasirei\u0161kia da\u017enai ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams. Taip pat yra nustatomas ir 9-10 met\u0173 vaikams. \u201cKriminalinio elgesio psichologijoje\u201c i\u0161skiriamos tai tokios po\u017eymi\u0173 charakteristikos: vaik\u0173 prie\u0161i\u0161kumo demonstravimas suaugusi\u0173j\u0173 at\u017evilgiu; prie\u0161i\u0161kas neklusnus destruktyvus elgesys, neatitinkantis normalaus vaiko elgesio sociokult\u016briniame kontekste; nuolatinis kit\u0173 erzinimas, gin\u010dijimasis, pyktis, suaugusi\u0173j\u0173 reikalavim\u0173 ir taisykli\u0173 neigimas. <\/span><\/p>\n

Remiantis internetiniu \u017eodynu \u201eVikipedija\u201c, paranoidinio tipo asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turin\u010diam pacientui b\u016bdingos karingos id\u0117jos. Tokiam \u017emogui atrodo, kad id\u0117ja yra teisinga ir, kad prie\u0161 j\u012f visi neigiamai nusiteik\u0119. Jis nepakelia pasekmi\u0173 ir jautriai reaguoja \u012f bet kokius gyvenimo poky\u010dius ir tr\u016bkumus. Savo i\u0161gyvenimus ir patiriamus \u012fvykius sieja su keistomis ir netikromis id\u0117jomis. \u0160\u012f sutrikim\u0105 turintys \u017emon\u0117s yra sensityvaus tipo, kveruliantai. Elgesiui taip pat b\u016bdingas ir fanatizmas. <\/span><\/p>\n

Remiantis J.Stri\u0161kait\u0117s straipsniu \u201ePriklausomo tipo asmenyb\u0117s sutrikimas: veiksminga nustatyto termino terapija\u201c galima teigti, kad priklausomo tipo asmenyb\u0117s yra nesaugios, skurd\u017eios ir prierai\u0161ios asmenyb\u0117s, kurios be kit\u0173 \u017emoni\u0173 \u012ftikinim\u0173 ir patarim\u0173 negali priimti net menkiausi\u0173 sprendim\u0173. Galima i\u0161skirti tokias priklausomo tipo asmenyb\u0117s formas: akivaizdi, subtili, adaptuota ir menkai adaptuota. Pagrindinis i\u0161reik\u0161tas jausmas \u2013 globos poreikis, kuris nulemia nesaug\u0173, nesavaranki\u0161k\u0105, prierai\u0161\u0173 ir paklusn\u0173 elges\u012f. <\/span><\/p>\n

R.Stri\u0161kait\u0117 i\u0161skiria klinikinius komponentus, atspindin\u010dius \u0161io sutrikimo simptomus: kognityvin\u012f, motyvacin\u012f ir elgesio. Kognityvinis \u2013 pagal j\u012f priklausomo tipo asmuo jau\u010diasi bej\u0117gis, nevyk\u0117lis, nepasitikintis savimi, mano, kad u\u017e j\u012f kiti \u017emon\u0117s yra kompetentingesni. Motyvacinis komponentas pabr\u0117\u017eia geb\u0117jim\u0105 palaikyti stiprius ry\u0161ius tarp gyn\u0117j\u0173 ir glob\u0117j\u0173. Pagal elgesio komponent\u0105 sustipr\u0117ja rizika b\u016bti atstumtam ir paliktam tam \u017emogui palanki\u0173 ir svarbi\u0173 asmen\u0173. Min\u0117tame straipsnyje \u012fvardijamas gynybinis tarpasmeninio funkcionavimo modelis, kur\u012f sudaro tokios negatyvios asmenyb\u0117s savyb\u0117s kaip nesaugumas, \u017eemas sav\u0119s vertinimas, nesavaranki\u0161kumas, pavydas, pagalbos siekimas, nesugeb\u0117jimas i\u0161laikyti savivert\u0117s, pasitikslinimai ir patikinimai. Pastarieji du elementai dar \u012fvardijami kaip da\u017eni perklausimai. <\/span><\/p>\n

Priklausomam tipui b\u016bdingas nesugeb\u0117jimas prisitaikyti prie kintan\u010di\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173 ir i\u0161siskyrimo toleravimas. Teigiama, kad tokie asmenys nor\u0117dami sustiprinti emocinius ir socialinius ry\u0161ius bei suma\u017einti atst\u016bmimo galimyb\u0119 naudoja tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 palaikymo strategijas, ta\u010diau jos n\u0117ra naudingos, nes gali lemti ir apimti aktyv\u0173, gan\u0117tinai agresyv\u0173 ir pakankamai kategori\u0161k\u0105 elges\u012f. \u201ePTAS priklausomyb\u0117 nulemia sunkumus asmeniniame gyvenime. Asmenyb\u0117s, kurioms yra ry\u0161ki\u0173 priklausomos asmenyb\u0117s po\u017eymi\u0173, gerai funkcionuoti gali tik tuomet, jei turi palaikan\u010di\u0105 aplink\u0105, gerus socialinius \u012fg\u016bd\u017eius, gali kontroliuoti savo impulsus, priklausomyb\u0119 gali i\u0161reik\u0161ti lanks\u010diai, atsi\u017evelgdami \u012f esam\u0105 situacij\u0105.\u201c (J.Stri\u0161kait\u0117). <\/span><\/p>\n

Min\u0117ta autor\u0117 i\u0161skiria tokius diagnoz\u0117s principus: priklausomyb\u0117 ne visada gali b\u016bti pasyvi, t.y., kaip jau ir min\u0117ta, priklausomo tipo pacientas, nor\u0117damas suma\u017einti rizik\u0105 b\u016bti paliktas ir nor\u0117damas padindinti prie\u0161i\u0161kumo jausm\u0105, gali naudoti aktyvias dramati\u0161kas strategijas, kurias sudaro tokie emocini\u0173 savybi\u0173 elementai: i\u0161siskyrimai, grasinimai, parasuicidiniai bandymai. \u0160ios strategijos naudojamos, siekiant apsisaugoti. Kitas principas \u2013 sav\u0119s vaizdas ne visada atspindi realias asmens savybes. Be to, priklausomyb\u0117 vertinama kaip nebrandumo po\u017eymis. Taip pat galima pamin\u0117ti, kad priklausomyb\u0117s stiprumas turi sav\u0173 skirtum\u0173 ir priklauso nuo situacijos, pavyzd\u017eiui, nuotaik\u0173 svyravimai gali padindinti priklausomyb\u0119.<\/span><\/p>\n

\u0160izoidinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimas, kaip teigiama internetiniame \u017eodyne \u201eVikipedija\u201c, pasirei\u0161kia tokiai bruo\u017eais: ekscentri\u0161kas elgesys, keisti \u012fvykiai, afekto ir elgesio anomalijos. Afektas da\u017enai yra susiaur\u0117j\u0119s ir neadekvatus. M\u0105stymas yra magi\u0161kas, stereotipi\u0161kas ir patologi\u0161kai smulkmeni\u0161kas. \u0160izoidiniui tipui be vidinio prie\u0161taravimo dar pasirei\u0161kia \u012fkyrumai, kurie yra dismorfobinio turinio, o id\u0117jos \u2013 paranoidin\u0117s ir pana\u0161ios \u012f kliedesius. Gali pasireik\u0161ti somatosensorin\u0117s ar kitokio pob\u016bd\u017eio iliuzijos, derealizacija ir depersonalizacija. <\/span><\/p>\n

Jei gimin\u0117je yra sergan\u010di\u0173 \u0161izofrenija \u017emoni\u0173, tai didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad kuriam nors i\u0161 \u0161eimos nari\u0173 bus paveldimas \u0161izoidinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimas. Kaip asocialaus ar prie\u0161taraujan\u010dio neklusnumo sutrikimai pasirei\u0161kia vaikyst\u0117je, taip ir priklausomo tipo sutrikimas pastebimas vaikyst\u0117je arba paauglyst\u0117je ir t\u0119siasi brandaus am\u017eiaus laikotarpiu, pasireik\u0161damas \u012fvairiose situacijose, o kiti \u010dia apra\u0161yti asmenyb\u0117s sutrikimai, sudarantys dar kit\u0173 psichikos sutrikim\u0173 \u00a0<\/span>kompleks\u0105, da\u017eniausiai pasirei\u0161kia suaugusiame am\u017eiuje. <\/span><\/p>\n

Priklausomo tipo asmenyb\u0117s sutrikimui parenkami \u012fvair\u016bs gydymo metodai ir terapijos principai. J.Stri\u0161kait\u0117s straipsnyje teigiama, kad PTAS simptomams \u012fvertinti atliekami tokie psichologiniai tyrimai: strukt\u016bruota klinikin\u0117 apklausa, tarpasmeninis asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 tyrimas ir strukt\u016bruota apklausa, sukurta asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 diagnostikai. Diagnozuojant asmenyb\u0117s sutrikimus b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f sav\u0119s vertinim\u0105. Min\u0117tame straipsnyje \u012fvardijami du sav\u0119s vertinimo instrumentai: Milono klinikinis daugiaa\u0161is klausimynas ir asmenyb\u0117s diagnostikos klausimynas.<\/span><\/p>\n

Kuo naudinga terapija? Tokiems pacientams, kaip vardijama straipsnyje, yra sukurti tam tikri psichoterapijos metodai: pad\u0117ti pacientui ir terapeutui nustatyti aplinkos veiksnius, nulemian\u010dius priklausom\u0105 elges\u012f; b\u016btina pad\u0117ti pacientui i\u0161siugdyti \u012fg\u016bd\u017eius, kad gal\u0117t\u0173 efektyviau kontroliuoti impulsus. Pasak J.Stri\u0161kait\u0117, priklausomo tipo pacientai link\u0119 i\u0161reik\u0161ti daugiau nei vidutini\u0161kai \u201epseudokritini\u0173\u201c situacij\u0173 ir da\u017eniau siekti kontakt\u0173 tarp seans\u0173 su psichoterapeutu ar psichologu. <\/span><\/p>\n

Daugeliui asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 b\u016bdinga susicidin\u0117 rizika. Da\u017eniausiai nurodomi asocialaus tipo ir ribinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimai. M.\u0160ablevi\u010diaus ir M.Jasulai\u010dio straipsnyje \u201eSavi\u017eudyb\u0117s gr\u0117sm\u0117s \u012fvertinimas ir pagalba esant asmenyb\u0117s sutrikimams\u201c teigiama, kad jei kartu su asocialaus ir ribinio tipo asmenyb\u0117s sutrikimai yra ir kit\u0173 psichikos sutrikim\u0173, suicidin\u0117 gr\u0117sm\u0117 dar labiau padid\u0117ja. Teigiama, kad, pavyzd\u017eiui, Naujoje Zelandijoje i\u0161tyrus 129 pavojingus suicidinio m\u0117ginimo atvejus, nustatyta, kad asocialaus tipo asmenyb\u0117s sutrikimas diagnozuotas 34,9 proc. asmenims. Suicidini\u0173 grasinim\u0173 aspektu, asmenyb\u0117s sutrikimai rodo ne tik reali\u0105, bet ir ne tiesiogin\u0119 (nor\u0105 atkreipti paciento \u012f save\u00a0 <\/span>d\u0117mes\u012f) suicido gr\u0117sm\u0119. Toks rei\u0161kinys yra vadinamas suicidine manipuliacija. <\/span><\/p>\n

Min\u0117tame straipsnyje teigiama, jog asmenyb\u0117s sutrikimams yra b\u016bdinga suicidin\u0117 manipuliacija – tai elgesys, kuriuo pacientas siekia ne suicidinio veiksmo, bet sulaukti norim\u0173 savo socialin\u0117s pad\u0117ties permain\u0173: i\u0161vengti teisin\u0117s atsakomyb\u0117s, skol\u0173 gr\u0105\u017einimo, pasaulini\u0173 nusikalt\u0117li\u0173 atstov\u0173 ker\u0161to.\u00a0 <\/span>Asmenyb\u0117s sutrikimams yra b\u016bdingi deriniai, kurie gali paskatinti suicidines mintis, agresyv\u0173 elges\u012f, neigiamas emocines b\u016bsenas ir padidinti simptomatik\u0105. <\/span><\/p>\n

J.Stri\u0161kait\u0117s straipsnyje primenama, kad b\u016btina atskirti asmenyb\u0117s sutrikimus nuo kit\u0173 sutrikim\u0173, nors simptom\u0173 eiga yra pana\u0161i ir jie sutampa. Kai kurie asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 simptomai gali atitikti \u012fvairi\u0173 priklausomybi\u0173, nuotaikos, paniekos sutrikim\u0173, ribinio tipo, histrioninio tipo, vengian\u010dio (anankastinio) tipo, asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 simptomus. Taigi, nustatin\u0117jant sutrikim\u0173 diagnozes, b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f psichikos lig\u0173 po\u017eymi\u0173 pana\u0161umus ir skirtumus ir atlikti psichologin\u012f \u012fvertinim\u0105. Asmenyb\u0117s sutrikimai su suicidiniu elgesiu gali pasireik\u0161ti keli i\u0161 karto. Pavyzd\u017eiui, M.\u0160ablevi\u010diaus ir M.Jasulai\u010dio straipsnio duomenimis, suicidinio elgesio rizik\u0105 didina tai, kai su asmenyb\u0117s sutrikimais dar pasirei\u0161kia ir afektini\u0173 kai kuri\u0173 nerimo sutrikim\u0173, priklausomyb\u0117 nuo psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173. Asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 kartu su gretutiniais sutrikimais pasirei\u0161kim\u0105 lemia asocial\u016bs ir pasyv\u016bs asmenyb\u0117s bruo\u017eai, ilgalaikis smurtas, ank\u0161\u010diau buv\u0119 suicidiniai bandymai, jaunas am\u017eius ir netinkamas gydymas. <\/span><\/p>\n

Apib\u016bdinus visus asmenyb\u0117s sutrikimus ir j\u0173 charakteristikas galima teigti, kad visi\u0161kai i\u0161gydan\u010dios terapijos n\u0117ra, jei \u017emogus pats nesugeb\u0117s ir nenor\u0117s \u012fveikti neigiam\u0173 emocij\u0173 ir stresini\u0173 situacij\u0173. Remiantis humanistiniu po\u017ei\u016briu, \u017emogus i\u0161 prigimties yra geras. Taikant humanistin\u012f po\u017ei\u016br\u012f, esant asmenyb\u0117s sutrikimams, galima ugdyti kritin\u012f m\u0105stym\u0105, aktualus reik\u0161mingas mokymasis, mokymasis i\u0161 patirties, b\u016btina \u012f klient\u0105 orientuota terapija. <\/span><\/p>\n

C.Rogers knygoje \u201eApie tapim\u0105 asmeniu: psichoterapeuto po\u017ei\u016bris \u012f psichoterapij\u0105\u201c apra\u0161o reik\u0161ming\u0105 mokym\u0105si, kuris yra susij\u0119s su situacijomis, suvokiamomis kaip problemin\u0117mis. Tai rei\u0161kia, kad \u017emogus su emocin\u0117mis, psichologin\u0117mis ar psichikos sveikatos problemomis, kreipdamasis \u012f terapeut\u0105, gali taip pat remtis reik\u0161mingu mokymusi. Jis padeda ai\u0161kiau suvokti problemas ir \u012fsigilinti \u012f pas\u0105mon\u0119. Vienas i\u0161 terapini\u0173 element\u0173 konsultuojant yra laisvas kliento pasirinkimas. \u0160i\u0105 id\u0117ja propaguoja tiek humanistin\u0117s, tiek egzistencin\u0117s psichologijos tyr\u0117jai. Pagal C.Rogers, \u017emogus su bazine prigimtimi tur\u0117t\u0173 b\u016bti kontroliuojamas arba ribojamas. Terapijoje t\u0105 bazin\u0119 prigimt\u012f parodo atskleid\u017eiami prie\u0161i\u0161kumo ir kiti antisocial\u016bs veiksmai. C.Rogers teigia, kad \u017emogaus pagrindinis gyvenimo d\u0117snis yra bendradarbiavimas, o ne kova. <\/span><\/p>\n

Kiekvienam asmenyb\u0117s sutrikimui taikomi vis kiti konsultavimo b\u016bdai, nustatomos skirtingos prie\u017eastys, klientai vis kitaip interpretuoja esamas situacijas, yra aktyv\u016bs arba pasyv\u016bs pokalbio metu. Pavyzd\u017eiui, priklausomo tipo asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 turin\u010diam pacientui svarbu keisti atsakomyb\u0119. J.Stri\u0161kait\u0117 pa\u017eymi, kad priklausomo tipo asmeniui terapijoje b\u016bdingos kontrperk\u0117limo reakcijos: pertekliaus fantazijos (tik\u0117jimas, kad nesvarbu, kiek pacientas gaus paramos ar pritarimo, to niekada nebus gana) ir pastovumo fantazijos (tik\u0117jimas, kad pacientas pasijus pakankamai jautriai apsaugan\u010diame terapijos lauke ir niekada nenutrauks gydymo). <\/span><\/p>\n

M.\u0160ablevi\u010diaus ir M.Jasulai\u010dio teigimu asocialioms asmenyb\u0117ms da\u017eniausiai yra rekomenduojamos savitarpio pagalbos grup\u0117s, kurias sudaro toki\u0173 pa\u010di\u0173 ar pana\u0161i\u0173 problem\u0173 turintys \u017emon\u0117s. Psichoterapeut\u0173 konsultacijos yra efektyvi humanistin\u0117 terapija, kuri\u0105 sudaro Ge\u0161talt ir \u012f klient\u0105 orientuota terapija. Anot C,Rogers, \u012f klient\u0105 orientuotas po\u017ei\u016bris rodo, jog psichoterapijos procesas yra unikalus ir dinami\u0161kas patyrimas, kuris kiekvienam individui atrodo kitoks, nes kiekvienas \u017emogus \u012f konsultacij\u0105 ateina su skirtingais i\u0161gyvenimais, skirtinga patirtimi, skirtingomis ligomis. Sunki\u0173 asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 atvejais taikomi ir psichosocialin\u0117s reabilitacijos metodai. <\/span><\/p>\n

Kaip skelbiama tinklalapyje <\/span>www.helptoheal.co.uk\/huministic-therapy<\/span><\/a>\u00a0 <\/span>humanistine terapija besidomintys psichologai mano, kad asmuo yra unikalus ir sudaro nedalom\u0105 visum\u0105, kurios harmonija ir balansas yra neatskiriami ir, kad kiekvienas asmuo turi teis\u0119 \u012f pagarb\u0105 ir savaranki\u0161kum\u0105. Asmuo psichoterapijas lanko tam. Kad priimt\u0173 teigiamus kryptingus sprendimus, rast\u0173 tinkamas strategijas problemoms i\u0161spr\u0119sti. Min\u0117tame tinklalapyje ra\u0161oma, kad humanistin\u0117 terapija gali b\u016bti naudinga didinant asmens sav\u0119s vertinim\u0105, taip pat siekiant \u012fgyti didesn\u0119 kontrol\u0119 gyvenimo situacijose. Humanistinis konsultavimas susiduria su tokiomis problemomis, kai visi\u0161kai pilnai negali i\u0161spr\u0119sti netek\u010di\u0173, savigarbos ir atkaklumo konflikt\u0173. <\/span><\/span><\/p>\n

Pagrindinis terapeuto bruo\u017eas konsultavimo metu \u2013 kongruentumas. Kaip teigia C.Rogers, tai terminas, kuriuo sujungiami i\u0161gyvenimai ir \u012fsis\u0105monimai, taip pat susiejamos ir \u012ftraukiamos patyrimo ir s\u0105mon\u0117s i\u0161rai\u0161kos.\u00a0 <\/span>Ta\u010diau klientas turi ne tik perimti terapeuto \u017eod\u017eius, bet ir pats pasinaudoti sav\u0105ja patirtimi. Pagal C.Rogers, patyrimo turiniui leid\u017eiama patekti \u012f s\u0105mon\u0119, visai nebandant j\u012f paversti sav\u0119s dalimi arba susieti su kitu s\u0105mon\u0117je esan\u010diu turiniu. Po psichoterapijos turintis sutrikim\u0173 asmuo, bendraudamas su naujais \u017emon\u0117mis, atsidurdamas naujose situacijose tampa realisti\u0161kesnis. Jis pripa\u017e\u012fsta realyb\u0119 toki\u0105, kokia ji yra. Toks \u017emogus jau gali toleruoti nevienareik\u0161mi\u0161kum\u0105. <\/span><\/p>\n

Tinklalapyje <\/span>www.helptoheal.co.uk\/huministic-therapy<\/span><\/a> teigiama, kad humanist\u0173 terapija akcentuoja individo apsisprendimo geb\u0117jimus. Terapeutai skatina klientus pripa\u017einti geb\u0117jim\u0105 priimti sprendimus patiems, kurie yra dabarties ir ateities kontekste.<\/span><\/p>\n

Pacientai terapeut\u0173 da\u017enai pra\u0161o suma\u017einti emocin\u012f diskomfort\u0105. Tod\u0117l, vienas i\u0161 psichoterapijos tiksl\u0173 yra palaikyti pozityv\u0173 kontakt\u0105, pokalb\u012f su klientu.\u00a0 <\/span>Tada klientas bus ne tik autenti\u0161kas, bet ir saugus, nes jis atmeta gynybi\u0161kum\u0105 ir rigidi\u0161kum\u0105, kuriuos kei\u010dia did\u0117jantis atvirumas. Klientas turi pasitik\u0117ti terapijos rezultatais, savaranki\u0161kai formuoti problem\u0173 sprendimus ir tobulinti socialinius \u012fg\u016bd\u017eius. Mokydamasis i\u0161 patirties ir lankydamas terapijas asmuo turi i\u0161mokti situacij\u0173 kontrol\u0117s, vengti neigiam\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 ir sav\u0119s paklausti: \u201eKoks mano gyvenimo tikslas? Ko a\u0161 siekiu? Kokia mano gyvenimo paskirtis?<\/span><\/p>\n

Apibendrinimas<\/strong>. Asmenyb\u0117s sutrikimams b\u016bdingi m\u0105stymo, elgesio ir emocij\u0173 pakitimai. M\u0105stymas gali b\u016bti i\u0161kreiptas, ne racionalus, smulkmeni\u0161kas, su nerealiomis id\u0117jomis. Elgesys \u2013 fanati\u0161kas, neadekvatus ir prie\u0161i\u0161kas. Turintys asmenyb\u0117s sutrikim\u0173 \u017emon\u0117s da\u017enai siekia d\u0117mesio, galimi konfliktai, gali pasireik\u0161ti suicidiniai m\u0117ginimai. J\u0173 emocijoms b\u016bdingas nestabilumas, da\u017enas tu\u0161tumo jausmas, siauri afektai ir greita nuotaik\u0173 kaita. Suaugusiame am\u017eiuje ir su kitais psichikos sutrikimais pasirei\u0161kia paranoidinis, \u0161izoidinis, narcisistinis, emoci\u0161kai nestabilaus tipo asmenyb\u0117s sutrikimai. Asocialaus ir priklausomo asmenyb\u0117s tipo sutrikimai gali b\u016bti nustatomai jau vaikyst\u0117je, o prie\u0161taraujan\u010dio neklusnumo sutrikimas turi neigiam\u0173 asmenybini\u0173 savybi\u0173, bet priskiriamas prie elgesio emocij\u0173 ir socialin\u0117s raidos sutrikim\u0173. \u012evairiems asmenyb\u0117s sutrikimams taikoma humanistin\u0117 terapija, akcentuojamas i klient\u0105 akcentuotas po\u017ei\u016bris. Klientas privalo pats i\u0161mokti spr\u0119sti problemas, b\u016bti autenti\u0161kas ir atviras.<\/span><\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

LITERAT\u016aRA<\/span>\u00a0<\/span><\/p>\n

    \n
  1. \n
    Rogers C., Apie tapim\u0105 asmeniu: psichoterapeuto po\u017ei\u016bris \u012f psichoterapij\u0105. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
  2. \n
    Stri\u0161kait\u0117 J., Priklausomo tipo asmenyb\u0117s sutrikimas: veiksminga nustatyto termino terapija. Nerv\u0173 ir psichikos ligos.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
  3. \n
    \u0160ablevi\u010dius M., Jasulaitis M., Savi\u017eudyb\u0117s gr\u0117sm\u0117s \u012fvertinimas ir pagalba esant asmenyb\u0117s sutrikimams. Nerv\u0173 ir psichikos ligos.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
  4. \n
    \u017dukauskien\u0117 R., Kriminalinio elgesio psichologija. Vilnius.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n
  5. \n
    www.helptoheal.co.uk\/huministic-therapy<\/span><\/a><\/div>\n<\/li>\n
  6. \n
    www.wikipedia.org<\/span><\/a><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Asmenyb\u0117s sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanaliz\u0117s, humanistin\u0117s, socialin\u0117s ir kit\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s psichologijos kryp\u010di\u0173 atstovai. Analizuodami asmenyb\u0117s sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando i\u0161skirti medikamentinius ir terapinius gydymo b\u016bdus bei pateikti i\u0161sami\u0105 \u012fvairi\u0173 sutrikim\u0173 klasifikacij\u0105. Kiekvienas asmenyb\u0117s sutrikimas turi konkre\u010di\u0173 vienod\u0173 ir skirting\u0173 t.y. b\u016bding\u0173 tik tam sutrikimui simptom\u0173 ta\u010diau, kai asmenyb\u0117s sutrikim\u0105 papildo kitas psichikos sutrikimas, […]<\/p>\n","protected":false},"author":41,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[34],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/483"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/41"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=483"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/483\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":488,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/483\/revisions\/488"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=483"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=483"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=483"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}