Pagalba sergan\u010diam yra ne\u012fmanoma (psichikos ligos nepagydomos);<\/li>\n<\/ul>\nTa\u010diau da\u017enai artimieji nesikreipia ir d\u0117l to, kad papras\u010diausiai ne\u017eino apie psichosocialin\u0117s pagalbos sau galimybes arba yra per daug susir\u016bpin\u0119, kaip pad\u0117ti sergan\u010diajam, u\u017emir\u0161dami save.<\/p>\n
\u00a0Sunkumai, kurie kyla gyvenant kartu su psichikos liga sergan\u010diu asmeniu<\/strong><\/p>\nSunkumai, kurie kyla gyvenant kartu su psichikos liga sergan\u010diu asmeniu skirstomi \u012f bendruosius ir specifinius. Bendrieji yra pana\u0161\u016bs daugeliui psichikos liga sergan\u010di\u0173 artim\u0173j\u0173, jie dar skirstomi \u012f objektyvius ir subjektyvius sunkumus. Specifiniai sunkumai priklauso nuo to, kas i\u0161 \u0161eimos nari\u0173 serga: vaikas, t\u0117vas \/ motina, sutuoktinis ir t.t.<\/p>\n
Objektyv\u016bs sunkumai<\/strong> da\u017eniausiai yra susij\u0119 su materialiniais praradimais: ma\u017e\u0117ja sergan\u010dio asmens ind\u0117lis \u012f nam\u0173 \u016bk\u012f (pavyzd\u017eiui, sergantis depresija asmuo nepadeda tvarkytis), ma\u017e\u0117ja pajamos, kyla finansin\u0117s problemos (ilgi nedarbingumai ar i\u0161 viso prarastas darbas); did\u0117ja i\u0161laidos gydymui. Ta\u010diau material\u016bs praradimai n\u0117ra svarbiausias negatyvus veiksnys veikiantis \u0161eim\u0105. <\/em>Viena pagrindini\u0173 objektyvi\u0173 problem\u0173 – besikei\u010dianti santyki\u0173 kokyb\u0117 \u0161eimoje. \u0160eimos nariam da\u017enai sunku priimti besikei\u010diant\u012f sergan\u010dio asmens elges\u012f.\u00a0Ligonio buvimas \u0161eimoje kelia pastovi\u0105 emocin\u0119 \u012ftamp\u0105.\u00a0Prarandama nema\u017ea dalis socialini\u0173 kontakt\u0173 d\u0117l neigiamo visuomen\u0117s po\u017ei\u016brio \u012f psichikos ligomis sergan\u010dius \u017emones. Pastovus stresas da\u017enai sukelia artim\u0173j\u0173 fizin\u0117s ir psichikos sveikatos pablog\u0117jim\u0105.<\/p>\nSubjektyv\u016bs sunkumai<\/strong> yra susij\u0119 su neigiamais jausmais ir po\u017ei\u016brio \u012f sergant\u012f \u0161eimos nar\u012f keitim\u0173si. Da\u017eniausiai artimieji i\u0161gyvena stiprius jausmus: kalt\u0119, stres\u0105, g\u0117d\u0105, pykt\u012f, depresij\u0105, baim\u0119, nerim\u0105, pasimetim\u0105. Artimojo psichikos liga beveik visada sukelia stipr\u0173 sielvartas ir suvokim\u0105, jog ka\u017ekas labai reik\u0161mingo yra prarasta. Kod\u0117l psichikos liga sukelia tokius stiprius neigiamus jausmus artimiesiems? Neigiami jausmai gali kilti d\u0117l klaidingas pa\u010dios ligos interpretavimo ir sergan\u010dio asmens kaltinimo d\u0117l blogos elgesio kontrol\u0117s. Artimiesiems kartais atrodo, kad sergantis asmuo tiesiog tingi, ty\u010dia blogai elgiasi ir t.t. \u0160iuo atveju atmetama pati liga. Ta\u010diau net tuomet, kai artimieji supranta, kad j\u0173 brangus \u017emogus serga, kyla daug emocini\u0173 sunkum\u0173, nes jiems da\u017eniausiai tr\u016bksta informacijos ir\u00a0\u017eini\u0173, kaip bendrauti ir pad\u0117ti sergan\u010diam \u0161eimos nariui; bijomasi neprognozuojamo sergan\u010dio asmens elgesio; vargina ne\u017einomyb\u0117 d\u0117l ateities. Kartais tiesiog fizi\u0161kai sunku i\u0161tverti artimojo b\u016bsenos pablog\u0117jimus, d\u0117l kuri\u0173 artimieji negali patenkinti savo b\u016btin\u0173 poreiki\u0173 (pvz., i\u0161simiegoti). Taip pat kei\u010diasi \u0161eimos vaidmenys (vyras tampa priklausomas ir reikalingos globos), artimiesiems kyla klausim\u0173, kaip jiems toliau gyventi savo \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105 (pvz.: Ar a\u0161 galiu leisti sau pramogauti, va\u017eiuoti ils\u0117tis?).<\/p>\nTaigi psichikos liga sukelia \u0161eimos kriz\u0119 ir reikalauja, kad visi \u0161eimos nariai i\u0161 naujo prisitaikyt\u0173 prie pasikeitusi\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173<\/span>. Ta\u010diau ne viskas yra taip blogai, tyrimai rodo, kad:<\/p>\n\n- R\u016bpinimasis ir sunkum\u0173 \u012fveikimas gali stiprinti glob\u0117j\u0173 vidin\u0119 stipryb\u0119 ir atsparum\u0105 sunkumams;<\/li>\n
- Gali pad\u0117ti sutvirtinti \u0161eimos ry\u0161ius;<\/li>\n
- Didina supratingum\u0105 ir tolerancij\u0105 kit\u0173 \u017emoni\u0173 at\u017evilgiu;<\/li>\n
- Skatina asmenyb\u0117s augim\u0105, nauj\u0173 vertybi\u0173 atradim\u0105, didina gyvenimo prasm\u0117s jausm\u0105; (Chen ir Greenberg, 2004)<\/em><\/li>\n<\/ul>\n
Taigi psichikos liga gali b\u016bti \u0161eimos tragedija, ta\u010diau taip pat si\u016blo galimybes augti emoci\u0161kai ir dvasi\u0161kai.<\/p>\n
T\u0117v\u0173, kuri\u0173 vaikai serga psichikos liga, patiriami sunkumai<\/strong><\/p>\nT\u0117vai da\u017eniausiai ypa\u010d jautriai reaguoja \u012f vaiko lig\u0105. Suprasti t\u0117v\u0173 jausmus svarbu, nes artim\u0173j\u0173 patiriami neigiami jausmai ir noras j\u0173 i\u0161vengti da\u017enai yra ta prie\u017eastis, d\u0117l ko artimuosius sunku \u012ftraukti \u012f gydym\u0105 ar pagalbos grupes. T\u0117v\u0173 da\u017eniausiai patiriami neigiami jausmai yra:<\/p>\n
\n- Kalt\u0117, kad vaikas susirgo, jausmas, kad jie yra blogi t\u0117vai;<\/li>\n
- Sielvartas ir nusivylimas, kad vaikas nepateisina t\u0117v\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173. Tai gali kelti ambivalenti\u0161kus jausmus – pykt\u012f, nusivylim\u0105, paniek\u0105, nuvertinim\u0105, nerim\u0105, perd\u0117t\u0105 glob\u0105;<\/li>\n
- Bej\u0117gi\u0161kumo jausmas, ypa\u010d kai vaiko b\u016bkl\u0117 sunki, reikalinga stacionarinis gydymas ir institucin\u0117 globa;<\/li>\n
- Silpstanti t\u0117v\u0173 fizin\u0117 sveikata ar psichologiniai i\u0161tekliai skatina pasyvum\u0105, atsitraukim\u0105, nor\u0105 i\u0161 viso atsiriboti nuo sergan\u010dio vaiko;<\/li>\n<\/ul>\n
Ypa\u010d nepalankioje situacijoje yra mamos. Mamos patiria \u017eymiai didesn\u012f visuomen\u0117s spaudim\u0105, d\u0117l vaiko ligos grei\u010diau praranda socialinius ry\u0161ius nei t\u0117vai. Mamos da\u017eniausiai daugiau laiko skiria vaiko prie\u017ei\u016brai, d\u0117l to patiria daugiau neigiam\u0173 emocij\u0173 ir \u012ftak\u0173. Moterys b\u016bdamos fizi\u0161kai silpnesn\u0117s, da\u017enai jau\u010diasi nesaugios, jei sergan\u010diam vaikui b\u016bdingas agresyvumas ar \u012ft\u016b\u017eis.<\/p>\n
Vaik\u0173 patiriami sunkumai gyvenant su psichikos liga sergan\u010diais t\u0117vais<\/strong><\/p>\nPastoviai patiriamas stresas gali neigiamai paveikti vaiko emocin\u012f ir socialin\u012f vystym\u0105si, da\u017enai daro \u012ftak\u0105 vaiko kontaktams su bendraam\u017eiais ir mokymosi rezultatams. Vaik\u0173 raid\u0105 trikdo tai, kad vaikas per anksti priverstas tapti suaugusiuoju – globoti sergant\u012f t\u0117v\u0105, jaunesnius brolius ar seseris, tvarkyti buit\u012f. Tai skatina vaik\u0105 atsisakyti savo veiklos ir poreiki\u0173, pavyzd\u017eiui pom\u0117gi\u0173, mokyklos, laisvalaikio. Greta \u0161i\u0173 objektyvi\u0173 sunkum\u0173 i\u0161gyvenama emocin\u0117 \u012ftampa, kuri\u0105 kelia baim\u0117 susirgti pa\u010diam, baim\u0117 tapatintis su sergan\u010diu t\u0117vu, kas gali daryti neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 vaiko asmenyb\u0117s brendimui. Vaikai ypa\u010d yra pa\u017eeid\u017eiami atst\u016bmimo ir stigmos, gali susilaukti bendraam\u017ei\u0173 paty\u010di\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau yra duomen\u0173, kad daugelis vaik\u0173 paj\u0117gt\u0173 susidoroti su neigiama psichikos ligos \u012ftaka, jei jaust\u0173 didesn\u012f socialin\u012f palaikym\u0105; daugiau \u017einot\u0173 apie pa\u010di\u0105 lig\u0105; gal\u0117t\u0173 atviriau kalb\u0117tis apie savo i\u0161gyvenimus su bendraam\u017eiais ir tur\u0117t\u0173 su kuo pasidalinti objektyvia globos na\u0161ta. Taigi vaikui galima pad\u0117ti, jei tik jo sunkumai ne bus ignoruojami.<\/p>\n
Sutuoktini\u0173 patiriami sunkumai<\/strong><\/p>\nBe jau aptart\u0173 objektyvi\u0173 ir subjektyvi\u0173 sunkum\u0173, psichikos liga sergan\u010di\u0173j\u0173 sutuoktiniai susiduria su tam tikrom visuomen\u0117s nuostatomis gyvenimo su sergan\u010diu \u017emogumi at\u017evilgiu. Jei t\u0117vai ar vaikai yra susieti su sergan\u010diuoju nei\u0161vengiamu ry\u0161iu, tai santuokinis ry\u0161is tokios nei\u0161vengiamyb\u0117s neturi. Tod\u0117l sutuoktiniui da\u017enai kyla dilema, likti ar pasitraukti. \u0160i\u0105 vidin\u0119 kov\u0105 lydi stipr\u016bs prie\u0161taringi jausmai:<\/p>\n
\n- Nusivylimas, gyvenimo plan\u0173 \u017elugimo jausmas;<\/li>\n
- Pyktis ligoniui, jo artimiesiems, likimui, noras, kad tai niekada neb\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119;<\/li>\n
- Ambivalencija, nes daugeliu atveju su ligoniu sieja teigiami prisiminimai, jausmai, vaikai;<\/li>\n
- Patiriamas pa\u017eeminimas ir visuomen\u0117s atst\u016bmimas, kurio artimasis jau\u010diasi nenusipeln\u0119s;<\/li>\n
- Kalt\u0117 palikti sergant\u012f \u017emog\u0173;<\/li>\n<\/ul>\n
Slepiami \u0161ie jausmai gali bloginti santykius tarp \u0161eimos nari\u0173, didinti atsiribojim\u0105;<\/p>\n
\u0160eim\u0173, kuriose gyvena psichikos liga sergantis asmuo, tipai (Leggatt, 2000).<\/strong><\/p>\n\u0160eimos skirtingai reaguoja \u012f psichikos lig\u0105. Pagal reagavimo b\u016bdus \u0161eimas galima suskirstyti \u012f tam tikrus tipus. \u017dinant \u0161eimos tip\u0105 galima lengviau numatyti, kokius sunkumus \u0161i \u0161eima patirs bei numatyti galimas pagalbos kryptis.<\/p>\n
\n- Ie\u0161kantys pagalbos <\/span><\/em>– tai \u0161eimos, kurios aktyviai domisi savo \u0161eimos nario sveikatos b\u016bkle, siekia suprasti ligos prie\u017eastis, gydymo alternatyvas, aktyviai dalyvauti gydymo procese. Problemos, kurias patiria tokia \u0161eima – neadekvatus sergan\u010dio asmens sav\u0119s suvokimas, nenoras bendradarbiauti; konfidencialumas teikiant sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas, d\u0117l kurio patys gydytojai negali pakankamai su \u0161eima bendradarbiauti. \u0160ios problemos sukelia bej\u0117gi\u0161kumo jausm\u0105, tod\u0117l labai svarbu palaikyti tokios \u0161eimos narius ir j\u0173 iniciatyvum\u0105.<\/li>\n
- Glob\u0117jai<\/span><\/em> – tokie \u0161eimos nariai emocionaliai \u012fsitraukia \u012f ligonio gyvenim\u0105, r\u016bpinasi jo dienos re\u017eimu, vaistais, perima atsakomyb\u0119 u\u017e daugel\u012f sergan\u010dio asmens gyvenimo sri\u010di\u0173. Problemos – perd\u0117ta globa ma\u017eina paties sergan\u010dio asmens savaranki\u0161kum\u0105 bei motyvacij\u0105 ka\u017eko siekti. Hipergloba da\u017enai gali gilinti konfliktus tarp \u0161eimos nari\u0173, didina sergan\u010dio asmens nor\u0105 protestuoti, mai\u0161tauti. Nesidalindami atsakomybe \u0161ios \u0161eimos nariai patys greitai pervargsta ir i\u0161senka. Dirbant su tokia \u0161eima labai svarbu akcentuoti sergan\u010diojo stiprybes, galimybes. Pad\u0117ti jiems dalintis atsakomybe ir deleguoti \u012fgaliojimus.<\/li>\n
- Saugi grup\u0117 <\/span><\/em>– \u0161eimos nariai \u0161eim\u0105 suprant\u0105 kaip vienintel\u0119 saugi\u0105 terp\u0119, kurioje psichikos liga sergantis asmuo gali funkcionuoti. Problemos susijusios su tokia \u0161eimos pozicija – ribojami ir neskatinami paties sergan\u010dio asmens socialiniai kontaktai. Taip pat ne visada atitinka \u0161eimos nari\u0173 ir sergan\u010dio asmens poreikiai ir interesai, supratimas, kas yra svarbu. Kaip ir globojan\u010dios \u0161eimos atveju, toki\u0105 \u0161eim\u0105 reikia skatinti daugiau pasitik\u0117ti sergan\u010diu \u017emogumi.<\/li>\n
- Nam\u0173 \u016bkio pri\u017ei\u016br\u0117tojai <\/span><\/em>– tai \u0161eimos, kuriose emociniai ry\u0161iai yra prakti\u0161kai nutr\u016bk\u0119; \u0161eimos nariai privalomai pri\u017ei\u016bri psichikos liga sergant\u012f asmen\u012f, r\u016bpinasi jo buitimi. Dar blogesnis tipas konflikti\u0161ka \u0161eima <\/span><\/em>(Solomon ir kt., 2005)- tai \u0161eimos, kuriose ligoniui u\u017e netinkam\u0105 elges\u012f ker\u0161ijama, priekai\u0161taujama, ty\u010diojamasi. Problemos, kurios kyla tokiose \u0161eimose – gilesnio \u012fsitaukimo \u012f ligonio gyvenim\u0105 vengimas sukelia artim\u0173j\u0173 emocin\u012f ir fizin\u012f i\u0161sekim\u0105, skatina kauptis neigiamas emocijas. Neigiamos emocijos \u0161eimoje skatina lig\u0173 atkry\u010dius, blogina eig\u0105, kas sukelia dar didesnius konfliktus. Tokioje \u0161eimoje sergantis asmuo jau\u010diasi vieni\u0161as. Pasiekti, kad tokios \u0161eimos bendradarbiaut\u0173 yra sud\u0117tinga. \u010cia reikia \u0161eimos \u0161vietimo, kartais \u0161eimos terapijos, o kartais naudingesnis yra ligonio atskyrimas nuo \u0161eimos.<\/li>\n<\/ul>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 stebint \u0161eimas, kurios s\u0117kmingai “tvarkosi” su psichikos liga, buvo pabandyta i\u0161skirti kelis esminius toki\u0173 \u0161eim\u0173 po\u017eymius. Tokios \u0161eimos priima psichikos lig\u0105 ir jos i\u0161 kylan\u010dius sunkumus kaip nei\u0161vengiam\u0105 realyb\u0119, o nestengia j\u0105 paneigti ar nuo jos pab\u0117gti. Tokios \u0161eimos kelia realistinius reikalavimus psichikos liga sergan\u010diam asmeniui ir sau. S\u0117kmingos \u0161eimos turi daug pozityvi\u0173j\u0173 psichikos sveikatos i\u0161tekli\u0173 – i\u0161saugo optimizm\u0105, vilt\u012f ir humor\u0105. O taip pat ger\u0105 socialin\u012f palaikym\u0105, i\u0161saugo pakankam\u0105 socialinio palaikymo rat\u0105.<\/p>\n
Pagalbos \u0161eimai principai<\/strong><\/p>\nPagalba \u0161eimai turi b\u016bti kompleksi\u0161ka ir apimti pagalb\u0105 ligoniui, \u0161eimos edukacij\u0105, krizi\u0173 \u012fveikimo mokym\u0105, kasdienini\u0173 gyvenimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, gyvenant su ligoniu mokym\u0105, socialin\u0119 pagalb\u0105 ir t.t. Trumpai aptarsiu kiekvien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 aspekt\u0173.<\/p>\n
D\u0117mesys sergan\u010diam asmeniui. <\/strong>Ger\u0117janti ar stabili sergan\u010dio asmens b\u016bsena padeda subalansuoti \u0161eimos santykius, tod\u0117l svarbu siekti, kad ligonio b\u016bkl\u0117 b\u016bti stabili. Paties sergan\u010diojo iniciatyvumas, atvirumas, noras gerinti kontakt\u0105, geb\u0117jimas priimti savo lig\u0105 ir gyventi su tam tikru ne\u017einomyb\u0117s lygiu gali pad\u0117ti \u0161eimai lengviau priimti lig\u0105 ir \u012fsitraukti \u012f pagalb\u0105.<\/p>\n\u0160eimos nari\u0173 mokymas ir \u012ftraukimas \u012f gydym\u0105. <\/strong>\u0160eimos nari\u0173 mokymas turi u\u017etikrinti, kad \u0161eimos nariai gaut\u0173 kuo daugiau informacijos apie artimojo lig\u0105, jos prie\u017eastis, eig\u0105, gydymo metodus. Esminiai dalykai, k\u0105 artimieji turi \u017einoti ir tikrai suprasti yra:<\/p>\n\n- Informacija apie lig\u0105, jos kilm\u0119, eig\u0105, pasekmes. <\/span><\/strong>Tikslas – pad\u0117ti artimiesiems kaip galima daugiau su\u017einoti apie lig\u0105, o tai gali pad\u0117ti \u012fveikti neigiamas emocijas ir skatinti aktyvum\u0105.\n
\n- Svarbu akcentuoti biologines ligos prie\u017eastis, nes tai padeda suma\u017einti kalt\u0117s jausmus;<\/li>\n
- Teikti informacij\u0105 apie simptomus, kad artimojo elgesys neb\u016bt\u0173 interpretuojamas kaip tinginyst\u0117, apsimetin\u0117jimas;<\/li>\n
- Ilgalaikio gydymo ir kantryb\u0117s siekiant gydymo rezultat\u0173 aptarimas;<\/li>\n
- Akcentuoti, k\u0105 sergantis asmuo gali, o ko ne, kad b\u016bt\u0173 keliami real\u016bs l\u016bkes\u010diai;<\/li>\n
- Informuoti, kuo \u0161eimos nariai gali b\u016bti naudingi;<\/li>\n
- Suteikti galimyb\u0117 klausti, kad \u0161eimos nariai gal\u0117t\u0173 i\u0161reik\u0161ti savo abejones, nerim\u0105, neai\u0161kum\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- Informacija apie medikamentus ir gydymo alternatyvas.<\/span><\/strong> <\/em><\/strong>Tikslas – u\u017esitikrinti ger\u0105 komunikacij\u0105 apie medikament\u0173 poveik\u012f ir vartojim\u0105, bei papildom\u0105 palaikym\u0105 u\u017etikrinant gydymo nurodym\u0173 laikym\u0105si.\n
\n- Reikia aptarti \u0161alutinius vaist\u0173 poveikius;<\/li>\n
- B\u016btinyb\u0119 vartoti vaistus reguliariai;<\/li>\n
- Keli\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105 vienu metu;<\/li>\n
- Alkoholio ar narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojim\u0105 kartu su psichotropiniais vaistais;<\/li>\n
- Gydymo atsako sekim\u0105;<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- Informacija apie ligos atkry\u010dio po\u017eymius ir b\u016btinyb\u0119 gydym\u0105 prad\u0117ti ar koreguoti kuo anks\u010diau.<\/span><\/strong> <\/em><\/strong>Tikslas – u\u017etikrinti, kad pablog\u0117jimo metu gydymas b\u016bt\u0173 prad\u0117tas kaip galima anks\u010diau.\n
\n- Aptarti simptomus, kurie rodo, kad b\u016bsena blog\u0117ja. Da\u017enai pablog\u0117jimas b\u016bna pana\u0161us \u012f prie\u0161 tai buvus\u012f ligos epizod\u0105;<\/li>\n
- Da\u017eniausi \u0161izofrenijos atkry\u010dio prana\u0161ai: sutrik\u0119s miegas, did\u0117jant socialin\u0117 izoliacija, did\u0117jantis \u012ftarumas, ma\u017e\u0117jantis r\u016bpinimasis savimi, dirglumas ar agresija, suvelta nenuosekli kalba, “dingimai” ir kt.<\/li>\n
- Jei pastebimi bet kurie i\u0161 atkry\u010dio po\u017eymi\u0173, reikia kaip galima grei\u010diau susisiekti su gydytoju.<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- Informacija, kaip reaguoti krizini\u0173 situacij\u0173 metu. <\/span><\/strong>Tikslas – greitas sergan\u010dio asmens patekimas pas specialist\u0105 ir neigiam\u0173 pasekmi\u0173 i\u0161vengimas.\n
\n- Gydytojo ir pagalbos tarnyb\u0173 telefonai;<\/li>\n
- Artimiausia ligonin\u0117;<\/li>\n
- Artim\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105ra\u0161as, kurie gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti kriz\u0117s atveju;<\/li>\n
- Elgesio instrukcijos \u016bmaus psichoz\u0117s epizodo metu;<\/li>\n
- Patarimai, kaip artim\u0105j\u012f \u012fkalb\u0117ti kreiptis \u012f gydytoj\u0105: leisti pasirinkti laik\u0105, kad lyd\u0117t\u0173 asmuo, kuriuo labiausiai pasitiki, kreiptis \u012f gydytoj\u0105, kuriuo labiausiai pasitiki;<\/li>\n
- Akcentuoti specifinius simptomus, kurie santykinai neutral\u016bs, ta\u010diau reikalauja gydymo (pvz.: miego sutrikimai).<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<\/ul>\n
Patarim\u0173, kaip reaguoti krizi\u0173 metu yra gausu internete. Pavyzd\u017eiui,\u00a0 10 patarim\u0173 susid\u016brus su \u0161izofrenijos krize (World Fellowship for Schizophrenia and Allied Disorders)<\/em><\/p>\n\n- Nesigin\u010dyti ir nebandyti \u012frodin\u0117ti, kad artimojo baim\u0117s ar \u012fsitikinimai psichoz\u0117s metu yra klaidingi;<\/li>\n
- Atsiminti, kad pats psichoz\u0117s i\u0161tiktas asmuo da\u017enai yra i\u0161sigand\u0119s savo patyrimo ir kontrol\u0117s praradimo;<\/li>\n
- Nerodyti savo susierzinimo ir pyk\u010dio;<\/li>\n
- Ne\u0161aukti;<\/li>\n
- Nenaudoti sarkazmo;<\/li>\n
- Pa\u0161alinti visus \u012fmanomus dirgiklius (i\u0161jungti TV, muzik\u0105, ry\u0161k\u0173 ap\u0161vietim\u0105, u\u017edaryti langus ir t.t.);<\/li>\n
- Pasistengti, kad neb\u016bt\u0173 pa\u0161alini\u0173 \u017emoni\u0173;<\/li>\n
- Vengti tiesioginio aki\u0173 kontakto;<\/li>\n
- Vengti lietimo;<\/li>\n
- Atsis\u0117sti ir papra\u0161yti atsis\u0117sti artim\u0105j\u012f;<\/li>\n<\/ol>\n
Socialin\u0117 pagalba \u0161eimai. <\/strong>Tikslas – objektyvios ligos na\u0161tos palengvinimas. Labai svarbu bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nes jie gali sutiekti:<\/p>\n\n- Informacijos apie galim\u0105 finansin\u0119 param\u0105, socialines paslaugas, nevyriausybines organizacijas;<\/li>\n
- Socialin\u0117 pagalba tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreipta ne tik \u012f tiesiogiai su lig\u0105 susijusias problemas, \u012fjungiama mokykla, bendruomen\u0117;<\/li>\n
- Informacija apie institucin\u0117s globos galimybes, dokument\u0173 tvarkymas, jei sergan\u010dio asmens globa namuose per sud\u0117tinga ar kelia gr\u0117sm\u0119 kitiems \u0161eimos nariams.<\/li>\n<\/ul>\n
Psichologin\u0117 pagalba \u0161eimai. <\/strong>Tikslas – pirmos emocin\u0117s reakcijos \u012f lig\u0105 ir neigimo \u012fveikimas. Psichikos liga sukelia kriz\u0119 \u0161eimoje, tod\u0117l pirma reikia pad\u0117ti j\u0105 i\u0161gyventi ir priimti:<\/p>\n\n- Ma\u017einti nor\u0105 neigti problem\u0105 ar nuo jos atsiriboti;<\/li>\n
- Suteikti galimyb\u0119 i\u0161reik\u0161ti savo jausmus, abejones, nerim\u0105, kalt\u0119;<\/li>\n
- Suteikti emocin\u012f palaikym\u0105;<\/li>\n
- Skatinti vilt\u012f ir konstruktyv\u0173 m\u0105stym\u0105;<\/li>\n<\/ul>\n
Daugel\u012f neigiam\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 gali pad\u0117ti \u012fveikti savitarpio pagalbos grup\u0117s – b\u016bt\u0173 idealu, jei tokios grup\u0117s veikt\u0173 prie vis\u0173 psichikos sveikatos prie\u017ei\u016bros centr\u0173. Jei ne\u012fmanoma tiesiogiai dalyvauti savitarpo pagalbos grupi\u0173 veikloje, galima paskatinti bent dalyvavim\u0105 forumuose. Pavyzd\u017eiui, psichikos liga sergan\u010di\u0173j\u0173 artim\u0173j\u0173 forumas www.protnamis.lt<\/a><\/p>\nPagalba planuojant kasdien\u012f gyvenim\u0105 su psichikos liga sergan\u010diu asmeniu. <\/strong>Tikslas – ligos atkry\u010di\u0173 prevencija, gyvenimo kokyb\u0117s ir socialin\u0117s integracijos didinimas. Planuojant gyvenim\u0105 su psichikos liga sergan\u010diu asmeniu, svarbu apsvarstyti kelias gyvenimo sritis:<\/p>\n\n- Strukt\u016bruotos ir saugios \u0161eimos aplinkos k\u016brimas;<\/span>\n
\n- Stabilumo akcentavimas;<\/li>\n
- Geros emocin\u0117s atmosferos \u0161eimoje svarba;<\/li>\n
- Bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir konflikt\u0173 sprendimo mokymas;<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- Mokymas prisiimti tinkam\u0105 atsakomyb\u0117s laipsn\u012f u\u017e sergan\u010dio \u0161eimos nario sveikatos b\u016bkl\u0119 ar jos blog\u0117jim\u0105;<\/span>\n
\n- Pad\u0117ti sergan\u010diam \u0161eimos nariui kelti realistinius tikslus ir j\u0173 siekti;<\/li>\n
- B\u016btinyb\u0117 skatinti sergan\u010dio asmens savaranki\u0161kum\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105 savimi;<\/li>\n
- Pasteb\u0117ti ir pasid\u017eiaugti kiekvienu teigiamu poky\u010diu;<\/li>\n
- Nepal\u016b\u017eti, jei nepaisant vis\u0173 pastang\u0173 artimojo b\u016bkl\u0117 pablog\u0117ja;<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- Socialini\u0173 kontakt\u0173 k\u016brimas;<\/span>\n
\n- Artimojo liga n\u0117ra prie\u017eastis atsiriboti;<\/li>\n
- Svarbu tur\u0117ti bent vien\u0105 artim\u0105 \u017emog\u0173, su kuriuo galima atvirai pasikalb\u0117ti, kuris gal\u0117t\u0173 suteikti palaikym\u0105;<\/li>\n
- Artim\u0173j\u0173 socialinio aktyvumo skatinimas;<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- Priklausomyb\u0117s nuo sergan\u010dio asmens ma\u017einimas;<\/span>\n
\n- B\u016btinyb\u0117 skirti laiko sau;<\/li>\n
- Ie\u0161kojimas b\u016bd\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 i\u0161likti pozityviam;<\/li>\n
- Perdegimo sindromo prevencija;<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- D\u0117mesys artim\u0173j\u0173 fizinei sveikatai;<\/span>\n
\n- Miego kokyb\u0117;<\/li>\n
- Fizinis aktyvumas;<\/li>\n
- Mityba;<\/li>\n
- Bendra sveikatos b\u016bkl\u0117;<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n
- Streso \u012fveikos strategij\u0173 mokymas;<\/span>\n
\n- Relaksacijos ir atsipalaidavimo technik\u0173 mokymas;<\/li>\n
- Pagalba sau pa\u010diam keliant realistinius tikslus, pagalba priimant savo ribotum\u0105;<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<\/ul>\n
Nepaisant to, kokie strukt\u016bruoti \u0161iame straipsnyje sura\u0161yti patarimai, realiai pad\u0117ti artimiesiems yra labai sunku. Patys gydytojai ir psichologai da\u017enai vengia bendrauti su artimaisiais, nes tai papildomas streso \u0161altinis – mes ir taip patiriame pakankamai \u012ftampos bendraudami su ligoniais, o \u010dia dar vienas kelias pajusti savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105 ir ribotum\u0105. Bendravimas su artimaisiais da\u017enai \u201ebado akis” gydymo neefektyvumu, ry\u0161kiais \u0161alutiniais poveikiais ar tuo, kad nepaisant tavo pastang\u0173, rezultat\u0173 reikia laukti taip ilgai. Kita vertus, artimieji yra\u00a0 geriausi m\u016bs\u0173 s\u0105jungininkai norint pad\u0117ti sunkiomis psichikos ligomis sergantiesm \u017emon\u0117ms. Tod\u0117l u\u017ebaigti \u0161\u012f ra\u0161in\u012f norisi Emmy Van Deurzen \u017eod\u017eiais, linkin\u010diais dr\u0105sos, tiek artimiesiems, tiek psichologams:\u00a0<\/p>\n
Kai mes tampame pasireng\u0119 i\u0161\u0161\u016bkiams, kriz\u0117ms ir vargams, tik tuomet mes iki galo atsiveriame patyrimui ir realybei. Kaip neb\u016bt\u0173 keista, b\u016btent tuomet, nepaisant vis\u0173 stres\u0173, nerimo ir r\u016bpes\u010di\u0173, staiga atsiveria gyvenimo pilnatv\u0117 ir mes kaip niekad ai\u0161kiai pajuntame, kad gyventi yra verta… <\/em>(Emmy van Deurzen, 2002)<\/em><\/p><\/blockquote>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Psichikos ligos veikia ne vien pat\u012f sergant\u012f asmen\u012f, bet taip pat su juo gyvenan\u010dius artimuosius, draugus, glob\u0117jus. Tod\u0117l svarbu \u012f psichikos sutrikimus \u017evelgti ne vien i\u0161 sergan\u010diojo, bet taip pat i\u0161 artim\u0173j\u0173 pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergan\u010diam asmeniui ir jo \u0161eimai. Apie \u0161eim\u0105 svarbu kalb\u0117ti d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173:<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[36],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/486"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=486"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/486\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":487,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/486\/revisions\/487"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=486"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=486"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=486"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}