{"id":497,"date":"2008-11-11T07:59:40","date_gmt":"2008-11-11T14:59:40","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=497"},"modified":"2008-11-12T00:14:27","modified_gmt":"2008-11-12T07:14:27","slug":"sizofrenija-humanizmas-egzistencializmas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/11\/sizofrenija-humanizmas-egzistencializmas\/","title":{"rendered":"\u0160izofrenija. Humanizmas- egzistencializmas"},"content":{"rendered":"

Humanistinis po\u017ei\u016bris \u012f lig\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

Humanistai teigia, kad sveikata n\u0117ra b\u016bkl\u0117, o procesas nukreiptas \u012f saviaktualizacij\u0105 ir atitinkantis norus, tro\u0161kimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autenti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105,\u00a0 <\/span>sergantis asmuo yra negatyvus, i\u0161kreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ry\u0161iai sutr\u016bkin\u0117j\u0119. Pagal humanistus \u017emogus gali s\u0105moningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir \u012fgyja patyrim\u0105 apie sveikat\u0105 ir lig\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Maslow psichopatologija tai visokios nepavykusios pastangos aktualizuoti save. Normalus ar vidutini\u0161kai normalus asmuo yra toks pat psichi\u0161kai nesveikas tik skiriasi susirgimo stiprumas. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Carl Rogers, i\u0161gyvenimus, kurie yra harmoningi su A\u0161 koncepcija \u017emogus priima ir suvokia, o tuos, kurie yra konflikte su A\u0161 koncepcija ir tuo pa\u010diu jai pavojingi i\u0161stumia i\u0161 s\u0105mon\u0117s. Kai neatitikimai tarp i\u0161gyvenim\u0173 ir A\u0161 koncepcijos labai dideli, tai i\u0161st\u016bmimas gali b\u016bti neefektyvus, i\u0161gyvenimai \u012fsis\u0105moninami ir A\u0161 koncepcija sugri\u016bna. Tai Carl Rogers vadino psichoze.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Egzistencinis po\u017ei\u016bris \u012f lig\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

Egzistencialistai tiki, kad \u017emogus gali pats nuspr\u0119sti kaip nori nugyventi savo gyvenim\u0105, taigi tam tikru mastu patys renkasi sveikat\u0105 ar lig\u0105. Gydytojo darbas yra ne \u201cgydyti\u201d, bet pad\u0117ti pacientui siekti visaver\u010dio gyvenimo ir i\u0161samesn\u0117s savivokos. Pavyzd\u017eiui pagal Laing \u0161izofrenija yra ne kiek sutrikimas, kiek asmens pasirinktas b\u016bdas susidoroti su nepakeliama situacija. Kai kurie \u017emon\u0117s susid\u016br\u0119 su stipriu asmeniniu stresu ar aplinkos sukelta \u012ftampa nesugeba reaguoti pagal visuomen\u0117s normas ir u\u017esisklend\u017eia nuo i\u0161or\u0117s savo vidiniame pasaulyje. Taigi Laing \u012f \u0161izofrenij\u0105 \u017ei\u016bri ne kaip \u012f psichin\u0119 lig\u0105, bet kaip \u012f padidint\u0105 \u017emogaus jautrum\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Boss M. \u0161izofrenija sergantys asmenys atranda tam tikr\u0105, daugumai \u017emoni\u0173 neprieinam\u0105, b\u016bties matmen\u012f, ta\u010diau jie nesugeba i\u0161reik\u0161ti tos patirties ir tod\u0117l yra laikomi ligoniais.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Liudwig Binswanger teigia, kad\u00a0 <\/span>liga- tai b\u016bsena, kai \u017emogus atsisako atsakomyb\u0117s u\u017e savo ateit\u012f. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Atsisakymas matyti savo realyb\u0119, save kitok\u012f nei esi i\u0161 tikro- autenti\u0161kumo atsisakymas, pab\u0117gimas \u012f idealizuot\u0105 pasaul\u012f. \u017dmogus nebenori pats tvarkyti savo pasaul\u012f, atsakomyb\u0119 u\u017e j\u012f priskiria kitiems ir taip praranda savaj\u012f A\u0161.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagrindin\u0117 egzistencializmo koncepcija yra asmens egzistencijos t.y. jo vidinio pasaulio pasikeitimas, o \u0161izofrenija- tai ypatinga asmens egzistavimo forma.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Humanistin\u0117- egzistencin\u0117 terapija.<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

Humanistai ir egzistencialistai i\u0161 esm\u0117s pasisak\u0117 u\u017e tai, kad gydymas neb\u016bt\u0173 mechaninis ir pasyvus. \u017dmogus pats turi dalyvauti gydymo procese ir terapijos metu rasti sprendimus susijusius su egzistencin\u0117mis problemomis. Glover nuomone vien tik vaistai negali pad\u0117ti \u0161izofrenija sergantiems asmenims, o gali sukelti ir \u0161alutin\u012f poveik\u012f, bei pa\u010dio \u017emogaus pasyvum\u0105. Pa\u0161alinti ligos simptomus yra medicinos tikslas, o humanisto tikslas atkurti autonomij\u0105 (savaranki\u0161kum\u0105, sav\u0119s valdym\u0105) bei sav\u0119s \u012fsis\u0105moninim\u0105. Humanistin\u0117je psichiatrijoje pabr\u0117\u017eiama empati\u0161kas \u017emoni\u0173 supratimas, \u017emogaus vert\u0117s ir \u017emogaus gero gyvenimo koncepcija.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Egzistencin\u0117 humanistin\u0117 terapija nesiremia jokiomis asmenyb\u0117s teorijomis, o pa\u010dia \u017emogaus samprata. Nagrin\u0117jamas \u017emogaus gyvenimas bei jo santykis su aplinkiniu pasauliu. \u010cia orientuojamasi \u012f svarbiausius gyvenamojo pasaulio matmenis, kurie pagal egzistencializm\u0105 yra 4. Tai fizinis, socialinis, psichologinis bei dvasinis. Taip pat terapijoje tiriamas \u017emogaus individualus santykis su \u012fvairiais dalykais, kurie veikia gyvenim\u0105 nepriklausomai nuo m\u016bs\u0173 valios. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Taigi humanistin\u0117 egzistencin\u0117 terapija nesiekia ko nors pa\u0161alinti, pad\u0117ti atsikratyti, pakeisti k\u0105 nors kliento vidiniame pasaulyje ir gyvenime. Pagrindinis tikslas pirmiausia pamatyti kas yra tame kliento vidiniame pasaulyje ir gyvenime bei pad\u0117ti geriau jame susivokti, ai\u0161kiau pamatyti gyvenimo teikiamas galimybes ir t\u0173 galimybi\u0173 ribas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span>Literat\u016bra: <\/span><\/span><\/p>\n

    \n
  1. Glover J.,<\/span> <\/em>\u201eTowards Humanism in Psychiatry\u201c, Princeton University February 12\u201314, 2003<\/span><\/span><\/li>\n
  2. Maslow A.H., \u201eMotyvacija ir asmenyb\u0117\u201c. Vilnius, 2006<\/span><\/li>\n
  3. Laurinaitis A., Mila\u0161i\u016bnas R., \u201ePsichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiesiems.\u201c, Vilnius 2008<\/span><\/span><\/li>\n
  4. Perminas, A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: Teorij\u0173 s\u0105vadas\u201d, VDU leidykla, Kaunas, 2004;<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Humanistinis po\u017ei\u016bris \u012f lig\u0105. Humanistai teigia, kad sveikata n\u0117ra b\u016bkl\u0117, o procesas nukreiptas \u012f saviaktualizacij\u0105 ir atitinkantis norus, tro\u0161kimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autenti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105,\u00a0 sergantis asmuo yra negatyvus, i\u0161kreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ry\u0161iai sutr\u016bkin\u0117j\u0119. Pagal humanistus \u017emogus gali s\u0105moningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir \u012fgyja patyrim\u0105 apie […]<\/p>\n","protected":false},"author":65,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[35],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/497"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/65"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=497"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/497\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":502,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/497\/revisions\/502"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=497"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=497"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=497"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}