Daugeliui jaun\u0173 \u017emoni\u0173 senatv\u0117 yra susijusi su tam tikromis baim\u0117mis (pavyzd\u017eiui, tapsiu kretantis ir nusi\u0161nekantis). Kiek \u0161ios baim\u0117s yra pagr\u012fstos? Senatv\u0117 i\u0161 ties\u0173 yra susijusi su fiziologiniais poky\u010diais, kuriuos taip pat gali lyd\u0117ti emociniai ir kognityviniai poky\u010diai. Ta\u010diau senatv\u0119 lydintys poky\u010diai jaun\u0173 \u017emoni\u0173 da\u017enai yra pervertinami. Grei\u010diausiai b\u016btent d\u0117l vidinio \u017emoni\u0173 nesaugumo, seni \u017emon\u0117s da\u017enai yra negerbiami ir ignoruojami. Daugelis sen\u0173 \u017emoni\u0173 problem\u0173 ir patyrimo yra tiesiog “nura\u0161oma” senam am\u017eiui. Toks apibendrinimas n\u0117ra teisingas, nes seni \u017emon\u0117s i\u0161 kit\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 kaip tik ir i\u0161siskiria savo individualumu, kur\u012f lemia labai skirtinga gyvenimi\u0161ka patirtis. Pavyzd\u017eiui, k\u016bdikis didele dalimi elgiasi vedamas \u012fgimt\u0173 instinkt\u0173, tuo tarpu \u017emogui augant vis daugiau elgesio element\u0173 atsiranda d\u0117l jo s\u0105veikos su aplinka. Taigi galima sakyti, kad sename \u017emoguje yra kaip niekad daug \u017emogaus. Sakydami, jog \u017emogus yra tiesiog senas, ignoruojame to \u017emogaus jausmus ir poreikius.<\/p>\n
Kada galima sakyti, kad \u017emogus jau senas? Da\u017eniausiai senatv\u0117s kriterijumi yra am\u017eius. Seniems \u017emon\u0117ms priskiriami \u017emon\u0117s, vyresni nei 65 metai. \u0160is skirstymas yra labiau susij\u0119s su socialiniais, o ne su fiziniais ar psichologiniais poky\u010diais. Gerontologijoje senatv\u0117 yra skirstoma \u012f tris etapus: ankstyvoji senatv\u0117 (65-74m.), vidurinioji senatv\u0117 (75-84) ir v\u0117lyvoji senatv\u0117 (85 ir daugiau met\u0173). \u0160ios grup\u0117s labai skiriasi savo patyrimu ir sveikata. A.Kepinski savo straipsnyje “Gyvenimo ritmas” (2008) ra\u0161o:<\/p>\n
Senatv\u0117 priklauso prie t\u0173 s\u0105vok\u0173, kuri\u0173 kasdieni\u0161ka prasm\u0117 visiems akivaizdi, bet kurias moksli\u0161kai apibr\u0117\u017eti sunku ar net ne\u012fmanoma. Klasikinis tokios moksli\u0161kai sunkiai apibr\u0117\u017eiamos s\u0105vokos pavyzdys yra gyvenimas, kurio dar niekas nesugeb\u0117jo apib\u016bdinti be i\u0161lyg\u0173. Senatv\u0117 yra paskutin\u0117 gyvenimo faz\u0117, po jos ateina tiktai mirtis. Kadangi n\u0117ra gyvenimo apibr\u0117\u017eimo, negalime nediskutuodami apibr\u0117\u017eti ir vieno i\u0161 jo period\u0173. (373 psl.)<\/p><\/blockquote>\n
I\u0161 ties\u0173 sen\u0173 \u017emoni\u0173 psichologij\u0105 yra labai sunku tyrin\u0117ti moksli\u0161kai. Viena vertus, sunkumai kyla d\u0117l jau anks\u010diau aptarto sen\u0173 \u017emoni\u0173 individualumo. Kita problema – kohortos efektas. Seni \u017emon\u0117s yra labai skirtingi priklausomai nuo to, kokioje sociokult\u016brin\u0117je aplinkoje ar laikmetyje jie u\u017eaugo. Pavyzd\u017eiui, dabartinis 80-metis bus i\u0161gyven\u0119s Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, politini\u0173 re\u017eim\u0173 poky\u010dius, didel\u0119 technikos revoliucij\u0105. Tuo tarpu tie \u017emon\u0117s, kuriems \u0161iandien yra dvide\u0161imt, tap\u0119 80-me\u010diais tur\u0117s visi\u0161kai kitoki\u0105 patirt\u012f. Tod\u0117l apibendrinti mokslinius tyrimus senatv\u0117s tema yra labai sunku.<\/p>\n
Vis d\u0117lto galima i\u0161skirti bendruosius d\u0117sningumus, kas kei\u010diasi \u017emogui senstant. Biologiniame lygmenyje juntamas fizin\u0117s sveikatos blog\u0117jimas. Da\u017enai blog\u0117ja jutim\u0173 a\u0161trumas: silpsta rega, klausa, skonio poj\u016btis, da\u017enai atsiranda \u012fvairi\u0173 neurologini\u0173 problem\u0173. Psichologiniame lygmenyje dauguma sen\u0173 \u017emoni\u0173 susiduria su artim\u0173 \u017emoni\u0173 praradimais – mir\u0161ta sutuoktiniai, draugai, siaur\u0117ja socialini\u0173 kontakt\u0173 ratas. Taip pat seni \u017emon\u0117s patiria kaupiam\u0105j\u012f negatyvios gyvenimo patirties efekt\u0105. Socialiniame lygmenyje da\u017enai patiriamas besikei\u010diantis socialinis statusas, i\u0161einama \u012f pensij\u0105, ma\u017e\u0117ja aktyvumas. Ry\u0161kus negatyvus veiksnys susij\u0119s su senatve yra diskriminacija d\u0117l am\u017eiaus, kuri gali b\u016bti tiek tiesiogin\u0117 (pavyzd\u017eiui, \u017emogus atleid\u017eiamas i\u0161 darbo, nes yra pensijinio am\u017eiaus, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, ar jis realiai su darbu susidoroja) ir netiesiogin\u0117 (pavyzd\u017eiui, \u0161eimos spaudimas atsisakyti \u012fdomi\u0173 veikl\u0173, apeliuojant \u012f am\u017ei\u0173). Taigi senatv\u0117 yra savoti\u0161kas atsitraukimo periodas. V\u0117l pacituosiu A.Kepinskio (2008)\u00a0mintis:<\/p>\n
Jausmas, kad “i\u0161sipild\u0117”, kad nieko daugiau nebegali b\u016bti, kad jau \u017eengiama keliu \u012f kar\u0161at\u012f ir mirt\u012f, yra bene tragi\u0161kiausias senatv\u0117s i\u0161gyvenimas. Senas \u017emogus ginasi nuo jausmo, kad jau visk\u0105 yra padar\u0119s. O ginasi irgi menku\u010diais tikslais ir kasdieniais r\u016bpes\u010diais, sk\u0173sdamasis silpstan\u010dio k\u016bno negalavimais, ie\u0161kodamas malonumo dalykuose, \u012f kuriuos seniau nekreipdavo d\u0117mesio (“kad \u0161vie\u010dia saulel\u0117, kad ryt\u0105 bus \u0161vie\u017eio pienelio” ir pan.). Ta\u010diau po tuo margu kadienyb\u0117s koloritu slypi tamsi nuojauta, kad viskas baigta (378 psl.)<\/p><\/blockquote>\n
Ta\u010diau kita A.Kepinskio mintis yra gerokai labiau paguod\u017eianti:<\/p>\n
D\u0117l gyvenimo dinamikos svyravim\u0173 senatv\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105 pinasi su jaunyste. Tod\u0117l sutinkame jaun\u0173 senuk\u0173 ir jaunatvi\u0161kos energijos kupin\u0173 seni\u0173. Vien\u0173 svarbiausia nuotaika nuo jauniausi\u0173 met\u0173 nukritusi, o kit\u0173 – pakili. Taigi \u012f senatv\u0119 ne\u012f\u017eengiama psichologi\u0161kai nepasiruo\u0161us, nes prog\u0173 pasijusti senam pasitaiko da\u017eniau negu tapti juo i\u0161 ties\u0173 (385 psl.).<\/p><\/blockquote>\n
Klinikin\u0117s psichologijos problemos senatv\u0117je<\/strong><\/p>\n
Demencijos<\/strong><\/p>\n
Demencija yra bendras terminas, kuris rei\u0161kia intelektini\u0173 galimybi\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105, trukdant\u012f asmens funkcionavimui ir socialiniam gyvenimui. Demencija serga 2,4-5,1% 65-69 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173, 5,3-9,1% – 70-74-eri\u0173, 10-12,5% – 75-79-eri\u0173, 20-24,2% – 80-90-ties met\u0173, ir daugiau nei 30% – vyresni negu 90 met\u0173. Labiausiai paplit\u0119s demencijos tipas – Alzheimerio liga, kuri sudaro 60-70 proc. vis\u0173 demencij\u0173. Kraujagyslin\u0117 demencija ir demencija su Lewy k\u016bneliais sudaro ma\u017edaug po 15 proc. vis\u0173 demencij\u0173. Frontotemporalin\u0117 demencija (Picko liga) yra gerokai retesn\u0117 ir sudaro ma\u017eiau nei 8 proc. vis\u0173 demencij\u0173.<\/p>\n
Demencij\u0173 prie\u017eastys da\u017enai yra susijusius su genetiniu polinkiu susirgti. Vis d\u0117lto gana svarb\u016bs \u010dia ir kiti biologiniai bei elgesio veiksniai. Demencij\u0173 rizik\u0105 didina galvos smegen\u0173 traumos, infekcin\u0117s ligos: encefalitas, meningitas, \u017dIV ir AIDS. Su did\u0117jan\u010dia demencijos rizika yra susijusios l\u0117tin\u0117s nerv\u0173 sistemos ligos: Parkinsono liga, i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117, depresija ir kt. Taip pat bloga mityba, ypa\u010d vitamino B tr\u016bkumas, r\u016bkymas, per didelis cholesterolio kiekis, ma\u017eas aktyvumas, nutukimas, diabetas. Demencijos rizik\u0105 gali didinti kit\u0173 organizmo sistem\u0173 sutrikimai, skatinantys didesn\u012f toksi\u0161kum\u0105 – pavyzd\u017eiui, inkst\u0173 ar kepen\u0173 sutrikimai, taip pat endokrinin\u0117s sistemos problemos.<\/p>\n
Alzhaimerio liga (AL)<\/strong>. Liga da\u017eniausiai prasideda po 50 m. am\u017eiaus ir jai b\u016bdingas pama\u017eus progresuojantis intelektini\u0173 geb\u0117jim\u0173 silpn\u0117jimas. AL progresavimas skirstomas \u012f tris etapus. Pirmojo etapo metu ry\u0161kiai did\u0117ja u\u017emar\u0161umas, atsiranda asmenyb\u0117s pakitimai (apatija, niekas ne\u012fdomu, dirglumas), i\u0161tinka dezorientacija (asmuo jau\u010diasi pasimet\u0119s, ne\u017eino, kur \u0117jo, kod\u0117l \u0117jo). Da\u017enai pametami daiktai, kalbant ar ra\u0161ant pritr\u016bksta \u017eod\u017ei\u0173, darosi sunku atlikti aritmetikos veiksmus. Pirmojoje stadijoje pakitimai yra nedideli ir pacientai da\u017eniausiai s\u0117kmingai slepia juos nuo artim\u0173j\u0173 ir gydytoj\u0173, teisinasi nuovargiu, tiesiog i\u0161sibla\u0161kymu.<\/p>\n
Antrojoje ligos stadijoje atminties sutrikimai jau darosi ry\u0161k\u016bs, ypa\u010d akivaizdus \u012fsiminimo tr\u016bkumas, nebei\u0161mokstama nauja informacija. Da\u017enai sutrinka kalba, b\u016bdingas neteisingas \u017eod\u017ei\u0173 vartojimas. Prarandami iki tol tur\u0117ti \u012fg\u016bd\u017eiai. Elgesyje gali atsirasti sunkiai kontroliuojam\u0173 sujaudinimo b\u016bsen\u0173. Blog\u0117ja geb\u0117jimas atpa\u017einti daiktus, pa\u017e\u012fstamus, artimuosius.<\/p>\n
Tre\u010diasis ligos etapas yra susij\u0119s su \u017eymiu ne\u012fgalumu. Visi\u0161kai prarandami savaranki\u0161ko gyvenimo \u012fg\u016bd\u017eiai ir autonomi\u0161kumas. Sergantieji da\u017enai nebesupranta kalbos, patys ne\u0161neka. Paskutin\u0117se ligos stadijose da\u017enai sutrinka geb\u0117jimas valgyti, nebegali ryti ar kyla kiti mitybos sutrikimai. Sergantieji da\u017eniausiai nebesugeba r\u016bpintis savo asmenine higiena. \u00a0<\/p>\n
Manoma, kad pagrindin\u0117s AL prie\u017eastys yra biologin\u0117s. Psichosocialiniai veiksniai AL vystymuisi turi ma\u017eiau \u012ftakos. AL tikimyb\u0119 didina galvos traumos, ilgalaik\u0117 depresija. Kaip apsaugantieji veiksniai nurodomi auk\u0161ti kognityviniai geb\u0117jimai ir aktyvi kognityvin\u0117 veikla senatv\u0117je.<\/p>\n
Kraujagyslin\u0117 demencija.<\/strong> \u0160io tipo demencijai b\u016bdingi pakitimai galvos smegen\u0173 kraujagysl\u0117se, d\u0117l kuri\u0173 gali i\u0161tikti insultai, kurie sutrikdo ry\u0161ius tarp \u012fvairi\u0173 smegen\u0173 dali\u0173 ar lemia j\u0173 mirt\u012f. Kraujagyslinei demencijai yra b\u016bdinga tai, kad sergantiesiems yra b\u016bdingi ne vien kognityviniai bet ir motoriniai sutrikimai.<\/p>\n
Skirtingai nuo AL genetiniai faktoriai kraujagyslinei demencijai \u010dia turi ma\u017eiau \u012ftakos, didesn\u0119 \u012ftak\u0105 daro gyvenimo b\u016bdas, cholesterolio kiekis kraujyje, r\u016bkymas.<\/p>\n
Frontotemporalin\u0117 demencija. <\/strong>Skirtingai nuo kit\u0173 demencij\u0173, kuri\u0173 eiga yra l\u0117tin\u0117, \u0161is sutrikimas prasideda staiga. B\u016bdinga tai, kad stipriai kei\u010diasi \u017emogaus asmenyb\u0117 ir elgesys. \u017dmogus gali tapti apati\u0161kas, nereaguojantis \u012f aplink\u0105, arba atvirk\u0161\u010diai eufori\u0161kas, sujaudintas, impulsyvus. Ligai b\u016bdinga tai, jog ima \u017e\u016bti galvos smegen\u0173 neuronai, bei vystosi Pick’o k\u016bneliai pa\u010diuose neuronuose. Frontotemporalin\u0117 demencija turi stipr\u0173 genetin\u012f pagrind\u0105.<\/p>\n
N\u0117ra medikament\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 i\u0161gydyti demencijas, tod\u0117l siekiama kaip galima labiau l\u0117tinti degeneracinius procesus bei ma\u017einti demencij\u0105 lydin\u010dius rei\u0161kinius (depresij\u0105, nerim\u0105, paranoj\u0105 ir t.t.). Psichologas nedaug gali pad\u0117ti pa\u010diam sergan\u010diam \u017emogui. Vis d\u0117lto, su sergan\u010diuoju gali b\u016bti dirbama, suteikiant galimyb\u0119 i\u0161sikalb\u0117ti. Ta\u010diau tokia terapija yra daugiau palaikan\u010dioji, nereikia siekti paciento \u012f\u017evalgos ir savo problem\u0173 supratimo.<\/p>\n
\u017dymiai svarbesn\u0117 yra psichologin\u0117 pagalba \u0161eimai. Pagalba \u0161eimai turi apimti mokym\u0105 apie lig\u0105, pagalb\u0105 \u012fveikiant stiprius neigiamus jausmus,\u00a0 mokymas bendravimo metod\u0173, kurie padeda sergan\u010diam asmeniui geriau orientuotis ir atsiminti. \u010cia ypa\u010d naudingos savitarpio pagalbos grup\u0117s. V\u0117lesn\u0117se demencijos stadijose yra rekomenduotina institucin\u0117 globa, kuri palengvina artim\u0173j\u0173 globos na\u0161t\u0105.<\/p>\n
Delyras<\/strong><\/p>\n
Delyras yra \u016bmi klinikin\u0117 b\u016bkl\u0117, pasi\u017eyminti greita psichini\u0173 fenomen\u0173 kaita. Tai psichozin\u0117 b\u016bsena su s\u0105mon\u0117s sutrikimu, kuri trunka nuo keleto minu\u010di\u0173 iki keleto valand\u0173. Delyrui b\u016bdinga: dezorientacija laike, vietoje ir situacijoje, suvokimo sutrikimai, haliucinacijos, padrikas, neri\u0161lus m\u0105stymas, padid\u0117j\u0119s ar suma\u017e\u0117j\u0119s motorinis aktyvumas, kintantys kliedesiai, sutrikusi d\u0117mesio koncentracija, pakit\u0119s s\u0105mon\u0117s lygis.<\/p>\n
Da\u017eniausiai delyrai pasitaiko vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms su gausia somatine patologija, ta\u010diau taip pat gali i\u0161tikti ir sveikus pagyvenusius \u017emones. Delyras pasitaiko 85 proc. \u017emoni\u0173 per paskutines j\u0173 gyvenimo savaites, taip pat tai viena i\u0161 pagrindini\u0173 stacionarizuot\u0173 senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s komplikacij\u0173.<\/p>\n
Delyras da\u017enai i\u0161tinka asmenis, kurie serga demencija. Jo rizik\u0105 didina vyresnis am\u017eius, \u012fvairios psichikos ar somatin\u0117s ligos, vaist\u0173 vartojimas ar \u016bmus j\u0173 nutraukimas. Seniems \u017emon\u0117ms delyr\u0105 da\u017enai i\u0161\u0161aukia \u012fvairios medicinin\u0117s manipuliacijos (pavyzd\u017eiui, operacija) ir stacionarinis gydymas (net d\u0117l somatin\u0117s prie\u017easties), ypa\u010d jei pacientas yra da\u017enai perkeliamas, ma\u017eai lankomas, n\u0117ra lango. Taip pat delyro rizika senatv\u0117je did\u0117ja, jei asmen\u012f i\u0161tinka netik\u0117tomis stresin\u0117s situacijos.<\/p>\n
Delyras yra labai rimta sveikatos b\u016bkl\u0117 senyvame am\u017eiuje, nes tyrimai rodo, kad po delyro mir\u0161ta apie 40 proc. pacient\u0173. Mirt\u012f s\u0105lygoja delyro sukeltas i\u0161sekimas arba prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 kilo delyras. 15 proc. mir\u0161ta per\u00a0 pirmuosius 3 gydymo m\u0117nesius, apie 42 proc. per pirmuosius metus. 96 proc. ligoni\u0173 i\u0161ra\u0161omi dar nei\u0161bl\u0117sus delyrinei simptomatikai, tik 20 proc. delyrin\u0117 simptomatika visi\u0161kai i\u0161nyksta per 6 gydymo m\u0117nesius.<\/p>\n
Nors atrodyt\u0173, kad delyras yra psichozin\u0117 b\u016bsena, ir psichologas ma\u017eai kuo gali pad\u0117ti, i\u0161 ties\u0173 jo gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti kompleksinis ir apimti fizines, aplinkos, kognityvines, psichologines ir farmakologines priemones. Aranauskas ir Deksnyt\u0117 (2003) nurodo tokius nemedikamentinius delyro gydymo b\u016bdus: kognityvin\u0117s funkcijos stimuliuojamos pokalbiais 3 kartus per dien\u0105, naudojamos pagalbin\u0117s priemon\u0117s orientacijai gerinti, miegas gerinamas relaksacija, pratimais, lengva muzika, masa\u017eu; nejudrumas ma\u017einamas skatinat atlikti fizinius pratimus. Greta \u0161ios pagalbos i\u0161samiai \u012fvertinama, kokios prie\u017eastys suk\u0117l\u0117 delyr\u0105, gydomos gretutin\u0117s ligos, skiriami antipsichoziniai medikamentai.<\/p>\n
Piktnaud\u017eiavimas medikamentais<\/strong><\/p>\n
Piknaud\u017eiavimas medikamentais vyresniame am\u017eiuje yra didesn\u0117 problema nei alkoholio ar narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s yra daugiausiai medikament\u0173 vartojanti grup\u0117, suvartojanti 1\/3 vis\u0173 i\u0161ra\u0161om\u0173 vaist\u0173. Keli\u0173 vaist\u0173 vartojimas vienu metu yra pavojingas sveikatai, gali sukelti nenumatytus \u0161alutinius poveikius, alergines reakcijas, toksinius \u0161okus. Tod\u0117l labai svarbi \u0161vie\u010diamoji veikla, skatinanti senus \u017emones atsakingai vartoti vaistus ir aptarti j\u0173 vartojim\u0105 su gydytoju.<\/p>\n
Miego sutrikimai<\/strong><\/p>\n
Nemiga serga apie 25 proc. vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, dar apie 20 proc. turi ma\u017eiau i\u0161reik\u0161tus miego sutrikimus. Da\u017eniausios vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s skund\u017eiasi, kad nubunda nakt\u012f, per anksti nubunda ryte, sunku u\u017emigti, jau\u010dia nuovargis dienos metu. Ilgalaik\u0117 nemiga ir miego sutrikimai yra susij\u0119 su padid\u0117jusia \u012fvairi\u0173 lig\u0173 ir mirties rizika.<\/p>\n
Miego poky\u010diai senatv\u0117je yra normalus rei\u0161kinys. D\u0117l nat\u016brali\u0173 poky\u010di\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s miega \u0161iek tiek ma\u017eiau, da\u017eniau nubudin\u0117ja, jiems reikia daugiau laiko v\u0117l i\u0161 naujo u\u017emigti. Da\u017eniausiai\u00a0 miego tr\u016bkumas yra kompensuojamas nusn\u016bdimais dienos metu. Tod\u0117l gana da\u017enai seni \u017emon\u0117s perd\u0117tai reaguoja \u012f \u0161iuos nat\u016bralius poky\u010dius ir vertina juos kaip problem\u0105, skuba gerti vaistus.<\/p>\n
Miego sunkumus gali sukelti objektyvios prie\u017eastys, tokios kaip \u012fvairios ligos ir j\u0173 sukeliamas skausmas, vyrams – prostatos problemos. Taip pat psichologinis stresas, nerimas, depresija. Ta\u010diau daugum\u0105 miego problem\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra susijusios su netinkamu gyvenimo b\u016bdu: perd\u0117tu kofeino vartojimu, ma\u017eu fiziniu aktyvumu, blogais miego \u012fpro\u010diais.<\/p>\n
Miego sutrikim\u0173 gydymui da\u017eniausiai pasirenkami medikamentai. Seni \u017emon\u0117s sudaro apie 60 proc. vis\u0173 migdom\u0173j\u0173 vartotoj\u0173. Ta\u010diau ilgalaikis medikament\u0173 vartojimas gali sukelti nuo medikament\u0173 priklausom\u0105 nemig\u0105, pary\u0161kinti kv\u0117pavimo sutrikimus miego metu (apnea), kas gali pabloginti kognityvines funkcijas, didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
\u012eveikiant miego problemas vyresniame am\u017eiuje ypa\u010d naudingi gali b\u016bti psichologai. Efektyviomis laikomos edukacin\u0117s- elgesio intervencijos. Klientams paai\u0161kinami su am\u017eiumi susij\u0119 miego pasikeitimai, mokoma tinkam\u0173 miego \u012fpro\u010di\u0173 (pavyzd\u017eiui, eiti miegoti visada tuo pa\u010diu metu; negerti kofeino turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 prie\u0161 mieg\u0105, lovoje neu\u017esimin\u0117ti jokia papildoma veikla, tokia kaip skaitymas, rankdarbiai, televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimuas, vadovaujantis taisykle:\u00a0“lova skirta tik miegui ir seksui”; keltis ir u\u017esiimti veikla, jei greitai nepavyksta u\u017emigti ir t.t. Skatinamas sen\u0173 \u017emoni\u0173 fizinis aktyvumas, pavyzd\u017eiui, pasivaik\u0161\u010diojimai prie\u0161 mieg\u0105. Tokios pagalbos efektyvumas didesnis nei medikament\u0173, nes \u017emon\u0117s i\u0161laiko \u012fgytus \u012fg\u016bd\u017eius ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Am\u017eius ir seksualumas<\/strong><\/strong><\/p>\n
Visuomen\u0117je seni \u017emon\u0117s yra suvokiami kaip aseksual\u016bs. Vyresnio am\u017eiaus moterys vertinamos kaip seksualiai nepatraukios, o menopauz\u0117 siejama su aktyvaus lytinio gyvenimo pabaiga. Nepaisant visuomen\u0117s stereotip\u0173, dauguma sen\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161laiko dom\u0117jim\u0105si seksualiniu gyvenimu ir lytin\u012f paj\u0117gum\u0105.<\/p>\n
Dom\u0117jimasis seksualiniu gyvenimu senatv\u0117je labiau priklauso nuo individuali\u0173 savybi\u0173 nei nuo am\u017eiaus. Pavyzd\u017eiui, \u017emogus, kuris jaunyst\u0117je ma\u017eai dom\u0117josi seksu, juo nesidom\u0117s ir senatv\u0117je, tuo tarpu asmuo, uris buvo seksualiai aktyvus vis\u0105 gyvenim\u0105, tokiu i\u0161liks ir senatv\u0117je.<\/p>\n
Senatv\u0117je taip pat kei\u010diasi b\u016bdai, kuriais lytinis potraukis yra patenkinamas. Da\u017enesn\u0117s glamon\u0117s ir masturbacija, retesni lytiniai aktai.<\/p>\n
Vyresniame am\u017eiuje kei\u010diasi tiek vyr\u0173, tiek moter\u0173 seksualumas. Vyrams reikia ilgesnio laiko erekcijai pasiekti, o po orgazmo erekcija prarandama grei\u010diau ir reikia ilgiau laiko jai v\u0117l atsirasti. Erekcijos atsiradimo laikas pradeda ilg\u0117ti jau nuo 20 met\u0173. Orgazmo metu spazmai ne tokie intensyv\u016bs, j\u0173 ma\u017eiau, i\u0161skiriama ma\u017eiau s\u0117klos. Ta\u010diau erekcija iki ejakuliacijos i\u0161laikoma ilgiau nei jauname am\u017eiuje, tod\u0117l vyresnio am\u017eiaus vyras yra paj\u0117gus tokiam pa\u010diam lytiniam gyvenimui, kaip ir jaunesnis, tik viskas trunka \u0161iek tiek ilgiau. Vis d\u0117lto, jei pats vyras ar partner\u0117 \u012f su am\u017eiumi susijusius pasikeitimus reaguoja nerimastingai (pavyzd\u017eiui, baisu, kad per ilgai neatsiranda erekcija), gali vystytis seksualiniai sutrikimai.<\/p>\n
Moter\u0173 seksualumo poky\u010diai yra gana stipriai susij\u0119 su biologiniais moters organizmo poky\u010diais. Mak\u0161ties lubrikacija l\u0117tesn\u0117 d\u0117l suma\u017e\u0117jusio estrogen\u0173 kiekio, tod\u0117l gali atsirasti nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai, tokie kaip nie\u017e\u0117jimas ar deginimas. D\u0117l estrogen\u0173 tr\u016bkumo gali keistis odos jautrumas, prisilietimai kelti nemalonius jausmus. Orgazmo metu moterys, kaip ir vyrai, patiria ma\u017eiau spazm\u0173, jie gali b\u016bti ne tokie ritmi\u0161ki, kai jauname am\u017eiuje, ar net kelti skausm\u0105. Moterims, kaip ir vyrams, reikia daugiau laiko seksualiai susijaudinti. Vis d\u0117lto manoma, kad daugelio nemaloni\u0173 poky\u010di\u0173 i\u0161vengia moterys, kurios vis\u0105 gyvenim\u0105 tur\u0117jo reguliar\u0173 seksualin\u012f gyvenim\u0105 ir turi teigiam\u0105 nustat\u0105 jo at\u017evilgiu. Nemalonius poky\u010dius gali pad\u0117ti \u012fveikti ir pakaitin\u0117 hormon\u0173 terapija.<\/p>\n
Seksualini\u0173 problem\u0173 rizik\u0105 vyresniame am\u017eiuje didina \u012fvairios ligos ir medikament\u0173 vartojimas. Ne ma\u017eiau svarb\u016bs \u010dia ir mitai apie seksualum\u0105, kurie skatina pajusti savo menkaverti\u0161kum\u0105. Seni \u017emon\u0117s taip pat da\u017enai susiduria su artim\u0173j\u0173 netektimis. Naujus seksualinius partnerius senyvame am\u017eiuje surasti yra sunku.<\/p>\n
Norint pad\u0117ti seniems \u017emon\u0117ms \u012fveikti seksualines problemas, pirmiausia reikia neignoruoti sen\u0173 \u017emoni\u0173 seksualini\u0173 poreiki\u0173, apie juos atvirai klausti. Visada verta\u00a0mokyti apie normalius organizmo poky\u010dius senatv\u0117je, skatinti normaliai juos priimti. Taip pat svarbu mokyti seksualin\u0117s praktikos, kuri atitikt\u0173 turimus fizinius apribojimus (pavyzd\u017eiui, mak\u0161ties lubrikacijos problemas lengvai padeda i\u0161spr\u0119sti lubrikant\u0173 naudojimas, ta\u010diau dauguma vyresnio am\u017eiaus moter\u0173 apie juos ne\u017eino ar g\u0117dijasi pirkti). Taip pat svarbu nepamir\u0161ti, kad net \u017emon\u0117s gyvenantys globos \u012fstaigose, seneli\u0173 namuose, turi seksualini\u0173 poreiki\u0173, tod\u0117l \u010dia b\u016btina sukurti s\u0105lygas privatumui.<\/p>\n
Psichoterapija senatv\u0117je<\/strong><\/p>\n
Seniems \u017emon\u0117ms tinka visos tradicin\u0117s psichoterapijos, ta\u010diau taip pat si\u016bloma ir kai kuri\u0173 adaptacij\u0173. Pavyzd\u017eiui, rekomenduojama, kad sen\u0173 \u017emoni\u0173 psichoterapija b\u016bt\u0173 labiau aktyvi, direktyvi, suteikianti informacijos, orientuota \u012f \u010dia ir dabar, turinti ai\u0161kias s\u0105sajas su kitomis pagalb\u0105 teikian\u010diomis strukt\u016bromis. D\u0117l besikei\u010dian\u010di\u0173 kognityvini\u0173 galimybi\u0173 gali keistis terapijos procesas: jis bus l\u0117tesnis, klientui lengviau vienu metu nagrin\u0117ti tik vien\u0105 klausim\u0105. Seni \u017emon\u0117s terapijoje grei\u010diau tampa priklausomais nuo terapeuto. Tod\u0117l terapijoje reikia siekti didinti j\u0173 sav\u0119s vertinim\u0105 ir autonomi\u0161kum\u0105.<\/p>\n
Psichoterapijoje reikia \u012fvertinti kliento gyvenam\u0105j\u012f kontekst\u0105 ir teikti tikslias ir patikimas rekomendacijas. Pavyzd\u017eiui, rekomenduojant dienos centr\u0105, reikia tikslia \u017einoti, kokias paslaugas jis si\u016blo, nes jei \u017emogus nusivils, jis toliau pagalbos nebeie\u0161kos.<\/p>\n
Konsultuojant senus \u017emones da\u017enai skiriasi pats konsultacij\u0173 turinys ir nagrin\u0117jamos problemos. Seni \u017emon\u0117s turi \u0161iek tiek kitokius socialinius poreikius. Jiems ma\u017eiau svarbus nauj\u0173 socialini\u0173 santyki\u0173 k\u016brimas, o labiau turim\u0173 stiprinimas ir palaikymas. Seni \u017emon\u0117s skiriasi savo po\u017ei\u016briu \u012f \u0161eim\u0105. Taip pat vyresniame am\u017eiuje svarbiau emocinis intymumas nei naujos \u017einios. Konsultuojant vyresnio am\u017eiaus \u017emones beveik visada yra svarbi mirties tema. Galima skatinti klient\u0105 perm\u0105styti savo gyvenim\u0105, i\u0161reik\u0161ti su mirtimi susijusias baimes.<\/p>\n
Su specifin\u0117mis problemomis susiduria ir pats psichoterapeutas. Sen\u0173 \u017emoni\u0173 emocines i\u0161rai\u0161kas interpretuoti yra \u017eymiai sunkiau. Dirbant su senais \u017emon\u0117mis \u017eymiai grei\u010diau \u012fvyksta kontrperk\u0117limas, nes seno \u017emogaus problemos lengvai randa atsak\u0105 paties terapeuto gyvenime. Tod\u0117l dirbti gali b\u016bti emoci\u0161kai sunku.<\/p>\n
Vis d\u0117lto seni \u017emon\u0117s \u017eymiai re\u010diau nei jauni yra nukreipiami psichoterapijai, net jei patys nori ir ie\u0161ko pagalbos. Seni \u017emon\u0117s gana da\u017enai susiduria su nuostata, kad \u012f juos nebeverta \u201einvestuoti”. Tyrimai rodo, kad gydytojai deda ma\u017eiau pastang\u0173 gydydami senus \u017emones, nei gydydami jaunus. Ta\u010diau \u0161i nuostata n\u0117ra teisinga. Tyrimai rodo, jog psichoterapija n\u0117ra ma\u017eiau efektyvi dirbant su senais \u017emon\u0117mis. Tai tiesiog specifinis klient\u0173 kontingentas, su kuriuo dirbti gali b\u016bti nepaprastai \u012fdomu.<\/p>\n
Gyvenimas namuose ar globos \u012fstaigose?<\/strong><\/p>\n
Lietuvoje namuose gyvena apie 95 proc. senoli\u0173. Dauguma j\u0173 patys r\u016bpinasi savimi ar sulaukia pagalbos i\u0161 artim\u0173j\u0173. Jei reikia senoliai gali gauti \u012fvairi\u0105 lankom\u0105j\u0105 slaug\u0105. Pavyzd\u017eiui, maistas ant rat\u0173, socialinio darbuotojo paslaugos, kuri\u0173 teikimu r\u016bpinasi savivaldyb\u0117. Vis d\u0117lto paslaug\u0173 paketas da\u017eniausiai neapima psichologini\u0173 sen\u0173 \u017emoni\u0173 poreiki\u0173. Ypa\u010d vieni\u0161i jau\u010diasi senoliai, kuri\u0173 vaikai gyvena toli, o draug\u0173 ratas vis ret\u0117ja.<\/p>\n
Sprendimas persikelti gyventi \u012f globos namus ar perkelti artim\u0105 \u017emog\u0173 \u012f globos namus beveik visada yra labai sunkus. Seniems \u017emon\u0117ms jis da\u017enai lengvesnis nei vaikams, nes jie jau\u010dia, kaip silpsta j\u0173 j\u0117gos r\u016bpintis buitimi, nesinori b\u016bti na\u0161ta savo vaikams ar ki\u0161tis \u012f j\u0173 \u0161eimynin\u012f gyvenim\u0105, vilioja galimyb\u0117 b\u016bti tarp \u017emoni\u0173. Tuo tarpu vaikams t\u0117v\u0173 noras gyventi seneli\u0173 namuose da\u017enai yra tarsi priekai\u0161tas, kad jie nesugeba jais pasir\u016bpinti. Tai gali tur\u0117ti ir neigiam\u0173 pasekmi\u0173, pavyzd\u017eiui, d\u0117l kalt\u0117s jausmo ir pyk\u010dio, vaikai nustoja bendrauti su t\u0117vais. Ta\u010diau daugeliu atveju senolio apgyvendinimas globos namuose teigiamai veikia vis\u0105 \u0161eim\u0105, suartina \u017emones, nes nebelieka did\u017eiosios dalies fizini\u0173 ir psichologini\u0173 stresori\u0173. Apsisprendimo periodu gali pad\u0117ti psichologas, kuris gali pad\u0117ti visiems \u0161eimos nariams i\u0161reik\u0161ti savo poreikius ir baimes.<\/p>\n
Vis d\u0117lto gyvenimas globos namuose gali ir neigiamai paveikti sen\u0105 \u017emog\u0173, nes ma\u017einamas asmens autonomi\u0161kumas, didinama priklausomyb\u0117, ma\u017e\u0117ja fizinis aktyvumas. Da\u017enai globos namai \u201epersistengia” besir\u016bpindami ir neskatina pa\u010di\u0173 senoli\u0173 aktyvumo. Dar vienas neigiamas veiksnys – kadangi seneli\u0173 namuose didel\u0117 sen\u0173 \u017emoni\u0173 koncentracija, \u010dia ypa\u010d da\u017enai susiduriama su mirtimi. Globos namuose didesnis depresijos procentas. Daugelyje globos nam\u0173 taip pat yra personalo problema – jie neturi tinkamo i\u0161silavinimo, gauna \u017eemus atlyginimus, persidirba Visi \u0161ie veiksniai neskatina pagarbaus ir profesionalaus elgesio su senais \u017emon\u0117mis, d\u0117l ko jie gali patirti nepagarb\u0105 ar net smurt\u0105. Tod\u0117l psichologas seneli\u0173 namuose gal\u0117t\u0173 b\u016bti labai naudingas, tiek dirbant su j\u0173 gyventojais, tiek personalu.<\/p>\n
Apibendrinant \u0161i\u0105 tem\u0105 dar kart\u0105 norisi pabr\u0117\u017eti, kad senatv\u0117 yra nat\u016bralus ir nei\u0161vengiamas \u017emogaus gyvenimo etapas. Jis turi sav\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 ir nusivylim\u0173, ta\u010diau taip pat ir savo i\u0161mint\u012f ir galimybes. U\u017ebaigsiu v\u0117l A.Kepinskio mintimis i\u0161 straipsnio “Gyvenimo ritmas” (2008):<\/p>\n
Senatv\u0117 nei\u0161vengiama: kuo daugiau su ja kovoji, kuo sunkiau akceptuoji jos fakt\u0105, tuo a\u0161tresne forma ji rei\u0161kiasi. Ir staiga pamatai paradoksaliai apgauling\u0105 rei\u0161kin\u012f: \u017emon\u0117s, kurie savo senatv\u0119 sutinka nedarydami i\u0161 jos problemos, atrodo jaunesni u\u017e tuos, kurie stengiasi bet kokia kaina i\u0161laikyti savo jaunyst\u0119 (380 psl.).<\/p><\/blockquote>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daugeliui jaun\u0173 \u017emoni\u0173 senatv\u0117 yra susijusi su tam tikromis baim\u0117mis (pavyzd\u017eiui, tapsiu kretantis ir nusi\u0161nekantis). Kiek \u0161ios baim\u0117s yra pagr\u012fstos? Senatv\u0117 i\u0161 ties\u0173 yra susijusi su fiziologiniais poky\u010diais, kuriuos taip pat gali lyd\u0117ti emociniai ir kognityviniai poky\u010diai. Ta\u010diau senatv\u0119 lydintys poky\u010diai jaun\u0173 \u017emoni\u0173 da\u017enai yra pervertinami. Grei\u010diausiai b\u016btent d\u0117l vidinio \u017emoni\u0173 nesaugumo, seni \u017emon\u0117s da\u017enai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/504"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=504"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/504\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":508,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/504\/revisions\/508"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=504"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=504"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=504"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}