{"id":509,"date":"2008-11-14T14:01:56","date_gmt":"2008-11-14T21:01:56","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=509"},"modified":"2008-11-20T02:30:32","modified_gmt":"2008-11-20T09:30:32","slug":"kognityvine-elgesio-terapija-sizofrenijos-gydyme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/14\/kognityvine-elgesio-terapija-sizofrenijos-gydyme\/","title":{"rendered":"Kognityvin\u0117-elgesio terapija \u0161izofrenijos gydyme"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kas yra \u0161izofrenija? <\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160izofrenija yra psichoz\u0117. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, m\u0105stymas, vertinimas ir tikrov\u0117s suvokimas yra taip pakit\u0119, jog labai pablog\u0117ja jo geb\u0117jimas reikiamai tvarkytis. <\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Sergan\u010diam \u017emogui gali atrodyti, kad \u012fjungtas TV siun\u010dia \u012fsakymus veikti, kambarys gali b\u016bti pripildytas nuoding\u0173 duj\u0173, o ant lang\u0173 \u0161liau\u017eioja \u0161imtai gyva\u010di\u0173. \u012esivaizduokite tai ir suprasite, kokia \u012ftampa ir baim\u0117 ap\u0117musi ligon\u012f ir koks neprognozuojamas gali b\u016bti jo elgesys, nulemtas \u0161ios pasikeitusios, nerealios, liguistos aplinkos, pvz., jis gali imti dau\u017eyti langus, kad \u201eu\u017emu\u0161t\u0173 gyvates\u201c. <!--more--><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u201cPozityvieji\u201d ir \u201cnegatyvieji\u201d \u0161izofrenijos simptomai:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list 18.0pt;\"><span style=\"Symbol;\" lang=\"LT\"><span style=\"Ignore;\"><span style=\"small;\">\u00b7<\/span><span style=\"7pt &quot;Times New Roman&quot;;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Nenormal\u016bs potyriai ir suvokimai, tokie kaip kliedesiai, haliucinacijos, nelogi\u0161kas ir sutrik\u0119s m\u0105stymas, emocij\u0173 neadekvatumas bei neadekvatus elgesys. Tai nerei\u0161kia, kad \u0161ie simptomai geri, o tik tai, kad psichin\u0117je veikloje atsiranda ka\u017ekas nauja, neb\u016bdinga sveiko \u017emogaus psichikai.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list 18.0pt;\"><span style=\"Symbol;\" lang=\"LT\"><span style=\"Ignore;\"><span style=\"small;\">\u00b7<\/span><span style=\"7pt &quot;Times New Roman&quot;;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Tai normali\u0173 \u012fprastini\u0173 min\u010di\u0173, emocij\u0173 ir elgesio nebuvimas, pavyzd\u017eiui, atbukusios emocijos, vidini\u0173 paskat\u0173 nebuvimas, skurdus m\u0105stymas ir u\u017esisklendimas, kit\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161alinimasis. Normali\u0173 funkcij\u0173, kurias atlieka sveikas individas, praradimas.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160izofrenijos stadijos:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list 9.0pt;\"><span style=\"Symbol;\" lang=\"LT\"><span style=\"Ignore;\"><span style=\"small;\">\u00b7<\/span><span style=\"7pt &quot;Times New Roman&quot;;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span lang=\"LT\">\u016amioje stadijoje<\/span><\/strong><span lang=\"LT\"> labai sunk\u016bs pozityvieji simptomai. Negatyvieji simptomai taip pat gali po truput\u012f sunk\u0117ti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list 9.0pt;\"><span style=\"Symbol;\" lang=\"LT\"><span style=\"Ignore;\"><span style=\"small;\">\u00b7<\/span><span style=\"7pt &quot;Times New Roman&quot;;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Kai pozityvieji simptomai ima lengv\u0117ti, pacientas pereina \u012f <strong>stabilizacin\u0119 stadij\u0105<\/strong>, kuri gali t\u0119stis ilgiau nei \u0161e\u0161is m\u0117nesius po \u016bmaus epizodo pasirei\u0161kimo.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list 9.0pt;\"><span style=\"Symbol;\" lang=\"LT\"><span style=\"Ignore;\"><span style=\"small;\">\u00b7<\/span><span style=\"7pt &quot;Times New Roman&quot;;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span lang=\"LT\">Stabiliosios stadijos<\/span><\/strong><span lang=\"LT\"> metu simptomai daugma\u017e pastov\u016bs, kartais gali netgi visai i\u0161nykti. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kognityvin\u0117-elgesio terapija<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Kognityvin\u0117-elgesio terapija taikoma asmenis, kurie, nepaisant gydymo farmakologin\u0117mis priemon\u0117mis, ir toliau i\u0161gyvena psichoz\u0117s simptomus. Nustatyta, kad ma\u017edaug 25\u201330% asmen\u0173 ken\u010dia d\u0117l funkcionavim\u0105 trikdan\u010di\u0173 psichoz\u0117s simptom\u0173, nepaisant gydymo. \u0160is metodas yra daug \u017eadantis gydant asmenis, kuriems \u012fvyksta pirmasis psichoz\u0117s epizodas, bei \u016bmin\u0117s ligos faz\u0117s.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Kognityvin\u0117s-elgesio terapijos metu atkreipiamas d\u0117mesys, k\u0105 reikia keisti, o ko &#8211; ne, o tada dirbama pasirinkt\u0173 tiksl\u0173 bei norim\u0173 pasikeitim\u0173 kryptimi. Kertiniai konstruktyvaus pasikeitimo akmenys yra \u0161ie:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 18.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">keisti m\u0105stysen\u0105, t.y. kad mintys, \u012fsitikinimai, po\u017ei\u016briai, nuostatos, samprotavimai ne trukdyt\u0173, o pad\u0117t\u0173 gyventi (kognityvinis terapijos aspektas); <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 18.0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">imtis toki\u0173 veiksm\u0173, kurie duos norim\u0173 ir laukiam\u0173 rezultat\u0173 (elgesio aspektas).<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kognityvin\u0117s-elgesio terapijos metodai:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\"><strong>Elgesio strategijos gerinimas<\/strong>.<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> Taikant \u0161\u012f poveikio b\u016bd\u0105, ligoniams padedama suprasti, koks elgesys jiems gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti susilpninti ir simptomus, ir reagavim\u0105 \u012f simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Pavyzd\u017eiui, haliucinacijos gali sustipr\u0117ti, kai ligonis b\u016bna vienas arba nuobod\u017eiauja.<\/span><\/span><\/span><span style=\"auto;\" lang=\"LT\"> <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Tok\u012f ligon\u012f galima pamokyti b\u016bd\u0173, kaip suma\u017einti izoliacij\u0105 ir nuobodul\u012f.\u00a0<\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Kitus galima i\u0161mokyti susilpninti klausos haliucinacijas. Pvz. ni\u016bniuojant, kalbantis su kitais \u017emon\u0117mis ar netgi liepiant \u201ebalsams\u201c pasitraukti ir gr\u012f\u017eti v\u0117liau.\u00a0<\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Taip pat galima pamokyti patikrinti iliuzini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 tikrovi\u0161kum\u0105, lyginant su gydytojo pateikta interpretacija. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Brit\u0173 tyrime, kur\u012f atliko Nicholas Tarrier su bendradarbiais, buvo nustatyta, kad po \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 tokio gydymo ligoni\u0173 kliedesi\u0173 lygis ir nerimas suma\u017e\u0117ja, palyginus su tais ligoniais, kuriems taikoma ne tokia specifin\u0117 kognityviosios terapijos forma, vadinama mokymu spr\u0119sti problemas. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\"><strong>Mokymas spr\u0119sti problemas<\/strong><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><strong>.<\/strong> Terapeutas su pacientu sistemingiau nagrin\u0117ja psichologines problemas, kuri\u0173 pacientas ne\u012fsteng\u0117 i\u0161spr\u0119sti savaranki\u0161kai. Specifiniai veiksmai yra tikslus sunkum\u0173 srities apibr\u0117\u017eimas, tr\u016bkstamos informacijos surinkimas, ry\u0161i\u0173 tarp duomen\u0173 nustatymas ir apibendrinim\u0173 suformulavimas. Tada terapeutas padeda pacientui pa\u010diam pakoreguoti savo patyrimo interpretavimo ir elgesio reguliavimo b\u016bdus. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\"><strong>Individuali ir grupin\u0117 kognityvioji terapija<\/strong>.<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> Birmingame stacionare nuo \u016bmios psichoz\u0117s simptom\u0173 gydomiems ligoniams buvo skirta individuali ir grupin\u0117 kognityvioji terapija. Individualios terapijos metu \u0161velniai prie\u0161taraujama iliuziniams j\u0173 \u012fsitikinimams, bandoma juos analizuoti. Grupin\u0119 terapij\u0105 sudaro grup\u0117s iki \u0161e\u0161i\u0173 ligoni\u0173 susitikimai, per kuriuos grup\u0117s nariai pateikia alternatyvius kit\u0173 nari\u0173 iracionali\u0173 \u012fsitikinim\u0173 ai\u0161kinimus, prie\u0161tarauja neigiamoms nuomon\u0117ms apie psichikos lig\u0105 ir paremia vieni kit\u0173 pastangas integruoti ligos samprat\u0105 \u012f savo gyvenim\u0105 bei kuria naujas elgesio strategijas. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\"><strong>\u0160eimos mokymas<\/strong><\/span><\/span><span lang=\"LT\">. <span style=\"bold;\">\u0160eimos mokymu<\/span> siekiama u\u017etikrinti \u0161eimos param\u0105 ligonio pastangoms valdyti savo simptomus, ir veiksm\u0173 program\u0105, kurios tikslas buvo pagerinti bendravimo ir savitvarkos \u012fg\u016bd\u017eius. \u0160eimos mokymu taip pat siekiama suma\u017einti aplinkos stres\u0173 \u012ftak\u0105 biologi\u0161kai pa\u017eeid\u017eiamam individui. Tam naudojami du pagalbos b\u016bdai. Pirma, tai yra streso ma\u017einimo strategija, paremta kognityvine bihevioristine terapija, kuria siekiama pagerinti paciento ir jo artim\u0173j\u0173 bendravimo problem\u0173 sprendimo efektyvum\u0105 bei paskatinti asmenini\u0173 gyvenimo tiksl\u0173 siekim\u0105. Pvz. mokoma pad\u0117ti artimajam siekti reali\u0173 trumpalaiki\u0173 tiksl\u0173, ilgalaikius tikslus i\u0161skaidyti \u012f lengviau pasiekiamus konkre\u010dius trumpalaikius tikslus ir t.t<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Kita strategija yra paremta glob\u0117j\u0173 mokymu, kaip suma\u017einti stres\u0105 bei lengviau priimti pacient\u0173 elges\u012f, kuris susij\u0119s su pozityviaisiais ir negatyviaisiais ligos simptomais. Pvz. mokoma elgtis pagarbiai, kalb\u0117ti ramiai, ai\u0161kiai, be u\u017euolank\u0173, reik\u0117t\u0173 vengti pastovaus kritikavimo, perd\u0117to glob\u0117ji\u0161kumo ir kontroliavimo, nesi\u0161aipyti i\u0161 artimojo ar jo potyri\u0173, nerodyti savo sukr\u0117timo ar i\u0161g\u0105s\u010dio d\u0117l jo potyri\u0173 ir t.t<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kas yra \u0161izofrenija? \u0160izofrenija yra psichoz\u0117. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, m\u0105stymas, vertinimas ir tikrov\u0117s suvokimas yra taip pakit\u0119, jog labai pablog\u0117ja jo geb\u0117jimas reikiamai tvarkytis. Sergan\u010diam \u017emogui gali atrodyti, kad \u012fjungtas TV siun\u010dia \u012fsakymus veikti, kambarys gali b\u016bti pripildytas nuoding\u0173 duj\u0173, o ant lang\u0173 \u0161liau\u017eioja \u0161imtai gyva\u010di\u0173. \u012esivaizduokite tai ir suprasite, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":11,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[35],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/509"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/11"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=509"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/509\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":580,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/509\/revisions\/580"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=509"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=509"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=509"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}