{"id":515,"date":"2008-11-16T09:04:08","date_gmt":"2008-11-16T16:04:08","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=515"},"modified":"2008-11-20T02:26:07","modified_gmt":"2008-11-20T09:26:07","slug":"pagalba-psichikos-ligomis-serganciuju-artimiesiems-kognityvinis-elgesio-poziuris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/16\/pagalba-psichikos-ligomis-serganciuju-artimiesiems-kognityvinis-elgesio-poziuris\/","title":{"rendered":"Pagalba psichikos ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems  (Kognityvinis-elgesio po\u017ei\u016bris)"},"content":{"rendered":"<p>Pastaruoju metu yra daug kalbama apie \u012fvairius pagalbos b\u016bdus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, ta\u010diau pamir\u0161tami greta j\u0173 esantys \u2013 artimieji. Tai gali b\u016bti ligonio t\u0117vai, broliai, seserys, seneliai, draugai, glob\u0117jai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stipr\u0173 psichologin\u012f sm\u016bg\u012f su\u017einoj\u0119 apie artimo \u017emogaus lig\u0105. Psichologas gali pad\u0117ti \u0161iems asmenims \u012fveikti i\u0161kilusius sunkumus, i\u0161mokti gyventi su jais, ir tam tikr\u0105 vaidmen\u012f \u010dia gali atlikti kognityvin\u0117-elgesio terapija.<!--more--><\/p>\n<p>Min\u0117tos terapijos metu klientas yra mokomas koreguoti savo m\u0105stym\u0105 ir jausmus, kad jie b\u016bt\u0173 racional\u016bs atitinkamose situacijose ir atitikt\u0173 adekvat\u0173 asmens tolimesn\u012f elges\u012f.<\/p>\n<p>\u012e kognityvin\u0117s-elgesio terapijos program\u0105 paprastai \u012feina:<\/p>\n<ol>\n<li>Intervencijos, skatinan\u010dios analizuoti ankstesnius \u017emogaus gyvenimo \u012fvykius, kurie gali signalizuoti apie klaiding\u0173 min\u010di\u0173, jausm\u0173 ir elgesio atsiradim\u0105.<\/li>\n<li>Intervencijos, kurios skatina abejoti neadaptyviais informacijos apdorojimo b\u016bdais ir \u012fsitikinimais, kurie lemia problemin\u012f elges\u012f.<\/li>\n<li>Intervencijos, kurios padeda pakeisti nepagr\u012fst\u0105 m\u0105stym\u0105, jausmus ir elges\u012f taip, kad jie b\u016bt\u0173 i\u0161 naujo apsvarstomi ir pasirenkami tik priimtiniausi variantai. (Mcnulty M., Carr A., 2006).<\/li>\n<\/ol>\n<p><strong>Schemos kognityviniame po\u017ei\u016bryje<\/strong><br \/>\nSchema \u2013 tai grup\u0117 tarpusavyje susijusi\u0173 \u0161erdini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 apie save ir kitus, pasaulio prigimt\u012f, ar galim\u0105 \u012fvyki\u0173 eig\u0105 ateityje. Schem\u0173 gali b\u016bti adaptyvios ir neadaptyvios.<\/p>\n<p>Schemos formuojasi jau vaikyst\u0117je. Neadaptyvi\u0173 schem\u0173 susiformavimui \u012ftakos turi:<\/p>\n<ol>\n<li>ankstyvi stresiniai i\u0161gyvenimai<\/li>\n<li>svarbi\u0173 poreiki\u0173 patenkinimo frustracija<\/li>\n<li>bei asmens identifikavimasis su \u0161eimoje matytais modeliais.<\/li>\n<\/ol>\n<p>Jei vien\u0105 kart\u0105 yra suaktyvinama pvz. neadaptyvi schema, tik\u0117tina, kad asmuo ja naudosis kasdienin\u0117se stresin\u0117se situacijose, ir tai skatins neigiam\u0173 automatini\u0173 min\u010di\u0173 atsiradim\u0105.<\/p>\n<p>Remiantis auk\u0161\u010diau aptartomis pagrindin\u0117mis teorin\u0117mis prielaidomis, pagrindinis darbo su artimaisais principas, kuriuo vadovaujasi kognityvin\u0117-elgesio terapija: mokyti \u0161eimos narius sistemini\u0173 problemos sprendimo b\u016bd\u0173. \u0160is modelis yra labai svarbus padedant \u0161eimai i\u0161spr\u0119sti pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama r\u016bpinantis \u017emogumi, turin\u010diu psichikos negali\u0105. Kad \u0161eim\u0173 pastangos b\u016bt\u0173 s\u0117kmingos, prasminga mokyti j\u0173 narius taikyti problem\u0173 sprendimo b\u016bdus (pirmiausia papras\u010diausioms problemoms spr\u0119sti). Vadinasi, norint kad psichikos liga sergan\u010diojo artmieji geb\u0117t\u0173 spr\u0119sti problemas, reikalinga:<\/p>\n<ol>\n<li>Patikrinti kokios schemos yra naudojamos asmens kasdieniniame gyvenime.<\/li>\n<li>U\u017ekirsti keli\u0105 neadaptyvi\u0173 schem\u0173 naudojimui, ypatingai stres\u0105 kelian\u010diose situacijose.<\/li>\n<li>\u012erod\u017eius m\u0105stymo klaidingum\u0105, \u012fgalinti \u017emog\u0173 naudotis efektyviomis problem\u0173 sprendimo strategijomis.<\/li>\n<\/ol>\n<p>A.Elklit (1996) i\u0161skiriamos galimos problem\u0173 \u012fveikimo strategijos:<\/p>\n<ul>\n<li>Orientuota \u012f emocijas \u2013 asmuo \u012fvykius laiko ne\u012fmanomais keisti.<\/li>\n<li>Emocinio atsiribojimos (atsitraukimo) \u2013 asmuo neigia esan\u010dias problemas.<\/li>\n<li>Pasyvaus b\u0117gimo nuo problemos sprendimo (vengimo) \u2013 asmuo vengia su problema susijusi\u0173 situacij\u0173.<\/li>\n<li>Orientuota \u012f problem\u0105 (racionalioji) \u2013 asmuo situacij\u0105 suvokia kaip kontroliuojam\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>T\u0117v\u0173 emocin\u0117s b\u016bsenos su\u017einojus apie vaiko negali\u0105:<\/strong><\/p>\n<p><strong><\/strong><\/p>\n<ol>\n<li><strong>Emocin\u0117 trauma \u2013 neigimas<\/strong>, dar kitaip \u2013 \u0161okas, skausmas, bej\u0117gi\u0161kumas, kartais lydimas netekties ar praradimo jausmo. Paprastai i\u0161gyvenamas abejojimas diagnoze, jos paneigimas arba ignoravimas.<\/li>\n<li><strong>Intelektualinis vaiko negalios suvokimas<\/strong> \u2013 pyktis, kalt\u0117, lydimas pyk\u010dio, li\u016bdesio, depresijos, g\u0117dos, baim\u0117s, nerimo. I\u0161gyvenamas kalt\u0117s, d\u0117l tokio vaiko gimimo jausmas, ypa\u010d da\u017enas motinoms. Yra \u0161eim\u0173, kurios ne tik kad s\u0117kmingai i\u0161sprend\u017eia \u0161\u012f i\u0161bandym\u0105, ta\u010diau ir dar labiau sustipr\u0117ja, kas s\u0105lygoja s\u0117kming\u0105 per\u0117jim\u0105 \u012f tre\u010di\u0105j\u0105 emocini\u0173 b\u016bsen\u0173 pakop\u0105.<\/li>\n<li><strong>Susitaikymas ir pri\u0117mimas vaiko tokiu, koks yra.<\/strong> Ji prasideda tada, kai t\u0117vai ne tik intelektualiai suvokia savo vaiko negali\u0105, ta\u010diau ir imasi konkre\u010di\u0173 priemoni\u0173 jam pad\u0117ti. \u0160iam etapui b\u016bdingos pirmosios teigiamos emocijos \u2013 nuostaba, d\u017eiaugsmas, pasitik\u0117jimas savo j\u0117gomis.<\/li>\n<\/ol>\n<p>Daugel\u012f t\u0173 pa\u010di\u0173 emocini\u0173 b\u016bsen\u0173, kurias i\u0161gyvena t\u0117vai, patiria ir kiti \u0161eimos nariai \u2013 vyresni broliai, seserys. Kognityvin\u0117 elgesio terapija orientuojasi \u012f klaidingo m\u0105stymo, jausm\u0173 ir i\u0161 to sekan\u010dio neadekvataus elgesio keitim\u0105. Vistik b\u016btina leisti bei pad\u0117ti \u017emogui i\u0161gyventi kriz\u0119 ir su ja susijusius jausmus ir tik tada analizuoti t\u0173 jausm\u0173 pagr\u012fstum\u0105 ir adekvatum\u0105, privalumus ir tr\u016bkumus susid\u016brus su problemomis.<\/p>\n<p>Galimi i\u0161kreipto m\u0105stymo variantai, kurie skatina neigiam\u0173 min\u010di\u0173 atsiradim\u0105:<br \/>\n\u2022 <strong>Protinis filtras.<\/strong> Tarsi \u201ei\u0161filtruojami\u201c teigiami situacijos aspektai, susitelkiant tik ties negatyviais, ir jais naudojantis daromos i\u0161vados. Pvz. a\u0161 padariau klaid\u0105 \u0161iandien i\u0161 ryto, taigi viskas k\u0105 a\u0161 \u0161iandien dariau \u2013 buvo blogai.<\/p>\n<p><strong>\u2022 Likimo nusakymas.<\/strong> Konstatavimas, kad viskas bus blogai, neturint tam joki\u0173 reali\u0173 \u012frodym\u0173. Pvz. a\u0161 nesugeb\u0117siu tinkamai pasir\u016bpinti savo autizmo sidrom\u0105 turin\u010diu vaiku.<\/p>\n<p><strong>\u2022 Privalau\u201c teiginiai<\/strong>. Absoliutus teigimas apie tai, koks pats \u017emogus ar kiti turi b\u016bti. Pvz. A\u0161 privalau visada b\u016bti tobulas.<\/p>\n<p>Kognityvin\u0117s elgesio terapijos technikos:<\/p>\n<ol>\n<li><strong>Diskusijos su terapeutu apie negatyvius \u012fsitikinimus. <\/strong>Klientas yra klausin\u0117jamas, siekiant pad\u0117ti jam suprasti, kad pasirinktas problemos interpretavimas yra tik vienas i\u0161 galim\u0173 tos situacijos vertinim\u0173, o ne realus faktas.<\/li>\n<li><strong>D\u0117mesio atitraukimas ir min\u010di\u0173 sustabdymas. <\/strong>Skatinti klient\u0105 atpa\u017einti aktyvinant\u012f \u012fvyk\u012f, kuris veda link neigiam\u0173 automatini\u0173 min\u010di\u0173 ir slopinan\u010dios nuotaikos ir tada laikinai susitelkti ties kitais situacijos aspektais, u\u017esiimti i\u0161bla\u0161kan\u010dia veikla ir taip sustabdyti neigiamas automatines mintis.<\/li>\n<li><strong>Kasdienis teigiam\u0173 dalyk\u0173 registravimas. <\/strong>Klient\u0173 pra\u0161oma atlikin\u0117ti nam\u0173 darb\u0105, kurio metu jie turi tarsi gaudyti save kuomet padaro ka\u017ek\u0105 gero, kai jiem pasiseka, atlieka ka\u017ek\u0105 tikrai naudingo, yra m\u0117gstami, pagiriami aplinkini\u0173. Jie turi stengtis tai pasteb\u0117ti kiek \u012fmanoma da\u017eniau ir tuoj pat visus teigiamus \u012fvykius u\u017esira\u0161yti \u012f savo registr\u0173 knygel\u0119.<\/li>\n<li><strong>Sisteminis problem\u0173 sprendimas. <\/strong>Paskatinti klient\u0105 spr\u0119sti problem\u0105 i\u0161 prad\u017ei\u0173 j\u0105 i\u0161skaidant \u012f daug ma\u017e\u0173 problem\u0173.<\/li>\n<\/ol>\n<p>Siekiant suma\u017einti psichikos liga sergan\u010dio asmens artim\u0173j\u0173 sielvart\u0105, s\u0105my\u0161\u012f bei nerim\u0105 b\u016btina pasitelkti ir psichikos \u0161vietimu. <strong>Psichikos \u0161vietimas &#8211; <\/strong>Procesas, kurio metu su sergan\u010diuoju ar jo \u0161eimos nariu diskutuojama ir jam perteikiamos \u017einios, padedan\u010dios pasiekti gydymo ir reabilitacijos tikslus.<br \/>\nJo metu mokoma kaip spr\u0119sti i\u0161kilusias problemas, kaip i\u0161 anksto atpa\u017einti atkry\u010dio po\u017eymius, kad reikalingas gydymas b\u016bt\u0173 savalaikis bei suteiktas iki prasidedant krizei ar jai kartojantis.<br \/>\n\u012etraukus \u0161eim\u0105 \u012f gydymo proces\u0105, jos nariai supranta, kad situacija n\u0117ra bevilti\u0161ka ir gali b\u016bti kontroliuojama. Kinta \u0161eimos nari\u0173 po\u017ei\u016bris, \u012fsitikinimai (kognityvinis aspektas) bei tolesnis elgesys (elgesinis aspektas) sergan\u010diojo ir savo at\u017evilgiu.<\/p>\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n<p>Pagrindinis darbo su artimaisais principas, kuriuo vadovaujasi kognityvin\u0117-elgesio terapija: mokyti \u0161eimos narius sistemini\u0173 problemos sprendimo b\u016bd\u0173. Neracionalius problem\u0173 sprendimo b\u016bdus gali skatinti klaidingas m\u0105stymas, \u012fsitikinimai, neadaptyvi\u0173 schem\u0173 naudojimas. Kognityvin\u0117s-elgesio terapijos metu terapeutas atlieka tokias intervencijas, kurios gali pad\u0117ti \u017emogui pakeisti neadekvat\u0173 m\u0105stym\u0105 bei elges\u012f \u012f priimtinesn\u012f ir naudingesn\u012f jam pa\u010diam bei psichikos liga sergan\u010diam artimajam.<\/p>\n<p><strong><em>Naudota literat\u016bra<\/em><\/strong><br \/>\n1. Carr A., Mcnulty M., (2006), The handbook of adult clinical psychology. An Evidence-Based Practice Approach, p. 61-105.<br \/>\n2. R.Juknevi\u010dien\u0117, (2000), \u201ePsichologin\u0117 pedagogin\u0117 pagalba \u0161eimai, auginan\u010diai vidutin\u0117s ir \u017eymios negalios vaik\u0105\u201c, Kauno apskrities speciali\u0173j\u0173 pedagog\u0173 ir t\u0117v\u0173 draugija, Kaunas<br \/>\n3. Lietuvos sutrikusios psichikos \u017emoni\u0173 globos bendrija; Informacinis leidinys (2005). Darbo su \u0161eimomis pricipai. Aplankyta 2008-11-07<br \/>\n<a href=\"http:\/\/www.lspzgb.lt\/images\/user\/Nr_%201.pdf\">http:\/\/www.lspzgb.lt\/images\/user\/Nr_%201.pdf<\/a><br \/>\n4. Lietuvos sutrikusios psichikos \u017emoni\u0173 globos bendrija; Informacinis leidinys (2005). \u0160eim\u0173 globojan\u010di\u0173 pagrindin\u0117mis psichikos ligomis sergan\u010dius asmenis, \u0161vietimo svarba. Aplankyta 2008-11-07<br \/>\n<a href=\"http:\/\/www.lspzgb.lt\/images\/user\/Nr_%202.pdf\">http:\/\/www.lspzgb.lt\/images\/user\/Nr_%202.pdf<\/a><br \/>\n5. Mickevi\u010dien\u0117 E., \u0160inkariova L.(2006), T\u0117v\u0173, auginan\u010di\u0173 sutrikim\u0105 turint\u012f vaik\u0105, psichologin\u0117s ir socialin\u0117s problemos: specialist\u0173 po\u017ei\u016bris. Lietuvos sutrikusios psichikos \u017emoni\u0173 globos bendrija; Informacinis leidinys. Aplankyta 2008-11-07<br \/>\n<a href=\"http:\/\/www.lspzgb.lt\/images\/user\/Nr_%205(7).pdf\">http:\/\/www.lspzgb.lt\/images\/user\/Nr_%205(7).pdf<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pastaruoju metu yra daug kalbama apie \u012fvairius pagalbos b\u016bdus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, ta\u010diau pamir\u0161tami greta j\u0173 esantys \u2013 artimieji. Tai gali b\u016bti ligonio t\u0117vai, broliai, seserys, seneliai, draugai, glob\u0117jai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stipr\u0173 psichologin\u012f sm\u016bg\u012f su\u017einoj\u0119 apie artimo \u017emogaus lig\u0105. Psichologas gali pad\u0117ti \u0161iems asmenims \u012fveikti i\u0161kilusius [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":56,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[36],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/515"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/56"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=515"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/515\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":578,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/515\/revisions\/578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=515"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=515"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=515"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}