{"id":534,"date":"2008-11-18T11:04:00","date_gmt":"2008-11-18T18:04:00","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=534"},"modified":"2008-11-19T07:25:21","modified_gmt":"2008-11-19T14:25:21","slug":"senu-zmoniu-konsultavimas-meno-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/18\/senu-zmoniu-konsultavimas-meno-terapija\/","title":{"rendered":"Sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavimas. Meno terapija."},"content":{"rendered":"<blockquote>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">\u201eMenas \u2013 tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.\u201c J.V.Get\u0117<\/p>\n<\/blockquote>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><strong>Meno terapija<\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad \u017emogaus mintys ir emocijos yra u\u017ekoduotos pas\u0105mon\u0117je ir jos ai\u0161kiau i\u0161rei\u0161kiamos<span lang=\"LT\">:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>vaizdais<span lang=\"LT\">(dail\u0117s terapija)<\/span>,<\/li>\n<li>muzikos garsais<span lang=\"LT\">(muzikos terapija)<\/span>,<\/li>\n<li>\u0161okio judesiais<span lang=\"LT\">(\u0161okio terapija)<\/span>,<\/li>\n<li>dramos i\u0161rai\u0161kos metodais<span lang=\"LT\">(vaidybos arba teatro terapija). <!--more--><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">\u010cia svarbiausia &#8211; procesas ir \u017emogus, o menas naudojamas kaip ne\u017eodin\u0117s komunikacijos priemon\u0117, kaip b\u016bdas i\u0161sakyti sumi\u0161usius, ne iki galo suprastus jausmus, siekiant suteikti jiems ai\u0161kumo ir tvarkos.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><strong>Kod\u0117l meno terapija taikoma senatv\u0117je?<\/strong><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<ol>\n<li><span lang=\"LT\">Menas gali b\u016bti naudojamas kaip terapin\u0117 priemon\u0117 pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 tarpe. Ji gali b\u016bti efektyvi, esant tiek fizinei, tiek ir proto negaliai. <\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Senyvo am\u017eiaus asmenys da\u017eniau turi emocini\u0173 ar jausm\u0173 rai\u0161kos sutrikim\u0173, tad meno terapija kaip priemon\u0117 galinti pad\u0117ti asmeniui, turin\u010diam sutrikim\u0173, i\u0161reik\u0161ti savo jausmus, i\u0161laisvinti u\u017eslopintas emocijas, jau i\u0161gyventus<span> <\/span>skaud\u017eius patyrimus. <\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Pagyven\u0119 \u017emon\u0117s skund\u017eiasi kantryb\u0117s stoka, da\u017eniau link\u0119 save nuvertinti kaip paliegusius niekam nereikalingus senelius, taigi meno terapija gali pad\u0117ti spr\u0119sti psichologinius konfliktus, ugdyti kantryb\u0119, skatinti asmenyb\u0117s augim\u0105. Menas sudaro prielaidas asmens savirealizacijai, teigiamam sav\u0119s vertinimui. <\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Bendravimas, bei visuomenin\u0117 veikla pagyvenusiems \u017emoniems tampa ne tokia aktyvia bei aktualia veikla.Menin\u0117, k\u016brybin\u0117 veikla suteikia pozityvi\u0173 jausm\u0173, skatina bendravim\u0105 k\u016brybiniame procese, palengvina adaptacij\u0105 kolektyve, bei visuomen\u0117je.<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Senatv\u0117je intelektas ir kitos kognityvin\u0117s funkcijos pama\u017eu sul\u0117t\u0117ja, silpsta. Skirtingos meno \u0161akos ugdo skirtingas<span> <\/span>intelekto r\u016b\u0161is, kaip antai: muzikin\u012f, erdvin\u012f, judesio, bendravimo ir kt. Be to, menin\u0117je veikloje ugdomi suvokimo (analiz\u0117s, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio m\u0105stymo, problem\u0173 sprendimo bei kiti protiniai geb\u0117jimai.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\"><span lang=\"LT\">Menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti bei vartoti reikia menin\u0117s ir estetin\u0117s kompetencijos. Meno k\u016briniai atveria savit\u0105 ir turting\u0105 prasmi\u0173 bei vertybi\u0173 pasaul\u012f, kurio pa\u017einimas yra toks pat reik\u0161mingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir kt. pa\u017einimas. Asmeniui gebant steb\u0117ti, i\u0161gyventi ir suvokti meno k\u016brinius, tenkinamas jo meninio pa\u017einimo interesas, didinamas s\u0105moningumas, i\u0161ple\u010diamos objektyviojo ir ypa\u010d subjektyviojo pasaulio pa\u017einimo ribos.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\"><span lang=\"LT\">Meninio ugdymo svarba itin padid\u0117ja kuriant intelektuali\u0105, kompetenting\u0105 ir k\u016brybing\u0105 \u017eini\u0173 visuomen\u0119, kurios egzistavimas susij\u0119s su nenutr\u016bkstama \u017eenkl\u0173 bei informacini\u0173 sistem\u0173 suvokimo, interpretavimo ir k\u016brybini\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo t\u0117kme. Joje itin<span> <\/span>reikalingi tampa sav\u0119s ir kit\u0173 pa\u017einimo bei savikontrol\u0117s \u012fg\u016bd\u017eiai, geb\u0117jimai prisitaikyti ir<span> <\/span>gerbti kitok\u012f (da\u017enai skirting\u0105) m\u0105stymo, darbo ir<span> <\/span>gyvenimo b\u016bd\u0105, platus savirai\u0161kos b\u016bd\u0173 (taip pat ir menin\u0117s bei estetin\u0117s) spektras.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\"><span lang=\"LT\">Meno terapijos r\u016b\u0161ys:<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<ul>\n<li><span lang=\"LT\">Muzikos terapija<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Da<\/span><span lang=\"LT\">il\u0117s terapija<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">\u0160okio terapija<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">Dramos terapija<\/span><\/li>\n<li><span lang=\"LT\">(Pramog\u0173) U\u017eimtumo terapija.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Muzikos terapija<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">\u201eMuzika harmonizuoja prot\u0105, jausmus, k\u016bn\u0105 ir dvasi\u0105. Muzika n\u0117ra vien menas. Tai ir mokslas. Da\u017enai sakoma, kad muzika jungia abu \u017eem\u0117s pusrutulius, visus \u017emones, kad tai \u2013 universali kalba.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Svarbiausias muzikos gydantis komponentas yra ritmas.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Sena moteri\u0161k\u0117 s<\/span>irgo senatvine Alzheimerio liga. Ji neatpa\u017eino s\u016bnaus, bet reagavo \u012f populiari\u0105 amerikie\u010di\u0173 dainel\u0119, kuri\u0105 da\u017enai grodavo jos jau mir\u0119s vyras<span lang=\"LT\">.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">\u201eAusis ne tik girdi. Ji vadovauja procesui, kai sutelkiame d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105 objekt\u0105. Smegenys dirba aktyviai, yra u\u017esi\u0117musios ir nuolatos filtruoja garsus. Vienus atmeta, kitus priima ir siun\u010dia informacij\u0105. Ausis \u2013 labai sud\u0117tingas instrumentas, kuris privalo, kai mes bendraujame ir norime intymumo, atlikti selekcij\u0105: negird\u0117ti gars\u0173, kuri\u0173 mums nereikia. Prie\u0161ingu atveju, smegenys b\u016bt\u0173 be galo apkrautos ir mes negal\u0117tume bendrauti.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">Gird\u0117jimas ir klausymas yra dvi skirtingos funkcijos. Ausis i\u0161balansuoja garsus, suskirsto juos. Tai, k\u0105 ir kaip kalbame, priklauso nuo to, k\u0105 mes prie\u0161 tai gird\u0117jome.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Muzika t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 geba keisti m\u016bs\u0173 smegen\u0173 darb\u0105. Ritmas tarsi kalba m\u016bs\u0173 k\u016bnu. Muzikos klausyti galima \u012fvairiai. Ligoniai, kurie sunkiai vaik\u0161to ar turi senatv\u0117s negalias, lengvai reaguoja \u012f ritmin\u0119 muzikos kalb\u0105, ta\u010diau gali visai nereaguoti \u012f \u0161nek\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Dail\u0117s terapija<br \/>\n<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Kitas b\u016bdas padedantis u\u017eimti senus \u017emones \u2013 dail\u0117s terapija. Anot T. Dalley (2004), senyvo am\u017eiaus \u017emogumi galima laikyti kiekvien\u0105 pensinio am\u017eiaus \u017emog\u0173. Labai daug tokio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 leid\u017eia savo gyvenim\u0105 dideli\u0173 ligonini\u0173 geriatrijos skyriuose, seneli\u0173 namuose, prieglaudose ir pana\u0161iose \u012fstaigose. Nei\u0161vengiamai vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 jiems r\u016bpim\u0173 dalyk\u0173 yra art\u0117janti mirtis. Nors \u017emon\u0117s ir nem\u0117gsta apie tai kalb\u0117ti, ta\u010diau ji, ypa\u010d seniems \u017emon\u0117ms, labai aktuali tema.<span> <\/span>Anot T. Dalley (2004), dail\u0117s realija i\u0161sirutuliojo d\u0117l to, kad reik\u0117jo rasti verbalini\u0173 bendravimo form\u0173 alternatyvas, sudaryti galimybes i\u0161reik\u0161ti save tiems, kuriems tai padaryti keblu, ir leisti pasakyti tai, kas nepasakoma. Vadinasi, dail\u0117s terapija gali b\u016bti labai naudinga dirbantiems su senyvo am\u017eiaus ir nepagydomai sergan\u010diais \u017emon\u0117mis.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Dail\u0117s terapija gali pad\u0117ti seniems \u017emon\u0117ms keletu aspekt\u0173.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">Pirma \u2013 komunikacija vaizdais gali jeigu ne i\u0161vengti, tai bent jau apeiti draudim\u0105 ir leisti \u017emon\u0117ms i\u0161reik\u0161ti savo pykt\u012f, susitaikym\u0105 arba mirties baim\u0119 priimtinu b\u016bdu. Juk paveikslai ne visada skiriami vienam konkre\u010diam asmeniui, tad paveiksle perteikti mint\u012f yra lengviau.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">Antra \u2013 nupie\u0161tu vaizdu galima i\u0161reik\u0161ti begalyb\u0119 ir dviprasmyb\u0119 taip, kaip kalba neperteikiama.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">Tre\u010dia \u2013 regimieji vaizdai gali funkcionuoti daugeliu lygmen\u0173 ir vienu metu i\u0161reik\u0161ti akivaizd\u017eiai prie\u0161taraujan\u010dias mintis bei jausmus.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Vaizduojamasis menas gali labai tiksliai i\u0161reik\u0161ti abstrak\u010dias savybes bei jausmus, o vienas i\u0161 da\u017eniausiai ir sunkiausiai apsakom\u0173 jausm\u0173 yra fizinis skausmas.<span> <\/span>T. Delly (2004) pateikia pavyzd\u012f, kaip reumatoidinio artrito kamuojama ligon\u0117 nupie\u0161\u0117 g\u0117l\u0119, o paskui vis\u0105 pie\u0161in\u012f flomasteriu u\u017ebr\u016bk\u0161niavo plonomis retomis \u017ealiomis linijomis. Vienos linijos buvo tiesios, kitos vingiuotos, ir beveik visos nukreiptos \u012f vir\u0161\u0173. Ji sak\u0117, jog jos rei\u0161kia jos nuolat jau\u010diam\u0105 skausm\u0105 ir kad jai dar niekada lig tol nepavyko taip gerai paai\u0161kinti, kaip i\u0161gyvenamas skausmas. Ji pasak\u0117, kad nuolat k\u0119sti skausm\u0105 yra visai tas pat, kas b\u016bti u\u017edarytam kal\u0117jime. \u0160iai senyvo am\u017eiaus ligonei akivaizd\u017eiai palengv\u0117jo, perk\u0117lus \u012f i\u0161or\u0119 savo jausmus ir suradus savo savijautos atitikmen\u012f.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Senyviems \u017emon\u0117ms gali b\u016bti svarbi ir kita dail\u0117s terapijos ypatyb\u0117, pasirei\u0161kianti tuo, kad nuosekliai pie\u0161iami ir kaupiami paveikslai gali atvaizduoti kitim\u0105 per tam tikr\u0105 laik\u0105, t.y. kaip kei\u010diasi j\u0173 pa\u010di\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f lig\u0105, senatv\u0119, skausm\u0105, praradimus, mirt\u012f.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">U\u017eimtumo (pramog\u0173) terapija<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">U\u017eimtumo terapija \u2013 gydymo metodas, u\u017etikrinantis<span lang=\"LT\"> \u017emoni\u0173<\/span> kasdienini\u0173<span> <\/span>\u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdym\u0105, pagerinantis j\u0173 kognityvines funkcijas, socialin\u0119 readaptacij\u0105. Ji yra taikoma tam, kad \u012f stacionar\u0105 patek\u0119 pacientai neprarast\u0173 kasdienini\u0173<span> <\/span>\u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir gr\u012f\u017e\u0119 atgal \u012f visuomen\u0119 gal\u0117t\u0173 pagal galimybes pasir\u016bpinti savimi<span lang=\"LT\">.<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span><span lang=\"LT\">S<\/span>katinant j\u0173 savaranki\u0161kum\u0105. Jos pagalba yra lavinama senyvo am\u017eiaus pacient\u0173,<span> <\/span>turin\u010di\u0173 psichikos sutrikim\u0173 atmintis, gerinama d\u0117mesio koncentracija.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\">Kaip vyksta darbas u\u017eimtumo terapijos metu?<\/span><span lang=\"LT\"> <\/span>Darbas u\u017eimtumo terapijoje vyksta grup\u0117se, kurios yra sudaromos pagal tam tikrus principus.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">Kriterijai, pagal kuriuos yra sudaromos u\u017eimtumo terapijos grup\u0117s:<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">1) Psichikos sutrikimo pob\u016bd\u012f (diagnoz\u0117);<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">2) Psichikos sutrikimo sunkum\u0105;<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">3) Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 pa\u017eeidimo lyg\u012f.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"36pt;\">U\u017eimtumo terapijoje vykdoma veikla apima tiek fizini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 (grupin\u0117s<span> <\/span>mank\u0161tos, sportiniai \u017eaidimai), tiek protin\u0117s veiklos lavinim\u0105 (meno, muzikos<span> <\/span>terapija, k\u016brybiniai \u017eaidimai).<\/p>\n<div class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Meno terapija senatv\u0117je<strong> v<\/strong>eiksmingai ir harmoningai<strong> <\/strong>ugdo vis\u0105 asmenyb\u0119 jos<span> <\/span>intelektines, k\u016brybines, emocines, fizines galias, verbalin\u0117s ir neverbalin\u0117s rai\u0161kos geb\u0117jimus, vertybini\u0173 nuostat\u0173 sistem\u0105. Meno terapija padidina kiekvieno pagyvenusio \u017emogaus dalyvavim\u0105 \u012fvairiose<span> <\/span>visuomenin\u0117se veiklos srityse galimybes. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Literat\u016bra:<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\"><a href=\"http:\/\/www.mokslai.lt\/referatai\/kursinis\/senu-zmoniu-uzimtumo-organizavimo-specifika-puslapis4.html\"><span style=\"windowtext;\">http:\/\/www.mokslai.lt\/referatai\/kursinis\/senu-zmoniu-uzimtumo-organizavimo-specifika-puslapis4.html<\/span><\/a><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\"><a href=\"http:\/\/www.e-library.lt\/resursai\/Mokslai\/VIKO\/SPF_050114\/SPF_050114_13.pdf\"><span style=\"windowtext;\">http:\/\/www.e-library.lt\/resursai\/Mokslai\/VIKO\/SPF_050114\/SPF_050114_13.pdf<\/span><\/a><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\"><a href=\"http:\/\/www.xxiamzius.lt\/numeriai\/2006\/01\/25\/kult_01.html\"><span style=\"windowtext;\">http:\/\/www.xxiamzius.lt\/numeriai\/2006\/01\/25\/kult_01.html<\/span><\/a><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eMenas \u2013 tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.\u201c J.V.Get\u0117 Meno terapija Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad \u017emogaus mintys ir emocijos yra u\u017ekoduotos pas\u0105mon\u0117je ir jos ai\u0161kiau i\u0161rei\u0161kiamos: vaizdais(dail\u0117s terapija), muzikos garsais(muzikos terapija), \u0161okio judesiais(\u0161okio terapija), dramos i\u0161rai\u0161kos metodais(vaidybos arba teatro terapija).<\/p>\n","protected":false},"author":26,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/534"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/26"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=534"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/534\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":552,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/534\/revisions\/552"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=534"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=534"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=534"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}