{"id":535,"date":"2008-11-18T11:01:02","date_gmt":"2008-11-18T18:01:02","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=535"},"modified":"2008-11-20T02:17:58","modified_gmt":"2008-11-20T09:17:58","slug":"kognityvine-elgesio-terapija-senu-zmoniu-konsultavime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/18\/kognityvine-elgesio-terapija-senu-zmoniu-konsultavime\/","title":{"rendered":"Kognityvin\u0117 elgesio terapija sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavime"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kiekvienas \u017emogaus gyvenimo tarpsnis turi specifini\u0173 asmenini\u0173, socialini\u0173 bei sveikatos problem\u0173. <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Paskutinysis gyvenimo etapas \u2013 senatv\u0117, kuomet \u017emogui yra sunku pasir\u016bpinti savimi, yra bene sunkiausias. <\/span><span class=\"style561\"><span style=\"'Times New Roman';\" lang=\"LT\">Ilg\u0117jant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daug\u0117ja senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. <\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Deja, da\u017enai pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 psichin\u0117s sveikatos sutrikimai suprantami kaip nei\u0161vengiamas am\u017eiaus padarinys, o ne kaip sutrikimai, kurie turi b\u016bti gydomi. Am\u017eius neturi \u012ftakoti galimyb\u0117s gauti psichologin\u0119 pagalb\u0105 tiek i\u0161 artim\u0173j\u0173 tiek i\u0161 profesionali\u0173 terapeut\u0173. <!--more--><\/span><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Kognityvin\u0117 ir elgesio terapijos \u0161iame darbe ap\u017evelgiamos kartu, nes j\u0173 teorinis pagrindas bei praktinis pritaikymas i\u0161 dalies sutampa. <strong>Abi terapijos<\/strong>:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l3 level1 lfo9;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">skiria did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, padedan\u010di\u0173 seniems \u017emon\u0117ms susidoroti su stresin\u0117mis situacijomis, i\u0161\u0161aukian\u010diomis depresij\u0105, nerim\u0105 formavimui.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l3 level1 lfo9;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">pateikia klientui konkre\u010dius tikslus ar u\u017edavinius, kuriuos klientas tur\u0117s \u012fvykdyti terapijos kurso metu. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l3 level1 lfo9;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">taiko savistabos metod\u0105, t.y. klientai turi vesti dienora\u0161t\u012f, kuriame ra\u0161yt\u0173 pasteb\u0117jimus apie savo nuotaikas, emocin\u0119 b\u016bkl\u0119, m\u0105stym\u0105 bei elges\u012f.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"l3 level1 lfo9;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Kognityvin\u0117s elgesio terapijos taikymas<\/strong><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">KET, skirta jauniems \u017emon\u0117ms gydyti, tur\u0117t\u0173 b\u016bti modifikuojama prie\u0161 taikant j\u0105 pagyvenusiems, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 kognityvines bei fizines galimybes. Ji netinka \u017eym\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms, nes reikalauja susitelkti ties mintimis, jausmais bei nuostatomis. Terapija neturi ilgalaikio poveikio gydant demencij\u0105, ta\u010diau ji gali pad\u0117ti pagerinti demencija sergan\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 trumpam ar vidutinio ilgumo periodui. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kognityvin\u0117 elgesio terapija <\/span><\/strong><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">efektyvi<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> gydant sen\u0173 \u017emoni\u0173 depresij\u0105, nerim\u0105, psichologines problemas, susijusias su somatin\u0117mis ligomis, miego sutrikimus, padeda i\u0161laikyti subjektyvi\u0105 sen\u0173 \u017emoni\u0173 gerov\u0119. <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kadangi \u0161io gydymo metu \u012fgaunami nauji \u012fg\u016bd\u017eiai, sugeb\u0117jimas atsiminti ir suprasti atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad pacientai su lengva suvokimo negalia negaut\u0173 naudos nuo \u0161ios terapijos metodo. Sensoriniai, kalbos, bei ra\u0161ybos sugeb\u0117jimai yra taip pat svarb\u016bs taikant \u0161\u012f metod\u0105, bet adaptuotos programos gali pad\u0117ti apeiti \u0161ias problemas.\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"18pt;\"><span class=\"style561\"><span style=\"'Times New Roman';\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Klientams, kuriems b\u016bdingi psichoz\u0117s simptomai, kartu su terapija b\u016btinas medikamentinis gydymas. Ta\u010diau da\u017enai medikamentai sukelia pa\u0161alin\u012f poveik\u012f, d\u0117l kurio seni \u017emon\u0117s yra link\u0119 nustoti vartoti vaistus. Tod\u0117l KET u\u017edavinys \u0161iuo atveju \u2013 su\u017einoti kliento po\u017ei\u016br\u012f \u012f medikamentus, kokios problemos kyla juos vartojant ir pan. Tuomet klientui i\u0161ai\u0161kinamos prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 privaloma vartoti vaistus ir stengiamasi, kad b\u016btin\u0173 vaist\u0173 vartojimas tapt\u0173 klientui labiau priimtinas.<\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"18pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\">Kadangi daugelis senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 jaudinasi d\u0117l medikament\u0173 \u0161alutinio poveikio, tod\u0117l pirmiausia yra link\u0119 i\u0161bandyti nefarmakologin\u012f gydym\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 \u012fveikti j\u0173 nerim\u0105, depresij\u0105, miego sutrikimus. Antra vertus, pagyvenusiems \u017emon\u0117ms gali b\u016bti ne\u012fprasta \u201ckalb\u0117jimo\u201d terapija, nes jie da\u017eniausiai tikisi medikamentinio gydymo, n\u0117ra susipa\u017ein\u0119 su psichoterapija, jos efektyvumu. Taip pat <\/span><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\">vyresnio am\u017eiaus klientai yra prat\u0119 ma\u017eiau save vertinti i\u0161 psichologin\u0117s pus\u0117s. Tod\u0117l aktyvus \u012fsitraukimas \u012f dvipus\u012f bendravim\u0105 su terapeutu jiems gali b\u016bti bauginantis. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pats kognityvin\u0117s elgesio terapijos metodo pristatymo klientui procesas yra svarbus terapijos s\u0117kmei. <\/span><span lang=\"LT\">Terapeutas seniems \u017emon\u0117ms turi skirti daugiau laiko parengiamajam terapijos etapui, kuriame klientas supa\u017eindinamas su terapijos esme bei terapiniu procesu. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Trumpai trunkanti KET turi ilgalaik\u012f poveik\u012f. Ji yra prana\u0161esn\u0117 u\u017e medikamentin\u012f sen\u0173 \u017emoni\u0173<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>nerimo, baimi\u0173, depresijos, miego sutrikim\u0173 gydym\u0105, kuris da\u017enai sukelia nepageidaujam\u0105 \u0161alutin\u012f poveik\u012f bei grei\u010diau jau sutrikdo, o ne pagerina bendr\u0105 senyvo am\u017eiaus \u017emogaus funkcionavim\u0105. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Nerimo sutrikimai<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"> b\u016bdingi ma\u017edaug vienam i\u0161 de\u0161imties senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173. \u0160ie sutrikimai sukelia \u012ftamp\u0105, i\u0161gyvenam\u0105 d\u0117l kasdienini\u0173 \u012fvyki\u0173 ir problem\u0173, perd\u0117t\u0105 susir\u016bpinim\u0105, taip pat nusiskundimus d\u0117l somatini\u0173 sutrikim\u0173..<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Ma\u017einant nerimo sutrikimus ( generalizuot\u0105 nerimo sutrikim\u0105, panikos priepuolius, socialinio nerimo sutrikim\u0105, potrauminio streso sindrom\u0105), kognityvin\u0117 elgesio terapija yra efektyvesn\u0117 nei kitos nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s. Pirmiausia ma\u017einamas \u0161iuo metu asmens patiriamas distresas. Naudojama savistaba, t.y. senas \u017emogus turi steb\u0117ti pasirei\u0161kian\u010dius simptomus ir visk\u0105 u\u017era\u0161in\u0117ti \u012f dienora\u0161t\u012f. Taip terapeutas su\u017eino, kokiose situacijose da\u017eniausiai pasirei\u0161kia simptomai, kokie fiziologiniai poky\u010diai lydi tuos simptomus bei k\u0105 \u017emogus jau\u010dia, galvoja ir kaip elgiasi, kuomet simptomai pasirei\u0161kia. Tuomet padedama seniems \u017emon\u0117ms pakeisti j\u0173 klaidingas mintis, suma\u017einti fizin\u012f organizmo atsak\u0105 \u012f simptomus. <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Taip pat terapeutas skatina tok\u012f pagyvenusio \u017emogaus elges\u012f, kuris suteikt\u0173 jam daugiau maloni\u0173 emocij\u0173 bei pasitenkinimo. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\"><strong>Depresija<\/strong><\/span><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"normal;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\">ir fizin\u0117 sen\u0173 \u017emoni\u0173 sveikata da\u017enai yra glaud\u017eiai susijusios. Somatin\u0117s ligos da\u017enai pagreitina depresijos atsiradim\u0105. Tod\u0117l terapeutas privalo tur\u0117ti \u017eini\u0173 ne tik apie \u0161io am\u017eiaus tarpsnio psichologinius bet ir apie<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>fiziologinius ypatumus. Ma\u017einant depresij\u0105 turi b\u016bti \u012ftraukiami ir \u017emogaus artimieji,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>kurie mokomi socialinio palaikymo b\u016bd\u0173. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>Elgesio aspektas gydant depresij\u0105<\/em><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Terapija padeda atkurti priimtinus elgesio modelius bei i\u0161mokyti klient\u0105 imtis nauj\u0173 veikl\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 kompensuoti tai, ko seni \u017emon\u0117s netenka, nebegali atlikti d\u0117l fizini\u0173 ribotum\u0173. Pagrindinis \u0161ios terapijos tikslas \u2013 pad\u0117ti klientui patirti kuo daugiau pozityvi\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 taip suma\u017einant neigiam\u0105 j\u0173 patirt\u012f.<\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Taikant elgesio terapijos metod\u0105, siekiama susilpninti ar panaikinti ry\u0161ius tarp stres\u0105 kelian\u010dios situacijos ir \u012fprast\u0173 \u017emogaus reakcij\u0173 \u012f jas (tai gali b\u016bti baim\u0117, depresija, nerimas, save \u017elugdantis elgesys). <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Taip pat mokoma, kaip kontroliuoti jausmus, fiziologines k\u016bno funkcijas bei impulsus ir prad\u0117ti ai\u0161kiau m\u0105styti, grei\u010diau apsispr\u0119sti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Specifinis \u0161ios terapijos u\u017edavinys yra tiksliai nustatyti ir apibr\u0117\u017eti kli\u016btis, d\u0117l kuri\u0173 asmuo nustojo u\u017esiimti ta veikla, kuri ligi \u0161iol jam teik\u0117 malonum\u0105, pasitenkinim\u0105. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>Kognityvinis aspektas<\/em><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u017d<\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">mogui atskleid\u017eiama, kaip tam tikri jo m\u0105stymo stereotipai i\u0161kreipia jo realaus gyvenimo suvokim\u0105, be realios prie\u017easties priver\u010dia jausti nerim\u0105 ar prisl\u0117gt\u0105 nuotaik\u0105, provokuoja netinkamus veiksmus ar sprendimus. <\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Teigiama, jog depresijos atsiradim\u0105 i\u0161provokuoja pagyvenusio asmens neigiamos nuostatos apie save, pasaul\u012f, savo ateit\u012f. Klientai skatinami kasdien steb\u0117ti savo m\u0105stym\u0105, mintis bei vesti dienora\u0161t\u012f, kuriame jie u\u017era\u0161in\u0117t\u0173 pasirei\u0161kiant\u012f negatyv\u0173 m\u0105stym\u0105. Taip nagrin\u0117jamas ry\u0161ys tarp negatyvaus m\u0105stymo ir kliento nuotaikos. Terapeutas identifikuoja destruktyv\u0173 m\u0105stym\u0105 (pvz.:nereik\u0161ming\u0173 dalyk\u0173 pavertim\u0105 katastrofomis, perd\u0117t\u0105 \u012fvyki\u0173 apibendrinim\u0105, selektyvi\u0105 neigiamos informacijos i\u0161 aplinkos atrank\u0105, neteisingai suvokiamus \u012fvykius ir pan.) ir vietoj jo klientas skatinamas m\u0105styti pozityviau, generuoti daugiau teigiam\u0173 id\u0117j\u0173. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyTextIndent\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kognityvin\u0117 terapija padeda \u017emogui i\u0161mokti m\u0105styti lanks\u010diau ir dabart\u012f bei ateit\u012f pamatyti kiek galima objektyviau, nesiejant su praeitimi. Klientui padedama identifikuoti pasikartojan\u010dias, \u012fkyrias mintis, susijusias su i\u0161kreiptais, neigiamais \u012fsitikinimais ir nuostatomis bei i\u0161mokoma ateityje pritaikyti pa\u017eintinius \u012fg\u016bd\u017eius, pozityv\u0173 m\u0105stym\u0105, i\u0161mokt\u0105 terapijos kurso metu. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\">Prisiminimai<\/span><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"> kognityvin\u0117je elgesio terapijoje<\/span><\/span><\/strong><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Prisiminimai apie gyvenimo \u012fvykius, teigiamus patyrimus palengvina adaptacij\u0105, prisitaikym\u0105 prie dideli\u0173 gyvenimo poky\u010di\u0173, toki\u0173 kaip artim\u0173 \u017emoni\u0173 netektis ir pan. Beck kalb\u0117jo apie klaiding\u0105 m\u0105stym\u0105, kurio metu atrenkamos tik neigiamos mintys, id\u0117jos ir jos projektuojamos \u012f praeit\u012f. Pavyzd\u017eiui, pagyven\u0119 \u017emon\u0117s da\u017enai sau priskiria kalt\u0119 d\u0117l nepalanki\u0173 praeities \u012fvyki\u0173, kuri\u0173 jau nebe\u012fmanoma pakeisti. Kognityvin\u0117 terapija padeda \u017emogui suvokti, \u012fvertinti ir tuomet pakeisti iracionalius, nelogi\u0161kus \u012fsitikinimus apie praeities \u012fvykius ir taip \u012ftakoti dabartini\u0173 \u012fvyki\u0173 objektyv\u0173 suvokim\u0105. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Hanley ir Baikie teigia, jog malon\u016bs atsiminimai padeda pakelti seniems \u017emon\u0117ms nuotaik\u0105. Ta\u010diau prisiminim\u0173 terapijos naudojimas gali duoti ir prie\u0161ingus rezultatus, nes kai kurie pagyven\u0119 \u017emon\u0117s yra link\u0119 prisiminti daugiau blog\u0173 nei ger\u0173 \u012fvyki\u0173. Jei \u0161ie atsiminimai nepakei\u010diami pozityviais, tai gali sukelti daugiau neigiam\u0173 emocij\u0173 nei j\u0173 buvo prie\u0161 taikant \u0161i\u0105 terapij\u0105. Tod\u0117l yra b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f platesn\u012f kliento problem\u0173 kontekst\u0105, \u012f pat\u012f \u017emog\u0173, jo asmenyb\u0119. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"18pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\">Problem\u0173 sprendimas<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"> <\/span><\/span><\/strong><strong><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\">terapijoje<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Seni \u017emon\u0117s da\u017enai nuleid\u017eia rankas ir nepasitiki savo j\u0117gomis atlikti sud\u0117tingesn\u0119 veikl\u0105. Problem\u0173 sprendimo terapija padeda seniems \u017emon\u0117ms atkurti tur\u0117tas ar i\u0161mokyti nauj\u0173 efektyvi\u0173 problem\u0173 sprendimo strategij\u0173. Identifikuojamos kliento nerimo prie\u017eastys, jam padedama suplanuoti dienotvark\u0119, veiklas, kurias jis planuoja atlikti. Dideli ir per sud\u0117tingi u\u017edaviniai suskaidomi \u012f ma\u017eesnius, kurie gali b\u016bti \u012fveikiami, taip pagyven\u0119s \u017emogus i\u0161lieka aktyvus.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"18pt;\"><strong><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u012eg\u016bd\u017ei\u0173 lavinimas<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160ios strategijos tikslas &#8211; naujo adaptyvaus elgesio mokymas. Socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 mokymas padeda ugdyti seno \u017emogaus atkaklum\u0105 bei formuoja teigiam\u0105 sen\u0173 \u017emoni\u0173 savivaizd\u012f. \u012eg\u016bd\u017ei\u0173 lavinimas gali b\u016bti taikomas ir su senais \u017emon\u0117mis dirbant grup\u0117je, tuomet gali b\u016bti ugdomi j\u0173 tarpasmeniniai santykiai, sav\u0119s atskleidimas, kit\u0173 socialinio palaikymo pri\u0117mimas, pasitik\u0117jimas kitais \u017emon\u0117mis ir kiti socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"18pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\">Demencija<\/span><\/strong><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"> apib\u016bdinama kaip sindromas, sukeltas smegen\u0173 ligos, da\u017eniausiai l\u0117tin\u0117s ir progresuojan\u010dios, kuria sergant pa\u017eeid\u017eiama gana daug auk\u0161tesni\u0173j\u0173 smegen\u0173 \u017eiev\u0117s funkcij\u0173. <strong>Pagrindiniai demencijos gydymo b\u016bdai<\/strong> yra elgesio terapija ir nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s \u2013 t.y. socialiniai ir aplinkos pakeitimai, muzikos ir \u0161okio terapija, farmakoterapija bei tinkamos prie\u017ei\u016bros \u012fstaiga.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"36pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span lang=\"LT\">Sutrikus pa\u017einimui paprastai pablog\u0117ja emocij\u0173 kontrol\u0117, socialinis elgesys ar motyvacija. D\u0117l to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti. Sergantysis demencija da\u017enai savo elgesiu stengiasi i\u0161reik\u0161ti jausmus, tod\u0117l kartais elgiasi agresyviai. Pirmiausia norint s\u0117kmingai \u012fveikti elgesio problemas reikia nustatyti j\u0173 prie\u017eastis. Da\u017eniausiai jas \u012fmanoma tik nusp\u0117ti, ta\u010diau tiksliau i\u0161siai\u0161kinus galima labai pad\u0117ti ligoniui. <\/span><span style=\"14.0pt;\" lang=\"LT\">Da\u017enai demencija<\/span><\/span><span style=\"14pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><span style=\"14.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\">sergantiesiems b\u016bdingas emocij\u0173 labilumas. Kartais jie net nebeprisimena kas suk\u0117l\u0117 toki\u0105 emocij\u0105, tod\u0117l d\u0117mesio atitraukimas geriausias b\u016bdas sustabdyti \u0161ias neadekva\u010diais emocijas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Taip pat da\u017enai sergantiesiems b\u016bdingos haliucinacijos. Tai gali b\u016bti pavojinga, nes jis ir elgsis atitinkamai. Toki\u0173 fantazij\u0173 neder\u0117t\u0173 nei neigti, nei patvirtinti, nes visa tai tik sustiprint\u0173 haliucinacin\u012f \u012fsitikinim\u0105, nes senas \u017emogus visk\u0105 suvokia kaip realyb\u0119, kuri\u0105 mato ir girdi. Sutrikusi orientacija laike ir aplinkoje \u2013 dar viena i\u0161 da\u017enesni\u0173 problem\u0173. Spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105 padeda tam tikros vaizdin\u0117s priemon\u0117s, priminimo \u017eenklai (laikrod\u017eiai, kalendoriai, paveiksliukai ). Taip pat reikia skatinti sergan\u010di\u0173j\u0173 savaranki\u0161kum\u0105, stengtis per daug nepad\u0117ti, nes atpalaiduojant net nuo ma\u017eiausi\u0173 sunkum\u0173 galima pakenkti \u2013 labai greitai atsiras per didel\u0117 priklausomyb\u0117, nors i\u0161 ties\u0173 \u017emogus dar gali daug k\u0105 atlikti pats. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"36pt;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Gydant demencija sergan\u010diuosius vaistais ne visada pavyksta sulaukti ger\u0173 rezultat\u0173. Tod\u0117l labai svarbios nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s, ypa\u010d \u2013 bendravimas. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Sergan\u010di\u0173j\u0173 demencija globai reikia daug pastang\u0173 ir laiko, tod\u0117l svarbu r\u016bpintis ir glob\u0117jo sveikata ir gerove. Stresin\u0117 glob\u0117jo b\u016bsena turi \u012ftakos sergan\u010diojo demencija pa\u017eintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugeb\u0117jimams, bendravimui. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"12.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Kod\u0117l KET naudinga sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavime?<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l13 level1 lfo12;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Steuer ir Hammen teigia, jog KET <strong>did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skiria esamoms, dabartin\u0117ms<\/strong> pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 <strong>problemoms<\/strong>, r\u016bpes\u010diams (ugdomi \u012fg\u016bd\u017eiai padedantys \u012fveikti \u0161ias problemas), o ne asmenyb\u0117s keitimui (kas n\u0117ra aktualu senatv\u0117je) ar pas\u0105mon\u0117je gl\u016bdin\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 i\u0161 praeities atskleidimui.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l13 level1 lfo12;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Susitelkiant ties elgesiu, orientuotu \u012f tiksl\u0173 pasiekim\u0105, <strong>konfrontuojama su mitais ir klaidingais \u012fsitikinimais apie sen\u0117jim\u0105,<\/strong> kurie sustiprina bej\u0117gi\u0161kumo, egoizmo jausm\u0105, gali atbaidyti senus \u017emones nuo sveiko gyvenimo b\u016bdo senatv\u0117je laikymosi, sveikat\u0105 stiprinan\u010dios veiklos, aktyvumo. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l13 level1 lfo12;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Gali b\u016bti <strong>taikoma grup\u0117je<\/strong>. Steb\u0117dami savo bendraam\u017eius seni \u017emon\u0117s gali i\u0161laikyti ar net padidinti savivert\u0119, steb\u0117dami kaip kei\u010diasi, tobul\u0117ja j\u0173 geb\u0117jimai. Buvimas grup\u0117je \u017emoni\u0173 patenkina pagyvenusio \u017emogaus bendrumo, artim\u0173 ry\u0161i\u0173 poreik\u012f, pagerina socialin\u0119 s\u0105veik\u0105 bei bendravim\u0105 su aplinkiniais, padeda prisitaikyti prie aplinkos.<\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Kiekvienam klientui skiriama pakankamai laiko prakti\u0161kai i\u0161bandyti naujai pristatytus metodus ir pasidalinti su kitais grup\u0117s nariais gauta patirtimi. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"l13 level1 lfo12;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kognityvin\u0117s elgesio terapijos sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavime privalumas yra jos <strong>trumpalaiki\u0161kumas ir <\/strong><\/span><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">ilgalaikis poveikis<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">, nes terapij\u0173 metu i\u0161mokstami nauji \u012fg\u016bd\u017eiai (pvz.: nuotaikos steb\u0117jimas, neigiam\u0173 min\u010di\u0173 pakeitimas pozityvesn\u0117mis), kuriuos jie taiko ilg\u0105 laik\u0105 pasibaigus terapijos kursui. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span class=\"style561\"><strong><span style=\"'Times New Roman';\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Naudota literat\u016bra:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoBodyText\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span class=\"style561\"><span style=\"'Times New Roman';\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/span><span style=\"Times New Roman;\"><span class=\"style561\"><span style=\"'Times New Roman';\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\">Flint, A.J., Gagnon, N. (2003). Diagnosis and management of panic disorder in older patients. <em>Drugs aging<\/em>, 20 (12), 881-891.<\/span><\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoBodyText\" style=\"l13 level2 lfo12;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\">Hill, A., Brettle, A. ( 2005).<\/span><\/span><span style=\"7.5pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span><\/span><span style=\"14.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\">The effectiveness of counselling with older people: Results of a systematic review<\/span><\/span><span style=\"black;\" lang=\"LT\">. <\/span><span style=\"small;\"><em><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\">Counselling and Psychotherapy Research<\/span><\/em><span style=\"10.0pt;\" lang=\"LT\">, 5(4), 265-272.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoBodyText\" style=\"l13 level2 lfo12;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span lang=\"LT\">Koder, D.A., Brodaty, H., Anstey, K.J. (1996). <\/span><span style=\"8.0pt;\" lang=\"LT\"><span style=\"yes;\">\u00a0<\/span><\/span><span style=\"19.0pt;\" lang=\"LT\">Cognitive Therapy for Depression in the Elderly. <em>International journal of geriatric psychiatry<\/em>, 11, 97-107.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoBodyText\" style=\"l13 level2 lfo12;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span style=\"8.0pt;\" lang=\"LT\">Morris, R.G., Morris, L.W. (1991). Cognitive and behavioural approaches with the depressed elderly.<\/span><span style=\"19.0pt;\" lang=\"LT\"> <em>International journal of geriatric psychiatry<\/em>, <\/span><span style=\"8.0pt;\" lang=\"LT\">6, 407-413.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoBodyText\" style=\"l13 level2 lfo12;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span class=\"style561\"><span style=\"'Times New Roman';\" lang=\"LT\">Peterson, E.W. (2002). <\/span><\/span><span style=\"9.0pt;\" lang=\"LT\">Using Cognitive Behavioral Strategies To Reduce Fear of Falling: A Matter of Balance. <em>Generations<\/em>, 26 (4), 53-59.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoBodyText\" style=\"l13 level2 lfo12;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span style=\"9.0pt;\" lang=\"LT\">Sherman, F.T. (<\/span><span style=\"7.0pt;\" lang=\"LT\">2007).<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span><\/span><span style=\"28.0pt;\" lang=\"LT\">Cognitive behavioral therapy in the elderly<\/span><span style=\"7.0pt;\" lang=\"LT\">. Geriatrics, 62 (6), 7-8.<\/span><span style=\"28.0pt;\" lang=\"LT\"> <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoBodyText\" style=\"l13 level2 lfo12;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><span style=\"11.0pt;\" lang=\"LT\">\u0160\u010diupokas, A., Macijauskien\u00eb, J., Jaskoviken\u0117, V. (2005). Vyresniojo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skausmo valdymo sunkumai. <\/span><em><span style=\"8.0pt;\" lang=\"LT\">Skausmo medicina<\/span><\/em><span style=\"8.0pt;\" lang=\"LT\">, 4 (13) <\/span><span style=\"19.5pt;\" lang=\"LT\">8,17-19.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span class=\"style561\"><span style=\"'Times New Roman';\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kiekvienas \u017emogaus gyvenimo tarpsnis turi specifini\u0173 asmenini\u0173, socialini\u0173 bei sveikatos problem\u0173. Paskutinysis gyvenimo etapas \u2013 senatv\u0117, kuomet \u017emogui yra sunku pasir\u016bpinti savimi, yra bene sunkiausias. Ilg\u0117jant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daug\u0117ja senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, da\u017enai pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 psichin\u0117s sveikatos sutrikimai suprantami kaip nei\u0161vengiamas [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":60,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/535"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/60"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=535"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/535\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":576,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/535\/revisions\/576"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=535"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=535"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=535"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}