{"id":540,"date":"2008-11-18T14:56:10","date_gmt":"2008-11-18T21:56:10","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=540"},"modified":"2008-11-19T14:32:07","modified_gmt":"2008-11-19T21:32:07","slug":"pagalba-psichikos-ligomis-serganciuju-artimiesiems-humanistinis-%e2%80%93-egzistencinis-poziuris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/18\/pagalba-psichikos-ligomis-serganciuju-artimiesiems-humanistinis-%e2%80%93-egzistencinis-poziuris\/","title":{"rendered":"Pagalba psichikos ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems (humanistinis \u2013 egzistencinis po\u017ei\u016bris)"},"content":{"rendered":"
<\/div>\n
<\/span><\/div>\n

<\/p>\n

Viena i\u0161 naujesni\u0173 tem\u0173 klinikin\u0117je psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems. Da\u017eniausiai visas d\u0117mesys yra skiriamas sergan\u010diajam, ta\u010diau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir j\u012f supantiems artimiesiems. Pad\u0117ti psichikos liga sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems reikia ne tik d\u0117l to, kad pagerinti ir\u00a0 <\/span>palengvinti j\u0173 psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119, bet ir tod\u0117l kad b\u016bt\u0173 galima produktyviau pad\u0117ti patiems sergantiesiems. <\/strong><\/p>\n

Humanistinis po\u017ei\u016bris<\/strong><\/p>\n

\n

A. H. Maslow teig\u0117, kad kiekvienas \u017emogus yra vieninga, unikali ir organizuota visuma ir tai, kas \u012fvyksta vienoje \u017emogaus organizmo dalyje \u012ftakoja kitas dalis. Taip pat akcentavo, kad teorijos tur\u0117t\u0173 tirti ne sergan\u010diuosius, o sveikuosius. Jo manymu, ne\u012fmanoma suprasti ligos ne\u017einant, kas yra sveikas \u017emogus. Patalogij\u0105 A. H. Maslow ai\u0161kino, kaip metaporeiki\u0173 nepatenkinimo prie\u017east\u012f.<\/p>\n

C. Rogers humanistin\u0117 teorija yra centruota \u012f \u017emog\u0173. Jo manymu, psichin\u0117 liga atsiranda tada, kai sugri\u016bna a\u0161 koncepcija. \u012e asmen\u012f centruotoje terapijoje, pats klientas nusisitato k\u0105 jam reikia keisti, kokie poky\u010diai jam reikalingi. \u0160ios terapijos tikslas yra pa\u0161alinti \u201eA\u0160\u201c koncepcijos ir vidini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 neatitikimus, ir pad\u0117ti \u017emogui taip, kad jo gyvenimas b\u016bt\u0173 pilnaverti\u0161kesnis.<\/p>\n

Egzistencinis po\u017ei\u016bris<\/strong><\/p>\n

Egzistencializmo pagrindas yra \u017emogaus b\u016btis. Svarbiausias terapijos principas yra siekimas suvokti ir suprasti \u017emog\u0173 kaip nuolat besivystant\u012f, esant\u012f b\u016btyje. Anot E. Van Deurzen \u2013 Smith, \u0161iuolaikin\u0117\u00a0 <\/span>egzistencin\u0117 terapija labiau primena filosofin\u012f kliento gyvenimo tyrin\u0117jim\u0105 kartu su juo, nei psichologinius jo asmenyb\u0117s tyrin\u0117jimus.<\/p>\n

Humanistinis \u2013 egzistencinis po\u017ei\u016bris \u012f pagalb\u0105, sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems<\/strong><\/p>\n

Tiek humanistai, tiek egzistencialistai terapijoje nesiekia pakeisti \u017emogaus asmenyb\u0117s, jie leid\u017eia \u017emogui apgalvoti savo gyvenim\u0105ir patiems pasirinkti k\u0105 keisti. \u0160i terapija yra viena i\u0161 labiausiai taikom\u0173 klientams, kuri\u0173 artimieji serga psichin\u0117mis ligomis. \u0160ios terapijos pagrindinis principas yra pad\u0117ti sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems pa\u017evelgti ne tik \u012f sergant\u012f artim\u0105j\u012f, bet ir \u012f savo gyvenim\u0105, suvokti, kad jie n\u0117ra atsakingi u\u017e savo artimuosius,ir\u00a0 <\/span>turi pasir\u016bpinti savimi, savo gyvenimu.<\/p>\n

Da\u017enai sergan\u010di\u0173j\u0173 artimieji yra prisl\u0117gti, t\u0117vai kaltina save d\u0117l to, kad j\u0173 vaikai serga, jau\u010diasi atsakingi u\u017e j\u0173 gyvenim\u0105 ir pamir\u0161ta sav\u0105j\u012f, o prisl\u0117gti per didel\u0117s prisiimtos atsakomyb\u0117s netgi pal\u016b\u017eta.\u00a0 <\/span>Tokiu atveju, humanistin\u0117 \u2013 egzistencin\u0117 terapija pirmiausia padeda konsultantui suvokti kas svarbiausia yra klientui jo vidiniame pasaulyje. V\u0117liau kartu su klientu konsultantas siekia suprasti kas netenkina kliento, ar jis jau\u010dia kalt\u0119 d\u0117l sergan\u010diojo, ar jam yra per didel\u0119 na\u0161ta r\u016bpintis sergan\u010diuoju, ar jis negali susitaikyti su tuo, kas nutiko artimajam ir pana\u0161iai. \u0160ios terapijos esm\u0117 yra nukreipti artim\u0105j\u012f \u012f tikrovi\u0161kesn\u012f gyvenimo supratim\u0105, realios susidariusios situacijos (artimojo lig\u0105) suvokim\u0105.<\/p>\n

Kad sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems yra reikalinga pagalba da\u017enai atsiskleid\u017eia i\u0161 sergan\u010di\u0173j\u0173 pasakojim\u0173. Pateiksiu kelis tokius pavyzd\u017eius:<\/p>\n

    \n
  • \u201eMamai atrodo, kad a\u0161 sergu vis\u0105 laik\u0105, kad man geriau b\u016bt\u0173 ligonin\u0117je. Kai vien\u0105 kart\u0105 i\u0161ve\u017e\u0117 mama labai nor\u0117jo, kad \u012f ligonin\u0119 patek\u010diau…\u201c<\/li>\n
  • \u201eNegaliu su mama pasikalb\u0117ti. Mama nenori suprasti, sako gauni grup\u0119, tai ko dar nori. Padedu, visk\u0105 duodu. N\u0117ra \u0161ilti santykiai. Man kai kurios mamos savyb\u0117s nepatinka, man tiesiog trukdo gyventi. Ji labai netvarkinga, per daug ki\u0161asi, ten i\u0161 man\u0119s ty\u010diojasi. Na, jau\u010diuosi tiesiog pa\u017eeminta ir atstumta. Santykiai konflikti\u0161ki. Mes su mama skirtingos. Man atrodo, mama galvoja, kad a\u0161 nieko gero, o a\u0161 galvoju, kad mama gal\u0117t\u0173 b\u016bti kitokia truput\u012f.\u201c<\/li>\n<\/ul>\n

    Tokiais atvejais artimiesiems susitaikyti su sergan\u010diojo b\u016bkle yra labai svarbu, nes j\u0173 pagalba ir r\u016bpestis yra reikalingi sergan\u010diajam. Humanistinis \u2013 egzistencinis po\u017ei\u016bris \u0161iuo atveju padeda pa\u017evelgti \u012f savo gyvenim\u0105, o kartu \u012f tame gyvenime esant\u012f sergant\u012f artim\u0105j\u012f. Yra pasteb\u0117ta, kad artimieji savo \u0161eimos narius atstumia ne tod\u0117l, kad j\u0173 nemyl\u0117t\u0173, ta\u010diau ne\u017einodami kaip su jais elgtis. \u0160iais atvejais padeda egzistencinis principas, kad egzistuoja bazin\u0117s s\u0105lygos, kuri\u0173 \u017emogus negali pasirinkti ar nepasirinkti.<\/p>\n

    Dar viena psichikos liga sergan\u010di\u0173j\u0173 artim\u0173j\u0173 grup\u0117, kuri ie\u0161ko pagalbos yra artimieji, kurie susirgus \u0161eimos nariui nebemato savo gyvenimo prasm\u0117s. \u201eDid\u017eiausias noras, kad dukt\u0117 pasveikt\u0173. O daugiau tai k\u0105, viskas atgyventa, mirties nebijo\u010diau, vaikai u\u017eauginti, tik tiek kad dar reikalinga globa tai mano dukrai, kuri serga. O daugiau tai…\u201c. \u0160iai grupei yra taikoma V. Frankl logoterapija, skatinama gyventi ne tik d\u0117l artim\u0173j\u0173, ta\u010diau ir d\u0117l sav\u0119s.<\/p>\n

    Naudota literat\u016bra:<\/p>\n<\/div>\n

    \u00a0<\/p>\n

    <\/span><\/span><\/p>\n

    1.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Kazlauskas A., Radzevi\u010dien\u0117, \u0160lapkauskait\u0117 D., Miniauskien\u0117 D.\u201dPsichikos negal\u0117s vaizdinys visuomen\u0117je\u201d, Sveikatos mokslai, Nr.3, 2005, p. 68-73.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    2.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Laurinaitis A., Mila\u0161i\u016bnas R., \u201ePsichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiesiems.\u201c, Vilnius 2008 <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    3.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Maslow A.H., \u201eMotyvacija ir asmenyb\u0117\u201c. Vilnius, 2006 <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    4.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Perminas, A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: Teorij\u0173 s\u0105vadas\u201d, VDU leidykla, Kaunas, 2004;<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    5.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>\u0160edien\u0117 P., Butkevi\u010dien\u0117 R., Gadeikyt\u0117 I. \u201cPsichikos negalios rai\u0161ka moters gyvenime\u201d, Sveikatos mokslai, Nr.3, 2005, p. 74-81.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Viena i\u0161 naujesni\u0173 tem\u0173 klinikin\u0117je psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems. Da\u017eniausiai visas d\u0117mesys yra skiriamas sergan\u010diajam, ta\u010diau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir j\u012f supantiems artimiesiems. Pad\u0117ti psichikos liga sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiems reikia ne tik d\u0117l to, kad pagerinti ir\u00a0 palengvinti j\u0173 psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119, bet ir tod\u0117l kad b\u016bt\u0173 galima produktyviau pad\u0117ti patiems […]<\/p>\n","protected":false},"author":51,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[36],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/540"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/51"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=540"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/540\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":564,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/540\/revisions\/564"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=540"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=540"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=540"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}