{"id":544,"date":"2008-11-19T04:05:36","date_gmt":"2008-11-19T11:05:36","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=544"},"modified":"2008-11-19T07:16:17","modified_gmt":"2008-11-19T14:16:17","slug":"pagalba-psichikos-liga-serganciuju-artimiesiams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/19\/pagalba-psichikos-liga-serganciuju-artimiesiams\/","title":{"rendered":"Pagalba psichikos liga sergan\u010di\u0173j\u0173 artimiesiams. Psichodinaminis po\u017ei\u016bris"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\" align=\"center\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"font-size: small; font-family: Times New Roman;\">\u00a0<\/p>\n<p><\/span><\/span><\/p>\n<blockquote>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: left;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u201c <span style=\"bold;\">Psichoanalitikai koncentruoja d\u0117mes\u012f \u012f individo problemas, o \u0161eimos terapija- \u012f santykius ir grupi\u0173 sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalb\u0117ti apie psichoanalitin\u0119 \u0161eimos terapij\u0105?\u201d<\/span> M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y.<\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: left;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ta\u010diau pasirodo tai yra \u012fmanoma. Psichodinamin\u0117 pagalba \u0161eimai akcentuoja asmenyb\u0119 ir jos santykius su \u0161eima, padeda asmenybei tapti brandesniai, tokiu b\u016bdu veikdama \u0161eimos strukt\u016br\u0105. <!--more--><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">M. Boven \u017emones skirsto \u012f diferencijuotas ir nediferiancijuotas nuo \u0161eimos asmenybes. Diferencijuota nuo \u0161eimos asmenyb\u0117 apsi\u017eymi nepriklausomumu, geb\u0117jimu save atskirti nuo kit\u0173, gali atskirti savo jausmus nuo min\u010di\u0173 ir poreiki\u0173, sprendimus priima remdamiesi protu, yra objektyb\u016bs vertindami save ir kitus. Tuo tarpu nediferencijuota nuo \u0161eimos asmenyb\u0117 yra rigidi\u0161ka, kliaujasi emocijomis labiau nei protu, da\u017enai negeba atskirti jausmu nuo min\u010di\u0173. Vengia kurti pastovi\u0105 ir stabili\u0105 emocin\u0119 sistem\u0105 \u0161eimoje. Tokius santykius galima steb\u0117ti nam\u0173 \u016bkio pri\u017ei\u016br\u0117toj\u0173 arba konflikti\u0161koje \u0161eimoje. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagrindinis psichoterapeuto vaidmuo tokiose \u0161eimose, atpa\u017einti nediferencijuotas asmenybes, bei j\u0173 kuriamus netinkamus santykius \u0161eimoje. Tada pad\u0117ti jiems \u012fsis\u0105moninti \u0161iuos dalykus, bei sudarant psichologi\u0161kai palankias s\u0105lygas keitimuisi, teikti param\u0105. Parama \u0161ioje teorijoje turi remtis \u0161eimos emocini\u0173 proces\u0173 steb\u0117jimu. Taigi b\u016bdamas ne\u0161ali\u0161kas \u0161eimos steb\u0117tojas psichoterapeutas padeda \u0161eimai suprasti ir spr\u0119sti problemas kylan\u010dias \u0161eimoje.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Autoriai I. Ba\u0161ormeni- Nagis ir D. Ulricas pristato <span style=\"bold;\">kontekstin\u0119 \u0161eimos terapij\u0105, kurios pagrindin\u0117 mintis yra ta, jog kurdami \u0161eim\u0105 \u017emon\u0117s ateina su tam tikra patietimi i\u0161 savo \u0161eimos. \u0160i teorija remiasi sutuoktini\u0173 santyki\u0173 \u012fvertinimu savo \u0161eimos santyki\u0173 kontekste. Santykiai naujoje \u0161eimoje kuriami lojalumo pirm\u0105jai \u0161eimai principu. Taip pat \u0161ioje teorijoje naudojams s\u0105vokos pareiga (arba \u012fsiskolinimas) ir teis\u0117. Pareiga suvokiama kaip <\/span>suteikti emociniai ry\u0161iai (pvz: pagalba nusiminusiam \u0161eimos nariui, r\u016bpestis sergan\u010diu). Teis\u0117- tai ateis\u0117 gauti \u0161iuos \u012fsiskolinimus. Jei vaikai auga \u0161eimoje, kurioje i\u0161laikyta teisi\u0173 ir pareig\u0173 pusiausvyra, jie nauj\u0105 \u0161eim\u0105 gali kurti atsi\u017evelgdami \u012f vis\u0173 \u0161eimos nari\u0173 interesus. Ta\u010diau jei \u201e\u012fsiskolinim\u0173 knyga\u201c nesutvarkyta nauj\u0105 \u0161eim\u0105 kurdami vaikai i\u0161 sutuoktinio reikalauja to ko negavo savo \u0161eimoje, ir sutuoktinis turi kompensuoti pirmin\u0117s \u0161eimos \u012fsiskolinimus. Tokius santykius galima pasteb\u0117ti ie\u0161kan\u010dioje pagalbos arba glob\u0117ji\u0161koje \u0161eimoje.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagrindinis psichoterapeuto vaidmuo tokioje \u0161eimoje skatinti kiekvien\u0105 \u0161eimos nar\u012f pamatyti situacij\u0105 i\u0161 kito pozicijos. Tokiu b\u016bdu \u0161eimos nariams bus lengviau suprasti kito elges\u012f ir mintis. Taip pat terapeutas turi pad\u0117ti atpa\u017einti perkeltus, ne\u012fvykdytus \u012fsiskolinimus ir pareigas.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Dar vienas sunkumas, kuris kyla \u0161eimoje esant psichikos liga sergan\u010diam nariui, tai kylan\u010dios neigiamos emocijos. Da\u017enai \u0161eimos nariai nenori pripa\u017einti \u0161i\u0173 jausm\u0173. Psichoterpeutas turi sudaryti s\u0105lygas katarsiui, kad ken\u010diantis \u0161eimos narys galet\u0173 \u012fsis\u0105moninti ir i\u0161lieti visas susikaupusias emocijas. Taip pat terapeutas gali leisti modeliuoti pas\u0105moninius tro\u0161kimus terapeuto at\u017evilgius, v\u0117liau juos analizuoti ir pad\u0117ti \u012fsis\u0105moninti. Taigi pargrindinis psichoterapeuto vaidmuo pad\u0117ti atskleisti, i\u0161reik\u0161ti ir \u012fsis\u0105moninti visus neigiamus jausmus kylan\u010dius klientui.<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u00a0 \u201c Psichoanalitikai koncentruoja d\u0117mes\u012f \u012f individo problemas, o \u0161eimos terapija- \u012f santykius ir grupi\u0173 sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalb\u0117ti apie psichoanalitin\u0119 \u0161eimos terapij\u0105?\u201d M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y. Ta\u010diau pasirodo tai yra \u012fmanoma. Psichodinamin\u0117 pagalba \u0161eimai akcentuoja asmenyb\u0119 ir jos santykius su \u0161eima, padeda asmenybei tapti brandesniai, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":30,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[36],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/544"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/30"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=544"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/544\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":546,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/544\/revisions\/546"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=544"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=544"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=544"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}