{"id":555,"date":"2008-11-19T08:36:28","date_gmt":"2008-11-19T15:36:28","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=555"},"modified":"2008-11-20T01:57:30","modified_gmt":"2008-11-20T08:57:30","slug":"senyvo-amziaus-zmoniu-konsultavimas-remiantis-egzistenciniu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/19\/senyvo-amziaus-zmoniu-konsultavimas-remiantis-egzistenciniu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 konsultavimas remiantis egzistenciniu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Senatv\u0117 da\u017eniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, suma\u017e\u0117jusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, sav\u0119s gail\u0117jimusi, tur\u0117jimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatv\u0117 ir kokie tikrieji jos po\u017eymiai bei kaip galima pad\u0117ti senyvo am\u017eiaus asmenims remianti egzistenciniu po\u017ei\u016briu.<!--more--><\/span><\/p>\n<p><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Tiksliai apibr\u0117\u017eti, senatv\u0117s am\u017ei\u0173 gana sud\u0117tinga. Raidos psichologai teigia, kad senatve laikomas am\u017eius apytikriai nuo 65 met\u0173. Ta\u010diau \u0161is am\u017eius labai priklauso nuo asmens socialinio am\u017eiaus. \u017dmon\u0117s, esntys jaunesni ir neturtingi, senatv\u0117s prad\u017ei\u0105 laiko 55 met\u0173 am\u017ei\u0173, o \u0161tai vyresniems ir pasiturintiems senatv\u0117 prasideda nuo 65 ar net nuo 75 met\u0173 (\u017dukauskien\u0117 R., 2007). <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s susiduria su \u012fvairiais poky\u010diais:<\/span><\/p>\n<ul style=\"0in;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Fiziniais: ma\u017e\u0117ja suvokimo a\u0161trumas, j\u0117ga ir i\u0161tverm\u0117, l\u0117t\u0117ja nerviniai procesai, ta\u010diau smegenys i\u0161lieka sveikos ( Myers D.G., 2000);<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Pa\u017eintiniais: prast\u0117ja atmintis prisimenant, ta\u010diau atmintis atpa\u017e\u012fstant i\u0161lieka, lanks\u010diojo intelekto poky\u010diai (Myers D.G., 2000);<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Socialiniais: darbo praradimas, i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105, socialin\u0117 atskirtis, galimyb\u0117 palaikyti socialinius santykius; <\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"0in 0in 0pt;\"><span lang=\"LT\">Svarb\u016bs tampa ir psichologiniai veiksniai: <\/span><\/p>\n<ul style=\"0in;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Praradimai ir \u0161irdg\u0117la. Senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s sunkiai pakelia artim\u0173j\u0173 ir draug\u0173 netektis, ypatingai sunkiai i\u0161gyvenamos vaik\u0173 mirtys. (Woolfe R., Dryden W., 1996). Artim\u0173j\u0173 mirtis primena tai, kas laukia j\u0173 pa\u010di\u0173;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Mirties baim\u0117;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Kalt\u0117s i\u0161gyvenimai; <\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Tapatumo ir t\u0119stinumo jausm\u0173 praradimas;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Gyvenimo prasm\u0117s, tiksl\u0173 praradimas;<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u0160ias psichologines problemas galima spr\u0119sti naudojantis egzistencine terapija.<span style=\"1;\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><em><\/em><\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\"><span style=\"underline;\"><span style=\"small;\"><strong>Egzistencin\u0117s terapijos naudojimas konsultuojant senyvo am\u017eiaus \u017emones<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Egzistencin\u0117s terapijos pagrindas \u2013 pad\u0117ti \u017emogui suvokti ir priimti savo realias galimybes, i\u0161siai\u0161kinti, kokie gyvenimo tiklsai, kokios vertyb\u0117s, susiformuluoti tikslus, atspindin\u010dius realyb\u0119. Taigi, kaip teigia E. van Deurzen-Smith (cituota pagal R. Ko\u010di\u016bn\u0105, 1999) , egzistencin\u0117 terapija padeda \u017emogui pa\u010diam i\u0161ry\u0161kinti, apm\u0105styti ir suprasti savo gyvenim\u0105, pasitikti nei\u0161vengiamas problemas, nusivylimus ir krizes, atrasti sav\u0105j\u0105 pasulio ir b\u016bties prasm\u0119. Taigi egzistencin\u0117 terapija nukreipta ne \u012f asmen\u012f kaip izoliuot\u0105 psichin\u0119 visum\u0105, bet \u012f \u017emog\u0173 kaip \u012f jo b\u016bt\u012f pasaulyje, kitaip tariant \u2013 \u012f jo gyvenim\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 egzistencin\u0117 terapija tinkama senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, i\u0161gyvenantiems artim\u0173j\u0173 mirt\u012f, savosios mirties baim\u0119, kalt\u0117s, gyvenimo prasm\u0117s ir tiksl\u0173, t\u0119stinumo ir tapatumo praradimo jausmus. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><em><strong>Egzistencin\u0117 sapn\u0173 analiz\u0117<\/strong> <\/em><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Egzistencin\u0117je terapijoje sapnas \u012fgyja ypating\u0105 subjektyvi\u0105 vert\u0119. \u0160ioje terapijoje sapnas akcentuojamas tokia prasme, kuri atsiskleid\u017eia pa\u010diam sapno \u201cautoriui\u201d. Sapnuotojui suteikiama galimyb\u0117 laisvai tyrin\u0117ti savo, su sapnu i\u0161reik\u0161tus jausmus ir vaizdinius. \u017dmogus ai\u0161kindamasis savo sapno reik\u0161mes naudojasi galimybe atrasti dabartines ir praeityje buvusias \u012ftampas, problemas, \u012fvertinti savo veiksmus ir problem\u0173 sprendimus. Darbas su sapnu skatina suvokti save ir savo santykius su kitais \u017emon\u0117mis, su pa\u010diu savimi. Sapnai analizuojami tiek individualiai, tiek grup\u0117se.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyText\" style=\"0in 0in 0pt;\"><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\"><strong>Individuali sapn\u0173 analiz\u0117. <\/strong><\/span><\/span><span lang=\"LT\">M. Boss (cituota pagal A. Permin\u0105, A. Go\u0161taut\u0105, A. Endriulaitien\u0119, 2004) teigimu sapnas i\u0161rei\u0161kia \u017emogaus b\u016bt\u012f pasaulyje. Analizuojant sapnus terapeutas tik lydi klient\u0105, neprimeta savo vertybi\u0173. Spanai komentuojami remiantis tuo, kaip juos jau\u010dia ir i\u0161gyvena sapnuotojas. U\u017edavin\u0117jami klausimai, kuri\u0173 atsakymai leid\u017eia klientui ir terapeutui ai\u0161kiau suprasti sapno prasm\u0119, tuo pa\u010diu geriau suprasti savo b\u016bt\u012f pasaulyje.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><strong>Sapno nagrin\u0117jimo modelis grup\u0117je. <\/strong><\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">M. Ulmanas (cituota pagal R.Ko\u010di\u016bn\u0105, 1999) grup\u0117s darb\u0105 organizuoja dialogo principu: sapno autorius pasakoja sapn\u0105, grup\u0117 j\u012f perima tarsi sav\u0105, ie\u0161ko jame prasmi\u0173, analizuoja savus jausmus isijau\u010diant \u012f sapn\u0105, taip grup\u0117 sapnuotojui \u201cgr\u0105\u017eina\u201d sapn\u0105. Po \u201cgr\u0105\u017einimo\u201d sapn\u0105 analizuoja pats jo autorius, o grup\u0117 gali pasi\u016blyti savo id\u0117jas. \u0160io etapo gale sapnuotojas komentuoja vis\u0105 darbo proces\u0105 bei jo poveik\u012f. Nagrin\u0117jant sapn\u0105 tiek grup\u0117s dalyviai, tike sapnuotojas svyruoja tarp saugumo poreikio ir<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>siekio su\u017einoti daugiau informacijos. Per sapn\u0105 atrasti jausmai ir prasm\u0117s sukelia reik\u0161mingus prisiminimus, ai\u0161kesnes asociacijas, skatina laisv\u0119 ir atvirum\u0105 skausmingiems vidinio pasaulio i\u0161gyvenimams. I\u0161analizuotas sapnas tampa atvaizdu to, kas anks\u010diau slyp\u0117jo pasl\u0117ptoje egzistencijoje.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><strong><span lang=\"LT\"><em><span style=\"small;\">Grupin\u0117 psichoterapija<\/span><\/em><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Grup\u0117je sutelkiamas d\u0117mesys \u012f grup\u0117s gyvenimo k\u016brim\u0105, gilesn\u012f jo supratim\u0105. \u0160io supratimo d\u0117ka, analizuojamas gyvenimas grup\u0117je, o per j\u012f ir visas gyvenimas. Joje nesiekiama keisti dalyvi\u0173 asmenybi\u0173, visas d\u0117mesys skiriamas \u012f grup\u0117s ir konkre\u010di\u0173 dalyvi\u0173 gyvenimo proceso supratim\u0105, gyvenimo prie\u0161taravim\u0173 atsiskleidim\u0105. Egzistencine terapija grup\u0117je siekiama, kad dalyviai ai\u0161kiau matydami gyvenimo realyb\u0119, i\u0161sivaduodami i\u0161 iliuzij\u0173 ir saviapgaul\u0117s, sugeb\u0117t\u0173 atrasti juos patenkinan\u010di\u0105 gyvenimo krypt\u012f, \u012fvardyti savo ketinimus, tro\u0161kimus, norus, tikslus, dalykus, galin\u010dius \u012fprasminti gyvenim\u0105, i\u0161siai\u0161kinti savo bendr\u0105 nuostat\u0105 \u012f gyvenim\u0105 (Ko\u010di\u016bnas R., 1999). Terapija harmonizuoja dalyvi\u0173 gyvenim\u0105, kad j\u0173 nuostatos, tikslai, \u012fpro\u010diai ir konkret\u016bs veiksmai atitikt\u0173 realyb\u0119 ir j\u0173 asmeninius siekius. Taip terapijoje ugdomas tapatumo (b\u016bties) jausmas, geb\u0117jimas orientuotis realiame gyvenimo laike,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>geb\u0117jimas priimti nei\u0161vengiam\u0105 nerimo ir kalt\u0117s i\u0161gyvenim\u0105, geb\u0117jim\u0105 d\u017eiaugtis gyvenimu, atrasti gyvenimo prasmingumo jausm\u0105. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><em><strong>Individualus<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>konsultavimas<\/strong><\/em><\/span><\/span><\/p>\n<p><span style=\"small;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"normal;\" lang=\"LT\"><strong>Mirties ir netekties klausimais. <\/strong><\/span><\/span><\/span><span lang=\"LT\">Artim\u0173j\u0173 netektis ir susitaikymas su kito mirtimi yra potyriai, kurie pla\u010diai analizuojami terapijoje. Asmuo, patyr\u0119s artimojo netekt\u012f, i\u0161gyvena penkias ged\u0117jimo stadijas: neigim\u0105, pykt\u012f,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>der\u0117jim\u0105si, depresij\u0105 ir pri\u0117mim\u0105. Patyrusiam artimojo netekt\u012f, konsultantas labiausiai pad\u0117t\u0173 b\u016bdamas kartu su gedin\u010diuoju, tinkamai jo klausydamasis. Ta\u010diau reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti ir \u012f tai, kad kito mirtis primena pa\u010di\u0173 mirt\u012f. Tai akivaizdus ir skaudus susid\u016brimas su savo mirtimi (Yalom Y.D., 2005). Tod\u0117l terapijoje naudinga i\u0161naudoti galimybes pasikalb\u0117ti apie dalykus susijusius su mirtimi. Mirtis ir mirtingumas suformuoja tokais temas kaip sen\u0117jimas, fiziniai k\u016bno poky\u010diai, \u201ctu\u0161\u010dio lizdo\u201d fenomenas, pensija ir kt. Su klientais terapijoje patariama apie mirt\u012f kalb\u0117ti tiesiogiai ir dalyki\u0161kai, nedemonstruojant ramyb\u0117s. Toks pokalbis i\u0161 dalies nuramina asmen\u012f, patiriant\u012f mirties nerim\u0105. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoBodyTextIndent2\" style=\"0in;\"><strong><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Gyvenimo prasm\u0117s klausimais. <\/span><\/span><\/strong><span style=\"windowtext;\" lang=\"LT\">Da\u017enai senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s per\u017evelgia savo gyvenim\u0105, ie\u0161ko jame prasm\u0117s, tai vienas pagrindini\u0173 j\u0173 gyvenimo tiksl\u0173. Prasm\u0117 pasiekiama \u012fsitraukiant \u012f j\u0105, per\u017eengiant savasties ribas. Tod\u0117l labai svarbus tampa kliento \u012fsitraukimas, ir terapeuto u\u017eduotis \u2013 pad\u0117ti atpa\u017einti ir pa\u0161alinti kli\u016btis, trukdan\u010dias \u012fsitraukimui. Egzistencialist\u0173 teigimu, gyvenimui prasm\u0119 suteikia \u017emogaus baigtinumas, t.y. \u2013 mirtis.<\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\"><span style=\"underline;\"><strong>Kalt\u0117s klausimais<\/strong>.\u00a0<\/span><\/span><span lang=\"LT\">Senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017enai i\u0161gyvena kalt\u0117s jausmus. Kalt\u0117 gali b\u016bti tiek reali, tiek ontologin\u0117. Ontologin\u0117 kalt\u0117 yra pa\u010diam sau d\u0117l pa\u010di\u0173 esmingiausi\u0173, pa\u010di\u0173 vitali\u0161kiausi\u0173 savo raidos galimybi\u0173 apleidimo ir blokavimo, d\u0117l kontakto su kitu \u017emogumi praradimo arba d\u0117l neteising\u0173 kontakt\u0173 (Plu\u017eek Z., 1996). Egzistencialistai si\u016blo nema\u017einti kalt\u0117s, o skatinti susitaikyti su \u0161iuo nei\u0161vengiamu, prigimtiniu gyvenimo faktu. Stiprus kalt\u0117s i\u0161gyvenimas padeda \u012fsis\u0105moninti asmenin\u0119 atsakomyb\u0119 u\u017e poelgius bei j\u0173 rezultatus. Jei \u017emogus vengia atsakomyb\u0117s u\u017e savo paties gyvenim\u0105, nat\u016brali kalt\u0117 i\u0161sivysto i neurotin\u0119 kalt\u0119, kurios esm\u0117 \u2013 sav\u0119s paties, gyvenimo, savo asmens smerkimas. Realios kalt\u0117s atsisakyti galima aptariant jos i\u0161pirkim\u0105. Konsultantas klientui gali pad\u0117ti tik pa\u017eines ir suprat\u0119s \u012fvairius asmens kalt\u0117s i\u0161gyvenimo aspektus.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\"><em><span style=\"small;\"><strong>V. E. Franklio logoterapija<\/strong><\/span><\/em><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Franklis pagyvenusi\u0173 ir i\u0161\u0117jusi\u0173 i pensij\u0105 \u017emoni\u0173 patiriamas krizes laiko egzistenciniu vakuumu (kuris da\u017eniausiai pasirei\u0161kia nuobodulio b\u016bsena, tu\u0161tumos jausmu). Egzistenciniam vakuumui ir gyvenimo prasm\u0117s ie\u0161kojimams padeda logoterapija. Pasak V. E. Franklio, logoterapija \u2013 \u012f prasm\u0119 orientuota terapija, tod\u0117l d\u0117mesys sutelkiamas \u012f \u017emogaus b\u016bties prasm\u0119 ir jos ie\u0161kojim\u0105. Logoterapijoje \u012f \u017emog\u0173 \u017evelgiama remiantris trimis tiesomis:<\/span><\/p>\n<ol style=\"0in;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u017dmogus yra laisvas;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Jo pagrindinis gyvenimo siekis \u2013 prasm\u0117s radimas;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Gyvenimas prasmingas;<\/span><\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Prasm\u0117s siekimas \u2013 svarbiausia motyvacija \u017emogaus gyvenime (V.E. Franklis, 1997). Tik pats \u017emogus gali atrasti savo prasm\u0119, ir tik tuo atveju ji bus jam reik\u0161minga<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>ir patenkins jo paties prasm\u0117s siekim\u0105. \u017dmogus tur\u0117t\u0173 ne klausti, kokia jo gyvenimo prasm\u0117, o pripa\u017einti, jog jo gyvenimas jam u\u017eduoda tok\u012f klausim\u0105. Ir gyvenimui atsakyti galima tik prisi\u0117mus atsakomyb\u0119. Taigi logoterapija teigia, kad \u017emogaus egzistencijos prasm\u0117 \u2013 jo atsakomyb\u0117. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Logoterapija stengiasi, kad klientas visi\u0161kai suvokt\u0173 savo atsakomyb\u0119, ta\u010diau paliekama galimyb\u0117 pasirinkti, apsispr\u0119sti, u\u017e k\u0105 ir kokiam tikslui jis atsakingas. Terapeuto u\u017edavinys, pasak Franklio \u2013 i\u0161pl\u0117sti kliento reg\u0117jimo lauk\u0105, kad jis suvokt\u0173 ir matyt\u0173 vis\u0105 potenciali\u0105 prasm\u0119. Konsultantas neprimeta klientui nei savo pa\u017ei\u016br\u0173, nei vertybi\u0173, gerbia klient\u0105<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>kaip asmen\u012f ir padeda jam gerbti save tiek, kad pripa\u017eint\u0173 sau laisv\u0119, atsakomyb\u0119 ir galimyb\u0119 atrasti prasm\u0119 savo gyvenime, pad\u0117ti \u012fveikti kli\u016btis, trukdan\u010dias rasti gyvenimo prasm\u0119. Prasm\u0119 galima rasti bet kur, tiek meil\u0117je, tiek kan\u010dioje.\u00a0<\/span><em><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"1;\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"196.5pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"196.5pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Naudota literat\u016bra:<\/span><\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<div><\/div>\n<p><span style=\"Times New Roman;\"><\/p>\n<ol>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Frankl V.E., (1997), <em>\u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s vis vien gyvenimui sakyti taip. Logoterapijos santrauka, <\/em>Katalik\u0173 pasaulis, Vilnius. <\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Yalom Y. D., (2005), <em>Terapijos dovana, <\/em>Alma Littera, Vilnius.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Ko\u010di\u016bnas R., (1999), <em>Grupin\u0117 psichoterapija Lietuvoje: teoriniai modeliai ir j\u0173 taikymas, <\/em>VIA RECTA, Vilnius.<em> <\/em><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Myers D.G., (2000), <em>Psichologija, <\/em>Poligrafija ir informatika.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Perminas A. Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., (2004), <em>Asmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas, <\/em>VDU leidykla, Kaunas.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Plu\u017eek Z., (1996), <em>Pastoracin\u0117 psichologija<\/em>, Am\u017eius, Vilnius.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Sutton C., (1999), <em>Socialinis darbas, bendruomen\u0117s veikla ir psichologija, <\/em>VU Specialiosios psichologijos laboratorija, Vilnius.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Trimakas K.A., (1996), <em>\u017dmogaus auk\u0161\u010diausi skryd\u017eiai religini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 psichologija, <\/em>TKK leidykla, Kaunas.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Woolfe R., Dryden W., (1996), <em>Handbook of Cuonselling Psychology, <\/em>Sage Publications, London. <\/span><\/li>\n<li><span style=\"AR-SA;\" lang=\"LT\">\u017dukauskien\u0117 R., (2007), <em>Raidos psichologija, <\/em>Margi ra\u0161tai, Vilnius<\/span><\/li>\n<\/ol>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Senatv\u0117 da\u017eniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, suma\u017e\u0117jusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, sav\u0119s gail\u0117jimusi, tur\u0117jimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatv\u0117 ir kokie tikrieji jos po\u017eymiai bei kaip galima pad\u0117ti senyvo am\u017eiaus asmenims remianti egzistenciniu po\u017ei\u016briu.<\/p>\n","protected":false},"author":53,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/555"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/53"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=555"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/555\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":572,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/555\/revisions\/572"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=555"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=555"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=555"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}