{"id":558,"date":"2008-11-19T08:50:58","date_gmt":"2008-11-19T15:50:58","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=558"},"modified":"2008-11-20T01:50:53","modified_gmt":"2008-11-20T08:50:53","slug":"senu-zmoniu-konsultavimas-humanistiniu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/19\/senu-zmoniu-konsultavimas-humanistiniu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavimas humanistiniu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Sen\u0117jimas n\u0117ra problema, tai pagrindas \u017emogaus patir\u010diai. Tai dalis \u017emogaus gyvenimo ciklo, tod\u0117l sen\u0117jimas yra nei\u0161vengiamai susij\u0119s su poky\u010diais.<!--more--><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"Times New Roman;\">Sen\u0117jimo procesui b\u016bdingi psichologiniai aspektai:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Fiziniai poky\u010diai<\/strong>. Ry\u0161kiai ma\u017e\u0117ja suvokimo a\u0161trumas, j\u0117ga ir i\u0161tverm\u0117, bet re\u010diau sergama trumpalaik\u0117mis ligomis. L\u0117t\u0117ja nerviniai procesai, bet smegenys i\u0161lieka sveikos, jei nesergama smegen\u0173 ligomis.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Pa\u017eintiniai poky\u010diai<\/strong>. Senstant atmintis atpa\u017e\u012fstant i\u0161lieka, nors prisiminimas, ypa\u010d neprasmingos informacijos, pradeda silpn\u0117ti. Tvirtasis intelektas nesikei\u010dia, t.y. sukauptos \u017einios ir \u017eodiniai \u012fg\u016bd\u017eiai i\u0161lieka. Lankstusis intelektas silpn\u0117ja, t.y., geb\u0117jimas abstrak\u010diai m\u0105styti silpn\u0117ja.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Socialiniai poky\u010diai. <\/strong><span style=\"black;\">Socialiniai ry\u0161iai siaur\u0117ja. Tenka i\u0161gyventi draug\u0173 bei \u0161eimos nari\u0173 mirtis. Bloga gyvenimo kokyb\u0117 senatv\u0117je kyla d\u0117l to, kad n\u0117ra kam pasir\u016bpinti senu \u017emogumi. Vadinasi, jo gyvenimo kokyb\u0119 lemia ne vien sveikata ir pragyvenimo lygis. Mok\u0117jim\u0105 prisitaikyti prie blog\u0117jan\u010dios sveikatos ir ma\u017e\u0117jan\u010di\u0173 ekonomini\u0173 galimybi\u0173 \u012ftakoja kokybi\u0161ki ry\u0161iai su aplinkiniais.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s susiduria su visa eile sud\u0117ting\u0173 problem\u0173, galin\u010di\u0173 i\u0161provokuoti asmenyb\u0117s kriz\u0119. Vyresnio pagyvenusio am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017enai susiduria su:<\/span><\/span><\/span><span style=\"black;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">sutuoktini\u0173 ir draug\u0173 mirtimi;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">ma\u017e\u0117jan\u010dia fizine negalia;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">i\u0161\u0117jimu \u012f pensij\u0105 ir suma\u017e\u0117jusiomis pajamomis;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">daug laisvo laiko ir b\u016btinybe rasti draug\u0173;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">nauj\u0173 socialini\u0173 roli\u0173 \u012fsis\u0105moninimu;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">pasikeitusiais santykiais su u\u017eaugusiais vaikais;<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">pasikeitusia aplinka ar b\u016btinybe j\u0105 pakeisti.<\/span><\/span><\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span style=\"#414141;\"><span style=\"Times New Roman;\">Humanistin\u0117 terapija <\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Humanistin\u0117 psichologija pabr\u0117\u017eia \u017emogaus galias ir pasaulio suvokim\u0105 asmens akimis. Yra raginama gilintis \u012f tai, kaip \u017emogus patiria li\u016bdes\u012f ir d\u017eiaugsm\u0105, susvetim\u0117jim\u0105 ir artum\u0105, nevilt\u012f ir pilnatv\u0119.\u00a0<\/span><\/span><\/span><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Humanistai neskatina ir nerengia kliento poky\u010di\u0173, bet atid\u017eiai stebi vidini\u0173 ir i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173 pasirei\u0161kim\u0105. Terapijos permaina nepriklauso nuo terapeuto veiksm\u0173 ar intervencijos. Taip pat interpretacijos ir elgesio metodai n\u0117ra atsakingi u\u017e pokyt\u012f. Pats \u017emogus ir jo aplinka nat\u016braliai geba patys vystytis bei atsistatyti, o terapeuto darbas yra palengvinti \u0161\u012f proces\u0105. Humanistai siekia paprastais nuo\u0161ird\u017eiais pokalbiais geriau suprasti kiekvieno asmens nepakartojam\u0105 patirt\u012f. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Maslow teigia, kad \u012f gyvenim\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f galimyb\u0119 augti. Ta\u010diau niekas negali augti ir vystytis, jei n\u0117ra patenkinami pagrindiniai poreikiai. Patenkinus pagrindinius poreikius kiekvienas individas skirtingai siekia auk\u0161tesni\u0173j\u0173 poreiki\u0173. Maslow pripa\u017e\u012fsta, kad egzistuoja \u012ftampa tarp saugumo poreikio ir poreikio augti bei tobul\u0117ti. Reikia b\u016bti dr\u0105siam, kad pasikeistum, ir tai galima daryti tik saugioje aplinkoje, kur gali atsirasti pasitik\u0117jimas. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><\/span><\/span><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagal Rogers, jog norint, kad aplinka skatint\u0173 augti ir tobul\u0117ti, b\u016btinos trys s\u0105lygos: nuo\u0161irdumas, palankumas ir empatija. \u017dmon\u0117s padeda kitiems augti, b\u016bdami nuo\u0161ird\u016bs-atviri savo pa\u010di\u0173 jausmams, nesistengdami rodytis kitokie nei yra, atsiskleisdami. Taip pat padeda tokie \u017emon\u0117s, kurie yra palank\u016bs kitiems, t.y. rodantys bes\u0105lygi\u0161k\u0105 pagarb\u0105. Tai pripa\u017einimo, palankumo nuostata, vertinanti \u017emog\u0173 net tuomet, kai jis klysta. Empati\u0161ki \u017emon\u0117s supranta m\u016bs\u0173 jausmus ir prasmes, nesistengdami juos vertinti. <\/span><\/span><\/span><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Palankum\u0105 patiriantys ir vertinami \u017emon\u0117s paprastai i\u0161siugdo ir save vertinan\u010di\u0105 nuostat\u0105. Empati\u0161kai i\u0161klausomi \u017emon\u0117s \u201ei\u0161moksta geriau \u012fsiklausyti \u012f savo vidini\u0173 potyri\u0173 t\u0117km\u0119.\u201c <span style=\"yes;\">\u00a0<\/span><span style=\"yes;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 ma\u017e\u0117jimas ar net nutr\u016bkimas, pa\u017einimo bej\u0117gi\u0161kumas yra fonas, kuriame i\u0161tinka \u012fvairios ligos, ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 pablog\u0117jimas, praradimai ir kartu atsiranda \u017eemas sav\u0119s vertinimas. Vadinasi, stresas &#8211; nat\u016brali seno \u017emogaus emocin\u0117 b\u016bsena. Norint s\u0117kmingai \u012fveikti stres\u0105, aplinka tur\u0117t\u0173 skatinti keisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f save bei didinti sav\u0119s priimtinum\u0105. Kita vertus, nes\u0117kmingas streso \u012fveikimas pasirei\u0161kia atsiskyr\u0117li\u0161kumu: nenoru bendrauti, visiems ir visur demonstruojamu prie\u0161i\u0161kumu. Stresas, suprantamas kaip ilgai trunkanti stipri psichin\u0117 \u012ftampa, suma\u017e\u0117ja, ta\u010diau \u012fprastinis \u2014 nerimas lydi beveik kiekvien\u0105 senstant\u012f. Reikia skatinti pasikliauti ir veikti, vadovaujantis savo jausmais, b\u016bti sau i\u0161tikimam, save i\u0161reik\u0161ti. Tada turima daugiausiai galimybi\u0173 patirti socialin\u0119 param\u0105, d\u017eiaugtis gyvenimu ir s\u0117kmingai susidoroti su stresu.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"auto;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017eniau susiduria su sutuoktinio ar draug\u0173 netektimi, tai gali b\u016bti depresijos prie\u017eastis. Pagyvenusiam \u017emogui, netekus artimo \u017emogaus, suma\u017e\u0117ja jo savivert\u0117, jau\u010diasi nereikalingas, praranda gyvenimo tikslus. Taip pat, pasak Rogerso, depresijos prie\u017eastis gali b\u016bti, jei savo pa\u010di\u0173 akyse mes esame toli nuo m\u016bs\u0173 \u201eidealaus A\u0161\u201c, tada jau\u010diam\u0117s nepatenkinti ir nelaimingi. Kartais terapijoje yra naudojamas Rogerso klausimynas, kuriame pra\u0161oma pacient\u0173 nurodyti, kokie jie nor\u0117t\u0173 b\u016bti ir kokie jie yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Kai idealusis A\u0161 ir tikrasis A\u0161 yra pana\u0161\u016bs, tuomet samprata apie save yra teigiama. Jis siek\u0117 parodyti, kaip pana\u0161\u0117jantys tikrojo ir idealiojo A\u0161 vertinimai leid\u017eia parodyti kliento asmenyb\u0117s tobul\u0117jim\u0105 veikiant psichoterapijai. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"black;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Svarbiausia psichoterapijoje \u012fsijautimas \u012f kliento emocin\u0119 b\u016bsen\u0105, kontakto atmosferos k\u016brimas, d\u0117mesingas klausymas. Psichoterapeuto nuo\u0161irdumas, \u012fsijautimas \u012f kliento b\u0117das ir pagarba jam, yra svarbiausia kliento keitimosi psichoterapijoje prielaida. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\">\u00a0<\/p>\n<p><span style=\"Times New Roman;\">Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as:<\/span><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ko\u010di\u016bnas R. (<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">1998<\/span>). Humanistinis optimizmas ar egzistencinis realizmas? <em>Psichologija. <\/em><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">18, 117-123. <\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">Ko\u010di\u016bnas R. (<\/span><span style=\"EN-GB;\" lang=\"EN-GB\">1995<\/span>). <em>Psichologinis konsultavimas.<\/em><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Lefrancois G.R. (<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">1987<\/span>). <em>The Lifespan.<\/em><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">Myers D.G. (<\/span><span style=\"EN-GB;\" lang=\"EN-GB\">2000<\/span>). <em>Psichologija.<\/em><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Woolfe R., Dryden W. (<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">1996<\/span><span style=\"EN-GB;\" lang=\"EN-GB\">)<\/span>. <em><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">Handbook of Counselling Psychology.<\/span><\/em><\/span><\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sen\u0117jimas n\u0117ra problema, tai pagrindas \u017emogaus patir\u010diai. Tai dalis \u017emogaus gyvenimo ciklo, tod\u0117l sen\u0117jimas yra nei\u0161vengiamai susij\u0119s su poky\u010diais.<\/p>\n","protected":false},"author":39,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/558"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/39"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=558"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/558\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":567,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/558\/revisions\/567"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=558"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=558"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=558"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}