{"id":585,"date":"2008-11-20T12:42:17","date_gmt":"2008-11-20T19:42:17","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=585"},"modified":"2008-11-25T00:41:37","modified_gmt":"2008-11-25T07:41:37","slug":"senu-zmoniu-konsultavimas-psichodinaminiu-poziuriu-remiantis-kg-jungo-teorija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/20\/senu-zmoniu-konsultavimas-psichodinaminiu-poziuriu-remiantis-kg-jungo-teorija\/","title":{"rendered":"Sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavimas psichodinaminiu po\u017ei\u016briu, remiantis K.G. Jungo teorija"},"content":{"rendered":"<p>Kalbant apie psichodinamin\u0119 terapij\u0105 galima i\u0161skirti pagrindinius jos principus. Vis\u0173 pirma labai svarbus yra aktyvus ir empati\u0161kas klausymas, kuris leid\u017eia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne k\u0105 ma\u017eiau svarbu u\u017eduoti tikslingus klausimus siekiant i\u0161siai\u0161kinti kliento problem\u0105, o j\u0105 su\u017einojus, b\u016btina pateikti ir savo interpretacij\u0105. Kadangi psichodinamin\u0117 terapija analizuoja pas\u0105moningus veiksnius, b\u016btina juos atpa\u017einti ir i\u0161ai\u0161kinti savo klientui. Taip pat konsultuojant vyresnio am\u017eiaus \u017emones svarbu parodyti, kad ankstesnis elgesio b\u016bdas sprend\u017eiant buvusias problemas puikiai gali b\u016btipritaikomas ir dabartin\u0117ms problemoms spr\u0119sti.<!--more--><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Remiantis K.G. Jungo teorija, galima teigti, jog elgesiui reik\u0161minga yra tiek praeitis, tiek ateitis. Jis akcentavo pas\u0105mon\u0117s reik\u0161m\u0119 elgesiui, ta\u010diau nesutiko su Froidu, kad seksualiniai instinktai yra vyraujantys. Jungas \u012fved\u0117 nauj\u0105, kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s termin\u0105. Pagal j\u012f asmenyb\u0117 sudaryta i\u0161: s\u0105mon\u0117s (dabarties mintys ir jausmai, dabartyje <\/span><span lang=\"LT\">i\u0161kil\u0119 prisiminimai), asmenin\u0117s pas\u0105mon\u0117s (emocin\u012f kr\u016bv\u012f turin\u010di\u0173 min\u010di\u0173, jausm\u0173 ir <\/span><span lang=\"LT\">prisiminim\u0173 sankaupa) ir kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s (perduota prot\u0117vi\u0173, sudaryta i\u0161 pirmini\u0173 vaizdini\u0173 &#8211; archetip\u0173). Archetip\u0105 Jungas apib\u016bdino kaip tiesioginiam pa\u017einimui neprieinam\u0105 psichikos element\u0105, kuris yra perduodamos prot\u0117vi\u0173 i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, ir pasirei\u0161kia per sapnus, haliucinacijas ar vizijas. Archetipas yra tarsi galimyb\u0117 pakartoti tam tikr\u0105 prot\u0117viams b\u016bding\u0105 elges\u012f. Jungas taip pat i\u0161skyr\u0117 4 tarpusavyje s\u0105veikaujan\u010dias psichines fukcijas: poj\u016b\u010diai, m\u0105stymas, jausmai ir intuicija. Poj\u016b\u010diai mums pasako, kad ka\u017ekas yra, m\u0105stymas suteikia tam ka\u017ekam pavadinim\u0105, jausmai parodo, kaip tai veikia individ\u0105 ar tai jam yra naudinga, o intuicija nurodo to ka\u017eko perspektyvas ir platesnes panaudojimo galimybes. Nors kiekviena funkcija tarpusavyje s\u0105veikauja, ta\u010diau ka\u017ekuri viena yra labiausiai nuslopint. Tod\u0117l terapijos metu svarbu atrasti t\u0105 funkcij\u0105, nes b\u016btent joje slypi daugiausiai ne\u012fsis\u0105monint\u0173 problem\u0173, kurias i\u0161k\u0117lus \u012f s\u0105mon\u0119, galima pasiekti daugiausiai teigiam\u0173 pasikeitim\u0173. Psichodinamin\u0117 terapija turi 4 stadijas. Pirmoji yra i\u0161pa\u017einties stadija, kurios metu klientas pristato savo problem\u0105, paai\u0161kina, kaip j\u0105 pats vertina ir supranta. Antroji stadija \u2013 paai\u0161kinimo. Ji susideda i\u0161 trij\u0173 smulkesni\u0173 dali\u0173. Pirma dalis yra informacijos keitimasis tarp kliento ir konsultanto, s\u0105moningas bendravimas. Antroje dalyje klientas pas\u0105moningai projektuoja savo jausmus ir i\u0161gyvenimus \u012f konsultant\u0105, o tre\u010dioje dalyje pats konsultantas turi suvokti j\u012f veikian\u010dius pas\u0105moningus veiksnius. Tre\u010dioje stadijoje klientas yra mokomas, kaip turi tvarkytis su vidin\u0117mis ir i\u0161orin\u0117mis savo problemomis. Tai lavinimo stadija. Transformacijos stadijoje klientas turi pripa\u017einti nuslopintus aspektus ir juos lavinti. Tokiu b\u016bdu skatinamas vysytmasis ir nauj\u0173 aplinkybi\u0173 ie\u0161kojimas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Patologija psichodinaminiu po\u017ei\u016briu yra suprantama kaip nesugeb\u0117jimas atlaikyti pas\u0105mon\u0117s spaudimo ir visi\u0161kas pas\u0105mon\u0117s kompleks\u0173 atskilimas nuo s\u0105mon\u0117s. Asmenyb\u0117 atrodo kaip suskilui \u012f kelias, tarpusavyje nesusijusias dalis. Haliucinacijos, Jungo po\u017ei\u016briu, yra kolektyvin\u0117s pas\u0105mon\u0117s i\u0161siver\u017eimas \u012f s\u0105mon\u0119.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Psichodinamin\u0117 terapija yra s\u0117kmingai taikoma senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Ta\u010diau \u0161ioje vietoje verta pamin\u0117ti pagrindines sen\u0173 \u017emoni\u0173 psichologines problemas. Viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 \u2013 susilpn\u0117jusi sen\u0173 \u017emoni\u0173 savigarba, kuri\u0105 lemia suma\u017e\u0117jusios fizin\u0117s galios, kontrol\u0117s jausmo praradimas, finansinis nesaugumas bei priklausomyb\u0117 nuo kit\u0173. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 senas \u017emogus pradeda jaustis niekam nereikalingas ir ima save identifikuoti su kli\u016btimi. Kita problema \u2013 nerimo jausmas, atsirandantis d\u0117l vis da\u017en\u0117jan\u010di\u0173 min\u010di\u0173 apie mirt\u012f. Taigi konsultuojant pana\u0161ias problemas turin\u010dius senus \u017emones svarbu yra keletas dalyk\u0173. Pirmiausiai reikia, kad klientai sugeb\u0117t\u0173 \u012fsis\u0105moninti ankstesnius savo gyvenimo \u012fvykius. Be to, patartina dirbti su tokiais jausmais kaip: nesivar\u017eymas ir neviltis, intymumas ir izoliacija, arogancija ir panieka, stagnacija ir k\u016brybi\u0161kumas. Konsultacijos metu labai svarb\u0173 vaidmen\u012f vaidina santykis tarp kliento ir konsultanto, kuris turi dvejop\u0105 naud\u0105. Jis yra ir diagnostinis, ir terapinis \u012frankis.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Remiantis Jungu, terapijos metu klientas yra skatinamas \u017ei\u016br\u0117ti \u012f ateit\u012f, taip pat mokomas suprasti, kas jis yra, nesiremiant vien tik vaikyst\u0117s ankstyvaja patirtimi, bet apimant vis\u0105 jo gyvenim\u0105. Antroje gyvenimo pus\u0117je, pasak Jungo, \u017emogus pasineria \u012f dvasinius dalykus ir pagrindin\u0117 jo u\u017eduotis tampa atrasti pat\u012f save, i\u0161vystyti savo unikalum\u0105 ir individualum\u0105.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Taigi apibendirinant galima teigti, jog<span> <\/span>konsultuojant senus \u017emones svarbu jiems pad\u0117ti rasti tokius sprendimo b\u016bdus, kurie leist\u0173 atskleisti savast\u012f. Svarbu suvokti kokia reik\u0161minga yra kliento praeitis, ir ateitis. Klientas turi \u012fsis\u0105moninti praeityje kilusius vidinius konfliktus, kad gal\u0117t\u0173 kurti harmoningus ir teigiamus savo asmenybei ateities planus. <\/span><\/p>\n<p>Naudota literat\u016bra:<\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Alexander C., Morgan, M.D. 2003, Psychodynamic Psychoterapy With Older Adults, <a href=\"http:\/\/ps.psichiatryonline.org\/\">http:\/\/ps.psichiatryonline.org<\/a> <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Garner J. <\/span>2002, Psychodynamic work and older adults, Advances in Psychiatric Treatment vol. 8 pp. 128 \u2013 137<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\">Perminas A. \u201cAsmenyb<span lang=\"LT\">\u0117<\/span>s psichologija\u201d, Kaunas, VDU leidykla.<\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kalbant apie psichodinamin\u0119 terapij\u0105 galima i\u0161skirti pagrindinius jos principus. Vis\u0173 pirma labai svarbus yra aktyvus ir empati\u0161kas klausymas, kuris leid\u017eia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne k\u0105 ma\u017eiau svarbu u\u017eduoti tikslingus klausimus siekiant i\u0161siai\u0161kinti kliento problem\u0105, o j\u0105 su\u017einojus, b\u016btina pateikti ir savo interpretacij\u0105. Kadangi psichodinamin\u0117 terapija analizuoja pas\u0105moningus veiksnius, b\u016btina juos atpa\u017einti ir i\u0161ai\u0161kinti [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":46,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/585"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/46"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=585"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/585\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":605,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/585\/revisions\/605"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=585"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=585"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=585"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}