{"id":590,"date":"2008-11-22T06:11:00","date_gmt":"2008-11-22T13:11:00","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=590"},"modified":"2008-11-25T00:38:06","modified_gmt":"2008-11-25T07:38:06","slug":"savizudybe-egzistencines-psichologijos-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/22\/savizudybe-egzistencines-psichologijos-poziuriu\/","title":{"rendered":"Savi\u017eudyb\u0117 egzistencin\u0117s psichologijos po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Savi\u017eudyb\u0117<span> <\/span>&#8211; <\/span>tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia i\u0161 gyvenimo.<span> (\u010cepulkauskait\u0117,1999.) \u0160tai keletas pagrindini\u0173 fakt\u0173 apie savi\u017eudybes i\u0161 savi\u017eudybi\u0173 prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos u\u017e 2003 metus<strong>:<\/strong> <!--more--><\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Lietuvoje savi\u017eudyb\u0117s sudaro 4% mirties prie\u017eas\u010di\u0173<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Nuo 1996 m. savi\u017eudyb\u0117 tapo tre\u010dia mirties prie\u017eastimi <\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Lietuvoje vyr\u0173 nusi\u017eudo 5 kartus daugiau nei moter\u0173<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Did\u017eiausia savi\u017eudybi\u0173 rizikos grup\u0117 Lietuvoje yra 40 \u2013 49 m. kaimo vyrai ir moterys, ir vyresn\u0117s nei 75 met\u0173 am\u017eiaus miesto ir kaimo moterys<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Pagrindiniai savi\u017eudybi\u0173 b\u016bdai Lietuvoje pasikorimas \u2013 90% (2000 m.) <strong><\/strong><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Tai rodo, kokia aktuali yra \u0161i problema. \u0160iame straipsnyje apie savi\u017eudyb\u0119 bus ra\u0161oma remiantis egzistenciniu po\u017ei\u016briu. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">Egzistencializmas \u2013 tai XXa. filosofijos kryptis, skelbianti, jog individo likimas n\u0117ra visuomen\u0117s ir istorijos determinuotas. Individas gal\u012fs laisvai rinktis, tod\u0117l yra atsakingas u\u017e savo veiksmus(Kardelis,2002). Tad ir prad\u017eioje bus trumpai ap\u017evelgti pagrindiniai egzistencializmo filosofai, j\u0173 pagrindiniai teiginiai. O po to bus ra\u0161oma apie egzistencin\u0117s psichologijos atstovus, j\u0173 samprotavimus ir darbus apie savi\u017eudyb\u0119.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><strong>M. Heidegger<\/strong> (1889-1976m.)<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">Pagrinde nagrin\u0117jo baim\u0119 ir mirt\u012f, kaip jis sak\u0117, kad nu\u0161viest\u0173 \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 b\u016bties prasm\u0117s<span> <\/span>paie\u0161k\u0105. Kaip tik tie potyriai, kurie atidengia b\u016bt\u012f ir neb\u016bt\u012f skirian\u010di\u0105 praraj\u0105, pa\u010diu dramati\u0161kiausiu b\u016bdu leid\u017eia atsiverti b\u016b\u010diai. Pats giliausias i\u0161 \u0161i\u0173 patyrim\u0173 yra mintis apie sav\u0105j\u0105 neb\u016bt\u012f, t.y. sav\u0105j\u0105 mirt\u012f, nes \u0161i \u201enegalimumo galimyb\u0117\u201c parodo \u0161tai-b\u016bties ribotum\u0105 (Mastroberti, 2001).<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><strong>E. Husserl <\/strong><span>(1859-1938m.)<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">M\u0117gino paai\u0161kinti pagrindines fenomen\u0173 bei s\u0105mon\u0117s proces\u0173, kuriuose tie fenomenai vyksta, strukt\u016bras bei svarbiausius ry\u0161ius (Mastroberti, 2001). <span>Norin\u010dius prasiskverbti iki dalyko esm\u0117s jis kviet\u0117 atsisakyti, bet kokios iki tol vyravusios nuomon\u0117s ir \u201ei\u0161ankstini\u0173 nusistatym\u0173\u201c.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><strong>K. Jaspers <\/strong>(1883-1969m.)<strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Teig\u0117, kad egzistuoti, tai i\u0161gyventi savo buvim\u0105 pasaulyje nuo prad\u017eios iki pabaigos bei kad egzistencija \u2013 tai laisv\u0117 kurti save pat\u012f. Jis buvo laidininkas tarp egzistencin\u0117s filosofijos ir egzistencin\u0117s psichologijos, o pirmiausia dar\u0117 \u012ftak\u0105 L. Binswanger. <\/span><\/p>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">Egzistencin\u0117 psichologija &#8211; empirinis mokslas apie \u017emogaus egzistavim\u0105, naudojant fenomenologin\u0117s analiz\u0117s metod\u0105 (Hall, Lindzei pagal Perminas, 2004) Egzistencialistai neigia prie\u017eastinius ry\u0161ius, sielos ir k\u016bno dualizm\u0105, \u017emogaus ir aplinkos atskirtum\u0105, tod\u0117l elges\u012f ai\u0161kina ne kaip aplinkos ir vidini\u0173 k\u016bno stimuliacij\u0173 pasekm\u0119, bet mano, kad individas turi pasirinkimo laisv\u0119 ir vienintelis yra atsakingas u\u017e savo egzistavim\u0105 (Perminas, 2004).<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">Dabar bus pristatyta pagrindiniai egzistencin\u0117s psichologijos atstovai, bei j\u0173 teorij\u0173 s\u0105sajos su savi\u017eudybe.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><strong>L. Binswanger<\/strong> (1881-1966m.)<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Jis prie\u0161inosi nuomonei, kad norint suprati \u017emog\u0173 reikia tirti jo organizm\u0105 ar psichik\u0105 ir teig\u0117, kad reikia tirti asmens pasaul\u012f.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Binswanger i\u0161skyr\u0117 kelet\u0105 patologijos, taip pat ir savi\u017eudyb\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173:<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><em>Autenti\u0161kumo praradimas<\/em>. \u017dmon\u0117s siekia realizuoti visas savo galimybes, nes tik aktualizuodami savo potencial\u0105 \u017emon\u0117s gali gyventi autenti\u0161kai. Apribodami ir atsisakydami savo egzistavimo galimybi\u0173 ar leisdami jas tvarkyti kitiems, \u017emon\u0117s gyvena neautenti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105. Autenti\u0161ka b\u016btis vis\u0173 pirma siejasi su ateitimi, su savo rib\u0173 transcendavimu. Jei tas atvirumas atei\u010diai i\u0161nyksta, \u017emogus visk\u0105 kas su juo vyksta, paai\u0161kina kaip praeities pasekm\u0119, o ne kaip savo paties projekt\u0105 siekiant tam tikr\u0173 tiksl\u0173. &lt;&#8230;&gt; \u017dmogus yra pasmerktas b\u016bti laisvas ir augti kartu su savo patirtimi, nuolatos vystytis ir realizuoti save. Sustojimas \u0161iame kelyje rei\u0161kia &lt;&#8230;&gt; autenti\u0161kumo praradim\u0105. Tuo pa\u010diu vystosi ir pasaulio projektas.<span> <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><em>Stati\u0161kas ir siauras pasaulio<\/em> <em>projektas.<\/em> Pasaulio projektas, tai bazini\u0173 nuostat\u0173 apie save ir pasaul\u012f sistema, kuri nulemia, kaip \u017emogus elgsis tam tikroje situacijoje. Siaur\u0105 pasaulio projekt\u0105 turintis \u017emogus turi ma\u017eesn\u0119 laisv\u0119 suprasti \u012fvyki\u0173 reik\u0161mes savo gyvenime. Nesuprasta patirtis nes\u0105moningai veikia \u017emogaus gyvenim\u0105, sukeldama nerim\u0105 ir baim\u0119. Toks \u017emogus gyvena kompulsyvi\u0173, baisi\u0173 i\u0161or\u0117s j\u0117g\u0173 valdomame pasaulyje.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">Binswanger per\u0117m\u0117 i\u0161 Haidegger \u201eDAISEN\u201c s\u0105vok\u0105, kuri i\u0161ry\u0161kina \u017emogaus b\u016bt\u012f, nuo kit\u0173 objekt\u0173 b\u016bties ir si\u016bl\u0117 naudoti dasein analiz\u0119, kurios tikslas pad\u0117ti individui pa\u017einti savo galimybes, prapl\u0117sti savo pasaulio projekt\u0105 ir tuo pa\u010diu sugr\u0105\u017einti geb\u0117jim\u0105 vystyti save, ir pad\u0117ti suvokti savo laisv\u0119 ir atsakomyb\u0119 u\u017e savo tapsm\u0105 (Perminas, 2004).<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><strong>M. Boss <\/strong><span>(1903-1990m.)<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">Laisv\u0117 buvo viena i\u0161 labiausiai tyrin\u0117t\u0173 jo sri\u010di\u0173 apie kuri\u0105 jis teig\u0117, kad \u017emogaus laisv\u0117, tai b\u016bti pasiruo\u0161usiam priimti visas savo gyvenimo galimybes, padaryti jas savomis (Perminas, 2004). Kaip ir daugelis to meto egzistencini\u0173 psicholog\u0173 jis nei\u0161skyr\u0117 b\u016btent savi\u017eudi\u0161ko elgesio prie\u017eas\u010di\u0173, ta\u010diau a\u0161 jas sieju, su bendru Boss suvokimu kame slypi \u012fvairi\u0173 patologij\u0173 prie\u017eastys, tai yra atsisakymas realizuoti savo galimybes. O egzistencine terapija Boss siek\u0117 \u012fveikti visas neteisingas normas, neleid\u017eian\u010dias \u017emogui b\u016bti atviram savo b\u016b\u010diai.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><strong><span lang=\"SV\">V.Frankl <\/span><\/strong><span lang=\"SV\">(1905-1996)<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Buvo vienas i\u0161 Vienos triados, tarp Frued ir Adler. Jo mintys ir biografija, manau daugeliui \u017einoma, tad sekan\u010dioje pastraipoje bus gilinamasi \u012f Frankl supratim\u0105 i\u0161 kur atsiranda, patologijos, ligos, prasm\u0117s nebuvimas, o turb\u016bt ir savi\u017eudyb\u0117s.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Jis teigia, kad nuobodulys ir apatija \u017elugdo prasm\u0117s siekim\u0105. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f Frankl vadina egzistencin\u0117 frustracija. Ko pasakoje \u017emogus jau\u010dia egzistencin\u012f vakuum\u0105 &#8211; vidin\u0117 tu\u0161tuma, beprasmyb\u0117s poj\u016btis.<\/span> \u0160tai dar kelios jo atsiradimo prie\u017eastys, kurias i\u0161skiria Perminas (2004):<\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\">\u017dmon\u0117s n\u0117ra u\u017eprogramuoti taip, kaip gyv\u016bnai savo instinktais, skatinan\u010diais vienoki\u0105 ar kitoki\u0105 veikl\u0105.(-nuobodulys-egzistencin\u0117 frustracija- \u017elugdomas prasm\u0117s siekimas)<\/li>\n<li class=\"MsoNormal\">Tradicijos ir vertyb\u0117s neparodo \u017emon\u0117s, k\u0105 jie turi daryti.<\/li>\n<li class=\"MsoNormal\">\u012esitikinimas, kad \u017emogus n\u0117ra laisvas pasirinkdamas kaip jam elgtis.<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Visas Frankl darbas turb\u016bt susitelkia \u012f jo sukurt\u0105 logoterapij\u0105. Logoterapijos tikslas &#8211; parodyti vis\u0173 potenciali\u0173 gyvenimo prasmi\u0173 spektr\u0105. <\/span>Logoterapijoje V. Frankl si\u016blo \u012fvertinti ne savi\u017eudyb\u0117s galimyb\u0117s laipsn\u012f, o potencialo gyventi dyd\u012f \u2013 klausti kliento, ne kod\u0117l jis nori nusi\u017eudyti, o ar turi d\u0117l ko gyventi. Kuo daugiau atrandama si\u016bl\u0173, siejan\u010di\u0173 klient\u0105 su gyvenimu, tuo ma\u017eesn\u0117 savi\u017eudyb\u0117s tikimyb\u0117. Prasm\u0117s aktualum\u0105 patvirtina ir J. C. Coleman(1972), kuris apra\u0161o 3 veiksnius, labiausiai gr\u0117smingus linkusiems \u017eudytis. Tai tarpasmenin\u0117s kriz\u0117s, smuk\u0119s sav\u0119s vertinimo lygis, ir prarasta gyvenimo prasm\u0117 ir viltis. Frankl taip pat si\u016blo 3 b\u016bdus, be terapijos, kaip galima pasiekti \u012f transcendencij\u0105 ir prasm\u0119:<\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"Symbol;\"><span>K<\/span><\/span><span>a\u017ek\u0105 duoti gyvenimui kuriant ir dirbant.<\/span><\/li>\n<li><span>Ka\u017ek\u0105 imti i\u0161 gyvenimo j\u012f patiriant.<\/span><\/li>\n<li><span>Pakl\u016bstant likimui, kurio negalima pakeisti.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Visk\u0105 apibendrinant galima teigti, kad egzistencin\u0117 terapija, kaip ir logoterapija, nesistengia konkuruoti su kitomis teorijomis ar terapijomis, o stengiasi papildyti jas ir visapusi\u0161kai i\u0161nagrin\u0117ti asmenyb\u0119, elges\u012f, nuostatas, fenomenus, kad tai pad\u0117t\u0173 \u017emogui suvokti ir i\u0161spr\u0119sti savo problemas, kurios tampa prie\u017eastimi suicidi\u0161kam elgesiui <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\"><span>Tad noriu palink\u0117ti, nepamir\u0161ti <\/span>F.A. Jones (1987) teiginio: \u201eKai pacientas nusi\u017eudo, i\u0161kyla pavojus ir psichoterapeutui, nes jis asmeni\u0161kai ir profesionaliai i\u0161gyvena praradim\u0105, net atsisako profesijos ir pareig\u0173, padid\u0117ja jo paties savi\u017eudyb\u0117s rizika.\u201c <span>Nei viena mirtis n\u0117ra neprasminga&#8230; <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"150%;\">LITERAT\u016aROS S\u0104RA\u0160AS<\/p>\n<ul>\n<li><span>\u010cepulkauskait\u0117 I., \u201eVisuomen\u0117s problema: savi\u017eudyb\u0117\u201c, 1999m., Vilniaus universitetas, <a href=\"http:\/\/www.sociumas.lt\/lit\/Nr6\/savizudybe.asp\"><span style=\"windowtext;\">http:\/\/www.sociumas.lt\/lit\/Nr6\/savizudybe.asp<\/span><\/a> <\/span><\/li>\n<\/ul>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Savi\u017eudybi\u0173 prevencijos programos ataskaita u\u017e<span style=\"small-caps;\"> 2003 <\/span>m.<span style=\"small-caps;\"> <\/span><\/span><a href=\"http:\/\/www.savizudybes.lt\/vidinis.asp?DL=L&amp;TopicID=38\"><span style=\"windowtext;\">h<span>ttp:\/\/www.savizudybes.lt\/vidinis.asp?DL=L&amp;TopicID=38<\/span><\/span><\/a>)<\/li>\n<li class=\"MsoNormal\">Kardelis K., \u201eMokslini\u0173 tyrim\u0173 metodologija ir metodai\u201c, 2002m., Kaunas<\/li>\n<li class=\"MsoNormal\">Mastroberti S., Ruppert M. K., \u201eFilosofijos \u017einynas\u201c, 2001m., Kaunas<\/li>\n<\/ul>\n<ul>\n<li><span style=\"&quot;Times New Roman&quot;;\">Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas\u201c, 2004m., Kaunas.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Savi\u017eudyb\u0117 &#8211; tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia i\u0161 gyvenimo. (\u010cepulkauskait\u0117,1999.) \u0160tai keletas pagrindini\u0173 fakt\u0173 apie savi\u017eudybes i\u0161 savi\u017eudybi\u0173 prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos u\u017e 2003 metus:<\/p>\n","protected":false},"author":18,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[29],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/590"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/18"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=590"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/590\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":603,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/590\/revisions\/603"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=590"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=590"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=590"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}