{"id":592,"date":"2008-11-24T06:12:54","date_gmt":"2008-11-24T13:12:54","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=592"},"modified":"2008-11-25T00:34:59","modified_gmt":"2008-11-25T07:34:59","slug":"senu-zmoniu-konsultavimas-zmoniu-baimes-ir-ergoterapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/24\/senu-zmoniu-konsultavimas-zmoniu-baimes-ir-ergoterapija\/","title":{"rendered":"Sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavimas. \u017dmoni\u0173 baim\u0117s ir Ergoterapija"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

\n

\u201c Ligos aprai\u0161kos [\u2026] yra s\u0105mon\u0117s atsakas \u012f patirtas netektis\u201d\u00a0 <\/span>(J. Kipp\/G. J\u00fcngling) <\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n

Senesni\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017enai yra sunkus, jiems kyla problem\u0173, kuri\u0173 visuma \u2013 palanki vieta baim\u0117ms atsirasti ir pl\u0117stis. Be to, did\u0117ja galimyb\u0117 susirgti, da\u017enai net keliomis ligomis i\u0161 karto. \u017dmogus i\u0161gyvena baim\u0119 trim pavidalais:<\/span><\/p>\n

    \n
  1. \n
    Fobijos<\/span><\/div>\n<\/li>\n
  2. \n
    Totalinis nerimas<\/span><\/div>\n<\/li>\n
  3. \n
    Panika <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n

    Fobij\u0173 gydymas<\/strong> <\/span><\/span><\/p>\n

    Gydant baim\u0119 ir bandant pad\u0117ti jos apimtam \u017emogui svarbu:<\/span><\/p>\n

      \n
    1. \n
      I\u0161mokti kontroliuoti kv\u0117pavim\u0105 ir naudoti atsipalaidavimo b\u016bdus, kad susilpn\u0117t\u0173 somatiniai baim\u0117s simptomai.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
    2. \n
      Atskleisti perd\u0117tus b\u016bg\u0161tavimus, kylan\u010dius tam tikrose situacijose.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
    3. \n
      I\u0161nagrin\u0117ti galimybes \u012fveikti tok\u012f perd\u0117t\u0105 baiminim\u0105si.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
    4. \n
      Planuoti atskirus gydymo \u017eingsnius, kurie sugr\u0105\u017eint\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 savimi bauginan\u010diose situacijose.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
    5. \n
      Pra\u0161yti draugus ir artimuosius, kad pad\u0117t\u0173 \u012fveikti baim\u0119.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
    6. \n
      Vengti slopinti baim\u0119 alkoholiu.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
    7. \n
      Jei n\u0117 vienas i\u0161vardintas punktas nepadeda, patartina imtis elgesio terapijos, i\u0161imtinais atvejais \u2013 gydymo gelmi\u0173 psichologijos metodais.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n

      Ta\u010diau ne visada \u017emon\u0117s yra link\u0119 atlikti tuos punktus, kad baim\u0117 suma\u017e\u0117t\u0173 ar net i\u0161nykt\u0173. Tod\u0117l yra vartojami vaistai. Ma\u017eomis doz\u0117mis yra vartojami baim\u0119 slopinantys vaistai \u2013 alprazolamas. Jei prie baimi\u0173 yra prisl\u0117gta nuotaika vartojami antidepresantai, pvz. imipraminas. <\/span><\/p>\n

      Totalinio liguisto nerimo gydymas<\/strong><\/span><\/p>\n

      Pagrindiniai nurodymai pacientams ir j\u0173 artimiesiems:<\/span><\/p>\n

        \n
      1. \n
        I\u0161mokti atsipalaidavimo b\u016bd\u0173.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      2. \n
        Planuoti trumpalaik\u0119 veikl\u0105.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      3. \n
        Suvokti, kad pesimistin\u0117s mintys ir perd\u0117ti r\u016bpes\u010diai yra nepagr\u012fsti.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      4. \n
        Paai\u0161kinti, kaip atsikratyti toki\u0173 juod\u0173 min\u010di\u0173.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      5. \n
        Fizin\u0117 veikla.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
      6. \n
        Psichoterapija.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n

        Liguistos panikos gydymas<\/strong><\/span><\/p>\n

        Kaip fobijoms bei totalinio liguisto nerimopagrindiniai nurodymai sergantiems ir\u00a0 <\/span>artimiesiems yra:<\/span><\/p>\n

          \n
        1. \n
          Vis\u0105 d\u0117mes\u012f skirti baim\u0117s suvaldymui.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
        2. \n
          I\u0161mokti l\u0117tai ir atsipalaidavus kv\u0117puoti.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
        3. \n
          \u012etikinti, jog b\u016bg\u0161tavimai, apimantys per panikos priepuol\u012f, yra nepagr\u012fsti.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
        4. \n
          I\u0161mokti nuslopinti tokius b\u016bg\u0161tavimus.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
        5. \n
          Elgesio terapija, jei n\u0117 vienas anks\u010diau min\u0117tas punktas nepadeda.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n

          Ergoterapija<\/strong><\/span><\/p>\n

          Tai lyg buities valand\u0117l\u0117s dienos klinikoje. <\/span>\u0160ios terapijos tikslas \u2013 didinti darbingum\u0105, skatinti senyvus \u017emones krut\u0117ti namuose, gr\u0105\u017einti jiems socialin\u0119 kompetencij\u0105, laisvalaikio pom\u0117gius. Skiriant u\u017eduotis, lavinti i\u0161tverm\u0119, geb\u0117jim\u0105 susikaupti, gaivinti savigarb\u0105.<\/span><\/p>\n

          Ergoterapija apima pacient\u0173 steb\u0117jim\u0105 ir vertinim\u0105 naudojant standartizuotus ir nestandartizuotus testus ir matavimus, pasiekt\u0173 rezultat\u0173 \u012fvertinim\u0105. Ergoterapija tur\u0117t\u0173 b\u016bti papildyta \u017einiomis apie \u017emog\u0173, kaip apie biologin\u0119 b\u016btyb\u0119, \u017emogaus b\u016bt\u012f, jo vaidmen\u012f kasdien\u0117je veikloje. A. Wilcock\u00a0 <\/span>ergoterapija\u00a0 <\/span>vertina, kaip\u00a0 <\/span>esmin\u0119 ne\u012fgalaus \u017emogaus gyvenimo dal\u012f, kur pagrindin\u0119 viet\u0105 u\u017eima veikla.<\/span><\/p>\n

          Ji teigia, kad veikla b\u016btina ir leid\u017eia \u017emogui patenkinti \u012fgimtus biologinius, socialinius bei kult\u016brinius poreikius, kad asmuo gal\u0117t\u0173 adaptuotis prie naujai pasikeitusi\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173. Ergoterapijos, kaip veiklos, poreikis \u017emogui turi b\u016bti patenkintas remiantis naujomis technologijomis. Skiriami biologiniai ir sociokult\u016briniai ne\u012fgalaus \u017emogaus poreikiai.<\/span><\/p>\n

          Ergoterapijos teorija ir praktika skirta veiklos atlikimo mokymui. Ergoterapijos proceso planavimas prasideda duomen\u0173 apie pacient\u0105 rinkimu. Duomen\u0173 rinkimui da\u017enai naudojamos \u012fvairios standartizuotos formos, kurios pagr\u012fstos ergoterapijos modeliais. Ergoterapijoje labai svarbu parinkti model\u012f, kuris yra tinkamiausias duomen\u0173 rinkimui.<\/span><\/p>\n

          Ergoterapijos modeliai yra skirtingi. Vieni susije su jud\u0117jimo biomechanika, kiti su suvokimu, motyvacija, gyvenimo b\u016bdu. Literat\u016broje da\u017eniausiai apra\u0161omi \u0161ie modeliai:<\/span><\/p>\n

          Veiklos atlikimo modelis, kanadieti\u0161kasis veiklos atlikimo modelis, \u017emogaus u\u017eimtumo modelis, biomechaninis modelis, pa\u017eintinis negalios modelis, pa\u017eintinis suvokimo modelis, grupinis darbo modelis, motorikos kontrol\u0117s modelis, sensorin\u0117s integracijos modelis, erdv\u0117s-laiko adaptacijos modelis. <\/span>Taip pat yra naudojami kiti b\u016bdai, skatinantys pad\u0117ti \u012fveikti seniems \u017emon\u0117ms savo baimes.<\/span><\/p>\n

          Specialios skatinamosios grup\u0117s<\/strong><\/span><\/p>\n

          \u0160ios grup\u0117s skirtos senyviems psichikos ligoniams, esant dienos stacionaruose. Jose daugiausiai gydoma pa\u0161nekesiais, kuriuose i\u0161ry\u0161kinamos ir sprend\u017eiamos problemos, kylan\u010dios i\u0161 liguisto nerimo. <\/span><\/p>\n

          Baimi\u0173 aptarimai<\/strong><\/span><\/p>\n

          Tai konsultacijos, kuri\u0173 metu gydytojas psichiatras ne tik patikslina diagnoz\u0119, bet ir nuodugniai paai\u0161kina galimus gydymo b\u016bdus. Jie bendradarbiauja su savitarpio pagalbos grup\u0117mis ir tai leid\u017eia intensyviai ir visapusi\u0161kai aptarnauti senyvus \u017emones j\u0173 socialin\u0117je aplinkoje.<\/span><\/p>\n

          Literat\u016bra:<\/strong><\/span><\/p>\n

            \n
          1. \n
            Sudarytojas Blonski H. \u201cSen\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0117s; prie\u017eastys, gydymas, praktiniai patarimai\u201d, Alma littera , 2003, Vilnius.<\/span><\/div>\n<\/li>\n
          2. \n
            www.ergoterapija.lt<\/a><\/span><\/div>\n<\/li>\n
          3. \n
            http:\/\/www.medicina.kmu.lt\/0311\/0311-05l.pdf<\/a><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n

            \u00a0<\/span><\/p>\n

            \u00a0<\/span><\/p>\n

            \u00a0<\/span><\/p>\n

            <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

            \u201c Ligos aprai\u0161kos [\u2026] yra s\u0105mon\u0117s atsakas \u012f patirtas netektis\u201d\u00a0 (J. Kipp\/G. J\u00fcngling) Senesni\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimas d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 da\u017enai yra sunkus, jiems kyla problem\u0173, kuri\u0173 visuma \u2013 palanki vieta baim\u0117ms atsirasti ir pl\u0117stis. Be to, did\u0117ja galimyb\u0117 susirgti, da\u017enai net keliomis ligomis i\u0161 karto. \u017dmogus i\u0161gyvena baim\u0119 trim pavidalais:<\/p>\n","protected":false},"author":40,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/592"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/40"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=592"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/592\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":601,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/592\/revisions\/601"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}