{"id":598,"date":"2008-11-25T00:27:11","date_gmt":"2008-11-25T07:27:11","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=598"},"modified":"2008-11-25T00:28:47","modified_gmt":"2008-11-25T07:28:47","slug":"psichologiniai-sunkumai-vaikysteje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/25\/psichologiniai-sunkumai-vaikysteje\/","title":{"rendered":"Psichologiniai sunkumai vaikyst\u0117je"},"content":{"rendered":"<p><strong>Kod<\/strong><strong>\u0117l svarbu skirti pakankamai d\u0117mesio vaik\u0173 problemoms<\/strong>? Prakti\u0161kai visos psichologin\u0117s teorijos, pavyzd\u017eiui, psichodinamin\u0117, elgesio, kognityvin\u0117 ir kt., ar net ir biologin\u0117s teorijos pripa\u017e\u012fsta, kad vaikyst\u0117s patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reik\u0161mingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Ta\u010diau vaikai turi ma\u017eiau galimybi\u0173 gauti psichologin\u0119, socialin\u0119 ar materialin\u0119 pagalb\u0105, nes yra priklausomi nuo suaugusi\u0173j\u0173. Da\u017enai tai, ar vaikui bus suteikta pagalba, daugiausiai priklauso nuo suaugusi\u0173j\u0173 &#8211; t\u0117v\u0173, mokytoj\u0173, mokyklos psicholog\u0173 d\u0117mesio ir supratingumo, nei nuo realaus vaiko problem\u0173 lygio.<!--more--><\/p>\n<p><strong>Kokios problemos b\u016bdingos vaikams?<\/strong> Vaikystei b\u016bdingi psichikos sutrikimai paprastai skirstomi \u012f dvi grupes:<\/p>\n<ul>\n<li><strong>Eksternalizuoti sutrikimai<\/strong> &#8211; jiems b\u016bdingas \u012f i\u0161or\u0119 nukreiptas sutrik\u0119s elgesys, toks kaip agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas ir kt. Apima d\u0117mesio ir aktyvumo sutrikim\u0105, elgesio sutrikimus. \u0160ie sutrikimai b\u016bdingesni berniukams.<\/li>\n<li><strong>Internalizuoti sutrikimai<\/strong> &#8211; b\u016bdingi \u012f pat\u012f vaik\u0105 nukreipti i\u0161gyvenimai ir elgesys, pvz.: depresija ir kiti nuotaikos sutrikimai, socialinis atsiskyrimas, nerimas. B\u016bdingesni mergait\u0117ms.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Ta\u010diau i\u0161 tikro daugelis vaik\u0173 patiria abiej\u0173 tip\u0173 simptomus. Psichikos sutrikim\u0173, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 vaikyst\u0117je s\u0105ra\u0161as yra ilgas.<\/p>\n<ul>\n<li>Protinis atsilikimas<\/li>\n<li>Psichologin\u0117s raidos sutrikimai (kalbos, specifiniai mokymosi, judesi\u0173, mi\u0161r\u016bs)<\/li>\n<li>\u012evairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas, Rett&#8217;o, Asperger&#8217;io sindromai ir kt.)<\/li>\n<li>Hiperkineziniai sutrikimai (aktyvumo ir d\u0117mesio sutrikimais, hiperkinezinis elgesio sutrikimas).<\/li>\n<li>Elgesio sutrikimai (nesocializuotas elgesio sutrikimas socializuotas elgesio sutrikimas, prie\u0161taraujan\u010dio nepaklusnumo sutrikimas ir kt.)<\/li>\n<li>Mi\u0161r\u016bs elgesio ir emocij\u0173 sutrikimai.<\/li>\n<li>Emocij\u0173 sutrikimai (atsiskyrimo nerimas, fobijos, socialinis nerimas, konkurencija tarp vaik\u0173 \u0161eimoje).<\/li>\n<li>Socialinio bendravimo sutrikimai (mutizmas, prierai\u0161umo sutrikimai)<\/li>\n<li>Kiti sutrikimai (tikai, enurez\u0117, mik\u010diojimas, mitybos sutr. ir kt.)<\/li>\n<\/ul>\n<p>I\u0161samiai i\u0161nagrin\u0117ti vaikyst\u0117s laikotarp\u012f ir jo problemas reik\u0117t\u0173 atskiro kurso. Toks kursas yra Mokyklin\u0117s psichologijos magistrin\u0117je programoje. Kadangi apie raidos sutrikimus dalis i\u0161 j\u016bs\u0173 jau gird\u0117jote speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173 vaik\u0173 psichologijos paskaitose, \u0161ioje dalyje pla\u010diau apsistosiu ties elgesio ir emociniais sutrikimais, su kuriais psichologui tenka susidurti bene da\u017eniausiai.<\/p>\n<p><strong>Elgesio sutrikimai<\/strong><\/p>\n<p>Elgesio sutrikimams vaikyst\u0117je b\u016bdingas elgesys, kuris neatitinka \u012fprast\u0173 socialini\u0173 norm\u0173. Toks elgesys da\u017enai yra nelegalus (pvz.: r\u016bkymas); gali b\u016bti b\u016bdinga agresija, smurtas prie\u0161 \u017emones ar gyv\u016bnus, turto niokojimas; melavimas; vogimas. Da\u017enai blog\u0117ja santykiai su artimaisiais, pasitaiko b\u0117gimas i\u0161 nam\u0173, pamok\u0173 praleidin\u0117jimas. Suma\u017e\u0117jusi emocij\u0173 kontrol\u0117, b\u016bdingi pyk\u010dio priepuoliai, i\u0161\u0161aukiantis, provokuojantis elgesys, nepaklusnumas.<\/p>\n<p>TLK-10 skiria kelis elgesio sutrikim\u0173 tipus, pagal tai, kaip jie pasirei\u0161kia:<\/p>\n<ul>\n<li>Elgesio sutrikimas, pasirei\u0161kiantis tik \u0161eimoje<\/li>\n<li>Nesocializuotas elgesio sutrikimas &#8211; \u017eymus nesugeb\u0117jimas \u012fsijungti \u012f bendraam\u017ei\u0173 grup\u0119.<\/li>\n<li>Socializuotas elgesio sutrikimas &#8211; da\u017enai b\u016bdingas \u012fsitraukimas \u012f delikventine veikla u\u017esiiman\u010di\u0173 bendraam\u017ei\u0173 grup\u0119.<\/li>\n<li>Prie\u0161taraujan\u010dio neklusnumo sutrikimas &#8211; ry\u0161kus prie\u0161taravimas, suaugusi\u0173j\u0173 erzinimas, ta\u010diau da\u017eniausiai be realios agresijos.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Elgesio sutrikimai vaikyst\u0117je da\u017enai yra susij\u0119 su gausybe lydin\u010di\u0173 problem\u0173, toki\u0173 kaip mokymosi sutrikimai, bendravimo sutrikimai, piknaud\u017eiavimas narkotin\u0117mis med\u017eiagomis, nerimas ir depresija. Mergait\u0117s, turin\u010dios elgesio problem\u0173 da\u017eniau turi lydin\u010di\u0173 psichikos sutrikim\u0173 nei berniukai, nors berniukams elgesio sutrikimai b\u016bdingi tris kartus da\u017eniau. Taigi mergait\u0117ms elgesio sutrikimai da\u017enai rei\u0161kia \u017eymiai didesn\u0119 patologij\u0105.<\/p>\n<p>Elgesio sutrikimai b\u016bdingi 4-16 proc. berniuk\u0173 ir 1,2-9 proc. mergai\u010di\u0173. Did\u017eiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metu, v\u0117liau paplitimas ma\u017e\u0117ja. Elgesio sutrikimai vaikyst\u0117je siejami su antisocialiu asmenyb\u0117s sutrikimu suaugusiojo am\u017eiuje. Ta\u010diau apie pus\u0119 vaik\u0173, turin\u010di\u0173 elgesio problem\u0173 asmenyb\u0117s sutrikimo nei\u0161vysto. Manoma, kad taip yra d\u0117l to, kad patys elgesio sutrikimai gali b\u016bti skirtingi savo prigimtimi. Dalis elgesio sutrikim\u0173 yra pastov\u016bs gyvenimo b\u0117gyje. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trij\u0173 met\u0173 am\u017eiaus ir i\u0161lieka bei stipr\u0117ja viso gyvenimo b\u0117gyje. Kiti elgesio sutrikimai pasirei\u0161kia i\u0161imtinai paauglyst\u0117s laikotarpiu. Sutrikimai ry\u0161k\u0117ja paauglyst\u0117s laikotarpiu, nors anks\u010diau vaikas savo elgesiu nei\u0161siskyr\u0117. Suaugusiojo am\u017eiuje gr\u012f\u017etama prie &#8220;neprobleminio&#8221; elgesio stiliaus. Manoma, kad tokius elgesio poky\u010dius sukelia vadinamosios &#8220;brandos \u017eirkl\u0117s&#8221;, t.y. neatitikimas tarp fizin\u0117s ir psichologin\u0117s brandos.<\/p>\n<p>Elgesio sutrikimai siejami su tam tikrais biologiniais faktoriais, tokiais, kaip paveld\u0117jimas. Ta\u010diau duomenys apie paveld\u0117jimo \u012ftak\u0105 yra labai prie\u0161taringi. Manoma, jog \u012ftak\u0105 daro ir genetiniai, ir aplinkos faktoriai, aplinkos faktoriai turi truput\u012f didesn\u012f svor\u012f. Taip pat gali b\u016bti, kad paveldimas ne pats sutrikimas o tam tikri jo aspektai. Pvz.: tikrai paveldimas agresyvus elgesys, ta\u010diau kiti elgesio sutrikimai (vogimas, b\u0117gimas i\u0161 nam\u0173) ne. Didesnis paveldimumas nustatomas, jei sutrikimai prasideda ankstyvoje vaikyst\u0117je. Taigi, grei\u010diausiai paveldimas tam tikras temperamento tipas, kuris s\u0105veikoje su kitais biologiniais sunkumais, santykiais su \u0161eima ir aplinka lemia sutrikimo vystym\u0105si.<\/p>\n<p>Tiriant elgesio sutrikim\u0173 turin\u010dius vaikus taip pat nustatomi tam tikri neuropsichologiniai sutrikimai ar nepakankamumas: blogi verbaliniai \u012fg\u016bd\u017eiai, blogos vykdomosios funkcijos (problemos analiz\u0117, sprendim\u0173 numatymas, vykdymas), atminties sunkumai. Ankstyva sutrikimo prad\u017eia da\u017enai yra susijusi su \u0161iek tiek \u017eemesniu bendru intelektu.<\/p>\n<p>Ne ma\u017eiau svarb\u016bs elgesio sutrikimams vystytis yra psichologiniai ir socialiniai faktoriai. Da\u017eniausiai minimi \u0161ie:<\/p>\n<ul>\n<li><em>Sutrikusi moralini\u0173 norm\u0173 raida<\/em>. \u0160ie vaikai da\u017enai nesuvokia, jog j\u0173 elgesys yra \u017ealingas, netinkam\u0105 elges\u012f suvokia kaip patraukl\u0173 ir reikaling\u0105 savivaizd\u017eiui.<\/li>\n<li><em>Fizinis smurtas prie\u0161 vaik\u0105<\/em>. Vaikai, kurie buvo skriaud\u017eiami t\u0117v\u0173, patys da\u017eniau yra agresyv\u016bs.<\/li>\n<li><em>Agresyvaus elgesio modeliavimas<\/em>. Vaikai gali imituoti agresyv\u0173 elges\u012f, kur\u012f jie mato aplinkoje. Kadangi agresyviu elgesiu da\u017eniausiai pasiekiama savo tiksl\u0173, toks elgesys gauna pastiprinim\u0105 ir yra u\u017efiksuojamas.<\/li>\n<li><em>T\u0117v\u0173 aukl\u0117jimo nenuoseklumas<\/em>: nepakankama prie\u017ei\u016bros, nuoseklios disciplinos stoka. Toki\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai nepatiria neigiam\u0173 pasekmi\u0173 d\u0117l netinkamo elgesio, tod\u0117l jis pastiprinamas.<\/li>\n<li><em>Kognityvin\u0117s klaidos<\/em> &#8211; prie\u0161taringi stimulai interpretuojami kaip agresyv\u016bs. \u012e toki\u0105 &#8220;provokacij\u0105&#8221; reaguojama agresija. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia i\u0161 aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostat\u0105, kad kiti yra agresyv\u016bs. Did\u0117ja agresija ir atst\u016bmimas.<\/li>\n<li><em>Draug\u0173 \u012ftaka<\/em> &#8211; bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimyb\u0119. Draug\u0173 atst\u016bmimas da\u017enai sukelia agresija.<\/li>\n<li><em>Sociodemografiniai faktoriai<\/em> &#8211; \u017eemas ekonominis statusas, t\u0117v\u0173 nedarbas, \u017eemas i\u0161simokslinimas, sutrik\u0119 santykiai \u0161eimoje ir subkult\u016bra, kurioje elgesio nukrypimai yra priimtini.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Elgesio sutrikim\u0173 korekcijai gali b\u016bti taikomi \u012fvair\u016bs psichologiniai pagalbos metodai. Pavyzd\u017eiui,<\/p>\n<ul type=\"square\">\n<li><strong>T\u0117v\u0173 r\u016bpestingumo ugdymas<\/strong> (<em>Parental Management Training<\/em>) &#8211; elgesio terapijos metodas \u0161eimai. \u0160eimos nariai yra mokomi paskatinti social\u0173, o ne asocial\u0173 elges\u012f. Tai gerina t\u0117v\u0173\/vaik\u0173 santyk\u012f, nes vaikams skiriama daugiau d\u0117mesio, o tai ma\u017eina agresyvum\u0105 ir asocial\u0173 elges\u012f.<\/li>\n<li><strong>Multisisteminis gydymas<\/strong> &#8211; intensyvi pagalbos sistema, \u012f kuri\u0105 siekiama \u012ftraukti \u012fvairius sluoksnius: vaik\u0105, \u0161eim\u0105, gimines, draugus, kaimynus, mokykl\u0105, bendruomen\u0119. Tikslams pasiekti naudojami elgesio, kognityvin\u0117s, sistemin\u0117s \u0161eimos terapij\u0173 ir atvej\u0173 vadybos principai. Siekiama atrasti stipri\u0105sias vaiko ir \u0161eimos savybes, \u012fvertinti sutrikimo kontekst\u0105. Toks pagalbos b\u016bdas yra efektyvesnis nei individuali psichoterapija.<\/li>\n<li><strong>Kognityvin\u0117 psichoterapija<\/strong> &#8211; vaikai mokomi problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir agresyvaus elgesio kontrol\u0117s (pvz.: provokuojan\u010dioje situacijoje i\u0161mokti atsitraukti, sakyti sau raminan\u010dius \u017eod\u017eius ir t.t.). \u012eg\u016bd\u017eiai i\u0161bandomi vaidmen\u0173 \u017eaidim\u0173 metu. Kita kognityvin\u0117s terapijos kryptis &#8211; moralumo ugdymas. Vaikai mokomi spr\u0119sti moralines dilemas, aptaria jas grup\u0117se, svarsto, kaip jas spr\u0119st\u0173 kiti \u017emon\u0117s. Individuali\u0173 intervencij\u0173 tr\u016bkumas &#8211; j\u0173 efektas trumpalaikis, jei nekei\u010diama aplinka, kuri skatina ir palaiko netinkam\u0105 elges\u012f.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Emocij\u0173 sutrikimai vaikyst\u0117je<\/strong><\/p>\n<p>\u012evair\u016bs emociniai sunkumai vaikyst\u0117je yra santykinai \u012fprasti ir neb\u016btinai yra susij\u0119 su psichikos sveikatos problemomis suaugusiojo am\u017eiuje. Daugelis vaikyst\u0117s emocini\u0173 sutrikim\u0173 yra normalios raidos kra\u0161tutinumai (pvz.; visi vaikai bijo \u012fvair\u0173 dalyk\u0173, ta\u010diau kai kurie \u0161iek tiek stipriau). Taip pat geras dalykas yra tai, kad vis\u0173 emocini\u0173 sutrikim\u0173, prasidedan\u010di\u0173 vaikyst\u0117je, gydymo prognozes yra geresn\u0117s, nei prasidedan\u010di\u0173 suaugusiojo am\u017eiuje.<\/p>\n<p>Emociniai sutrikimai vaikyst\u0117je gali b\u016bti \u012fvair\u016bs:<\/p>\n<ul>\n<li>Atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikyst\u0117je &#8211; vaikas bijo atsiskirti nuo t\u0117v\u0173, jaudinasi, jog atsiskyrus jam ar t\u0117vams nutiks ka\u017ekas blogo.<\/li>\n<li>Fobinis nerimo sutrikimas vaikyst\u0117je &#8211; konkre\u010di\u0173 situacij\u0173 ar daikt\u0173 baim\u0117.<\/li>\n<li>Socialinio nerimo sutrikimas vaikyst\u0117je &#8211; pastovi svetim\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0117.<\/li>\n<li>Konkurencijos \u0161eimoje tarp vaik\u0173 sutrikimas &#8211; labai stiprus pavydo jausmas atsiradus kitam vaikui \u0161eimoje, ry\u0161k\u016bs emociniai sutrikimai lydimi psichosocialini\u0173 problem\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Emocini\u0173 sunkum\u0173 vystymasis vaikyst\u0117je yra glaud\u017eiai susij\u0119s su santykiais \u0161eimoje. Dalis nerimo ir baim\u0117s kyla i\u0161 savisaugos instinkto, kur\u012f vaikas atsine\u0161a jau gimdamas. Vis d\u0117lto, ma\u017ei vaikai taip pat ir mokosi nerimauti, steb\u0117dami ir reaguodami \u012f savo t\u0117v\u0173 reakcijas (pavyzd\u017eiui i\u0161 raidos psichologijos \u017einomas skard\u017eio eksperimentas). Patirties veikiamos emocijos tampa vaiko savireguliacijos priemone. Nerimastingesni yra tie vaikai, kuri\u0173 i\u0161 prigimties yra \u017eemas reaktyvumo slenkstis, vaikas d\u0117l nerv\u0173 sistemos ypatum\u0173 lengvai sujaudinamas, jautrus. ta\u010diau ne ma\u017eiau svarbus ir aukl\u0117jimas. Nerimastingi da\u017eniau b\u016bna vaikai, kuri\u0173 mamos stipriai kontroliuojan\u010dios, direktyvios, skatinan\u010dios priklausomyb\u0119 nuo t\u0117v\u0173. Taip pat jei vaikas turi \u017eem\u0105 a\u0161 veiksmingumo jausm\u0105 &#8211; nerimas kyla, jei vaikas jau\u010diasi negalintis kontroliuoti situacijos.<\/p>\n<p><strong>Pagalba emocij\u0173 sutrikim\u0173 atvejais. <\/strong>Norint pad\u0117ti vaikui, kuris ken\u010dia nuo nerimo ar emocij\u0173 sutrikim\u0173, labai svarbu \u012f juos \u017evelgti rimtai, nesiekti j\u0173 sumenkinti ar nureik\u0161minti. Svarbus yra leidimas vaikui kalb\u0117ti apie savo nerim\u0105 ir baimes. Kadangi vaikai nerimauti i\u0161moksta, tai baimes \u012fveikti padeda modeliuojamos situacijos, kuriose vaikas stebi, kaip kiti elgiasi ramiai. Pavyzd\u017eiui, filmuotos ar vaizdin\u0117s med\u017eiagos naudojimas vaikams turi \u017eymiai didesn\u012f poveik\u012f nei paai\u0161kinimai; vaikams savo baimes lengvai padeda \u012fveikti bendraam\u017eiai.<\/p>\n<p>\u012eveikiant vaik\u0173 emocinius sunkumus efektyv\u016bs yra ir kiti kognityviniai pagalbos metodai. Pavyzd\u017eiui, sisteminis nujautrinimas &#8211; vaikas mokomas atsipalaiduoti (pvz.: galvoti apie malon\u0173 \u012fvyk\u012f), o tada baim\u0119 keliantis objektas po truput\u012f artinamas. Arba savikontrol\u0117s pratybos, kurios susideda i\u0161 relaksacijos, sav\u0119s stiprinimo ir vaizduot\u0117s ugdymo. Relaksacijos u\u017esi\u0117mim\u0173 metu vaikas mokomas ramiai kv\u0117puoti. Taip pat mokomas pagirti save ir performuluoti neigiamas mintis \u012f teigiamas. Vaizduot\u0117je si\u016bloma \u012fsivaizduoti, kaip vaikas \u012fveikia nerim\u0105 kelian\u010dias situacijas.<\/p>\n<p>Naudingas gali b\u016bti tiesiog vaiko fizinio aktyvumo skatinimas, kuris da\u017enai padeda pagerinti nuotaik\u0105. Taip pat emocij\u0173 ugdymas, kurio metu vaikas mokomas b\u016bti atidesnis savo jausmas, pasteb\u0117ti \u012fvairius savo i\u0161gyvenimus. Vaikui si\u016bloma pildyti savistabos lap\u0105, kuriame nuotaika pa\u017eymima veiduku ar kitu simboliu. Kartu su t\u0117vais aptariama, kas nuotaik\u0105 suk\u0117l\u0117. Bandoma pastiprinti elges\u012f, kuris sukelia teigiamus jausmus.<\/p>\n<p><strong>Pagalba \u0161eimai. <\/strong>Tam tikrais atvejais vaiko sutrikimas nuo jo paties beveik nepriklauso ir yra \u0161eimos problem\u0173 atspindys. \u0160eimos terapija yra pagr\u012fsta sistem\u0173 teorija, ir \u0161eim\u0105 suvokia tam tikr\u0105 sistem\u0105, kurios visi elementai s\u0105veikauja tarpusavyje. Terapijoje siekiama pakeisti ne vien\u0105 individ\u0105, o s\u0105veik\u0105 tarp sistemos element\u0173 ir \u0161eim\u0105 kaip visum\u0105.<\/p>\n<p>Psichologas dirbantis su \u0161eimai siekia pa\u017einti \u0161eimos subkult\u016br\u0105, istorij\u0105, ir bendravimo taisykles. Atspind\u0117ti \u0161iuos savo pasteb\u0117jimus \u0161eimos nariams, ir tuo pat metu i\u0161likti ne\u0161ali\u0161kam ir nesiidentifikuoti nei su vienu \u0161eimos nariu. Psichologas siekia i\u0161siai\u0161kinti, kaip kiekvienas \u0161eimos narys supranta problem\u0105 ir pad\u0117ti \u0161eimos nariams vieniems kitus geriau suprasti ir priimti.<\/p>\n<p>\u0160eimos terapija gali b\u016bti labai skirtinga, priklausomai nuo terapin\u0117s mokyklos ir psichologo darbo stiliaus (pla\u010diau apie tai mokysit\u0117s kit\u0105 semestr\u0105 \u0161eimos psichologijos kurse). \u0160tai keli \u0161eimos terapijos tip\u0173 pavyzd\u017eiai:<\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"text-decoration: underline;\">Jungtin\u0117 \u0161eimos terapija<\/span> &#8211; tuo pa\u010diu metu konsultacijoje yra visa \u0161eima, psichoterapeutas u\u017etikrina bendravim\u0105 ir padeda palaikyti ry\u0161ius tarp \u0161eimos nari\u0173. Viena i\u0161 \u017eymiausi\u0173 tokio darbo stiliaus psichoterapeu\u010di\u0173 yra Virginia Satir.<\/li>\n<li><span style=\"text-decoration: underline;\">Konkurencin\u0117 \u0161eimos terapija<\/span> &#8211; psichoterapeutas susitinka su visais \u0161eimos nariais individualiai.<\/li>\n<li><span style=\"text-decoration: underline;\">Bendradarbiaujanti \u0161eimos terapija<\/span> &#8211; kai visi \u0161eimos nariai lankos pas skirtingus psichoterapeutus. Psichoterapeutai susitinka ir aptaria \u0161eim\u0105 kaip visum\u0105.<\/li>\n<li><span style=\"text-decoration: underline;\">Elgesin\u0117 \u0161eimos terapija<\/span> &#8211; \u0161eima suvokiama kaip pastiprinim\u0173 sistema. Psichoterapeutas padeda nustatyti elges\u012f, kur\u012f reikia stiprinti bei padeda atrasti b\u016bdus, kaip geriau tai daryti. Kognityvin\u0117je-elgesio \u0161eimos terapijoje klientai mokomi savistabos, m\u0105stymo ir analiz\u0117s \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, nauj\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bd\u0173, deryb\u0173 ir t.t.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Nors atrodyt\u0173, kad \u0161eimos terapija yra efektyviausias \u012fmanomas pagalbos metodas, tam tikrais atvejais ji n\u0117ra rekomenduojama. \u0160eimos terapijos si\u016bloma atsisakyti, jei:<\/p>\n<ul>\n<li>\u0160eima yra labai problemi\u0161ka, sutrikusi ir didel\u0117 tikimyb\u0117, kad terapija bus nes\u0117kminga;<\/li>\n<li>Kada vienas \u0161eimos narys nemotyvuotas ar prie\u0161i\u0161kas;<\/li>\n<li>Reikia \u012fvertinti ar terapija nebus \u017ealinga ar per daug skausminga kietiems \u0161eimos nariams, ar jie turi pakankamai psichologini\u0173 i\u0161tekli\u0173 priimti informacij\u0105, kuri gali paai\u0161k\u0117ti terapijos metu;<\/li>\n<\/ul>\n<p>Be to svarbu atsiminti, kad terapijos procesai kei\u010dia pa\u010di\u0105 \u0161eim\u0105. Jei \u0161eimos nariai ar vienas narys lanko individualias konsultacijas, \u0161eimos i\u0161irimas yra da\u017enesnis nei tuomet, kai konsultacijas lanko visa \u0161eima. Terapijos metu gali paai\u0161k\u0117ti, kad tikrasis pacientas yra kitas \u0161eimos narys. Taip pat labai sunku atsakyti, kokia \u0161eima yra &#8220;normali&#8221;, kyla daug sunkum\u0173 psichoterapeutui kai jam reikia konfrontuoti su jo supratimu neadaptyviomis \u0161eimos nuostatomis ar elgesiu.<\/p>\n<p>Literat\u016bra:<\/p>\n<ul>\n<li>Davison, G.L. Neale, J.M., Kring, A.M. <span style=\"text-decoration: underline;\">Abnormal psychology<\/span> (9th\u00a0 edt.) Wiley: 2004.<\/li>\n<li>Nasvytien\u0117 D. Vaiko elgesio ir emocin\u0117s problemos. Vilnius: 2005.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kod\u0117l svarbu skirti pakankamai d\u0117mesio vaik\u0173 problemoms? Prakti\u0161kai visos psichologin\u0117s teorijos, pavyzd\u017eiui, psichodinamin\u0117, elgesio, kognityvin\u0117 ir kt., ar net ir biologin\u0117s teorijos pripa\u017e\u012fsta, kad vaikyst\u0117s patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reik\u0161mingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Ta\u010diau vaikai turi ma\u017eiau galimybi\u0173 gauti psichologin\u0119, socialin\u0119 ar materialin\u0119 pagalb\u0105, nes yra priklausomi nuo suaugusi\u0173j\u0173. Da\u017enai tai, ar vaikui bus [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[40,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/598"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=598"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/598\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":600,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/598\/revisions\/600"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}