{"id":610,"date":"2008-11-25T09:56:04","date_gmt":"2008-11-25T16:56:04","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=610"},"modified":"2008-12-02T00:36:27","modified_gmt":"2008-12-02T07:36:27","slug":"psichologines-problemos-vaikysteje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/25\/psichologines-problemos-vaikysteje\/","title":{"rendered":"Psichologines problemos vaikyst\u0117je. Psichodinamis po\u017ei\u016bris"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: left;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">Pareng\u0117 I.Pro\u010dkyt\u0117<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"text-align: left;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nerimo sutrikimai<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center;\" align=\"center\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nerimo sutrikimai yra viena da\u017eniausia psichopatologijos form\u0173 tarp vaik\u0173 ir paaugli\u0173, ta\u010diau \u0161ie sutrikimai da\u017enai nediagnozuojami ir negydomi. Psichodinamin\u0117je psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kuri\u0173 u\u017eduotis &#8211;<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>nemalonio b\u016bsenos \u0161alinimas. Nerimo sutrikimas pasirei\u0161kia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyv\u016bs ir sutrinka normalus elgesys bei raida o<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>kartu ir raida. Terapijos tikslas \u2013 suma\u017einti nerim\u0105 iki normalaus lygio ir pad\u0117ti vaikui efektyviai augti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Pagrindiniai vaik\u0173 nerimo sutrikimai<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> &#8211; tai atsiskyrimo nerimo sutrikimas, specifin\u0117s fobijos, generalizuotas nerimo sutrikimas, socialin\u0117 fobija potrauminio streso sutrikimas ir obsesinis\u2013kompulsinis sutrikimas. Trumpai apie kiekvien\u0105:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">A<span style=\"bold;\">tsiskyrimo nerimo sutrikimas.<\/span><\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Pastebimos pernelyg didel\u0117s ir raidos tarpsnio neatitinkan\u010dios baim\u0117s d\u0117l atsiskyrimo nuo nam\u0173 ar svarbaus prisiri\u0161imo objekto (t\u0117v\u0173, glob\u0117j\u0173). Tokie vaikai perd\u0117tai nerimauja d\u0117l j\u0173 pa\u010di\u0173 ar j\u0173 t\u0117v\u0173 saugumo ir sveikatos, turi sunkum\u0173 miegoti vieni, sapnuoja naktinius ko\u0161marus atsiskyrimo tema, da\u017eniausiai turi psichosomatini\u0173 simptom\u0173 ir gali atsisakyti eiti \u012f mokykl\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Specifin\u0117 fobija <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">yra tam tikro objekto ar situacijos baim\u0117, kurios vengiama arba kurioje atsid\u016br\u0119s \u017emogus i\u0161gyvena did\u017eiul\u012f disstres\u0105. Gali b\u016bti gyv\u016bn\u0173, auk\u0161\u010dio, tamsos, u\u017edaros erdv\u0117s ir kitos baim\u0117s. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">charakterizuojamas chroni\u0161ku, pernelyg dideliu nerimu keletoje sri\u010di\u0173, toki\u0173 kaip mokyklin\u0117 veikla, bendravimas socialin\u0117je srityje, \u0161eima, sveikata, saugumas, pasaulio \u012fvykiai ir gamtos katastrofos, kartu su ma\u017eiausiai vienu gretutiniu somatiniu simptomu, silpna kontrole. Tokie vaikai da\u017enai yra perfekcionistai, siekiantys pripa\u017einimo ir taip kovojantys su vidiniu disstresu, kurio nepastebi t\u0117vai ir mokytojai. GNS i\u0161\u0161auktas nerimas neapsiriboja specifiniu objektu ar situacija, nerimas paprastai i\u0161gyvenamas vis\u0105 laik\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Socialin\u0117 fobija <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">charakterizuojama i\u0161g\u0105s\u010dio ar diskomforto jausmu vienoje ar keliose socialin\u0117se situacijose (diskomfortas b\u016bnant su nepa\u017e\u012fstamais bendraam\u017eiais, ne tik su nepa\u017e\u012fstamais suaugusiaisiais) ar tam tikros veiklos situacijose (pvz., muzikoje, sporte). Diskomfortas yra susij\u0119s su patiriamu socialiniu vertinimu ir baime atsidurti nemaloniose, kebliose situacijose \u012fvairiose vietose: klas\u0117je, kavin\u0117je, popamokin\u0117je veikloje. \u0160iems vaikams gali b\u016bti sunku atsakin\u0117ti prie\u0161 klas\u0119, garsiai skaityti, prad\u0117ti pokalb\u012f, kalb\u0117ti su nepa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Potrauminio streso sutrikimas \u2013 <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">tai reakcija \u012f patirt\u0105 labai pavojing\u0105 stresogenin\u012f \u012fvyk\u012f ar situacij\u0105, kuri sukelt\u0173 stipr\u0173 disstres\u0105 beveik kiekvienam (pvz., seksualin\u0117 ar fizin\u0117 prievarta, t\u0117vo ar motinos mirtis, stichin\u0117s nelaim\u0117s ir kt.). Tipi\u0161ki po\u017eymiai yra \u012fkyrus ir pasikartojantis stresogeninio \u012fvykio i\u0161gyvenimas prisiminimuose arba sapnuose. Pacientas bijo ir vengia u\u017euomin\u0173 apie j\u012f i\u0161tikusi\u0105 traum\u0105. Paprastai kartu b\u016bna padid\u0117j\u0119s vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos sujaudinimas, dirglumas, baimingumas, nemiga.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Obsesinis\u2013kompulsinis sutrikimas. <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Nustatomas, kai didesn\u0119 laiko dal\u012f, ma\u017eiausiai dvi savaites, kartojasi \u012fkyrios mintys, id\u0117jos, vaizdiniai ar potraukiai (obsesijos), kuriuos pacientas suvokia kaip savo mintis ar impulsus. Turi b\u016bti bent viena mintis ar veiksmas, kuriam pacientas bando nes\u0117kmingai prie\u0161intis. \u0160iais veiksmais (kompulsijomis) pacientas bando apsaugoti save nuo objektyviai ma\u017eai tik\u0117tino \u012fvykio, pvz., da\u017enas rank\u0173 plovimas, siekiant apsisaugoti nuo u\u017esikr\u0117timo infekcine liga, skai\u010diavimas ir t. t.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Baim\u0117 ir nerimas \u2013 \u012fprastas rei\u0161kinys vaikyst\u0117je. Klinicistui svarbu atskirti normalias, raid\u0105 atitinkan\u010dias baimes, nerim\u0105 ir baik\u0161tum\u0105 nuo nerimo sutrikim\u0173, kurie reik\u0161mingai pablogina vaiko gyvenim\u0105.<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nerimastingumo kilm\u0117<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pasak Froido, neurozes sukelia vaikyst\u0117s trauminiai potyriai. \u0160ie potyriai i\u0161stumiami i\u0161 s\u0105mon\u0117s ir u\u017emir\u0161tami, ta\u010diau i\u0161lieka pas\u0105mon\u0117je ir lemia neurozini\u0173 simptom\u0173 atsiradim\u0105. Neuroziniai simptomai susiformuoja tada, kai koks nors pas\u0105moninis konfliktas sustipr\u0117ja ir grasina prasiver\u017eti \u012f s\u0105mon\u0119. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nerimo vaikyst\u0117je atsiradimui lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 turi du rei\u0161kiniai \u2013 Edipo ir Elektros kompleksai. S\u0117kmingai \u0161iuos kompleksus i\u0161gyven\u0119 vaikai, susikaupusi\u0105 \u012ftamp\u0105 nukreipia produktyvia veikla ir tai leid\u017eia i\u0161vengti neigiam\u0173 g\u0117dos ir kalt\u0117s jausm\u0173, kurie yra vieni svarbiausi\u0173 neuroz\u0117s determinant\u0173. Trumpai apie kiekvien\u0105:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 39.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Edipo kompleksas (seksualin\u0117s energijos nukreipimas \u012f motin\u0105).<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> B\u016bdingas berniukams, ai\u0161kinamas tuo, jog vaikas konkuruoja su t\u0117vu d\u0117l motinos meil\u0117s ir bijodamas t\u0117vo nepritarimo yra priverstas romanti\u0161kus jausmus mamai i\u0161stumi \u012f pas\u0105mon\u0119. Kartu motina suvokiama kaip poreiki\u0173 tenkintoja, tod\u0117l svarbu neprarasti jos meil\u0117s ir palankumo. Meil\u0117s praradimas kelia did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105, tod\u0117l t\u0117v\u0173 moralin\u0117s normos ir draudimai<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>padaromi savais. <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 39.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Elektros kompleksas (seksualin\u0117s energijos nukreipimas \u012f t\u0117v\u0105).<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> B\u016bdingas mergait\u0117ms ir ai\u0161kinamas jos bei motinos romanti\u0161ka meile t\u0117vui, kuri\u0105 reikia nuslopinti, antraip gresia bausm\u0117 \u2013 t\u0117vo meil\u0117s praradimas. Tai kelia didel\u012f nerim\u0105, tod\u0117l vaikas identifikuojasi su motina, romanti\u0161k\u0105 meil\u0119 t\u0117vui i\u0161stumdama \u012f pas\u0105mon\u0119.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Problema<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Anot Froido, individo elgesys yra determinuotas seksualini\u0173 bei agresijos instinkt\u0173, tod\u0117l tik \u0161i energijos i\u0161krova lemia atsipalaidavim\u0105, bendr\u0105 organizmo pusiausvyr\u0105. Individui b\u016btina i\u0161lieti \u0161i\u0105 energij\u0105, ta\u010diau kartu baisu prarasti t\u0117v\u0173 palankum\u0105. Taip pat ji negali b\u016bti nukreipta ir \u012f kitus asmenis, nes toks elgesys neatitinka visuomen\u0117s norm\u0173, jis skatina g\u0117dos bei kalt\u0117s jausmus. Vadinasi, energija nedingsta \u2013 nerimas taip pat. <strong>K\u0104 DARYT? Energij\u0105 reikia nukreipti \u012f k\u016brybin\u0119 veikl\u0105, kuri teikt\u0173 malonum\u0105 ir pasitenkinim\u0105, i\u0161vengiant baim\u0117s b\u016bti nubaustam ar atstumtam. <\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u0117 terapija<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u0117s terapijos <span style=\"underline;\">tikslas<\/span> \u2013 i\u0161spr\u0119sti neurozin\u012f konflikt\u0105, t.y. atskleisti pas\u0105mon\u0117s turin\u012f ir integruoti j\u012f \u012f s\u0105mon\u0119. Tai <strong>giluminiai<\/strong> asmenyb\u0117s <strong>poky\u010diai<\/strong>, o ne atskir\u0173 <strong>elgesio detali\u0173 pakeitimai<\/strong>. D\u0117l to psichoanalitikai atsisako objektyvii\u0173 \u012fvertinimo priemoni\u0173, pavyzd\u017eiui klausimyn\u0173, kur reikalaujama atsakyti \u201esutnku \u2013 nesutinku\u201c arba \u201eteisinga \u2013 klaidinga\u201c, laikydami kad jais gaunama tik pavir\u0161in\u0117 s\u0105moningojo lygmens informacija. Reikia savoti\u0161ko psichologinio rentgeno \u2013 testo, kuris leist\u0173 pa\u017evelgti giliau ir atskleist\u0173 u\u017esl\u0117ptus konfliktus bei impulsus.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pas\u0105mon\u0117s turinio atskleidimui taikomi metodai:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pasiprie\u0161inimo interpretacija<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Perk\u0117limo analiz\u0117<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Sapn\u0173 analiz\u0117<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Emocinis peraukl\u0117jimas<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><\/span><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ta\u010diau akivaizdu, jog dirbant su vaikais, daugelio \u0161i\u0173 metod\u0173 nepritaikysi d\u0117l keleto prie\u017eas\u010di\u0173:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichoterapija yra ilgai trunkantis asmenyb\u0117s keitimo b\u016bdas;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagrindin\u0117 vaiko veikla \u2013 \u017eaidimas, tod\u0117l neverta tik\u0117tis jo kokybi\u0161ko dalyvavimo terapijos procese;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Netikslinga taikyti ilgalaik\u0119 psichodinamin\u0119 terapij\u0105, kai yra daug greito poveikio metod\u0173, lemian\u010di\u0173 norimus m\u0105stymo ir elgesio poky\u010dius;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Procese turi dalyvauti vaik\u0105 supanti aplinka, nes ji turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 vaiko psichologinei ir emocinei b\u016bsenai;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u0117 psichoterapija yra rekomenduojama taikyti derinant su kitom terapijos formom, taip pat, jei reikia, medikamentiniu gydymu.<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 0pt 0.25in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vis d\u0117lto n\u0117 vienas psichoanalitikas nepretenduos gydyti \u012fvairias psichikos ir psichosomatines ligas, apsiribodamas vien psichodinamine psichoterapija. <strong>Tod\u0117l, siekiant diagnozuoti vaiko problemas bei rasti tinkamus metodus joms spr\u0119sti, rekomenduotinas kompleksinis pagalbos taikymas: <\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .75in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Sapn\u0173 analiz\u0117 (individuali terapija);<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .75in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u017daidim\u0173 psichoterapija: meno, sm\u0117lio, psichodrama (grupin\u0117 terapija); <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list .75in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160eimos terapija;<\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 0pt;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Be jokios abejon\u0117s metod\u0173 yra ir daugiau tik j\u0173 taikymas psiklauso nuo terapeuto kompetencijos, teorin\u0117s krypties bei \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Ta\u010diau aptarsiu tik kelet\u0105, kurie, mano manymu, gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f, siekiant suma\u017einti vaiko nerimo lyg\u012f, gerinti jo bendravimo \u012fg\u016bd\u017eius, spr\u0119sti emocines bei adaptacijos problemas. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Sapn\u0173 analiz\u0117.<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Tirdamas vaik\u0173 sapnus, Z.Froidas padar\u0117 kelet\u0105 svarbi\u0173 \u012f\u017evalg\u0173. Jis pasteb\u0117jo, jog vaik\u0173 sapnuose, prie\u0161ingai nei suaugusi\u0173j\u0173, n\u0117ra jokio i\u0161kraipymo. Tai rei\u0161kia, kad pas\u0105mon\u0117s turinys pateikiamas neu\u017emaskuotas, tod\u0117l yra paprasta j\u012f interpretuoti. Antra, sapnai atsiranda kaip atsakas \u012f pra\u0117jusios dienos dienos i\u0161gyvenimus, kurie sapnuotojui buvo svarb\u016bs ir reik\u0161mingi. Pagaliau, sapnas, anot psichoanalitiko, tai mieg\u0105 trikdan\u010di\u0173 dirgikli\u0173 pa\u0161alinimas, haliucinaci\u0161kai<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>juos patenkinant. Kitaip tariant, sapne atsispindi vaiko poreiki\u0173, kuri\u0173 jis nepatenkino realiai, bet jie jam buvo svarb\u016bs, patenkinimas vaizduot\u0117je. Pvz.: <\/span><\/span><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">mergait\u0117 pasakoja, kaip ji sapnavo, jog visa dien\u0105 paukiojo valtyje po e\u017eer\u0105. Pasirodo, dien\u0105 prie\u0161 ji tikrai pirm\u0105 kart\u0105 plaukiojo valtimi, ta\u010diau liepta i\u0161lipti ji verk\u0117 ir veikl\u0105 nor\u0117jo prat\u0119sti. Tai ji padar\u0117 sapnuose.<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"> Tod\u0117l akivaizdu, jog ir kiti reik\u0161mingi i\u0161gyvenimai, nepatenkinti poreikiai, emocin\u0117s b\u016bsena atsispindi sapnuose, tod\u0117l norint i\u0161siai\u0161kinti vaiko psichologin\u0119 b\u016bsena, naudinga atlikti jo sapn\u0173 analiz\u0119, nes ji gali pateikti u\u017euomin\u0173 apie esamo nerimo, neadaptyvaus elgesio prie\u017eastis.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u017daidim\u0173 psichoterapija.<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> Tai projekcin\u0117s metodikos, kurios padeda atskleisti vaiko pas\u0105mon\u0117s turin\u012f pasitelkiant tam tikr\u0105 k\u016brybin\u0119 veikl\u0105. \u0160ios metodikos naudingos tuo, jog yra efektyvios tuomet, kai vaikas nemoka ar nenori reik\u0161ti savo i\u0161gyvenim\u0173, bijo atsiskleisti, su juo sunku u\u017emegsti bet kok\u012f kontakt\u0105. Aptarsiu kelet\u0105 projekcini\u0173 metodik\u0173, kurios patrauk\u0117 did\u017eiausi\u0105 mano d\u0117mes\u012f, daugiau informacijos galima rasti adresu: <span style=\"underline;\"><span style=\"blue;\">http:\/\/www.playtherapy.org.uk\/<\/span><\/span> . <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Meno \u2013 dail\u0117s terapija. <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Menin\u0117 veikla sudaro s\u0105lygas suteikti form\u0105 ne\u012fvardytiems, nesuvoktiems vaik\u0173 jausmams ir i\u0161gyvenimams. Dail\u0117 suteikia vaikams malonum\u0105, tod\u0117l pasiry\u017eimas \u012fsitraukti \u012f \u0161i\u0105 veikl\u0105 kelia pasitenkinim\u0105 ir pasidid\u017eiavim\u0105 savimi, pergal\u0117s poj\u016bt\u012f. Pie\u0161damas vaikas da\u017enai spontani\u0161kai prabyla (\u012fprastomis aplinkyb\u0117mis tyl\u0117j\u0119s), pradeda pasakoti. Terapinis po\u017ei\u016bris \u012f vaik\u0173 dail\u0119 mums leid\u017eia giliau, lyg pa\u010di\u0173 vaik\u0173 akimis, pa\u017evelgti \u012f tai, kas vyksta k\u016brybiniame procese, moko vaiko pie\u0161in\u012f vertinti ne kaip tam tikros estetikos produkt\u0105, o kaip jo fizin\u0117s, emocin\u0117s ir psichin\u0117s b\u016bsenos rezultat\u0105. Pvz.: <\/span><\/span><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Vienas devyneri\u0173 met\u0173 berniukas, m\u0117gdav\u0119s \u017eaisti su moliu, kart\u0105 padar\u0117 staig\u0173 judes\u012f, \u012fsitemp\u0117 ir parei\u0161k\u0117, kad daugiau nebe\u017eais. V\u0117liau berniukas papasakojo, kad b\u016bdamas ketveri\u0173 met\u0173 kart\u0105 nor\u0117j\u0119s paliesti savo i\u0161matas. Tai pasteb\u0117jusi mama smarkiai j\u012f i\u0161bar\u0117. Tod\u0117l ir v\u0117liau jis vis tiek nor\u0117dav\u0119s paliesti savo i\u0161matas, bet j\u012f apimdav\u0119s stiprus g\u0117dos ir kalt\u0117s jausmas ir berniukas save sudrausmindav\u0119s. Vien tik \u0161io \u012fvykio pakakt\u0173, kad sutrikt\u0173 \u017earnyno veikla. Vaikui pasidalijus prisiminimais, kuriuos galb\u016bt atgaivino darb\u0173 i\u0161 molio darymas, jis prad\u0117jo jaustis geriau, labiau atsipalaidav\u0119s. Atsikrat\u0119s \u012ftampos, jis tapo atviresnis savo i\u0161gyvenimams, kontroliavo tu\u0161tinim\u0105si. <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\">Taigi pasitik\u0117jimas vaiko pasirinkimu per dail\u0117s u\u017esi\u0117mimus, padeda jam spr\u0119sti vidinius, nesuvoktus, ne\u012fsis\u0105monintus patyrimus, i\u0161gyvenimus, suteikiant jiems prasm\u0119.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Sm\u0117lio terapija. <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Jos pagrindinis principas \u2013 tikrov\u0117s vaizdavimas sm\u0117lyje. Remiamasi id\u0117ja, jog vaikai nuo ma\u017eens m\u0117gsta \u017eaisti su sm\u0117liu (sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117s, pili\u0173 statymas papl\u016bdimiuose ir kt.), tod\u0117l \u010dia jis naudojamas kaip tam tikra priemon\u0117, kurios pagalba projektuojama vaiko turima patirtis, emociniai i\u0161gyvenimai, tarpusavio santykiai. Terapija taikytina ken\u010diantiems nuo streso, fobij\u0173, u\u017edariems, autisti\u0161kiems, nepaklusniems vaikams. Taip pat vaikams, i\u0161gyvenantiems \u012fvairias \u0161eimynines problemas, tokias kaip \u012fvaikinimas, t\u0117v\u0173 skyrybos ar kitos traumos. Terapija taikytina tiek individualiai, tiek grupei. Rezultatas: gynybi\u0161kumo, agresyvumo, atst\u016bmimo baim\u0117s suma\u017e\u0117jimas, savo vaidmens ir elgesio \u012fsis\u0105moninimas, artimesnio kontakto u\u017emezgimas, didesnis pasitik\u0117jimas savimi. Daugiau informacijos apie \u0161i\u0105 terapij\u0105 su pavyzd\u017eiais rasite \u010dia <span style=\"underline;\"><span style=\"blue;\">http:\/\/www.sandplay.org\/sandplay_with_children.htm.<\/span><\/span><\/span><strong><\/strong><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Psichodrama. <span style=\"yes;\">\u00a0<\/span><\/strong>Dar viena projekcin\u0117 metodika, kurios pagalba ai\u0161kinamasis ne vien vaiko pas\u0105mon\u0117s turinys, jo agresyvaus ar nepriimtino elgesio s\u0105sajos su nerim\u0105stingumu, ta\u010diau ir savo vaidmens \u012fsis\u0105moninimas, savo asmenyb\u0117s pri\u0117mimas (atitikmenys \u2013 biodrama, l\u0117li\u0173 drama). Tai grupinis metodas, kurio metu<strong> <\/strong>problemos ir santykiai i\u0161gyvenami \u010dia ir dabar, o ne analizuojant \u017eod\u017eiais. Skiriamos trys psichodramos formos: nukreipta \u012f protagonist\u0105, nukreipta \u012f tem\u0105, nukreipta \u012f grup\u0119. Konkretaus vaiko problemai spr\u0119sti labiausiai tinka <strong>nukreipta \u012f protagonist\u0105 forma<\/strong>. Jos metu koncentruojamasi \u012f pagrindin\u012f veik\u0117j\u0105, kuris su vedan\u010diojo ir partneri\u0173 pagalba vaidina reali\u0105 arba \u012fsivaizduoj\u0105m\u0105 problemin\u0119 situacij\u0105. Tai padeda \u012fsis\u0105moninti pasl\u0117ptus arba i\u0161stumtus i\u0161 s\u0105mon\u0117s \u012fvykius. <span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Psichodramos metodas buvo naudojamas mokini\u0173 konflikti\u0161kiems santykiams gerinti, siekiant pagerinti mokini\u0173 tarpusavio santykius. <\/span>Jis<span style=\"LT;\" lang=\"LT\"> pad\u0117jo \u0161iems vaikams dr\u0105siai kalb\u0117tis apie bendras baimes ir problemas, jie prad\u0117jo daug atviriau i\u0161reik\u0161ti save.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"list .25in left .5in;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">\u0160eimos terapija. <\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\">Tyrimai ir klinikin\u0117 patirtis rodo, kad t\u0117vai ir \u0161eima turi didel\u0117s \u012ftakos nerim\u0105stingumui vaikyst\u0117je. T\u0117v\u0173 nerimas, t\u0117vyst\u0117s stiliai, nesaugus prisiri\u0161imas yra rizikos veiksniai. Intervencijos, kurios gerina t\u0117v\u0173 kompetencij\u0105, t\u0117v\u0173 \u2013 vaiko santykius, sustiprina \u0161eimos problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017eius, ma\u017eina t\u0117v\u0173 nerim\u0105stingum\u0105, turi b\u016bti naudojamos dirbant su nerim\u0105stingais vaikais.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\".75in;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">S\u0117kmingos terapijos rezultatas: <strong>\u017emogus suvokia, jog tos baim\u0117s, kalt\u0117s ar g\u0117da, kurios taip j\u012f kausto, yra universalios ir b\u016bdingos ne tik jam, bet apskritai visiems \u017emon\u0117ms. Dar daugiau &#8211; jis pamato, kad kalb\u0117damas apie tai, jis ne\u017elunga, o gali b\u016bti ir priimtas, ir suprastas, ir atspind\u0117tas su pajautimu. <\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0in 0in 0pt;\"><strong><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/strong><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pareng\u0117 I.Pro\u010dkyt\u0117 Nerimo sutrikimai Nerimo sutrikimai yra viena da\u017eniausia psichopatologijos form\u0173 tarp vaik\u0173 ir paaugli\u0173, ta\u010diau \u0161ie sutrikimai da\u017enai nediagnozuojami ir negydomi. Psichodinamin\u0117je psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kuri\u0173 u\u017eduotis &#8211;\u00a0 nemalonio b\u016bsenos \u0161alinimas. Nerimo sutrikimas pasirei\u0161kia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyv\u016bs ir sutrinka normalus elgesys bei raida o\u00a0 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":49,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[40,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/610"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/49"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=610"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/610\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":671,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/610\/revisions\/671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=610"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=610"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=610"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}