Asta Medi\u0161auskait\u0117 ir Daina Jegelevi\u010di\u016bt\u0117 – Biek\u0161ien\u0117<\/p>\n
\u201cA\u0161\u201d koncepcijos vystymasis K\u016bdikis sav\u0119s nesuvokia kaip atskiros b\u016btyb\u0117s, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ry\u0161k\u0117ti atskiras \u201cA\u0161\u201d suvokimo laukas. K\u016bdikyst\u0117je \u201cA\u0161\u201d form\u0105vim\u0105si reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meil\u0117 padeda. V\u0117liau didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi bendravimas su svarbiais \u017emon\u0117mis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus d\u0117mesys. \u0160is poreikis tampa svarbesniu u\u017e organizmin\u012f vertinimo proces\u0105. Taip pat yra svarbus pozityvaus d\u0117mesio sau poreikis \u2013 kiek sau patinku, kiek ne.<\/span><\/p>\n I\u0161kreipto \u201cA\u0161\u201d formavimasis S\u0105lyginis pozityvus d\u0117mesys kenkia vaiko vystymuisi, kadangi vaikas stengiasi atitikti ka\u017ekieno l\u016bkes\u010dius, o ne pats nuspr\u0119sti, koks jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti. Taip formuojasi i\u0161kreipta \u201cA\u0161\u201d koncepcija, paremta s\u0105lyginiu d\u0117mesiu \u2013 save ribojanti, i\u0161kraipanti realyb\u0119, negalinti visaverti\u0161kai bendrauti su aplinka asmenyb\u0117. Vyksta konfliktas tarp s\u0105moningo \u201cA\u0161\u201d vaizdo ir pas\u0105moning\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, t.y. i\u0161stumt\u0173 organizmini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, kurie neatitinka i\u0161kreiptos \u201cA\u0161\u201d koncepcijos. Neatitinkantys i\u0161kreiptos \u201cA\u0161\u201d koncepcijos i\u0161gyvenimai suvokiami kaip gr\u0117smingi ir pasireik\u0161 nerimu. Tai signalas, kad konfliktas gali pasiekti s\u0105mon\u0119 ir \u201cA\u0161\u201d koncepcija bus sugriauta. <\/span><\/p>\n Terapija \u00a0<\/span>Humanistams labai svarbi vaiko vidin\u0117 motyvacija. J\u0105 \u012ftakoja turima apsisprendimo laisv\u0117, sav\u0119s suvokimas, terapeuto ir vaiko ry\u0161ys, bei u\u017eduoties ir elegsio reik\u0161mingumo suvokimas. \u012e \u0161iuos keturis aspektus atsi\u017evelgiant yra kuriamas terapinis procesas. <\/span><\/p>\n Terapija. Situacija. Situacija: \u201c<\/span>Vaikas mano, kad j\u012f paliko mama, nes jis buvo blogas.<\/span>\u201d<\/span><\/p>\n Problema – vaiko turima<\/span> neteising<\/span>a<\/span> \u017einut<\/span>\u0117<\/span>, kuri\u0105 galima pakeisti<\/span>.<\/span><\/p>\n Orientuojantis \u012f konkre\u010di\u0105 situacij\u0105 galima pakeisti esam\u0105 \u017einut\u0119: v<\/span>aikas po keli\u0173 savai\u010di\u0173 gali <\/span>pasakyti<\/span>, kad mama i\u0161\u0117jo ne d\u0117l jo kalt\u0117s<\/span>, ta\u010diau <\/span>fakto paai\u0161kinimas, kad \u201c<\/span>M<\/span>ama tur\u0117jo sunkum\u0173 ir ji <\/span>prival\u0117jo<\/span> i\u0161eiti\u201d \u010dia n\u0117ra esminis dalykas. <\/span>Vaiko jausmai nepasikei\u010dia<\/span>. Did\u017eioji vaiko gyvenimo dalis lieka tokia pati<\/span>. Taigi, k<\/span>a\u017ekokia informacija ar faktas neb\u016btinai pakei\u010dia elges\u012f. <\/span>Reikia gilintis \u012f tai, kaip vaikas suvokia ir vertina save, kokius jausmus sau jau\u010dia. Vaiko sav\u0119s pa\u017einimas kuriamas santykyje, <\/span>kuriamas vaikas pamato save kitok\u012f<\/span>. T<\/span>erapeutui vertina<\/span>nt<\/span> vaik\u0105, jis pats pradeda galvoti, kad yra vertas b\u016bti vertinamu ir jo po\u017ei\u016bris \u012f save <\/span>kei\u010diasi, ger\u0117ja<\/span>. <\/span><\/p>\n \u017dinut\u0117 savaime kei\u010diasi: <\/span>\u201c<\/span>M<\/span>an viskas gerai, mano mamai <\/span>nebuvo gerai<\/span>, bet man viskas gerai<\/span>\u201d.<\/span> <\/span><\/p>\n Terapija Naudoja \u012f vaik\u0105 orientuot\u0105 \u017eaidim\u0173 terapij\u0105. Vienas i\u0161 esmini\u0173 dalyk\u0173, kad tikima, jog vaikas pats pasakys, kur jam negerai, t.y. v<\/span>aikas \u201cnuves\u201d<\/span> ten, kur jam yra reikalinga:<\/span><\/p>\n Pvz. t\u0117vai skund\u017eiasi, kad vaikas mu\u0161a draugus. Koncentruojantis \u012f problemin\u0119 situacij\u0105, tuomet b\u016bt\u0173 dirbama su vaiko elgesiu, kad jis tapt\u0173 priimtinesnis bei su t\u0117vais, kad jie mok\u0117t\u0173 vaik\u0105 tinkamai sudrausminti. Ta\u010diau jei problema ne ta?<\/span><\/em> Terapijos metu vaikas pasi\u016bl\u0117 \u017eaisti gydytojus ir \u017eaidimo metu i\u0161ai\u0161k\u0117jo vaiko seksualinis i\u0161naudojimas.\u201d<\/em><\/span><\/p>\n Taigi, svarbu gilintis ne tik \u012f ai\u0161kiai matom\u0105 problemin\u0119 situacij\u0105, bet leisti vaikui parodyti jam svarbius dalykus.<\/span><\/p>\n Vystymasis Terapija: ge\u0161talt terapija<\/span><\/span><\/em><\/p>\n Egzistencin\u0117 psichologijos kryptis \u012ftakojo ge\u0161talt terapij\u0105, kuri pla\u010diai apra\u0161o darb\u0105 su vaikais. Pagrindinis terapijos tikslas \u2013 pad\u0117ti vaikui suvokti save ir savo buvim\u0105 pasaulyje. Jis yra skatinamas atskleisti, pa\u017einti ir i\u0161reik\u0161ti savo jausmus socialiai priimtinais b\u016bdais. Atsi\u017evelgiant \u012f vaiko individualum\u0105 ir jo problemos specifik\u0105 parenkamas tinkamiausias metodas. Naudojamos metodikos taikomos ne tik terapijos procese, bet taip pat leid\u017eia u\u017emegzti saug\u0173 ry\u0161\u012f tarp terapeuto ir vaiko.<\/span><\/p>\n Ge\u0161talt terapija. Naudojamos metodikos<\/span><\/p>\n Autizmas. Terapijos esm\u0117<\/span><\/span><\/em><\/p>\n B\u016bti su vaiku, \u012fsijausti \u012f jo poreikius, o nereikalauti i\u0161 jo grie\u017etos dienotvark\u0117s laikymosi. Tokiu b\u016bdu yra i\u0161mokstama daug daugiau ir pastebima, kad vaikas geba ir \u017eino daugiau, negu buvo manoma.<\/span><\/p>\n Metodai<\/span><\/em><\/p>\n Tapyba pir\u0161tais.\u00a0<\/span>Prie\u0161ais veidrod\u012f terapeutas i\u0161da\u017eo kiekvien\u0105 vaiko veido dal\u012f, \u012fvardindamas da\u017eymo metu. Po to vaikas tai geba daryti pats. <\/span><\/p>\n \u017daidimai su vandeniu, sm\u0117liu, lipdymas i\u0161 molio.\u00a0<\/span>Vedimas \u012f papl\u016bdym\u012f. Vaikas gali u\u017euosti, matyti, s\u0117d\u0117ti ir vartytis vandenyje ir sm\u0117lyje, pajusti saul\u0117 ir or\u0105, <\/span><\/p>\n Masa\u017eai, \u017eaid\u017eiamos imtyn\u0117s.<\/span><\/p>\n Terapijos rezultatai<\/span><\/em><\/p>\n Agresija. Terapijos esm\u0117 <\/span><\/span><\/em><\/p>\n Agresyviam vaikui viduje tr\u016bksta sugeb\u0117jimo sugyventi su aplinka, kuri j\u012f pykdo ir baugina. Jis ne\u017eino, kaip elgtis su tais jausmais, kuriuos jo viduje sukelia nedraugi\u0161ka aplinka. Taigi, kai jis ka\u017ekokiu b\u016bdu i\u0161si\u0161oka, tai daro tod\u0117l, kad ne\u017eino, k\u0105 dar gal\u0117t\u0173 padaryti. Asocialus elgesys da\u017eniausiai rodo bevilti\u0161kas vaiko pastangas atkurti socialinius santykius. Dirbama su tuo, kas i\u0161kyla jo k\u016briniuose, \u017eaidimuose. Tai pirmiausia b\u016bna pyktis ir \u012fnir\u0161is, o po juo gali slyp\u0117ti skausmas. Taigi dirbama su pyk\u010diu. <\/span><\/p>\n Pyktis. Metodai <\/span><\/em><\/p>\n Pyk\u010dio i\u0161liejimas ant daikt\u0173.\u00a0<\/span>Pokalbis su pagalve ir jos dau\u017eymas, laikra\u0161\u010di\u0173 pl\u0117\u0161ymas, popieriaus glam\u017eymas, skardin\u0117s spardymas.<\/span><\/p>\n Pyk\u010dio pie\u0161imas.\u00a0<\/span>Nupie\u0161ti piktus jausmus.<\/span><\/p>\n Darbas su moliu.\u00a0<\/span>Pra\u0161oma nulipdyti reali\u0105 ar simbolin\u0119 fig\u016br\u0105, kuri\u0105 paskui galima sutrinti kum\u0161\u010diu arba guminiu plaktuku.<\/span><\/p>\n Vaidinimai.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span>Rezultatai <\/span><\/em><\/p>\n Hiperaktyvumas. Terapijos esm\u0117 <\/span><\/span><\/em><\/p>\n Hiperaktyvus vaikas yra impulsyvus, neretai prastros koordinacijos, j\u0173 menka raumen\u0173 kontrol\u0117, jie nerang\u016bs, da\u017enai i\u0161meta ir sulau\u017eo daiktus, jam sunku sukaupti d\u0117mes\u012f, lengva i\u0161bla\u0161kyti. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 suaugusieji yra nekantr\u016bs \u0161iems vaikams, nepsitiki jais, \u0161aukia, kartais ima neapk\u0119sti. Tod\u0117l vaikai turi menkus bendravimo \u012fg\u016bd\u017eius, j\u0173 savivert\u0117 da\u017eniausiai labai \u017eema. <\/span><\/p>\n Metodai <\/span><\/em><\/p>\n
\nHumanistinis po\u017ei\u016bris<\/span><\/span><\/em><\/p>\n\n
\n\u00a0<\/span>Humanistinis po\u017ei\u016bris <\/span><\/span><\/em><\/p>\n
\n\u00a0<\/span>Humanistinis po\u017ei\u016bris<\/span><\/span><\/em><\/p>\n\n
\n\u00a0<\/span>Humanistinis po\u017ei\u016bris<\/span><\/span><\/em> <\/span><\/span><\/em><\/em><\/p>\n
\nHumanistinis po\u017ei\u016bris<\/span><\/span><\/em> <\/span><\/span><\/em><\/em><\/p>\n
\nEgzistencinis po\u017ei\u016bris<\/span><\/span><\/em><\/p>\n\n
\n
\n
\n