{"id":626,"date":"2008-11-27T23:54:52","date_gmt":"2008-11-28T06:54:52","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=626"},"modified":"2008-12-02T00:35:41","modified_gmt":"2008-12-02T07:35:41","slug":"asmenybes-sutrikimai-egzistenciniu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/27\/asmenybes-sutrikimai-egzistenciniu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Asmenyb\u0117s sutrikimai egzistenciniu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

<\/strong><\/p>\n

Pareng\u0117: Alicija Volyniec<\/span><\/strong><\/p>\n

Egzistencinis po\u017ei\u016bris susitelkia ties pasirinkim\u0173 laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas u\u017e savo pasirinkimus. \u017dmogus b\u016bdamas laisvas rinktis pats sprend\u017eia kuo jis taps, k\u0105 jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja sav\u0105, unikali\u0105 asmenyb\u0117. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikyst\u0117je. <\/span><\/p>\n

<\/p>\n

Egzistencin\u0117 terapija susitelkia ties dabartimi ir ties ateitimi. Psichologas padeda klientui suvokti, kad jis yra laisvas rinktis, moko pamatyti esan\u010dias galimybes. <\/span>Terapijos tikslas- mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f klientui, kad jis pats savaranki\u0161kai pripa\u017eint\u0173 es\u0105s atsakingas u\u017e pasirinkimus savam gyvenime.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Ne\u017ei\u016brint to, kad \u017emogus yra laisvas, jis vis d\u0117lto ken\u010dia nuo nerimo, baimi\u0173 ir \u012fvairi\u0173 sutrikim\u0173. Jis n\u0117ra apsaugotas nuo to ar pasirinks teising\u0105 sprendim\u0105 ar ne; ar pasirinks gyventi autenti\u0161k\u0105 ar neautenti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105. Galimyb\u0117s pasirinkti yra vienodos, ta\u010diau pasirinkus neteisingai ir atsisakius savo autenti\u0161kumo, atsakomyb\u0117s u\u017e savo ateit\u012f \u017emogus patenka \u012f ligos b\u016bsen\u0105. <\/span><\/p>\n

Autenti\u0161kumo atsisakymas vyksta per pasiprie\u0161inimus:<\/span><\/p>\n

    \n
  1. Desansetizacij\u0105 –<\/span><\/strong>tr\u016bksta kontakto su poj\u016b\u010diais, emocijomis, jausmais. Tam tikros k\u016bno zonos, vietos, dalys gali b\u016bti nejautrios ar ignoruojamos. Gali pasireik\u0161ti intelektualizavimas nekreipiant d\u0117mesio, nesuvokiant ar ignoruojant poj\u016b\u010dius ir emocijas arba nuobodulys, slopinimas, \u201cviskas vienodai\u201d, \u201cl\u0117k\u0161to, sauso gyvenimo\u201d jausmas.<\/strong><\/span><\/li>\n
  2. Introjekcij\u0105-<\/span><\/strong> tai tam tikr\u0173 dalyk\u0173 visumos pa\u0117mimas i\u0161 aplinkos ir jos \u201cprarijimas\u201d, neperdirbant ir neasimiliuojant jos pagal savo poreikius ir patyrim\u0105.\u017dmogaus r\u0117mimasis vertyb\u0117mis, po\u017ei\u016briais, normomis, net jeigu jos neatitinka jo dabartinio patyrimo. Poreikis i\u0161laikyti \u201cfiksuot\u0105\u201d pasaulio vaizd\u0105, stengiantis j\u012f sutalpinti \u012f introjekcijos r\u0117mus, neretai neigiant \u012f r\u0117mus netelpan\u010dios realyb\u0117s. Da\u017enai pasirei\u0161kia \u201cmechani\u0161kas\u201d elgesys bei gyvybingumo tr\u016bkumas.<\/strong><\/span><\/li>\n
  3. Projekcij\u0105-<\/span><\/strong> naudojama \u201cTu\u201d, \u201cTai\u201d kalba. Projektuojantis \u017emogus yra link\u0119s fiksuotai, ribotai vertinti aplink\u0105 ar save, naudoja daug teorij\u0173, paai\u0161kinim\u0173 u\u017euot pasir\u0117m\u0119s \u010dia ir dabar realyb\u0117s suvokimu ir patirtimi. Gali taip pat pasireik\u0161ti rigidi\u0161kas vertinimas, moralizavimas, kit\u0173 kaltinimas, \u017eod\u017ei\u0173: \u201cturi, privalai, taip reikia, privalo, turi b\u016bti,\u201d naudojimas, kalb\u0117jimas su \u012fsitikinimu k\u0105 kitas \u017emogus jau\u010dia, galvoja, daro ir tt.<\/strong><\/span><\/li>\n
  4. Retrofleksij\u0105- <\/span><\/strong>tai procesas, kurio metu \u017emogus sulaiko savyje tai kas kilo ir susiformavo jo viduje. B\u016bdinga fiskuota autonomija, r\u0117mimasis vien tik savimi. Kontakt\u0173 su aplinka ma\u017e\u0117jimas, u\u017esisklendimas savyje, kt. Santykiai su \u017emon\u0117mis da\u017enai pasi\u017eymi \u0161altumu, \u012ftampa, atsargumu.<\/strong><\/span><\/li>\n
  5. Refleksij\u0105-<\/span><\/strong> b\u016bdingas poj\u016b\u010di\u0173, jausm\u0173, min\u010di\u0173 nenuoseklumas, \u201c\u0161uoliai\u201d, \u201cnukrypimai nuo temos\u201d ir tt. D\u0117mesio nukreipimas (pvz. temos pakeitimas) nuo esmini\u0173 dalyk\u0173. Emocij\u0173, jausm\u0173 \u201cnudrenavimas, nufiltravimas\u201d, betarpi\u0161k\u0105 kontakt\u0105 pakei\u010diant intelektualizacija, abstrakcijomis ar nukreipian\u010diu humoru<\/strong><\/span><\/li>\n
  6. Egotizm\u0105- <\/span><\/strong>pasirei\u0161kia perd\u0117tu individualizmu, savitarpio priklausomyb\u0117s ignoravimu. Kontakto metu perd\u0117ta savistaba ir savikontrol\u0117 bei baim\u0117 prarasti situacijos kontrol\u0119, perd\u0117tas d\u0117mesio kreipimas \u012f savo patyrim\u0105, i\u0161vaizd\u0105 ar elgsen\u0105. Baim\u0117, nerimas, emocinis ir psichomotorinis \u201csustingimas\u201d naujoje situacijoje arba ma\u017e\u0117jant emocinei ar fizinei tarpasmeninei distancijai. Spontani\u0161kumo tr\u016bkumas, jautrumas savo asmenyb\u0117s at\u017evilgiu bei emocinis nejautrumas kito asmens at\u017evilgiu.<\/strong><\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    Egzistencin\u0117s terapijos r\u016b\u0161ys<\/span><\/strong><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    I. Ge\u0161talt terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

    Vokie\u010di\u0173 kalbos \u017eodis \u201ege\u0161talt\u201c rei\u0161kia fig\u016br\u0105, u\u017ebaigt\u0105 form\u0105, ver\u010diant laisvai \u2013 suvokt\u0105 visum\u0105, kuri yra daugiau negu j\u0105 sudaran\u010di\u0173 dali\u0173 sum\u0105. Taip atspindimas ge\u0161talto po\u017ei\u016bris \u012f \u017emog\u0173, kaip \u012f visumin\u012f organizm\u0105, susidedant\u012f i\u0161 daugelio tarpusavyje s\u0105veikaujan\u010di\u0173 dali\u0173. Vienos i\u0161 j\u0173 pasikeitimas nei\u0161vengiamai \u012ftakoj\u0105 pasikeitimus ir kitose. Ge\u0161talto po\u017ei\u016briu m\u016bs\u0173 fiziniai, emociniai, intelektualiniai aspektai nuolat veikia vienas kit\u0105 siekdami pusiausvyros tarpusavyje ir su aplinka. <\/span><\/p>\n

    Ge\u0161talt terapijos tikslas-<\/strong> indentifikacija su savo organizmu ir jo poreikiais. Sveiko \u017emogaus \u201cA\u0160\u201d yra vieningas, talpinantis savyje fizini\u0173, emocini\u0173, kognityvini\u0173 proces\u0173 visum\u0105. Kada \u0161i visuma suskyla \u012fvairios m\u016bs\u0173 funkcijos tampa nebeharmoningos santykyje viena su kita bei aplinka ir sveikas \u017emogaus funkcionavimas sutrinka. Terapija tam tikra prasme yra harmoningas vis\u0173 \u201cA\u0161\u201d funkcij\u0173 subalansavimas ir apjungimas, siekiant u\u017etikrinti \u017emogaus vidin\u012f vientisum\u0105 bei dinami\u0161k\u0105 pusiausvyr\u0105 su aplinka. <\/span><\/p>\n

    Technikos:<\/span><\/strong><\/p>\n

      \n
    1. Tu\u0161\u010dia k\u0117d\u0117-<\/span><\/em><\/strong> \u017emogus \u012fsivaizduoja, kad tu\u0161\u010dioje k\u0117d\u0117je s\u0117di artimas \u017emogus ir kalbasi su juo, i\u0161rei\u0161kia savo l\u016bkes\u010dius susijusius su juo ir atsiradusius jausmus d\u0117l l\u016bkes\u010di\u0173 nei\u0161sipildimo.<\/span><\/li>\n
    2. Dviej\u0173 k\u0117d\u017ei\u0173 dialogas- <\/span><\/em><\/strong>vaidinama suskilusi savo asmenyb\u0117. Klientas pers\u0117sdamas i\u0161 k\u0117d\u0117s \u012f k\u0117d\u0119 tapatinasi su jo vidinio konflikto atskirais aspektais<\/em><\/strong><\/span><\/li>\n
    3. Projekcijos vaidyba-<\/span><\/em><\/strong> vaidinamos rol\u0117s, kuriose klientas projektuoja savo jausmus. <\/em><\/strong><\/span><\/li>\n
    4. \u201cEsu atsakingas u\u017e tai\u201d- <\/span><\/em><\/strong>klientas kartodamas \u0161i\u0105 fraz\u0119 kiekvieno pasisakymo gale s\u0105moninamas, kad yra atsakingas u\u017e savo pasirinkimus.<\/em><\/strong><\/span><\/li>\n
    5. Sakini\u0173 analiz\u0117-<\/span><\/em><\/strong> terapeutas pra\u0161o, kad klientas pakartot\u0173 jam esminius sakinius ir susim\u0105styt\u0173 kokias emocijas jie kelia.<\/em><\/strong><\/span><\/li>\n<\/ol>\n

      <\/em><\/strong><\/p>\n

      \u012eDOMU:<\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

      Ge\u0161talto terapija turi daug \u0161altini\u0173 ir apjungia savyje tiek vakar\u0173, tiek ryt\u0173 kult\u016br\u0173 i\u0161mint\u012f. Svarbiausi ge\u0161talto terapijos \u0161altiniai yra ge\u0161talto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistem\u0173 teorija, holizmas, egzistencializmas, psichoanaliz\u0117, Reicho mokymas, Jungo mokymas, Moreno psichodrama, Dzen Budizmas. Ta\u010diau ge\u0161talto terapija n\u0117ra \u0161i\u0173 mokym\u0173 suma, sintez\u0117 ar t\u0105sa, o kokybi\u0161kai nauja psichoterapijos forma.<\/span><\/em><\/p>\n

      <\/em><\/strong><\/p>\n

      II<\/span><\/strong>. Tikrov\u0117s terapija<\/span><\/strong> (reality theraphy)- \u0161ioje terapijoje n\u0117ra s\u0105vokos \u201cliga\u201d; susitelkiama ties esamu elgesiu, o ne jausmais apie elges\u012f; naudojama vertybi\u0173 paai\u0161kinimus kaip mokymo priemon\u0117. Terapeutas nepriima kliento nes\u0117kmi\u0173 terapijos metu, tai tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti suprasti pa\u010diam \u017emogui, kad poky\u010diai terapijos metu yra svarb\u016bs ir vertingi.<\/span><\/p>\n

      \u00a0<\/p>\n

      Psichodrama <\/span><\/strong>\u2013k\u016br\u0117jas J. Moreno<\/span><\/p>\n

      Vaidyba sukelia spontani\u0161kum\u0105, ma\u017e\u0117ja nerimas, intensyv\u0117ja katarsis, ugdomas bendruomeni\u0161kumo jausmas..<\/strong> Rolinio \u017eaidimo esm\u0117 yra \u201catgaivinimas\u201d klientui aktualios, \u201cneu\u017ebaigtos\u201d situacijos. \u0160i situacija gali b\u016bti i\u0161 tolimos ar artimos praeities arba \u012fsivaizduojamos ateities. \u0160i\u0173 eksperiment\u0173 tikslas yra pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti, u\u017ebaigti \u201cneu\u017ebaigt\u0105\u201d reikal\u0105\/ge\u0161talt\u0105. Esminis, visus rolinio \u017eaidim\u0173 eksperimentus vienijantis bruo\u017eas yra tas, jog jie vyksta dabartiniu laiku,<\/span> tarsi \u201catgaivinta\u201d situacija, vykt\u0173 \u201c\u010dia ir dabar\u201d, esamuoju momentu. Kalbant apie technin\u0119 \u0161i\u0173 eksperiment\u0173 pus\u0119, klientas gali paeiliui vienas pats vaidinti \u012fvairius \u201catgaivinamos\u201d situacijos persona\u017eus ir aspektus arba terapeutas gali vaidinti tam tikrus situacijos persona\u017eus. Jeigu darbas vyksta grup\u0117je, tam tikrus persona\u017eus gali vaidinti ir kiti grup\u0117s nariai. Roliniuose \u017eaidimuose taip pat yra da\u017enai naudojama \u201ctu\u0161\u010dios k\u0117d\u0117s (-i\u0173)\u201d technika.<\/span><\/p>\n

      \u00a0<\/p>\n

      K\u016bno terapija<\/span><\/span><\/strong> (body therapies). <\/span><\/p>\n

      Mokoma suvokti savo k\u016bno signalus. Eksperimentavimas su k\u016bno pad\u0117timi ir judesiais, kv\u0117pavimu, garsais, kitokia i\u0161rai\u0161ka galin\u010dia pad\u0117ti atgaivinti, i\u0161reik\u0161ti, \u201ei\u0161mesti\u201c, i\u0161baigti tam tikrus desensitizuotus, introjektuotus ar retroflektuotus patyrimus. \u0160ios terapijos metu susikaupiama ties \u201e\u010dia ir dabar\u201c, bandoma sujungti <\/span><\/p>\n

      \u00a0<\/p>\n

      \u0160iuo metu vienu efektyviausiu emoci\u0161kai nestabilaus tipo asmenyb\u0117s sutrikim\u0173<\/strong> gydymo metod\u0173 yra laikoma dialektin\u0117 elgesio terapija<\/em><\/strong>. \u0160ios terapijos metu bandoma pad\u0117ti \u012fveikti \u012fvairius situacinius stresus, mokoma atpa\u017einti ir kontroliuoti savo emocijas. Mokoma problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kartais – nereagavimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, taip pat pasitik\u0117jimo savo paties jausmais ir \u017einiomis.<\/span><\/p>\n

      \u00a0<\/p>\n

      Priklausomos asmenyb\u0117s<\/span><\/strong> atveju naudojama egzistencin\u0117 ir kognityvin\u0117s terapijos kartu<\/em><\/strong>. Egzistenciniu po\u017ei\u016briu asmens priklausomyb\u0117s prie\u017eastis yra egzistencin\u0117 baim\u0117. \u017dmogus bijo art\u0117jan\u010dios mirties, bijo likti vienas, prarasti savo artimuosius. Terapijos metu tokiam \u017emogui taikoma keletas metod\u0173:<\/span><\/p>\n

        \n
      1. U\u017eduo\u010di\u0173 sudarin\u0117jimas<\/span><\/li>\n
      2. Vaidmen\u0173 \u017eaidimas<\/span><\/li>\n
      3. Nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 formavimo u\u017eduotys<\/span><\/li>\n<\/ol>\n

        \u00a0<\/p>\n

        Literat\u016bra:<\/span><\/strong><\/p>\n

          \n
        1. Edwards D. (1982). Existential psychoterapy. <\/em>New York: Gardner Press<\/span><\/li>\n
        2. Rakowska paskaitos \u201ePodej<\/span>\u015bcie humanistyczne w psychoterapii\u201d med<\/span>\u017eiaga. Var\u0161uva 2008 balandis.<\/span><\/li>\n
        3. Kokoszka A. paskaitos med\u017eiaga \u201ePersonality disorders\u201c. Var\u0161uva 2008 gegu\u017e\u0117<\/span><\/li>\n
        4. R. Sterlingis. Ge\u0161talto psichoterapija<\/em>. http:\/\/www.gestalt.lt\/index.php?ID=.\/item\/projektai.htm<\/a><\/span><\/li>\n
        5. Bornstein F. R. (2004) Integrating Cognitive and Existential Treatment Strategies in Psychotherapy With Dependent Patients, <\/span>Journal of Contemporary Psychotherapy, Vol. 34, No. 4<\/span><\/em><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

          Pareng\u0117: Alicija Volyniec Egzistencinis po\u017ei\u016bris susitelkia ties pasirinkim\u0173 laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas u\u017e savo pasirinkimus. \u017dmogus b\u016bdamas laisvas rinktis pats sprend\u017eia kuo jis taps, k\u0105 jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja sav\u0105, unikali\u0105 asmenyb\u0117. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikyst\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"author":63,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[34],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/626"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/63"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=626"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/626\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":669,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/626\/revisions\/669"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}