{"id":630,"date":"2008-11-28T11:54:17","date_gmt":"2008-11-28T18:54:17","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=630"},"modified":"2008-12-02T00:35:22","modified_gmt":"2008-12-02T07:35:22","slug":"psichiniai-vaiku-sutrikimai-psichodinaminiu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/11\/28\/psichiniai-vaiku-sutrikimai-psichodinaminiu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Psichiniai vaik\u0173 sutrikimai psichodinaminiu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Daugiau nei 6 milijonai 5 \u2013 19 met\u0173 vaik\u0173 turi psichologini\u0173 problem\u0173, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdyt\u0173 mokytis ir reikalaut\u0173 tam tikro kontakto su profesionalais.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 psichologiniai sutrikimai yra skirstomi \u012f :<\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm;\" type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">I\u0161orinius sutrikimus. Jie apib\u016bdinami kaip labiau \u012f i\u0161or\u0119 nukreiptas elgesys. Tai d\u0117mesio tr\u016bkumo \/ hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Vidinius sutrikimus, apib\u016bdinamus kaip \u012f vid\u0173 nukreipta patirtis, elgesys, pvz., depresija, nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p><!--more--><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u0117 terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Tai giluminis asmenyb\u0117s keitimo b\u016bdas, kurio tikslas yra i\u0161spr\u0119sti neurozin\u012f koinflikt\u0105, t.y. atskleisti pas\u0105mon\u0117s turin\u012f ir j\u012f integruoti \u012f s\u0105mon\u0119. Terapijoje naudojamas laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas, sapn\u0173 ir fantazij\u0173 analiz\u0117, hipnoz\u0117. Hipnoz\u0117 naudojama: norint sukelti tam tikrus m\u0105stymo ir elgesio pasikeitimus, kaip pagalba psichoterapijoje ir relaksacijai. Pasakojant savo fantazijas terapeutui, klientas gali \u012fgyti suvokim\u0105, \u012f\u017evalg\u0105 (insight), susijus\u012f su ankstesne patirtimi ir konkre\u010diu realyb\u0117s i\u0161kraipymu. Terapijoje su vaikais t\u0105 \u012f\u017evalg\u0105 ir suvokim\u0105 perteikia terapeutas. Taigi asmeninio gyvenimo suvokimas ir yra daugumos psichoterapij\u0173 tikslas. Psichodinamin\u0117s orientacijos terapija akcentuoja gana specifi\u0161k\u0173 problem\u0173 ar problem\u0173 grupi\u0173 sprendim\u0105, labiau nei bendr\u0105 asmenyb\u0117s keitim\u0105si.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 sapnai pagal S. Freud<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 sapnai b\u016bna ai\u0161k\u016bs, ri\u0161l\u016bs, lengvai suprantami ir nedviprasmi\u0161ki. \u017dinoma, ne visi. Sapn\u0173 i\u0161kraipymas randasi labai ankstyvoje vaikyst\u0117je; yra u\u017efiksuota penkeri\u0173 \u2013 a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 vaik\u0173 sapn\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 beveik visomis v\u0117lesni\u0173 sapn\u0173 ypatyb\u0117mis. Apsiriboj\u0119 am\u017eiumi nuo nuio pastebimos psichin\u0117s veiklos prad\u017eios iki ketveri\u0173 ar penkeri\u0173 met\u0173 atrasite vis\u0105 aib\u0119 sapn\u0173 , kuriuos galima pavadinti infantiliais ir kurie pasitaiko ir v\u0117lesniais vaikyst\u0117s metais. Net ir suaugusieji tam tikromis aplinkyb\u0117mis sapnuoja sapnus, prilygstan\u010dius tipi\u0161kai infantiliems.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Norint suprasti tokius vaik\u0173 sapnus nereikia analiz\u0117s, nereikia jokios technikos. Nereikia klausin\u0117ti sapn\u0105 pasakojan\u010dio vaiko. Tereikia prie jo sapno pridurti kiek \u017eini\u0173 i\u0161 vaiko gyvenimo. Kaskart b\u016bna ka\u017ekoks sapn\u0105 paai\u0161kinantis ankstesn\u0117s dienos i\u0161gyvenimas. Sapnas yra psichikos reakcija miegant \u012f \u0161\u012f dienos i\u0161gyvenim\u0105. I\u0161reik\u0161tasis sapno turinys vaik\u0173 sapnuose sutampa su slaptuoju.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">D\u0117mesio tr\u016bkumo \/ hyperaktyvumo sutrikimas<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaikai, turintys d\u0117mesio tr\u016bkumo\/ hyperaktyvumo sutrikim\u0105, yra ne tik aktyvesni u\u017e bendraam\u017eius, bet pasirei\u0161kia ir suvokimo bei mokymosi sunkumai. Hyperaktyvumas yra da\u017eniausia prie\u017eastis, d\u0117l ko vaikai yra nukreipiami \u012f psichologin\u0117s sveikatos \u012fstaigas. Vaikai, kurie yra hyperaktyv\u016bs, gali i\u0161 to i\u0161augti, ta\u010diau daugumai pager\u0117ja tik i\u0161 dalies. Tik labai nedaugeliui vaik\u0173, kurie turi \u0161\u012f sutrikim\u0105, suaugus gali i\u0161sivystyti asocialios asmenyb\u0117s sutrikimas. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Tradicin\u0117 psichoterapija naudinga tik kaip antrin\u0117 pagalbos priemon\u0117 susidoroti su emocin\u0117mis b\u0117domis, kylan\u010diomis d\u0117l aplinkini\u0173 reakcijos \u012f vaiko elges\u012f ir akademin\u0117s s\u0117km\u0117s tr\u016bkumo. Psichoanaliz\u0117 \u0161iuo atveju neefektyvi.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Elgesio sutrikimai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><\/span><\/strong><span style=\"Times New Roman;\">Vaikai, turintys elgesio sutrikim\u0173 da\u017enai praleidin\u0117ja pamokas, meluoja, vagiliauja, b\u0117ga i\u0161 nam\u0173 ir skriaud\u017eia gyv\u016bnus bei kitus \u017emones. Vaikai, kuri\u0173 elgesys yra asocialus arba hyperaktyvus, suaug\u0119 yra labiau link\u0119 \u012fsitraukti \u012f kriminalin\u0119 veikl\u0105, tapti alkoholikais ar tur\u0117ti asmenyb\u0117s sutrikimus nei vaikai, kurie turi emocini\u0173 sutrikim\u0173. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nerimo sutrikimai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Baim\u0117s ir fobijos.<\/strong> Dauguma vaikams b\u016bding\u0173 baimi\u0173 pranyksta be gydymo, tiesiog jiems u\u017eaugus. Kita vertus, kai kurios vaik\u0173 baim\u0117s yra intensyvios, trukdan\u010dios ir tampa specialist\u0173 susir\u016bpinimo objektu, net jei v\u0117liau ta baim\u0117 gali i\u0161nykti. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f fobijas geriausiai atspindi Freudo ma\u017eojo Hanso atvejis:<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">5-eri\u0173 met\u0173 Hansas atsisak\u0117 eiti \u012f lauk\u0105, nes jis bijojo arkli\u0173. Jis bijojo, kad arklys jam \u012fk\u0105s. D\u0117l suvar\u017eyto gyvenimo, berniuko t\u0117vas kreip\u0117si \u012f Froid\u0105. <\/span><span style=\"Times New Roman;\">Hanso t\u0117tis da\u017enai \u017eaisdavo su juo \u201earkliuk\u0105\u201c ir, Froido manymu, arklio apynasris primin\u0117 Hansui jo t\u0117\u010dio tamsius \u016bsus. Froidas man\u0117, kad Hansas u\u017esl\u0117p\u0117 agresyvias fantazijas ir mintis prie\u0161 savo t\u0117v\u0105, nes jis buvo vienintelis berniuko konkurentas d\u0117l motinos meil\u0117s. Tuo pat metu Hansas myl\u0117jo savo t\u0117t\u012f. U\u017e tok\u012f prie\u0161i\u0161kum\u0105 Hansas tik\u0117josi atpildo i\u0161 savo t\u0117\u010dio. Kad i\u0161vengt\u0173 \u012fsivaizduojamos bausm\u0117s, Hansas \u201epamir\u0161o\u201c agresyvius jausmus ir perk\u0117l\u0117 atpildo baim\u0119 arkliams. Taip susiformavo baim\u0117 arkli\u0173 \u012fkandimams. Tai klasikinis meil\u0117s ir neapykantos tam pa\u010diam asmeniui konfliktas. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagal psichodinamin\u012f po\u017ei\u016br\u012f, terapeutas turi pad\u0117ti fobij\u0105 turin\u010diam vaikui atpa\u017einti jausmus, kurie gal\u0117jo sukelti fobij\u0105. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>I\u0161siskyrimo nerimo sutrikimas. <\/strong>Vaikai su \u0161iuo sutrikimu perd\u0117tai nerimauja ar netgi puola \u012f panik\u0105, kai jie negali b\u016bti su pagrindiniais prisiri\u0161imo objektais, da\u017eniausiai t\u0117vais. Atsisakymo eiti \u012f mokykl\u0105 atveju, bijoma ne mokyklos, o i\u0161siskyrimo. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichosinaminio po\u017ei\u016brio atstovai teikia didel\u0119 reik\u0161m\u0119 i\u0161siskyrimo su t\u0117vais nerimui arba baimei, kas gali nutikti, kol vaiko nebus. J. Bowlby teig\u0117, kad atsisakym\u0105 eiti \u012f mokykl\u0105 lemia 4 pagrindiniai bendravimo modeliai \u0161eimoje:<\/span><\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">T\u0117vas ar mama yra nerimastinga asmenyb\u0117, laikanti vaik\u0105 namie d\u0117l kompanijos.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaikas bijo, kad jam i\u0161\u0117jus \u012f mokykl\u0105 t\u0117vams gali atsitikti ka\u017ekas baisaus.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaikas tiki, kad patirs ka\u017ek\u0105 baisaus, kai i\u0161eis i\u0161 nam\u0173. <\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">T\u0117vas ar mama bijo, kad vaikui gali atsitikti ka\u017ekas baisaus, kai jis i\u0161eis i\u0161 nam\u0173.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160ios galimyb\u0117s apibr\u0117\u017eia ne\u012fprastus ir neuroti\u0161kus \u0161eimos bendravimo modelius, da\u017eniausiai randamus atsisakan\u010di\u0173 eiti \u012f mokykl\u0105 vaik\u0173 \u0161eimose.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kai kurios psichoterapijos proced\u016bros pabr\u0117\u017eia kuo greitesn\u012f vaiko gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f mokykl\u0105, net jeigu reikia panaudoti rimt\u0105 spaudim\u0105. Ta\u010diau psichodinamin\u0117s krypties terapeutai teigia, kad staigus gr\u012f\u017eimas \u012f mokykl\u0105 gali suma\u017einti tikimyb\u0119, kad u\u017esl\u0117ptas konfliktas, suk\u0117l\u0119s situacij\u0105, bus i\u0161spr\u0119stas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nepriklausomai nuo terapijos krypties, rezultatai da\u017eniausiai b\u016bna teigiami. 2\/3 vaik\u0173 po terapijos gr\u012f\u017eta \u012f mokykl\u0105.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 depresija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nustatyti depresij\u0105 ankstyvame am\u017eiuje yra sunkiausia, nes ma\u017ei vaikai turi sunkum\u0173 apib\u016bdinant savo emocin\u0119 b\u016bsen\u0105. Bowlby motinos ir k\u016bdikio prisiri\u0161imo tyrimai \u012fteigia mint\u012f, kad nesaug\u016bs motinos \u2013 vaiko santykiai ankstyvame am\u017eiuje, vaiko suvokimas, kad jis ar ji yra nemylimas ir t\u0117v\u0173 netektis vaikyst\u0117je gali sukelti depresij\u0105 vaikyst\u0117je. <\/span><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u0117 terapija yra tradici\u0161kai naudojama vaik\u0173 depresijai gydyti.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Autizmas<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Autizmas \u2013 tai vystymosi sutrikimas, kuris pasirei\u0161kia negeb\u0117jimu bendrauti su kitais \u017emon\u0117mis, kalbos sutrikimais, rutinos i\u0161saugojimu. <\/span><span style=\"Times New Roman;\">Geriausiai autizmo kilm\u0119 psichodinaminiu po\u017ei\u016briu ai\u0161kina Bruno Bettelheim. Jis teig\u0117, kad autizmas yra pana\u0161us \u012f apatij\u0105 ir bevilti\u0161kum\u0105 ir kad ka\u017ekas labai kenksmingo \u012fgyta ankstyvojoje vaikyst\u0117je. Bettleheim nuomone, k\u016bdikiai turi atstumian\u010dius t\u0117vus ir \u012fsis\u0105monina neigiamus jausmus. K\u016bdikis atranda, kad jo veiksmai ma\u017eai \u012ftakoja t\u0117v\u0173 abejingum\u0105, tod\u0117l ima tik\u0117ti, kad jis neturi \u012ftakos pasauliui ir sukuria tu\u0161tumos tvirtov\u0119, kad apsaugot\u0173 save nuo skausmo ir nusivylimo. Ta\u010diau \u0161iai teorijai patvirtinti n\u0117ra joki\u0173 empirini\u0173 duomen\u0173. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagrindin\u0117 terapijos s\u0105lyga \u2013 vaikui turi b\u016bti sukurta \u0161ilta, mylinti aplinka, kad padr\u0105sint\u0173 vaik\u0105 ateiti \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f. Kantryb\u0117 ir bes\u0105lygi\u0161kai teigiamas d\u0117mesys yra b\u016btinas, kad vaikas su autizmo sutrikimu prad\u0117t\u0173 pasitik\u0117ti kitais ir pam\u0117ginti kurti santykius. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 psichoterapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaikams ir suaugusiems taikomos terapijos skiriasi. Tam yra kelios prie\u017eastys:<\/span><\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaikai retai inicijuoja savo pa\u010di\u0173 gydym\u0105 ir da\u017eniausiai nesupranta psichin\u0117s pagalbos institucij\u0173 tikslo. Kai kurie vaikai netgi aktyviai atsisako b\u016bti gydomi.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 problemos yra labiau susijusios su situacija \u0161eimoje, nei suaugusi\u0173j\u0173 problemos.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaik\u0173 terapijos tikslai ir metodai da\u017eniausiai yra sud\u0117tingesni nei suaugusi\u0173j\u0173 terapijoje. Vaiko t\u0117vai turi ne tik inicijuoti, t\u0119sti ir finansuoti gydym\u0105, bet da\u017eniausiai jie turi ir keisti savo elges\u012f konkre\u010diose situacijose.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaiko nukrypimas nuo vystymosi norm\u0173 gali \u012ftakoti t\u0117v\u0173 nor\u0105 kreiptis pagalbos. Kai taip nutinka, terapija d\u0117mes\u012f skiria konkre\u010di\u0173 raidos etap\u0173 pasiekimo pagalbai.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Specialiai vaikams adaptuotos terapijos yra : \u017eaidim\u0173 terapija, pasakojimo technikos ir t\u0117v\u0173 kontroliuojamos elgesio keitimo programos. Kol nei\u0161populiar\u0117jo biheivioristin\u0117s terapijos, dauguma terapij\u0173 vaikams buvo psichodinamin\u0117s kilm\u0117s. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Dauguma terapeut\u0173 prad\u0117jo naudoti \u017eaidim\u0173 terapij\u0105. Ji vyksta taip: terapeutas susitinka su vaiku \u017eaidim\u0173 kambary ir naudoja vaiko veiklum\u0105 \u017eaidimuose ar \u017eaidimo s\u0105veik\u0105 tarp terapeuto ir vaiko kaip terapin\u0119 priemon\u0119. \u017daidim\u0173 terapija turi b\u016bti arba psichodinamin\u0117s krypties, arba neturinti krypties. Psichodinamini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 terapeutai naudoja \u017eaidim\u0105 kaip laisv\u0173 asociacij\u0173 metodo, kur\u012f naudoja su suaugusias, pakaital\u0105. Psichodinamin\u0117s orientacijos terapeutai remdamiesi \u017eaidim\u0173 pagrindu interpretuoja vaiko elges\u012f. Kartais sav\u0119s suvokimas gali b\u016bti pasiektas per tiesioginius apsikeitimus, mainus tarp vaiko ir terapeuto.\u00a0<\/span><strong><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 0cm 0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Naudota literat\u016bra:<\/span><\/p>\n<ol style=\"0cm;\" type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">S.Freud, Psichoanaliz\u0117s \u012fvadas. Paskaitos.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Papalia, Olds, A Child\u2018s World, Infancy Through Adolescence, Fifth Edition.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Sarason, Abnormal Psychology.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Daugiau nei 6 milijonai 5 \u2013 19 met\u0173 vaik\u0173 turi psichologini\u0173 problem\u0173, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdyt\u0173 mokytis ir reikalaut\u0173 tam tikro kontakto su profesionalais. Vaik\u0173 psichologiniai sutrikimai yra skirstomi \u012f : I\u0161orinius sutrikimus. Jie apib\u016bdinami kaip labiau \u012f i\u0161or\u0119 nukreiptas elgesys. Tai d\u0117mesio tr\u016bkumo \/ hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai. Vidinius sutrikimus, apib\u016bdinamus kaip [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":37,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[40],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/630"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/37"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=630"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/630\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":668,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/630\/revisions\/668"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=630"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=630"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=630"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}