{"id":650,"date":"2008-12-01T09:07:30","date_gmt":"2008-12-01T16:07:30","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=650"},"modified":"2008-12-02T00:34:31","modified_gmt":"2008-12-02T07:34:31","slug":"senu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/12\/01\/senu\/","title":{"rendered":"Sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavimas psichodinaminiu po\u017ei\u016briu."},"content":{"rendered":"

Sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavimas psichodinaminiu po\u017ei\u016briu. <\/span><\/span><\/span><\/span><\/strong>Pagal E. Erickson teorij\u0105<\/span><\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

E.Eriksonas (1902 \u2013 1994) savo teorijoje teig\u0117, jog \u017emogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. \u017dmogus per savo gyvenim\u0105 pereina universalias visai \u017emonijai vystymosi stadijas. Asmenyb\u0117 vystosi laipteli\u0173 principu, pereidama i\u0161 stadijos \u012f stadij\u0105. Visavert\u0117 asmenyb\u0117 vystosi tik pereidama vien\u0105 po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi savo kriz\u0119, t. y. kiekvienoje stadijoje turi b\u016bti i\u0161spr\u0119sti tam tikri socialiniai u\u017edaviniai. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span>Vystymosi stadijos:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    \n
  1. K\u016bdikyst\u0117. Kriz\u0117: pasitik\u0117jimas \u2013 nepasitik\u0117jimas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  2. Ankstyvoji vaikyst\u0117.Kriz\u0117: autonomija \u2013 g\u0117da. <\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  3. Vidurinioji vaikyst\u0117. Kriz\u0117: iniciatyvumas \u2013 kalt\u0117.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  4. Pradinis mokyklinis am\u017eius. Kriz\u0117: meistri\u0161kumas \u2013 menkaverti\u0161kumas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  5. Paauglyst\u0117. Kriz\u0117: identi\u0161kumas \u2013 vaidmen\u0173 sumai\u0161ymas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  6. Jaunyst\u0117. Kriz\u0117: intymumas \u2013 izoliacija.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  7. Branda. Kriz\u0117: produktyvumas \u2013 stagnacija.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
  8. Senatv\u0117. Kriz\u0117: integralumas \u2013 neviltis.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ol>\n

    Paskutiniame \u017emogaus gyvenimo etape \u2013 senatv\u0117je \u2013 pasak E. Eriksono, \u017emogus turi \u012fveikti integralumo arba nevilties kriz\u0119. Tai \u2013 \u017emogaus asmenyb\u0117s raidos kuliminacija. Ji priklauso nuo to, kiek s\u0117kmingai buvo \u012fveiktos ankstesn\u0117s psichosocialin\u0117s raidos stadijos. Be to, tai\u00a0 <\/span>– etapas, kai reikia priimti visus gyvenimo aspektus ir integruoti juos \u012f stabil\u0173 gyvenimo steriotip\u0105. \u0160ios stadijos s\u0117km\u0117 liudija, kad asmenyb\u0117 sugeba prisitaikyti prie gyvenimo i\u0161bandym\u0173, bei sunkum\u0173 ir priimti gyvenimo apdovanojimus bei d\u017eiaugsmus. \u017dmogus jau\u010diasi prasmingo ir kryptingo gyvenimo vir\u0161\u016bn\u0117je; suvokia, kad pragyveno gyvenim\u0105 taip, kaip sugeb\u0117jo \u2014 jis tur\u0117jo tiksl\u0173 ir \u0117jo link j\u0173. Jis jau\u010dia, kad po sav\u0119s paliks p\u0117dsak\u0105. Taigi egzistencijoje n\u0117ra baim\u0117s, \u017emogus pasireng\u0119s priimti gyvenim\u0105 tok\u012f, koks jis yra su jo pabaiga \u2013 mirtimi. \u0160is integralumo jausmas rodo asmenyb\u0119 visi\u0161kai susiformavus ir i\u0161naudojus visas savirai\u0161kos galimybes. Jeigu to pasiekti nepavyksta, u\u017evaldo nevilties, beprasmi\u0161kumo, tu\u0161tumos jausmai, i\u0161gyvenamas\u00a0 <\/span>nusivylimas,\u00a0 <\/span>nes\u0105moninga ( o kartais s\u0105moninga)\u00a0 <\/span>mirties baim\u0117. Tokiu atveju i gyvenim\u0105 \u017ei\u016brima kaip \u012f nerealizuot\u0173 galimybi\u0173 ir klaid\u0173 grandin\u0119, imama gail\u0117tis, kad gyvenimo negalima pakartoti, neigiami savi tr\u016bkumai ir projektuojami \u012f kitus asmenis. Gyvenimo ciklas, duotas kiekvienam individui, tarsi nepriimamas, o integralum\u0105 pakei\u010dia nuolatin\u0117 abejon\u0117, napasitik\u0117jimas savimi ir neviltis. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    Neiveik\u0119 integralumo krizes, \u017emon\u0117s skausmingai i\u0161gyvena senatv\u0119 ir j\u0105 lydin\u010dius sunkumus. Pagrindin\u0117s problemos senyvame am\u017eiuje:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      \n
    • \u017dmogus u\u017esisklend\u017eia savyje, atsiriboja nuo aplinkinio pasaulio, nutraukia socialinius ry\u0161ius, nors b\u016btent socialini\u0173 santyki\u0173 praradimas senatv\u0117je yra itin skausmingas.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
    • Asmuo nepriima gyvenimo tokio,koks jis yra ir negali susitaikyti su gyvenimo partnerio ar bendraam\u017ei\u0173 mirtimi.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
    • Nesugeba palaikyti darni\u0173 tarpasmenini\u0173 santyki\u0173, nes neigiamos nuostatos apie save projektuojamos \u012f aplinkinius \u017emones.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
    • Neranda tolimesnio gyvenimo prasm\u0117s, nes nusivylimo jausmas \u00a0<\/span>ver\u010dia \u017emog\u0173 nepasitik\u0117ti savo j\u0117gomis ir tai neleid\u017eia kurti adekva\u010di\u0173, asmenyb\u0117s galimybes ir interesus atitinkan\u010di\u0173 ateities plan\u0173.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n
    • Nepriima gyvenimo ciklo, tod\u0117l negali susitaikyti su gyvenime vykstan\u010diais fiziniais, psichiniais ir socialiniais poky\u010diais. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties asmuo net nebando prisitaikyti prie vykstan\u010di\u0173 poky\u010di\u0173.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n

      <\/span><\/p>\n

      Psichodinamin\u0117s psichoterapijos:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      Nors Z. Froidas buvo \u012fsitikin\u0119s, kad psichoterapija yra neefektyvi dirbant su vyresniais negu 50 met\u0173 \u017emon\u0117mis, nes j\u0173 psichiniuose procesuose tr\u016bksta lankstumo. Jis teig\u0117, jog yra nebe\u012fmanoma ugdyti senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Ta\u010diau pastaruoju metu psichologai neigia \u0161iuos teiginius ir da\u017enai psichoterapin\u0117s intervencijos yra taikomos dirbant su senais \u017emon\u0117mis. Svarbu yra tik tinkamai parinkti metod\u0105, kuris pad\u0117t\u0173 asmeniui.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      Psichoterapija gali b\u016bti individuali ir grupin\u0117. Psichodinaminiu po\u017ei\u016briu suvokus ir i\u0161gyvenus problemati\u0161ko elgesio ir savijautos prie\u017eastis, i\u0161sprendus konfliktus, galima surasti pa\u017eangesnius, t.y. brandesnius prisitaikymo ir funkcionavimo b\u016bdus.<\/span><\/span> <\/span><\/span>, <\/span><\/span><\/span>Psichoterapija yra \u201egydymas \u017eod\u017eiu\u201c, pokalbiai, kuri\u0173 metu asmuo stengiasi kartu su terapeutu susigaudyti savo problemose, kad palengvint\u0173 ir padaryt\u0173 gyvenim\u0105 turtingesn\u012f, suprantamesn\u012f ir spalvingesn\u012f sau ir j\u012f supantiems \u017emon\u0117ms. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      <\/div>\n

      \u00a0<\/p>\n

      <\/span><\/p>\n

      Individualios psichoterapijos komponentai taikomi senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      Psichodinamisniu po\u017ei\u016briu, netinkami praeities ir dabarties tarpasmeniniai santykiai sukelia asmenims bendravimo ir socialini\u0173 santyki\u0173 palaikymo problem\u0173. Psichoterapijos metu kartu su konsultavimu ir palaikymu stengiamasi i\u0161taisyti netinkamus santykius. Tam yra naudojamas PERK\u0116LIMAS. Perk\u0117limas vyksta kai klientas reaguoja \u012f terapeut\u0105, kaip \u012f asmen\u012f i\u0161 savo gyvenimo, pvz.: t\u0117v\u0105, brol\u012f, s\u016bn\u0173, sutuoktin\u012f. Terapeutas naudoja perk\u0117lim\u0105 siekadamas, kad klientas \u012fsisamonint\u0173 ne\u012fsis\u0105monintus jausmus \u0161iems asmenims.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      <\/span><\/p>\n

      Senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 tarpe da\u017enai pasirei\u0161kia PRIKLAUSOMYB\u0116S poreikis. \u017dmogus sendamas jau\u010dia jog jo naudingumas ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l i\u0161sivysto nerimas ir baim\u0117 b\u016bti atstumtam, apleistam, nemylimam. Tokiu atveju gali pasireik\u0161ti frustracija. Frustracija yra nemaloni, \u012ftempta, \u012f nusivylim\u0105 ir nevilt\u012f pereinanti emocin\u0117 b\u016bsena, kuri kyla d\u0117l negal\u0117jimo patenkinti kok\u012f nors poreik\u012f, realizuoti tiksl\u0105 ar \u012fveikti sunkumu. Jos pagrindiniai po\u017eymiai yra jausmingumas (nervingumas, verksmingumas), pasyvumas (susig\u016b\u017eimas savyje), per didelis aktyvumas, agresyvumas. Terapijos metu terapeutas bando sukurti palaikan\u010dius santykius, kad patenkint\u0173 paciento priklausomyb\u0117s poreik\u012f. Ta\u010diau \u0161is procesas yra yra aktyviai kontroliuojamas terapeuto, neleid\u017eiant pacientui imti vadovauti arba tapti vaiki\u0161ku. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      <\/span><\/p>\n

      Dirbant su senyvo am\u017eiaus pacientais labai svarbios yra malonios asmenin\u0117s pastabos, \u0161iluma ir draugi\u0161kumas. Ta\u010diau nepaisant to KONFRONTACIJA gali b\u016bti labai svarbi terapijos dalis. Netinkamos kliento reakcijos \u012f terapeut\u0105, tokios kaip graudumas, problem\u0173 pervertinimas, nuolatinis pagalbos ie\u0161kojimas, v\u0117lavimas \u012f susitikimus, turi b\u016bti i\u0161nagrin\u0117tos. Tinkamai\/sumaniai i\u0161sprestos situacijos konfrontacijos b\u016bdu leid\u017eia pacientui pamatyti netikamas jo reakcijas ir elgesio b\u016bdus. Tai palengvina psichoterapijos proces\u0105, bei padeda pacientui rasti tinkamesnius elgesio modelius.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      <\/span><\/p>\n

      Kai susiduriama su pacientu, kuris yra link\u0119s perd\u0117ti nusiskundimus, o jo problemos nuolat kartojasi, efektyvus terapijos b\u016bdas yra GYVENIMO AP\u017dVALGA. Terapeutas pasi\u016blo \u017emogui atid\u0117ti problemas \u012f \u0161al\u012f ir papasakoti savo gyvenimo istorij\u0105. Ap\u017evalga padada pacientams pamatyti gerasias savo gyvenimo puses, prisiminti pozityvius i\u0161gyvenimus. Prisiminimai skatina atrasti ir \u012fvertinti teigiamas gyvenimo puses. Kaip teig\u0117 E. Eriksonas svarbu yra integracija. Terapeuto pagalba\u00a0 <\/span>pacientui atskleid\u017eiamas jo patirties naudingumas, prab\u0117gusio gyvenimo gro\u017eis, o tai veikia kaip puikus vaistas prie\u0161 nevilt\u012f.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      <\/span><\/p>\n

      Grupin\u0117 terapija:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      Kai kuriems pacientams labai efektyvi yra grupin\u0117 psichoterapija, nes jos metu asmuo jau\u010dia kit\u0173 grup\u0117s nari\u0173 palaikym\u0105, pastebi problem\u0173 universalum\u0105, gauna naudingos informacijos, pl\u0117toja tarpasmeninius santykius. Dirbdamas kartu su kitais grup\u0117s nariais, kartu spr\u0119sdamas problemas asmuo patenkina priklausomyb\u0117s poreik\u012f, be to jau\u010diasi naudingas. Grupin\u0117 terapija atlieka socialine funkcija, ypa\u010d tiems asmenims, kurie jau\u010diasi izoliuoti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

      \u00a0<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      Sen\u0173 \u017emoni\u0173 konsultavimas psichodinaminiu po\u017ei\u016briu. Pagal E. Erickson teorij\u0105 E.Eriksonas (1902 \u2013 1994) savo teorijoje teig\u0117, jog \u017emogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. \u017dmogus per savo gyvenim\u0105 pereina universalias visai \u017emonijai vystymosi stadijas. Asmenyb\u0117 vystosi laipteli\u0173 principu, pereidama i\u0161 stadijos \u012f stadij\u0105. Visavert\u0117 asmenyb\u0117 vystosi tik pereidama vien\u0105 po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija […]<\/p>\n","protected":false},"author":47,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[39],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/650"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/47"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=650"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/650\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":666,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/650\/revisions\/666"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=650"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=650"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=650"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}