{"id":652,"date":"2008-12-01T10:36:11","date_gmt":"2008-12-01T17:36:11","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=652"},"modified":"2013-11-06T01:57:42","modified_gmt":"2013-11-06T08:57:42","slug":"gyvunu-terapija-delfinu-terapija-arkliu-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/12\/01\/gyvunu-terapija-delfinu-terapija-arkliu-terapija\/","title":{"rendered":"Gyv\u016bn\u0173 terapija. Delfin\u0173 terapija. Arkli\u0173 terapija"},"content":{"rendered":"<p>Justina Jonikait\u0117 ir Iveta Eimontait\u0117<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Gyv\u016bn\u0173 terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p><span><span>Yra dalyk\u0173, kuriuos gyv\u016bnai jau\u010dia, emocij\u0173, kurios sukyla be \u017eod\u017ei\u0173. Tokie dalykai toli pralenkia \u012fprastas medicinos priemones. Ta\u010diau apie mus supan\u010dius gyv\u016bnus da\u017eniausiai esame link\u0119 galvoti tik kaip apie pad\u0117j\u0117jus, o ne gydytojus.\u00a0<span>\u00a0<\/span>Klasikinis pavyzdys: \u0161uo &#8211; aklojo vedlys. Kaip beb\u016bt\u0173 keista, ta\u010diau vis da\u017eniau gyv\u016bnams priskiriamas kitas vaidmuo &#8211; terapeuto. <\/span><\/span><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Gyv\u016bn\u0173 terapija &#8211; tai gydymo metodika \u201cvienas vienam\u201d, turinti ai\u0161kiai suformuluotus tikslus, kai gydymas atliekamas dalyvaujant ir padedant gyv\u016bnams, kuriuos pri\u017ei\u016bri tos srities gydytojas profesionalas: ar tai b\u016bt\u0173 terapeutas, ar fizin\u0117s ir u\u017eimtumo terapijos specialistas, ar socialinis darbuotojas, jie stebi paciento gijim\u0105 taip, kaip tai daryt\u0173 ir tradicin\u0117s terapijos atveju. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Gyv\u016bn\u0173 terapija<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span><span>\u00a0<\/span>Pad\u0117da sukurti motorinius sugeb\u0117jimus, d\u0117mesio koncentracij\u0105, bendravimo ir savosios vert\u0117s supratimo funkcijas. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>Gyv\u016bnai b\u016bna sertifikuoti, juos pri\u017ei\u016bri tam darbui paruo\u0161tas asmuo.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>Yra draugij\u0173, kurios r\u016bpinasi gyv\u016bn\u0173 treniravimu ir sertifikavimu tarnybai \u201cvienas vienam\u201d bei terapin\u0117ms situacijoms.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>Padaug\u0117jo pasveikimo atvej\u0173, kai gydant dalyvavo gyv\u016bnai. Jie padeda pa\u0161alinti baim\u0119, suteikia ligoniui motyvacij\u0105 sveikti.<br \/>\nGyv\u016bn\u0173 vaidmuo gydant psichines ligas: depresijos kankinami ligoniai da\u017eniausiai b\u016bna sutrik\u0119, u\u017esidar\u0119 giliai savyje, nesugeba i\u0161tiesti kitam rankos, ta\u010diau pabendrav\u0119 su gyv\u016bnais, tokie ligoniai pama\u017eu atsiveria. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Gyv\u016bn\u0173 terapijos pavyzd\u017eiai:<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Vienas vyras su potrauminio streso diagnoze met\u0173 metus nebylus ir nejudantis i\u0161buvo embriono pozoje, ir niekas negal\u0117jo i\u0161 ten jo \u201ci\u0161traukti\u201d. Tik airi\u0173 vilk\u0161unis, gulintis nosis prie\u0161 nos\u012f, sugeb\u0117jo pasiekti kontakt\u0105 \u017evilgsniu ir aki\u0173 judesiais.\u00a0Pana\u0161aus rezultato pasiek\u0117 ir triu\u0161is, atne\u0161tas vienam prievart\u0105 patyrusiam vaikui, kuris pirmuosius \u017eod\u017eius i\u0161tar\u0117 b\u016btent jam, nors iki tol niekam \u017eod\u017eio nebuvo pratar\u0119s. <\/span><\/span><span><span>Vienai v\u0117\u017eio sudarkytu veidu moteriai labai pad\u0117jo atne\u0161tas triu\u0161is, kuris tyliai tup\u0117jo moteriai ant kr\u016btin\u0117s ir ramiai \u012f j\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo. \u201cTriu\u0161iui buvo nesvarbu, kaip a\u0161 atrodau\u201d &#8211; pasteb\u0117jo moteris, kurios psichik\u0105 labai \u017eeid\u0117 negra\u017eiu tap\u0119s veidas.<\/span><\/span><span><span>\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Delfin\u0173 terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Istorija. <\/span><\/span><\/strong><span><span>1960 m. Dr. John Lilly pirmasis pasteb\u0117jo, kad delfinai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti \u017emon\u0117ms i\u0161mokti bendrauti vienas su kitu. <\/span><\/span><span><span>1970 m. Dr Betsy Smith, pasteb\u0117jo teigiamus efektus savo ne\u012fgaliam broliui po pabendravimo su delfinais. Prad\u0117jo tyrin\u0117ti delfin\u0173 teikiama poveik\u012f \u017emon\u0117ms. 1<\/span><\/span><span><span>980 m.Dr David Nathanson. Jis i\u0161vyst\u0117 delfin\u0173 terapija. Po jo atlikt\u0173 tyrim\u0173, kai buvo gauti patvirtinantys DT efektyvum\u0105 rezultatai, DT centrai prad\u0117jo steigtis visame pasaulyje. <\/span><\/span><span><span>2002 Lietuvos J\u016br\u0173 muziejuje prad\u0117tas vykdyti delfin\u0173 <span>\u00a0<\/span>terapijos tyrimas.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>DT tarpusavio skirtumai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>\u012evairios r\u016b\u0161ys (nuo paprasto steb\u0117jimo ar pasiplaukiojimo su delfinais iki sud\u0117tingesni\u0173, individualiai prie sutrikimo pritaikyt\u0173 veikl\u0173),<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>Laikas (nuo vienkartin\u0117s sesijos, iki keliolikos sustikim\u0173 komplekso),<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>Vieta <span>\u00a0<\/span>( u\u017edaras baseinas- u\u017edari vandens telkiniai).<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>DT taikymas <\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Neurologinai sutrikimai, a<\/span><\/span><span><span>utizmas, D<\/span><\/span><span><span>auno sindromas, b<\/span><\/span><span><span>endrosios raidos v\u0117lavimas, h<\/span><\/span><span><span>iperaktyvumas, <\/span><\/span><span><span>depresija, p<\/span><\/span><span><span>araly\u017eius. <\/span><\/span><span><span>Visgi DT yra efektyviausiai taikoma Douno sindrom\u0105, autizm\u0105, depresij\u0105 ir hiperaktyvum\u0105 turintiems vaikams.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>DT pagalba<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><em><span>Paskatinimas ar apdovanojimas u\u017e atliktas u\u017eduotis<\/span><\/em><span> (vaikams pasiplaukiojimas su delfinais yra malonus, vien jau keliavimas prie j\u016bros, \u0161iltas vanduo ir plaukiojimas su nuostabiais nematytais gyv\u016bnais yra kaip paskatinimas atlikti nelabai m\u0117gstamas kitas terapines metodikas, pvz, autistai vaikai nem\u0117gsta, kai juos masa\u017euoja, ir DT yra kaip paskatinimas u\u017e i\u0161buvim\u0105 kineziterapijoje).<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><em><span>Garsas<\/span><\/em><span> (delfin\u0173 skleid\u017eiamas ultragarsas manoma, kad turi \u012ftakaos smegen\u0173 bang\u0173 ritmui. Aktyvumo b\u016bsenoje budingas beta ritmas, kuris skatina problem\u0173 sprendim\u0105, bet taip pat jo perteklius daro \u012ftaka stresui ir nerimui padid\u0117ti. Tuo tarpu po DT ritmas pakinta i\u0161 beta \u012f alfa rimt\u0105, kurio metu \u017emogus b\u016bna labaiu atsipalaidav\u0119s ir ramus.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><em><span>Maloni aplinka<\/span><\/em><span>. Delfinai ilgiau nei kiti gyv\u016bnai sugeba i\u0161laikyti \u017eaidybin\u0119 elgsen\u0105. Taip pat manoma, kad delfinai jau\u010dia problemines sritis ir per savo \u017eaidimus skatina i\u0161reik\u0161ti tas problemines sritis (pvz, u\u017esidar\u0119 vaikai DT pradeda aktyviau reik\u0161ti emocijas).<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>DT pliusai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul type=\"square\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Emociniai pakitimai<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Vaikai nusiramina<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Pager\u0117ja j\u0173 bendravimas<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Padid\u0117ja d\u0117mesio koncentracija<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Padid\u0117ja pasitik\u0117jimas <span>\u00a0<\/span>ir sav\u0119s vertinimas<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Geresn\u0117 koordinacija<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Aki\u0173 kontaktas, \u0161ypsojimasis, juokas ir lietimas<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Sustipr\u0117jusi imunin\u0117 sistema<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>DT minusai \u017emon\u0117ms<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul type=\"square\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Ne gydymo metodas, o papildoma priemon\u0117 <\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Nedaug nepriklausom\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 patvirtina delfin\u0173 terapijos efektyvum\u0105 (pagrinde remiamasi DT specialist\u0173 ir vaik\u0173 tevu subjektyviais steb\u0117jimais)<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Agresyvus delfinu elgesys ( yra u\u017efiksuota atv\u0117ju, kada po pasiplaukiojimo su delfinais \u017emon\u0117s buvo su\u017eeisti- sulau\u017eyti \u0161onkauliai, apkand\u017eiojimai, \u012fvairios \u017eaizdos)<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Delfin\u0173 ligos (jautresni ar alergi\u0161ki \u017emon\u0117s gali u\u017esikr\u0117sti delfinu perne\u0161amomis ligomis)<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Brangus metodas<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>DT minusai delfinams<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Nelaisv\u0117j\u0119 laikomu delfin\u0173 stresas ( delfinai orientuojasi aplinkoje d\u0117ka skleid\u017eiam\u0173 ultragars\u0173, tod\u0117l baseine, kur aplinka labai ribota, jie gali pasijusti labai blogai nuolat gird\u0117dami \u012f sieneles atsimu\u0161anti gars\u0105). <\/span><\/span><span><span>U\u017esikr\u0117timas <span>\u00a0<\/span>\u017emoni\u0173 ligomis.\u00a0<\/span><\/span><span><span>Pavojus laukini\u0173 delfin\u0173 populiacijai ( DT populiar\u0117jant delfinai prad\u0117ti aktyviau gaudyti. Taip pat d\u0117l \u017emoni\u0173 \u012fsiki\u0161imo gali pasikesiti gamtoje gyvenan\u010di\u0173 delfin\u0173 matinimosi, poravimosi ir pan \u012fpro\u010diai).<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Arkli\u0173 terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Hipoterapija (graik\u0173 klb. hippo \u2013 arklys) arba gydomasis jojimas &#8211; gydymas, panaudojant arkl\u012f. Tai terapija, kurios metu arklys, jo judesiai atveria \u017emogui nauj\u0173 jud\u0117jimo ir suvokimo galimybi\u0173. <\/span><\/span><span><span>Naudojama kaip pagalbin\u0117 priemon\u0117 kartu su kitomis gydymo programomis.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span><strong>AT istorija. <\/strong><\/span><\/span><span><span>Atsirado 1960 metais Vokietijoje, Austrijoje ir \u0160veicarijoje. <\/span><\/span><span><span>Vokietijoje gydymas vyko su dviem psichoterapeutais, specialiai paruo\u0161tu arkliu ir jo pri\u017ei\u016br\u0117toju. <\/span><\/span><span><span>1980 m. \u012f Vokietij\u0105 mokytis hipoterapijos atvyko grup\u0117 terapeut\u0173 ir kalbos patolog\u0173 i\u0161 Kanados bei JAV ir i\u0161sive\u017e\u0117 gautas \u017einias \u012f savo \u0161alis, kur jas taik\u0117 praktijoje. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>AT taikymas<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>sutrik\u0119s intelekas;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>autizmo sindromas;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>aklumas;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>fizin\u0117, bei kompleksin\u0117 negal\u0117;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>cerebrinis paraly\u017eius;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>atsilik\u0119s vystymasis;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>skolioz\u0117 (stuburo i\u0161krypimas);<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>mokymosi ar kalbos sutrikimai;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>daugybin\u0117 skleroz\u0117;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>jutimini\u0173 proces\u0173 sutrikimai;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span>trauminiai smegen\u0173 pa\u017eeidimai.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>\u017dirgo \u0117jimo ritmas labai gerai dera su \u017emogaus, nes abiej\u0173 dubuo daro tokius pa\u010dius trij\u0173 pad\u0117\u010di\u0173 judesius. Tod\u0117l hipoterapija padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegen\u0173 pa\u017eeidimo. <\/span><\/span><span><span>Vaikai ir suaugusieji gali pagerinti savo laikysen\u0105, raumen\u0173 tonus\u0105, koordinacij\u0105, balansavim\u0105, jutimin\u012f\/motor\u012f i\u0161sivystym\u0105. <\/span><\/span><span><span>Gerina kalbos ir kalb\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eius, jei hipoterapija naudojama kartu su kitomis priemon\u0117mis. <\/span><\/span><span><span>Hipoterapija siekiama ne tik\u00a0ugdyti\u00a0motorinius \u012fg\u016bd\u017eius\u00a0bei \u0161alinti\u00a0jud\u0117jimo sutrikimus, bet taip pat formuoti psichosocialin\u012f elgesio b\u016bd\u0105 grup\u0117s gyvenime. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Kaip tai atrodo?<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul type=\"disc\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Reikalingi 4 \u201cterapeutai\u201d: 1 terapeutas, 2 savanoriai ir arklys;<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Vaikas vienas arba su kitu kitu asmeniu pasodinamas arba paguldomas ant arklio nugaros (priekiu arba atbulai) ir jis l\u0117tai arba ristele vedamas.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span>Gali pats vaikas vesti arkl\u012f, j\u012f \u0161erti, \u0161ukuoti.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><span>Jei pacientas naudoja ramentus ar invalido ve\u017eim\u0117l\u012f, yra speciali pakyla, kad b\u016bt\u0173 patogiau j\u012f pasodinti ant arklio.<span>\u00a0 <\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>AT naudojantys specialistai.\u00a0<\/span><\/span><\/strong><span><span>Hipoterapij\u0105 praktikoje gali naudoti:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><strong><span>Kineziterapeutai<\/span><\/strong><span> \u2013 lavina s\u0117d\u0117jim\u0105, stov\u0117jim\u0105, \u0117jim\u0105;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><strong><span>Darbo terapeutai<\/span><\/strong><span> \u2013 moko papras\u010diausi\u0173 kasdieni\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, pvz., \u0161erti arkl\u012f, sukoncentruoti d\u0117mes\u012f&#8230;; <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><strong><span>Kalbos ir kalb\u0117jimo patologai<\/span><\/strong><span> \u2013 gerina artikuliacij\u0105, burnos motorinius \u012fg\u016bd\u017eius&#8230;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Specialist\u0173 ruo\u0161imas: <\/span><\/span><span><span>Norint gauti leidim\u0105 praktikoje naudori hipoterapij\u0105, reikia tur\u0117ti ne ma\u017eiau, nei 3 met\u0173 (6000 val.) darbo sta\u017e\u0105 savo srityje ir per juos \u012fgytos praktikos hipoterapijos srityje ne ma\u017eiau, nei 100 val. Patirtis ir laisvas darbas su arkliais ir jojimo \u012fg\u016bd\u017eiai. <\/span><\/span><span><span>Tada gali laikyti egzamin\u0105, o i\u0161laikiusieji gauna <em>hipoterapijos klinikinio specialisto sertifikat\u0105 (HPCS), <\/em>kuris i\u0161duodamas 5 metams. <\/span><\/span><span><span>Po 5 m. turi v\u0117l laikyti egzamin\u0105 <strong>arba<\/strong> pristatyti ra\u0161ti\u0161k\u0105 \u012frodym\u0105, kad per t\u0105 laik\u0105 t\u0119s\u0117 mokym\u0105si, kuris truko 120 val., <strong>arba<\/strong> vykd\u0117 mokslin\u0119 veikl\u0105, susijusi\u0105<span>\u00a0 <\/span>su hipoterapija.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Tyrimai:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span>Vaik\u0173 cerebrinis paraly\u017eius, tirta 10 vaik\u0173 (2,3 &#8211; 6,8m.).\u00a0 <\/span><span>Rezultatai \u2013 teigiamas efektas funkciniam motoriniam atlikimui. <\/span><span>Poky\u010diai: gul\u0117jimas \u2013 vartymasis, \u0161liau\u017eimas \u2013 \u0117jimas keliais, geresni socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai. <\/span><span><strong><span>Kt. tyr. rezultatai<\/span><\/strong><span> \u2013 po AT vaikai sunaudoja ma\u017eiau energijos eidami. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Spazminis cerebrinis paraly\u017eius, vaikai nuo 4 iki 12 met\u0173. <\/span><\/span><span><span>Rezultatai: \u017eymus pager\u0117jimas raumen\u0173 aktyvumo simetrijai po 8 min. hipoterapijos, kai arklys juda. Ta\u010diau pokytis nepasteb\u0117tas, kai vaikas tik s\u0117di ant nejudan\u010dio arklio. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Platesnis naudojimas: <\/span><\/span><span><span>Rengiami kursai firm\u0173 vadybininkams, vadovams. <\/span><\/span><span><span>Kal\u0117jimuose \u012frengiami \u017eirgynai nuteist\u0173j\u0173 aukl\u0117jimo programoms vykdyti.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\">\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>AT pliusai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"rasa\"><strong><span>Arklys suteikia \u017emogaus eisenos \u012fsp\u016bd\u012f; <\/span><\/strong><span>Arklio \u017eingin\u0117s judesiai pana\u0161\u016bs \u012f \u017emogaus \u0117jim\u0105. \u017dingsniuojant arklio nugara juda trimis kryptimis. Trima\u010diai judesiai persiduoda raitelio kojoms, liemeniui, dubeniui, pe\u010diams, rankoms, kurie yra identi\u0161ki sveiko einan\u010dio \u017emogaus judesiams.<\/span><\/p>\n<p class=\"rasa\"><strong><span>Arklys\u00a0suma\u017eina judesi\u0173 ribotum\u0105; <\/span><\/strong><span>Asmenys, kuri\u0173 jud\u0117jimas ribotas, atsis\u0117d\u0119 ant \u017eirgo gali pajusti \u0117jimo judesius bei lengviau juos treniruoti. Kuo daugiau susiformuoja judesi\u0173 atlikimo schem\u0173, tuo lengviau galima i\u0161moki nauj\u0105 judes\u012f.<\/span><\/p>\n<p class=\"rasa\"><strong><span>Arklys suma\u017eina funkcinius raumen\u0173 simetrinius pakitimus; <\/span><\/strong><span>Ritmingi, \u0161veln\u016bs, tolyg\u016bs arklio lingavimai, priver\u010dia dirbti tiek kair\u0117s, tiek de\u0161in\u0117s k\u016bno pus\u0117s raumenis. Padid\u0117jusi\u0173 raumen\u0173 tonusas suma\u017e\u0117ja, o suma\u017e\u0117jusi\u0173- padid\u0117ja. Taip stipr\u0117ja nusilpusios k\u016bno pus\u0117s raumen\u0173 j\u0117ga.<\/span><\/p>\n<p class=\"rasa\"><strong><span>Arklys moko; <\/span><\/strong><span>Hipoterapijos metu asmeniui bendraujant su specialistu, ple\u010diasi kalbos, k\u016bno, aplinkos \u017einios bei suvokimas. Hipoterapija ugdo savaranki\u0161kum\u0105, atsakingum\u0105, bendravim\u0105 bei tarpusavio supratim\u0105 ir pagalb\u0105.<\/span><\/p>\n<p class=\"rasa\"><strong><span>Arklys \u017eadina teigiamus jausmus; <\/span><\/strong><span>Prisilietimas prie \u017eirgo, kaklo kasymas, \u012fvairios \u017eirgo spalvos, jo specifinis kvapas, kanop\u0173 dund\u0117jimas- visa tai stimuliuoja \u012fvairias (motorin\u0119, propriorecepcin\u0119, vestibiulin\u0119, sensorin\u0119, psichin\u0119) organizmo sistemas. Be to formuoja supratim\u0105 apie k\u016bn\u0105 ir jo orientacij\u0105 erdv\u0117je.<\/span><\/p>\n<p class=\"rasa\"><strong><span><span>AT minusai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>Brangu;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>Nepakankamai i\u0161tirta \u0161ios terapijos \u012ftaka sveikatai;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span><span>I\u0161naudojami arkliai.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Gyv\u016bn\u0173 terapija Lietuvoje<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Lietuvoje kur kas pla\u010diau kalbama ir \u017einoma apie delfin\u0173 terapij\u0105, o hipoterapija vis dar t\u016bno \u0161e\u0161\u0117lyje, vienur ar kitur teikiamos paslaugos tiesiogiai nereklamuojamos, nes \u0161ios terapijos propaguotojams i\u0161kyla teisini\u0173 ir kitoki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. <\/span><\/span><span><span>N\u0117ra nei vieno gyv\u016bn\u0173 terapijos metodo, apmokamo Ligoni\u0173 kas\u0173. Taip pat n\u0117ra savanori\u0173 centr\u0173 bei vykdom\u0173 apmokym\u0173, kuri\u0173 metu gal\u0117t\u0173 b\u016bti parengiami \u017emon\u0117s bei gyv\u016bnai bendravimui su pacientais ligonin\u0117se. <\/span><\/span><span><span>Visgi, nors apie delfin\u0173 terapija kalbama pla\u010diau, ta\u010diau tai yra brangesnis metodas, nei arkli\u0173 terapija. <\/span><\/span><span><span>Arkli\u0173 terapija yra pla\u010diau i\u0161tirta, daugiau apra\u0161yta medicinos literat\u016broje nei delfin\u0173 terapija.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>Gyv\u016bnu terapija yra tik papildoma priemone, o ne savaranki\u0161kas gydymo metodas.<\/span><\/span><span><span><span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span><span>Literat\u016bra:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ul type=\"circle\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span><a href=\"http:\/\/www.ptcny.com\/PDF\/AHCB_2007_8.pdf\"><span>http:\/\/www.ptcny.com\/PDF\/AHCB_2007_8.pdf<\/span><\/a><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><a href=\"http:\/\/www.americanhippotherapyassociation.org\/\"><span><span>www.americanhippotherapyassociation.org<\/span><\/span><\/a><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><span>Debuse D., Chandler C., Gibb C.,(2005). An exploration of German and British physiotherapists\u2019 views on the effects of hippotherapy and their measurement. Physiotherapy Theory and Practice, 21(4):219-242.<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><span>http:\/\/www.timas.lt\/vdu\/katinai_ir_stresas.pdf<\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><a href=\"http:\/\/www.geocities.com\/delfinologija\/58.html\"><span>http:\/\/www.geocities.com\/delfinologija\/58.html<\/span><\/a><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><a href=\"http:\/\/www.researchautism.net\/interventionitem.ikml?print&amp;ra=64&amp;infolevel=3\"><span>http:\/\/www.researchautism.net\/interventionitem.ikml?print&amp;ra=64&amp;infolevel=3<\/span><\/a><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><a href=\"http:\/\/www.muziejus.lt\/en\/inside.php?id=terapija\"><span>http:\/\/www.muziejus.lt\/en\/inside.php?id=terapija<\/span><\/a><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span><a href=\"http:\/\/www.dolphinhumantherapy.com\/\"><span>http:\/\/www.dolphinhumantherapy.com<\/span><\/a><\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><span>\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Justina Jonikait\u0117 ir Iveta Eimontait\u0117 Gyv\u016bn\u0173 terapija Yra dalyk\u0173, kuriuos gyv\u016bnai jau\u010dia, emocij\u0173, kurios sukyla be \u017eod\u017ei\u0173. Tokie dalykai toli pralenkia \u012fprastas medicinos priemones. Ta\u010diau apie mus supan\u010dius gyv\u016bnus da\u017eniausiai esame link\u0119 galvoti tik kaip apie pad\u0117j\u0117jus, o ne gydytojus.\u00a0\u00a0Klasikinis pavyzdys: \u0161uo &#8211; aklojo vedlys. Kaip beb\u016bt\u0173 keista, ta\u010diau vis da\u017eniau gyv\u016bnams priskiriamas kitas vaidmuo [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":16,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[40,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/652"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/16"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=652"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/652\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":907,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/652\/revisions\/907"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=652"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=652"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=652"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}