{"id":655,"date":"2008-12-01T15:24:58","date_gmt":"2008-12-01T22:24:58","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=655"},"modified":"2008-12-02T00:38:54","modified_gmt":"2008-12-02T07:38:54","slug":"psichoseksualinis-zvilgsnis-i-saves-destrukcija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/12\/01\/psichoseksualinis-zvilgsnis-i-saves-destrukcija\/","title":{"rendered":"Psichoseksualinis \u017evilgsnis \u012f sav\u0119s destrukcij\u0105"},"content":{"rendered":"

Psichoseksualin\u0117s teorijos \u017evilgsnis \u012f savi\u017eudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir k\u016bnas.<\/span><\/p>\n

Prie\u0161istor\u0117<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

Esu Paulius Kontrimas, b\u016bsimas psichoanalitin\u0117s teorijos atstovas. Kai m\u0105s\u010diau apie \u0161i\u0105 teorij\u0105, pagalvojau \u2013 \u201ena ne, tik ne \u0161i teorija\u201c. Kod\u0117l a\u0161 taip pagalvojau? Psichoseksualin\u0117 pakraipa atrod\u0117 atgrasi, nes ji \u017emog\u0173 ir\u0117mino \u012f seksualumo r\u0117mus, o mano pradin\u0117s pa\u017ei\u016bros buvo \u2013 kad \u017emogus yra laisvas ir neskaidomas. Kad \u017emogus gali b\u016bti laisvas\u00a0 <\/span>ir dabar neneigiu, ta\u010diau pasikeit\u0117 mano po\u017ei\u016bris, kaip t\u0105 laisv\u0119 pasiekti. Arba kaip mano kolega egzistencialistas Mantas Gricius teigia: \u201elaisvas ne nuo ko, bet kam\u201c. Kita vertus a\u0161 pasisakydavau, kad \u017emogaus skaidyti negalima, bet \u0161iandien \u00a0<\/span>manau, kad skaidymas yra tik salyginis, tik tam, kad b\u016bt\u0173 lengviau ai\u0161kinti tam tikrus dalykus. Tai ma\u017edaug tas pats, kai pasakymas: \u201eKaip suvalgyti \u00a0<\/span>drambl\u012f? Supjaustyti \u012f gabaliukus ir suvalgysi.\u201c. Taigi \u017emogaus skaidymas \u012f dalis man yra priimtinas. Kitas svarbus pasirinkimo akcentas buvo Freud asmenyb\u0117s apibr\u0117\u017eimas. Jis teig\u0117, kad asmenyb\u0117 turi tik jam b\u016bdingas pastovius ypatumus. Kiekvienas turi savit\u0105 m\u0105stysen\u0105, jausen\u0105 ir veiksen\u0105. Savitum\u0105 prilyginu k\u016brybi\u0161kumui, apie kur\u012f nesenai rengiau pasisakym\u0105, kad k\u016brybi\u0161kumas yra kiekvieno \u017emogaus prigimtin\u0117 savyb\u0117. <\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u017dvelgiant \u012f psichoanaliz\u0117s atsiradimo \u0161aknis (analizuojant jos kult\u016bra ir \u0161aknis), atradau s\u0105sajas, kad psichoanaliz\u0117 kilo i\u0161 krik\u0161\u010dionyb\u0117s, o b\u016btent i\u0161 \u0160v. Augustino, kuris pirmasis gyvai ir metodologi\u0161kai apra\u0161\u0117 subjektyvi\u0105 emocin\u0119 patirt\u012f. Jis taip pat teig\u0117, kad \u017emogus nuolat i\u0161gyvena kov\u0105 tarp k\u016bni\u0161kosios ir dvasi\u0161kosios valios. Valia,mano manymu, psichoanaliz\u0117je atitinka ego. Taigi Ego ken\u010dia nuo Id, o \u0161i kan\u010dia, kaip sako Augustinas, priartina \u017emog\u0173 prie gyvenimo ir mirties paslapties. Pagrindinis valios svoris \u2013 yra meil\u0117. Meil\u0117 yra auk\u010diau u\u017e prot\u0105 ir jusles. Kaip ir Sigismund Freud i\u0161skyr\u0117 pagrindinius du gyvenimo instinktus \u2013 eros\u0105, kaip k\u016brybi\u0161kumo instinkt\u0105, ir mirties instinkt\u0105 – tonatos. Eroso, mano manymu, kaip ir \u0160v. Augustino valios, pagrindin\u0117 j\u0117ga \u2013 meil\u0117. Taip pat s\u0105sajas atradau ir su Senov\u0117s filosofijos atstovu Euklidu, kuris teig\u0117, kad egzistuoja du pasaulio principai, pagal kuriuos elementai jungiasi ir skaidosi. Tai elementus jungianti meil\u0117 ir skaidanti \u2013 neapykanta. Turb\u016bt ai\u0161ki analogija su erosu ir tonatos. \u0160is akcentas man patinka d\u0117l to, kad viskas labai supaprast\u0117ja. Jei nori gyventi, myl\u0117k, jei mir\u0161ti \u2013 tiesiog esi pilnas neapykantos. Pagrindinis vaistas \u2013 meil\u0117, erosas ar kaip tai pavadinsime. Skamba gan\u0117tinai misti\u0161kai, bet pabandysiu apie tai pakalb\u0117ti pla\u010diau savo pasisakyme apie savi\u017eudybes. Taigi \u012fvardinsiu pagrindines savo teorines prielaidas \u017emogaus pasirinkime Gyventi ar Mirti. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Sielos ir seksualumo<\/span> teorijos \u017evilgsnis \u012f savi\u017eudyb\u0119<\/span><\/span><\/strong>\u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n

Asmenyb\u0117<\/strong>. \u017dmogaus emocijos, siekiai, mintys priklauso nuo pastang\u0173 \u012fveikti svarbiausi\u0105 \u017emogaus konfikt\u0105 tarp socialini\u0173 suvar\u017eym\u0173 ir biologini\u0173 impuls\u0173. \u017dmog\u0173 veikia agresyv\u016bs, malonumo siekantys, biologiniai impulsai ir internalizuoti socialiniai suvar\u017eymai, tad pagrindinis \u017emogaus tikslas, kad gyvent\u0173, tai \u012fveikti \u0161iuos suvar\u017eymus. Kaip \u0160v. Augustinas min\u0117jo: \u201cnugal\u0117k pats save\u201d. Taigi \u017emogus yra biologin\u0117, socialin\u0117 ir psichologin\u0117 b\u016btyb\u0117 ir visos \u0161ios trys dimensijos daro \u012ftak\u0105 jo pasirinkimui \u2013 gyventi k\u016brybi\u0161kai (kurti save ir savo gyvenim\u0105) ar j\u012f ardyti (skaidyti savo elementus). Freud teigia, kad socialini\u0173 veiksni\u0173 poveikis asmenybei yra gana ry\u0161kus: i\u0161 visuomen\u0117s \u017emogus gauna supratim\u0105 apie savo biologij\u0105 ir \u012fgauna tam tikras psichologines reakcijas \u012f tam tikrus objektus, kurie daro \u012ftak\u0105 sav\u0119s bei kit\u0173 suvokimui. \u00a0<\/span>Freud teig\u0117, kad \u017emogaus asmenyb\u0117s \u0161akel\u0117 pasilenkia per pirmuosius penkis gyvenimo metus. Vaiko ego per kognityvinius procesus atsiskiria nuo id ir kaip tas atisiskyrimas \u012fvyksta, priklauso dauguma vaiko veiksm\u0173,suvokimas ateityje. Taigi psichoseksualin\u0117 teorija \u012fvardina \u017emogaus psichikos dinamik\u0105 kei\u010diantis biologiniui \u017emogaus k\u016bnui. \u0160alia vaiko esantys \u017emon\u0117s, turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119 vaiko vystymuisi, nes jie moko, kaip i\u0161reik\u0161ti biologinius impulsus tokiais b\u016bdais, kurie leist\u0173 patirti malonum\u0105, ta\u010diau kartu nesukelt\u0173 ir kalt\u0117s jausmo bei baim\u0117s. Statistikos terminais galime kalb\u0117ti, kad malonumo kintamasis yra pakei\u010diamas \u012f malonum\u0105 socialine prasme (angl. Recode into different variance). Kad vaikas sugeb\u0117t\u0173 adaptuotis, jis i\u0161komas malonum\u0173 tenkinimo modelio, jei jis tai i\u0161moksta, tada gali prasmingai gyventi ir visada matyti prasm\u0119, nes \u017eino, kas galima tuo metu, k\u0105 b\u016btent reikia daryti vienu metu, kad po to b\u016bt\u0173 ilgalaikis malonumas. \u010cia slypi ir ma\u017ea paklaida, ar \u0161is \u017emogus i\u0161auga altruistas ar tiesiog veidmainis? Turb\u016bt \u0161io klausimo dabar neatsakysiu. Pabandykime prat\u0119sti \u017emogaus sav\u0119s naikinim\u0105 pagal psichikos dinamikos tridimens\u012f matmen\u012f. <\/span><\/span>Taigi asmenyb\u0117s psichika i\u0161skaidoma \u012f: Ego, superego ir id. Ego yra valdantysis tarpininkas, superego \u2013 internalizuoti idealai, o id \u2013 pas\u0105monin\u0117 psichin\u0117 energija. Mano suvokimu, asmenyb\u0117s laim\u0119, s\u0117km\u0119 ar kaip pavadinsime, nulemia \u0161i\u0173 trij\u0173 dimensij\u0173 suderinamumas. Gitaros mokymesi derinimo s\u0105voka yra apibudinama kaip tikslus santykis tarp gars\u0173. Tai atitinkamai ir asmenyb\u0117, jei nori, kad ji b\u016bt\u0173 suderinta, tiksli, tai visos jos trys dimensijos tarpusavy turi b\u016bti suderintos. Kaip jos yra derinamos vystantys asmenybei? <\/span><\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 tik k\u0105 gim\u0119s k\u016bdikis yra valdomas id. Jis neatsi\u017evelgia \u012f aplinkos s\u0105lygas bei reikalavimus, jis nori ir tenkina savo poreikius \u201e\u010dia ir dabar\u201c.\u00a0 <\/span>K\u016bdiki\u0173 veikimas yra nukreiptas \u012f dabart\u012f, ai\u0161ku, tai d\u0117l to, kad jie laiko suvokimo dar nesupranta, tik vystantys \u017emogui atsiranda trys laiko perspektyvos: praeitis, dabartis ir ateitis. Pagal psichoanalitin\u0119 teorij\u0105, \u017emogaus laiko orientacija taip pat turi \u012ftakos \u012f savi\u017eudyb\u0119, bet apie tai pakalb\u0117siu v\u0117liau. Taigi id pagrindas \u2013 malonumo principas. Toliau susiformuoja atskiras ego, kurio pagrindin\u0117 esm\u0117 \u2013 realyb\u0117s principas. Vaikas, kurio ego susiformuoja, i\u0161moksta derintis prie realyb\u0117s. Taigi pagrindin\u0117 \u017emogaus u\u017eduotis \u2013 i\u0161mokti pateninti id impulsus priimtinais b\u016bdais, kurie veikiau sukelia ilgalaik\u012f malonum\u0105, o ne skausm\u0105 ar sumai\u0161t\u012f. Taigi ego yra \u012fsis\u0105monintas suvokimas, mintys, vertinimai, prisiminimai. <\/span><\/p>\n

Ir tre\u010dioji dimensija yra superego. Tai s\u0105\u017ein\u0117s balsas, kuris ver\u010dia ego atsi\u017evelgti ne tik \u012f realyb\u0119, bet ir \u012f idealus. Superego nusako asmenybei, kaip jis turi elgtis. Kadangi superego talpina idealus, tai, kas yra svarbu ir privalo stov\u0117ti \u017emogaus pasirinkim\u0173 centre ir to, kas nelabai svarbu. Superego siekia idealumo ir vertina m\u016bs\u0173 poelgius, kurie arba didina m\u016bs\u0173 savivert\u0119 arba j\u0105 ma\u017ein\u0105. Ai\u0161ku nuo to taip pat priklauso \u017emogaus polinkis \u012f savi\u017eudyb\u0119 arba gyvenim\u0105. Jei yra patiriamas teigiamas pasidid\u017eiavimas, \u017emogaus vert\u0117 kyla, jei neigiam\u0105 kalt\u0117s jausm\u0105, tai ma\u017e\u0117ja. Ego yra asmenyb\u0117s valdytojas, kuris suderina superego ir id, taigi tarp id ir ego yra nuolatin\u0117 kova, kuri\u0105 \u017emogus turi kasdien \u012fveikin\u0117ti. Superego formuojasi, kai mes internalizuojame savo t\u0117v\u0173 ir kult\u016bros moralines nuostatas bei vertybes, kuri\u0173 d\u0117ka igyjame g\u0117rio ir blogio bei savo ideal\u0173 samprat\u0105. Svarbiausia internalizacija, mano manymu, vyksta 6-12m. tarpe, kai vaikas i\u0161gyvena Edipo bei elektros kompleksus. S.Freud neig\u0117, kad yra elektros kompleksas, bet mano manymu, elektros kompleksas egzistuoja. \u201eTik berniukams yra b\u016bdingas lemtingas meil\u0117s vienam i\u0161 t\u0117v\u0173 ir kartu neapykantos kitam, kaip var\u017eovui, derinys\u201c (Freud, 1931m.). \u0160i asmens vystymosi vieta yra svarbi, nes tada susijungia du jausm\u0173 poliai \u2013 meil\u0117 ir neapykanta. Kod\u0117l tai yra svarbu? Mano manymu, \u017emogaus s\u0117km\u0117 (gyvenimo malonumas ir motyvas) yra stipri tik tada, kai jis turi tvirtus du prie\u0161ingo polio jausmus \u2013 tai meil\u0117 ir neapykanta. Kalbant vertybine prasme, jei nori pakeisti visuomen\u0117s tvark\u0105, turi stipriai nek\u0119sti dabartin\u0117s tvarkos ir myleti ideal\u0105, kokia ji turi b\u016bti. Kalbant apie berniukus, jie vienu metu i\u0161gyvena meil\u0119 mamai ir neapykant\u0105 t\u0117vui, i\u0161 to kyla ir j\u0173 vertyb\u0117s bei suvokiamas tapatumas, asmenyb\u0117s tvirtumas. Jei \u0161i gyvenimo atkarpos vieta yra i\u0161gyvenama tinkamai ir stipriai, tada \u017emogaus asmenyb\u0117s stipriosios pus\u0117s i\u0161siugdo, ego \u012fgauna tvirtus \u201epamatus\u201c, tad savi\u017eudyb\u0117s rizika suma\u017e\u0117ja \u017eenkliai. Taigi \u0161is tarpsnis, kai m\u016bs\u0173 superego i\u0161auga ir tvirt\u0117ja, nuo to labai priklauso ar \u017emogus \u012fgaus \u201eimunitet\u0105\u201c sekantiems konfliktams ar ne. <\/span><\/p>\n

Aptarus \u0161ias tris psichikos dimensijas, galima \u012fvardinti laiko orientacij\u0105. Jei \u017emogus r\u016bko, geria, lyti\u0161kai santykiauja su bet kuo ir bet kada, jis yra dabarties laiko orientacijos. Tai atitinka id. Jie yra link\u0119 ver\u010diau m\u0117gautis gyvenimo teikiamais malonumais dabar, negu paaukoti esamus malonumus s\u0117km\u0117s ir laim\u0117s ateityje labui (Keough ir kt. 1999m.).<\/span><\/p>\n

Trumpai tariant, \u017emon\u0117s instinktyviai ie\u0161ko malonum\u0173. Ta\u010diau jie daug labiau stengiasi i\u0161vengti skausmo. Tikrov\u0117je daug daugiau tenka patirti skausm\u0105, o ne malonum\u0105. Tod\u0117l vengiant skausmo (kan\u010dios). \u0160is vengimas ir atsisuka prie\u0161 pat\u012f \u017emog\u0173. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Terapija:<\/span><\/p>\n

Norint u\u017ekirsti keli\u0105 savi\u017eudybei, reikia tyrin\u0117ti asmenyb\u0117s pas\u0105mon\u0117s turin\u012f, \u012fvertinti asmenyb\u0117s ypatybes. Visi\u0161kai atsisakoma objektyvi\u0173 \u012fvertinimo priemoni\u0173, nes taip gaunama tik pavir\u0161in\u0117 s\u0105moningojo lygmens informacija. Reikia savoti\u0161ko psichologinio rentgeno \u2013 testo, kuris leist\u0173 pa\u017evelgti giliau ir atskleist\u0173 u\u017esl\u0117ptus konfliktus bei impulsus. Tam yra tinkami projekciniai testai, kai pateikiami neai\u0161k\u016bs dviprasmiai dirgikliai ir tada \u017evelgiama prasm\u0117, kas atspindi \u017emogaus interesus ir konfliktus. Taip pat galima naudoti TAT (temin\u012f apercepsin\u012f test\u0105), kuriuose \u017emon\u0117s kuria pasakojimus. Yra ir daugyb\u0117 kitoki\u0173 projekcini\u0173 test\u0173 \u2013 pagal kontrolin\u012f \u017eod\u012f, pasakyti pirm\u0105 galvon at\u0117jus\u012f \u017eod\u012f arba Rorshacho ra\u0161alo d\u0117mi\u0173 testas, kuris atspindi m\u016bs\u0173 nei\u0161reik\u0161tus jausmus bei vidinius konfliktus. Tai padeda suprasti konkretaus \u017emogaus asmenyb\u0119 bei emocinius sutrikimus. Pats Freud labiau dom\u0117t\u0173si testavimo metu vykstan\u010dio gydytojo ir paciento s\u0105veika. O stipriausias ginklas, tai psichoterapija, kur leid\u017eiamasi \u012f asmenin\u0119 kelion\u0119 po vidines savo reprezentacijas. Svarbiausia kuo labiau suprasti ne\u012fsis\u0105monintas pas\u0105mon\u0117s galias, kurios gali nulemti tavo veiksmus. <\/span><\/p>\n

Literat\u016bra:<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

    \n
  1. David G. Mayers \u201ePsichologija\u201c, 2000m.<\/span><\/li>\n
  2. Richard Appignanesi, Oscar Zarate \u201eSusipa\u017einkime: Freudas\u201c, Vilnius 2005.<\/span><\/li>\n
  3. A.Perminas ir kt. \u201eAsmenyb\u0117s sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas\u201c, Kaunas 2004.<\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Psichoseksualin\u0117s teorijos \u017evilgsnis \u012f savi\u017eudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir k\u016bnas. Prie\u0161istor\u0117 Esu Paulius Kontrimas, b\u016bsimas psichoanalitin\u0117s teorijos atstovas. Kai m\u0105s\u010diau apie \u0161i\u0105 teorij\u0105, pagalvojau \u2013 \u201ena ne, tik ne \u0161i teorija\u201c. Kod\u0117l a\u0161 taip pagalvojau? Psichoseksualin\u0117 pakraipa atrod\u0117 atgrasi, nes ji \u017emog\u0173 ir\u0117mino \u012f seksualumo r\u0117mus, o mano pradin\u0117s pa\u017ei\u016bros buvo \u2013 kad \u017emogus […]<\/p>\n","protected":false},"author":31,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[29,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/655"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/31"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=655"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/655\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":657,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/655\/revisions\/657"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=655"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=655"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=655"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}