{"id":682,"date":"2008-12-03T00:48:16","date_gmt":"2008-12-03T07:48:16","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=682"},"modified":"2008-12-03T01:16:37","modified_gmt":"2008-12-03T08:16:37","slug":"seimos-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/12\/03\/seimos-terapija\/","title":{"rendered":"\u0160eimos terapija"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Pradin\u0117 \u0161eimos nari\u0173 reakcij\u0105 \u012f susirgus\u012fj\u012f psichoze pana\u0161i \u012f nerim\u0105 ar sielvart\u0105, netekus artimo \u017emogaus. Paprastai d\u0117l artimo \u017emogaus diagnoz\u0117s i\u0161gyvenami prie\u0161taringi jausmai, tokie kaip:<!--more--><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">neigimas;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">li\u016bdesys;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">kalt\u0117;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">stigmos baim\u0117;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">sumi\u0161imas;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">nes\u0117km\u0117s poj\u016btis;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">g\u0117da;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">pyktis;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">palengv\u0117jimas. (EPPIC,1997; Ferrari, 1996)<\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Sunkiausia \u0161eimai b\u016bna ligos prad\u017eia ir \u016bm\u016bs jos epizodai, kai sergantysis elgiasi ypa\u010d keistai, nenusp\u0117jamai ar nepriimtinai. Tuo metu \u0161eimai labiausiai reikia pagalbos. Ypa\u010d jos reikia paaugliams, gyvenantiems su sergan\u010diu psichikos liga artimuoju.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">\u0160eimos terapija \u2013 tai \u0161eimos r\u016bpinimasis jumis. \u0160eimos \u0161vietimas padeda lengviau suvokti lig\u0105 bei su ja susijusias problemas. \u0160eimos nariai mokomi, kaip suma\u017einti ligos atsinaujinimo tikimyb\u0119, kaip \u012fvairiais atvejais elgtis su sergan\u010diuoju.<\/p>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">\u0160eimos terapijos metu teikiama parama \u0161eimai ir informacija apie lig\u0105. Ligos simptomai turi didesn\u012f \u0161ans\u0105 suma\u017e\u0117ti, kai artimieji supranta lig\u0105, atpa\u017e\u012fsta situacijas, galin\u010dias provokuoti pa\u016bm\u0117jim\u0105 ir padeda sergan\u010diajam tinkamai vartoti vaistus.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Sergan\u010dio (pvz .\u0161izofrenija) asmens \u0161eima taip pat nuken\u010dia. Nami\u0161kiai \u012fvairiai priima ligon\u012f &#8211; kartais jie yra pernelyg glob\u0117ji\u0161ki, stengiasi apsaugoti nuo bet koki\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173. Yra \u0161eim\u0173, kuriose susiklosto \u0161alti tarpusavio santykiai, ir sergantis negauna reikiamos paramos. Taigi, b\u016btina yra \u0161eimos terapija. Be to, ligoniui taikoma individuali arba grupin\u0117 psichoterapija. U\u017esi\u0117mim\u0173 metu pacientai mokomi gyventi su savo liga ir spr\u0119sti problemas, kylan\u010dias d\u0117l ligos. \u0160izofrenijai gydyti taikomos \u012fvairios psichoterapijos r\u016b\u0161ys: meno, muzikos, \u0161okio, dramos u\u017eimtumo ir kt.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">XX a. viduryje, daugyb\u0117 psichikos lig\u0173 specialist\u0173 pripa\u017eino egzistuojant \u0161eimos terapij\u0105, kaip daug \u017eadan\u010di\u0105 visoms psichikos lig\u0173 formoms. \u0160eimos terapija buvo \u017eavinga, proti\u0161kai stimuliuojanti , bet visgi nuvilianti. Kuomet \u0161eimos susidurdavo su psichikos ligomis, tokiomis kaip \u0161izofrenija, netgi labiausiai suprantamos ligos interpretacijos bei \u012f\u017evalgos niekuo negelb\u0117jo.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Psichikos lig\u0173 specialistai, galb\u016bt nes\u0105moningai, tapdavo \u0161eimos problem\u0173 prie\u017eastimi, pasteb\u0117dami artim\u0173j\u0173 kalt\u0119 d\u0117l to, kad atsirado psichikos liga. \u0160eimos, per da\u017enai b\u016bdavo matomos kaip vienas i\u0161 psichikos ligos kilm\u0117s veiksni\u0173 bei kaip \u201c\u017ealinga\u201d \u012ftaka pacientui. Artimieji da\u017enai b\u016bdavo traktuojami kaip \u201cneatpa\u017einti pacientai\u201d, kuriems patiems reik\u0117davo terapin\u0117s pagalbos.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Daug v\u0117liau, neuromokslai visgi atskleid\u0117, kad \u0161izofrenijos \u012ftakai, didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi biocheminiai ir genetiniai procesai, ir tai suteik\u0117 palengv\u0117jim\u0105 bei buvo itin teigiamai sutikta \u0161eim\u0173, kuriuose buvo psichikos ligoni\u0173.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Taigi, bendradarbiavimas tarp psichikos ligoni\u0173 artim\u0173j\u0173 bei psichiatr\u0173 t\u0119siasi ir yra \u017eymiai pakit\u0119s. Artimieji nori b\u016bti matomi kaip s\u0105jungininkai, ne prie\u0161ininkai, ir siekia \u017eini\u0173 apie lig\u0105, kad gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti ligoniams.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Dr Froma Walsh pa\u017eym\u0117jo \u0161eimos terapijos i\u0161sivystim\u0105 per pastaruosius tris de\u0161imtme\u010dius. Ji pabr\u0117\u017eia biopsichosocialin\u0117s orientacijos svarb\u0105 gydyme, ir poreik\u012f pakeisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161eimas, laikant, kad jos \u012ftakoja ligos pasirei\u0161kim\u0105 iki j\u0173 \u012ftraukimo \u012f gydym\u0105. \u0160eimos terapijoje, terapeutas turi<span> <\/span>pabr\u0117\u017eti sprend\u017eiam\u0105j\u0105 rol\u0119 pri\u017ei\u016brint pacient\u0105 bei sprend\u017eiant su tuo i\u0161kilusias problemas. Terapeutai turi b\u016bti jautr\u016bs pasirei\u0161kian\u010diai kaltei, g\u0117dai bei kaltinimui d\u0117l \u201c\u0161izofreniko mamos\u201d klijuojamos etiket\u0117s. Visgi efektyviausias b\u016bdas pad\u0117ti yra bendradarbiavimas su artimuoju.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Dabartin\u0117 \u0161eimos intervencija yra paremta streso \u2013 diatez\u0117s modeliu. Vertinimas bei intervencija yra nukreipta ne \u012f praeities prie\u017eastini\u0173 faktori\u0173 tyrin\u0117jim\u0105, bet vietoj bandymo pakeisti biologija pagr\u012fst\u0105 lig\u0105, \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0161eim\u0105, kaip \u012f privalom\u0105 gydymo s\u0105junginink\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Streso ma\u017einimas bei parama \u0161eimai yra intervencijos tikslas.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">\u0160iuo metu, daugyb\u0117 terapeut\u0173 sutinka d\u0117l didesnio poreikio \u012f \u012fsiki\u0161im\u0105 \u012f \u0161eimos procesus negu susikoncentravim\u0105 tik \u012f pacient\u0105. \u0160eima yra matoma kaip bendra, neperskiriama sistema, kuri gali b\u016bti kei\u010diama. Tai n\u0117ra individuali problema vien tik sergan\u010diojo, bet ir visos \u0161eimos.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">\u0160eimos terpijoje, pacientas gali atvykti vienas arba su visa savo \u0161eima, kurie taip pat gali atskirai ateiti pas terapeut\u0105. Visos \u0161eimos dalyvavimas u\u017etikrina terapeutui, kad bus surinkta visa naudinga informacija. B\u016btent tada gali b\u016bti kei\u010diama \u0161eimos dinamika. \u0160eima, kurioje yra psichikos liga sergantis asmuo, gali kartu diskutuoti, planuoti, kaip pakeisti kasdienin\u0119 rutin\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Jeigu ligonis yra vaikas, \u0161eima gali diskutuoti apie:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">Kilus\u012f pavyda kitiems \u0161eimos nariams d\u0117l didesnio d\u0117mesio sergan\u010di\u0105jam;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">Veikl\u0105, kuria gali u\u017esiimti sergantysis, kad jaust\u0173 didesn\u0119 savivert\u0119;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">kaip pasakyti draugams ir gimin\u0117ms apie lig\u0105, kad jie tai suprast\u0173, ir kaip elgtis jei taip neatsitikt\u0173;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm;\">kaip ir kada sergantysis gali prisiimti atsakomyb\u0119 ir taip didinti savo savaranki\u0161kum\u0105.<\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Kartais, ligonio b\u016bkl\u0117s pager\u0117jimas gali sukelti \u0161eimoje problem\u0173, nes kitas \u0161eimos narys yra priprat\u0119s jaustis, kad ligonis nuo jo yra priklausomas. \u0160eimos terapeutas gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti susijaudinim\u0105, kil\u0173s\u012f d\u0117l \u012fvykusi\u0173 teigiam\u0173 ar neigiam\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Pagal R. Woolis, \u0161eimai padeda \u0161ie dalykai:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">geb\u0117jimas atvirai kalb\u0117tis apie lig\u0105 ir jos poveik\u012f kiekvienam \u0161eimos nariui;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">aplinkiniai, su kuriais galima pasidalyti \u0161eimos problema;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">\u017einios apie lig\u0105, ypa\u010d apie sergamumo rizik\u0105 kitiems \u0161eimos nariams, pvz., vaikams;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">susitelkimas ties \u0161eimos gyvenimu ir santykiais.<\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Literat\u016bra:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Health psychology, biopsychosocial interactions, Edward P. Sarafino, fifth edition<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Psychology, third edition, Roediger, Capaldi, Paris, Polivy, 1991<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\"><a href=\"http:\/\/books.google.com\/books?hl=lt&amp;lr=&amp;id=kbhC2MJKEW8C&amp;oi=fnd&amp;pg=PA1&amp;dq=family+therapy+mental+illness&amp;ots=HlKpD9nabF&amp;sig=XpgfBAllWT1Zd6qedlsU1brPH3Y\">http:\/\/books.google.com\/books?hl=lt&amp;lr=&amp;id=kbhC2MJKEW8C&amp;oi=fnd&amp;pg=PA1&amp;dq=family+therapy+mental+illness&amp;ots=HlKpD9nabF&amp;sig=XpgfBAllWT1Zd6qedlsU1brPH3Y#PPA5,M1<\/a><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\"><a href=\"http:\/\/www.psichikosliga.lt\/AstraZeneca\/index.php?Kaip_atpa%C5%BEinti_%C5%A1izofrenij%C4%85\">http:\/\/www.psichikosliga.lt\/AstraZeneca\/index.php?Kaip_atpa%C5%BEinti_%C5%A1izofrenij%C4%85<\/a><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">http:\/\/www.gip-vilnius.lt\/leidiniai\/1psichozepizodas.pdf<\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">Atliko: Egl\u0117 Ambrazevi\u010di\u016bt\u0117, SMF 4<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"7.1pt;\">\u00a0<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pradin\u0117 \u0161eimos nari\u0173 reakcij\u0105 \u012f susirgus\u012fj\u012f psichoze pana\u0161i \u012f nerim\u0105 ar sielvart\u0105, netekus artimo \u017emogaus. Paprastai d\u0117l artimo \u017emogaus diagnoz\u0117s i\u0161gyvenami prie\u0161taringi jausmai, tokie kaip:<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[36],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/682"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=682"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/682\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":687,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/682\/revisions\/687"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=682"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=682"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=682"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}