Mokslininkai nustat\u0117, kad \u0161okis lavina itin svarbius \u017emogaus geb\u0117jimus ir ma\u017eina silpnaprotyst\u0117s rizik\u0105.\u00a0Smegen\u0173 tyrin\u0117tojai Stevenas Brownas i\u0161 Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas i\u0161 Teksaso universiteto atliko tyrim\u0105, kurio metu nustat\u0117, kokios smegen\u0173 sritys suaktyv\u0117ja \u0161okant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango \u0161ok\u0117jams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.<\/p>\n
\u0160ok\u0117jams prie koj\u0173 pad\u0173 buvo pritvirtintos plok\u0161tel\u0117s, kuriomis j\u0173 p\u0117dos gal\u0117t\u0173 slysti ir atlikti paprastus tango \u017eingsnius. Per ausinuk\u0105 buvo grojama muzika. Pirmame etape savanoriai tur\u0117jo ant plok\u0161tel\u0117s atlikti tango \u017eingsnius, antrame – kojas judinti bet kaip.<\/p>\n
Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad abiej\u0173 bandym\u0173 metu suaktyv\u0117davo u\u017e motorik\u0105 atsakingos smegen\u0173 sritys. Ta\u010diau tango suaktyvino ir dar vien\u0105 smegen\u0173 srit\u012f, vadinam\u0105 precuneus<\/em>, atsaking\u0105 u\u017e orientacij\u0105 erdv\u0117je. Raumenyse ir s\u0105nariuose esantys jutikliai perteikia informacij\u0105 b\u016btent \u0161iai sri\u010diai. Taigi, egzistuoja vadinamasis jud\u0117jimo protas, atsakingas u\u017e k\u016bno navigacij\u0105, ir b\u016btent jis yra itin lavinamas \u0161okio metu.<\/p>\n Nustatyta, kad \u0161is jud\u0117jimo protas yra glaud\u017eiai susij\u0119s su tokiomis smegen\u0173 funkcijomis, kaip m\u0105stymas, kalba, mokymasis ir emocijos, ir lavinant j\u012f, maksimaliai lav\u0117ja ir kiti smegen\u0173 geb\u0117jimai<\/p>\n Tango tyrimas parod\u0117, kod\u0117l \u017emon\u0117s yra link\u0119 ploti, links\u0117ti galva ar treps\u0117ti kojomis skambant ritmi\u0161kai muzikai. Taip yra tod\u0117l, kad smegenys atpa\u017e\u012fsta ritm\u0105 ir susieja j\u012f su jau turimomis \u017einiomis. Tod\u0117l, kuo labiau \u017einomas ritmas, tuo stipriau provokuojamas jud\u0117jimas.<\/p>\n Nustatyta, kad \u0161okant pagal muzik\u0105 aktyvuojamas smegen\u0117li\u0173 vermis, kuris neskambant muzikai lieka pasyvus. Smegen\u0117li\u0173 vermis yra neuroninis takto dav\u0117jas, susij\u0119s su audialin\u0117mis, vizualin\u0117mis, somatosensorin\u0117mis smegen\u0173 sritimis. Vidin\u0117s ausies ir smegen\u0117li\u0173 vestibiuliarin\u0117 sistema reguliuoja pusiausvyros suvokim\u0105, sujungia judes\u012f ir ritm\u0105. I\u0161 evoliucijos ta\u0161ko tai patvirtina hipotez\u0119, kad \u0161okis ir muzika \u017emonijos istorijoje atsirado tuo pa\u010diu metu. \u0160okant reikia pana\u0161i\u0173 kompleksini\u0173 sensomotorini\u0173 geb\u0117jim\u0173, kaip ir mokantis groti muzikos instrumentais.<\/p>\n Vis d\u0117lto \u0161okis \u017emogaus geb\u0117jim\u0173 vystymuisi turi didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 nei muzikavimas: jis lavina \u017emogaus geb\u0117jim\u0105 imituoti.<\/p>\n \u201eMes manome, kad \u0161okis buvo viena i\u0161 komunikacijos form\u0173. Tyrimo metu vis\u0173 tango \u0161ok\u0117j\u0173 smegenyse suaktyv\u0117davo Broca<\/em> sritis, atsakinga u\u017e kalb\u0105 ir gest\u0173 suvokim\u0105. Kai \u0161i sritis \u201ei\u0161jungiama”, \u017emogus praranda geb\u0117jim\u0105 atkartoti judesius. Taigi, ji itin svarbi imitacijai, mokymuisi, gal\u0173 gale – bendra\u017emogi\u0161kos kult\u016bros perdavimui”, – sako S. Brownas.\u00a0<\/p>\n<\/blockquote>\n Kad \u0161okis kei\u010dia smegenis, buvo \u012frodyta ir kitais tyrimais. Harvardo universiteto mokslinink\u0117 Elizabeth Spelke nustat\u0117, kad \u0161okis lavina mokini\u0173 erdvin\u012f m\u0105stym\u0105. Ilg\u0105 laik\u0105 \u0161okantys vaikai geometrijos testus atlikdavo geriau nei vaikai, kurie niekada ne\u0161oko ar \u0161oko tik trump\u0105 laik\u0105. Taigi, \u0161okio metu aktyvuojami smegen\u0173 regionai, atsakingi u\u017e geometrin\u012f m\u0105stym\u0105.<\/p>\n Londono psichologas Konstantinos Petrides 2006 metais atliko tyrim\u0105, kuriame dalyvavo baleto mokyklos mokiniai. Pasirod\u0117, kad kuo geriau jie \u012fvald\u0119 baleto \u017eingsnelius, tuo labiau i\u0161lavintos j\u0173 emocijos, motyvaciniai ir socialiniai geb\u0117jimai. Tuo tarpu Kanados mokslinink\u0117s Lauros-Ann Petitto tyrimas parod\u0117, kad profesional\u016bs \u0161ok\u0117jai geriau atlieka d\u0117mesio testus nei nemokantys \u0161okti: jie gali lengviau sukoncentruoti ir i\u0161laikyti d\u0117mes\u012f.\u00a0<\/p>\n \u0160okis yra labai naudingas ne tik vaikams, bet ir seniems \u017emon\u0117ms. Niujorko Alberto Einsteino medicinos koled\u017eo ilgalaikis tyrimas \u012frod\u0117, kad reguliariai \u0161okant silpnaprotyst\u0117s rizika suma\u017e\u0117ja 76 procentais. Taigi, \u0161iuo at\u017evilgiu ritmi\u0161kas jud\u0117jimas yra naudingesnis nei skaitymas, silpnaprotyst\u0117s rizik\u0105 suma\u017einantis 35 proc., ar kry\u017eia\u017eod\u017ei\u0173 sprendimas (47 proc.).<\/p>\n Tuo tarpu kitas sportas silpnaprotyst\u0117s rizikos ma\u017e\u0117jimui neturi \u012ftakos. Mokslininkai tai ai\u0161kina taip: mokantis \u0161okti reikia nuolat galvoti apie \u017eingsnius, apsisukimus, k\u016bno laikysen\u0105. \u0160ok\u0117jas turi priimti daug sprendim\u0173 – d\u0117l to jo nerv\u0173 raizginys darosi vis sud\u0117tingesnis. O u\u017e eleganti\u0161k\u0105 jud\u0117jim\u0105 ir k\u016bno koordinacij\u0105 atsakingos neuron\u0173 jungtys yra \u017emogaus smegen\u0173 pagrindas.\u00a0\u00a0<\/p>\n Be to, naudinga nuolat keisti \u0161okio partnerius, nes prie j\u0173 kiekvien\u0105 kart\u0105 reikia prisitaikyti i\u0161 naujo.<\/p>\n Ta\u010diau neurologai pastebi, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip profesionali\u0173 \u0161ok\u0117j\u0173 ir m\u0117g\u0117j\u0173 smegenys suvokia rim\u0105 ir erdv\u0119. To prie\u017eastis –\u00a0 ne tik ilgalaik\u0117s treniruot\u0117s, bet ir \u012fgimti profesionali\u0173 \u0161ok\u0117j\u0173 gabumai, kuri\u0173 reikia nepriekai\u0161tingai ir kompleksi\u0161kai koordinacijai. Manoma, jog egzistuoja ir tam tikras \u201e\u0161okio genas”.<\/p>\n Vis d\u0117lto, kaip teigia mokslininkai, tai, kad neturime \u012fgimt\u0173 gabum\u0173, ne prie\u017eastis atsisakyti \u0161okio. Tuo labiau kad paprastus polkos ar fokstroto \u017eingsnelius galime i\u0161mokti kiekvienas.<\/em><\/p>\n Parengta pagal \u201eFocus”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Mokslininkai nustat\u0117, kad \u0161okis lavina itin svarbius \u017emogaus geb\u0117jimus ir ma\u017eina silpnaprotyst\u0117s rizik\u0105.\u00a0Smegen\u0173 tyrin\u0117tojai Stevenas Brownas i\u0161 Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas i\u0161 Teksaso universiteto atliko tyrim\u0105, kurio metu nustat\u0117, kokios smegen\u0173 sritys suaktyv\u0117ja \u0161okant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango \u0161ok\u0117jams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.<\/p>\n","protected":false},"author":15,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[42],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/696"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/15"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=696"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/696\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":698,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/696\/revisions\/698"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=696"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=696"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=696"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n