{"id":728,"date":"2010-10-07T23:32:08","date_gmt":"2010-10-08T06:32:08","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=728"},"modified":"2010-10-07T23:32:08","modified_gmt":"2010-10-08T06:32:08","slug":"finn-skarderud-nerimas-klajones-po-modernuji-as","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/10\/07\/finn-skarderud-nerimas-klajones-po-modernuji-as\/","title":{"rendered":"Finn Sk\u00e5rderud. Nerimas: Klajon\u0117s po modern\u0173j\u012f a\u0161"},"content":{"rendered":"

Sandra Timonina,\u00a0Justina Vy\u0161niauskait\u0117,\u00a0Kristina Luko\u0161i\u016bt\u0117<\/em><\/p>\n

Knygos autorius, Finn Skarderud, gim\u0117 1956 metais, pietry\u010di\u0173 Norvegijoje. 1982 metais baig\u0117 medicinos universitet\u0105 Osle ir specializavosi \u012f psichiatrij\u0105. Visus \u0161iuos metus autoriaus pagrindin\u0117 nagrin\u0117jama sritis yra valgymo sutrikimai. \u0160is jo \u201evarikliukas\u201c i\u0161garsino j\u012f tarptautiniu mastu.<\/p>\n

\u0160iandien Finn Skarderud turi savo nuosav\u0105 psichiatrijos klinik\u0105 Osle. Taip pat dirba psichiatru sporto rinktini\u0173 centre, Norvegijos Olimpiniam komitetui bei Atletikos federacijai. Prie viso \u0161ito, jis dar ir internetinio puslapio Psichin\u0117 sveikata redaktorius.\u00a0Autorius reguliariai ra\u0161o straipsnius pagrindiniams laikra\u0161\u010diams kaip \u201eDagbladet\u201c ir \u201eAftenposten\u201c Norvegijoje bei \u201ePolitiken\u201c Danijoje. Finn Skarderud veda auk\u0161to lygio kursus bei skaito paskaitas pla\u010diu mastu vadovams komercin\u0117je veikloje, versle bei organizacijoms.<\/p>\n

Autorius ne tik ra\u0161\u0117 knygas, bet ilg\u0105 laik\u0105 buvo ir kino kritikas. 1999 metais jis i\u0161leido knyg\u0105 \u201eFederico Fellini\u201c, tai buvo biografin\u0117 knyga apie gars\u0173 ital\u0173 kino film\u0173 k\u016br\u0117j\u0105. Pla\u010diau apie biografij\u0105 galima paskaityti \u010dia<\/a>.<\/p>\n

Garsiausia autoriaus studija \u2013 \u201eNerimas: klajon\u0117s po modern\u0173j\u012f A\u0161<\/strong>\u201c. \u0160ioje knygoje Finn Skarderudas stengiasi atskleisti, kad nerimas yra tap\u0119s pamatine daugelio i\u0161 m\u016bs\u0173 sielos b\u016bsena: nerimaujama d\u0117l ateities, d\u0117l vaik\u0173 ir artim\u0173j\u0173, d\u0117l sav\u0119s \u2013 kad esame ne tokie, kokius mus nori matyti, kad ko nors nesugebame ar nepateisiname kieno nors vil\u010di\u0173. Knygoje atskleid\u017eiama \u0161i\u0173 laik\u0173, moderni, susiskaid\u017eiusi asmenyb\u0117, pasimetusi savyje, ie\u0161kanti gyvenimo prasm\u0117s ir jos nerandanti, bandanti sukurti savyje heteronimus ir atrasti tikr\u0105j\u012f A\u0161 ka\u017ekuriame i\u0161 j\u0173. \u0160ioje knygoje modernaus \u017emogaus jausminis gyvenimas apib\u016bdinamas ambivalenti\u0161ku – \u017emogus kupinas dvejoni\u0173, apm\u0105stym\u0173, svarstym\u0173. Autorius ra\u0161o apie proto ir kult\u016bros \u012ftamp\u0105, apie \u201ei\u0161or\u0117s\u201c ir \u201evidaus\u201c nevientisum\u0105. Analizuojamas i\u0161tisai \u017emog\u0173 kamuojantis k\u016bno, proto, dvasios, tarpusavio santyki\u0173 nerimas. Pasitelkiant teorin\u0119 kalb\u0105 ir mokslines \u012f\u017evalgas, Finn Skarderud nagrin\u0117ja \u017emogaus nuolatin\u012f nor\u0105 b\u016bti pripa\u017eintam, meni\u0161k\u0105j\u012f narcisizm\u0105, protingo vaiko nerim\u0105, g\u0117d\u0105 ir baim\u0119, nemig\u0105, valgymo sutrikimus. Visiems \u0161iems, \u017emog\u0173 kamuojantiems veiksniams narplioti, suvokti bei i\u0161 j\u0173 stengtis i\u0161sivaduoti, autorius steng\u0117si taikyti tam tikrus metodus remdamasis savo teorine kryptimi. Autorius nem\u0117gsta autoritarini\u0173, redukuojam\u0173 psichologini\u0173 tradicij\u0173 (F.Skarderud. 2001. p. 479 ).<\/p>\n

D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Finn Skarderud remiasi naujesn\u0117mis psichoanalitin\u0117mis teorijos tradicijomis. Viena i\u0161 j\u0173 yra Vinikoto srov\u0117s objekt\u0173 santyki\u0173 teorija, kurioje didel\u0117 reik\u0161m\u0117 yra skiriama defektams, tr\u016bkumams asmenyb\u0117s vystym\u0119si. Remiantis ja, psichoterapeutas turi suprasti \u0161iuos svarbiausius poreikius ir dalinai juos patenkinti, suteikiant nauj\u0105 bendravimo ir santyki\u0173 patirt\u012f. Finn Skarderud r\u0117mesi \u0161ia teorija dar ir tod\u0117l, kad ja remiantis galima priart\u0117ti prie kliento patirties.<\/p>\n

Konsultacij\u0173 metu autorius pasinaudodavo patyrimu i\u0161 psichoterapijos. Jis naudojo transkribuotus seansus, referat\u0173 ra\u0161ym\u0105, kelioni\u0173 dienora\u0161\u010di\u0173 ra\u0161ym\u0105. Taip pat Finn Skarderud naudojo kazuistik\u0105, kuri jo teigimu yra gera perdavimo forma, kadangi tai detali vieno \u017emogaus tyrimo studija, jo psichologini\u0173 problem\u0173 gvildenimas. (F.Skarderud. 2001. p.476 ).<\/p>\n

Knygoje \u201eNerimas: klajon\u0117s po modern\u0173j\u012f a\u0161\u201c autorius yra apra\u0161\u0119s pagalbos metodus, kuriuos naudojo konsultacij\u0173 metu. Pavyzd\u017eiui, pacientei Z, kuri kent\u0117jo nuo valgymo sutrikim\u0173 jis pasi\u016bl\u0117 para\u0161yti du lai\u0161kus. Vien\u0105 \u201esavo draugui valgymo sutrikimui\u201c,o kit\u0105 \u201esavo prie\u0161ui valgymo sutrikimui\u201c. \u0160is b\u016bdas yra diskutuotinas, ta\u010diau da\u017eniausiai tai padarius yra pajuntamas palengv\u0117jimas (ten pat, p. 412 ). Taip pat vienos konsultacijos metu Finn Skarderud pacientei Z pasi\u016bl\u0117 recidyv\u0105 \u2013 prisivalgyti, taip buvo sukuriamos palankios s\u0105lygos kontroliuoti situacij\u0105.(ten pat, p. 411 ). Valgymo sutrikimams gydyti autorius si\u016bl\u0117 naudoti redukcij\u0105 \u2013 priimti prane\u0161imus i\u0161 savo k\u016bno apie riebal\u0173, cholesterolio ma\u017einim\u0105 (ten pat, p. 376 ). Pacientui D, kuris kent\u0117jo nuo g\u0117dos buvo pasi\u016blyta prisiregistruoti internete ir ten susirasti bendramin\u010di\u0173 (ten pat, p. 255). Tokio metodo esm\u0117 yra ta, kad pacientams yra lengviau b\u016bti savimi, j\u0173 niekas nemato, jie gali i\u0161sigalvoti savo vardus, ir taip lengviau atsiverti kitiems. Visi \u0161ie pagalbos metodai yra ne\u012fprasti, ta\u010diau perskai\u010dius \u0161i\u0105 knyg\u0105 galima teigti, jog jie veikia.<\/p>\n

Knygoje autorius pla\u010diai analizuoja valgymo sutrikim\u0173 problem\u0105. \u0160iuolaikinis \u017emogus lyg kovoja su savo k\u016bnu, \u0161i kova \u017eymi nor\u0105 tapti ka\u017ekuo kitu nei esi dabar. Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ir persivalgymas, yra suprantami kaip pab\u0117gimas ir sienos nuo kit\u0173 pastatymas. Su tuo susijusios s\u0105vokos, kurias labiausiai akcentuoja autorius yra beribi\u0161kumas, ribos, atsiskyrimas, baim\u0117, g\u0117da, ambivalenti\u0161kumas, kontrol\u0117. Turintieji valgymo sutrikim\u0173 ken\u010dia nuo savo min\u010di\u0173, afekt\u0173 bei maisto nekontrol\u0117s, tod\u0117l pasinaudoja savo k\u016bnais kaip instrumentais \u012fgauti kontrol\u0117s. Anoreksikai siekia i\u0161siskirti i\u0161 pilkos mas\u0117s ir vadovaujasi tuo, jog vidini\u0173 bruo\u017e\u0173 nieks negali matyti, kai tuo tarpu k\u016bn\u0105 mato ir matys visi. Autorius mini, jog valgymo sutrikimas tai tiek liga, tiek i\u0161gyvenimo strategija.<\/p>\n

Knyga \u012ftraukia \u012fdomiomis mintimis, vaizd\u017eiai atskleid\u017eia dabartin\u0119 modernaus \u017emogaus realyb\u0119. Autorius, atskleisdamas \u0161iuolaikinio \u017emogaus sav\u0119s kankinim\u0105si, ver\u010dia susim\u0105styti, kartais net nustebti -galb\u016bt b\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties knyg\u0105 skaityti sek\u0117si nelengvai, skaitymas reikalavo \u0161iek tiek analiz\u0117s, apm\u0105stymo. Neretai mintys ir epizodai \u0161okin\u0117davo, keisdavo vienas kit\u0105 dar nesp\u0117jus suprasti esm\u0117s. Knygoje kartais tr\u016bko apibendrinim\u0173 bei min\u010di\u0173 t\u0119stinumo. Apibendrinant, knyga labiausiai patiko \u012fdomiomis mintimis, ta\u010diau tam, kad suprasti ir ka\u017ek\u0105 i\u0161 knygos pasisemti reik\u0117jo j\u0105 skaityti su dideliu susikaupimu ir d\u0117mesiu.<\/p>\n

Labiausiai patikusios citatos:<\/p>\n

\u201cPrasid\u0117j\u0119s karas, be kan\u010dios, susideda daugiausiai i\u0161 nuobodulio\u201c ( F. Skarderud. 2001,p. 442).<\/p>\n

“Negalima veidrod\u017eio naudoti tam,kad pamatytum kas esi. Veidrodis vaizduoja kaip \u017emogus atrodo dabar\u201c ( ten pat, p. 245).<\/p>\n

“Kuo auk\u0161tesni A\u0160 idealai, kuo jie tobulesni tuo didesn\u0117 kyla rizika patirti g\u0117d\u0105. Priekai\u0161tai sau yra niekinantys. Jie gali nuvesti iki \u012fnir\u0161io d\u0117l pralaim\u0117jimo iki baim\u0117s, kad v\u0117l gali nepasisekti ir pavydo kitiems, kuriems sekasi\u201c ( ten pat, p. 137 ).<\/p>\n

\u201eVisi turime mirtin\u0105 lig\u0105 \u2013 gyvenim\u0105, ir mes nenusipeln\u0117me nieko daugiau, tik chaoso\u00a0( ten pat, p. 172).<\/p>\n

\u201eGrynum\u0105 sudaro fenomenas, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 poros santyki\u0173 pagrindas yra tiesiog buvimas drauge\u201c ( ten pat, p.110).<\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n