{"id":734,"date":"2010-10-08T00:00:57","date_gmt":"2010-10-08T07:00:57","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=734"},"modified":"2010-10-08T00:00:57","modified_gmt":"2010-10-08T07:00:57","slug":"viktor-e-frankl-sielogyda-gydytojo-rupestis-siela","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/10\/08\/viktor-e-frankl-sielogyda-gydytojo-rupestis-siela\/","title":{"rendered":"Viktor E.Frankl. Sielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Lina Jonynait\u0117, Tadas Klimauskas, Lina Motiejauskien\u0117<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Info apie autori\u0173, trumpas jo biografijos pristatymas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. B\u016bdamas gimnazistas susira\u0161in\u0117jo su Freudu, \u017eav\u0117josi A. Adleriu, ta\u010diau v\u0117liau atsiribojo nuo abiej\u0173 autoritet\u0173, nes juos laik\u0117 per daug redukcionistais. Ketvirto de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje suk\u016br\u0117 savo psichoterapin\u012f metod\u0105, kur\u012f pavadino logoterapija ir egzistencine analize (Jancsy, 2005). Antrojo pasaulinio karo metu buvo \u012fkalintas naci\u0173 koncentracijos stovykloje, kur praleido 3 metus ir \u0161is laikas l\u0117m\u0117 jo pagrindini\u0173 id\u0117j\u0173 ir terapin\u0117s krypties atsiradim\u0105 (Runyon, 2010).<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gr\u012f\u017e\u0119s atsid\u0117jo akademinei ir profesinei veiklai: kaip teigiama oficialioje V.Franklio instituto Vienoje interneto svetain\u0117je, profesoriavo Harvardo, Dalaso, San Diego ir Pitsburgo universitetuose, tapo 29 universitet\u0173 i\u0161 viso pasaulio garb\u0117s daktaru, o JAV tarptautinis universitetas Berklyje (Kalifornijoje) specialiai jam \u012fsteig\u0117 Logoterapijos institut\u0105. Skait\u0117 paskaitas 209 universitetuose visuose 5 \u017eemynuose. Paliko \u012fvairi\u0173 tarpdisciplinini\u0173 veikal\u0173: 39 jo knygos i\u0161verstos \u012f 38 kalbas (2009 m. duomenys). Knygos \u201eMan\u2018s Search for Meaning\u201c iki \u0161iol parduota 10 milijon\u0173 egzempliori\u0173. Ta\u010diau nepaisant \u0161i\u0173 \u012fsp\u016bding\u0173 nuopeln\u0173, jo aktyvaus gyvenimo tro\u0161kimas taip pat atrod\u0117 nepasotinamas: b\u016bdamas 67-eri\u0173 gavo l\u0117ktuvo piloto licenzij\u0105, tur\u0117jo kvalifikuot\u0105 pom\u0117g\u012f kopti \u012f kalnus (Runyon, 2010).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Info apie terapin\u0119 krypt\u012f, esmini\u0173 id\u0117j\u0173 ir princip\u0173 pristatymas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong> <\/strong>Logoterapijos ir egzistencin\u0117s analiz\u0117s s\u0105voka kilo i\u0161  graik\u0173 k. \u017eod\u017eio <em>logos<\/em>, rei\u0161kian\u010dio \u201eprasm\u0117\u201c. (Runyon, 2010). Apie \u017emogaus egzistencijos prasm\u0119 ir sukasi visa V. Franklio veikla, filosofija ir darbai. Naudodamiesi V. E. Franklio knygos \u201eSielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela\u201c \u012fvade pateikta prof. R. Ko\u010di\u016bno informacija, trumpai pateikiame kelis logoterapijos principus praktikoje:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Prasm\u0119 \u012fmanoma surasti netgi situacijoje, kurios i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo perpildytos chaoso, beprasmyb\u0117s, tragizmo; tam yra trys keliai \u2013 veikimas, i\u0161gyvenimas arba vidinio nusistatymo situacijos at\u017evilgiu k\u016brimas.<\/li>\n<li>\u017dmogus gali pa\u017evelgti \u012f save i\u0161 \u0161alies \u2013 \u012fvertinti savo gyvenim\u0105 ir keisti jo krypt\u012f bei tikslus.<\/li>\n<li>Kiekvienas \u017emogus yra unikalus. Gyvenimo situacijos, kuriose jis jau\u010diasi nepakei\u010diamas, suteikia jo buvimui prasm\u0119.<\/li>\n<li>Prasm\u0117s atradimas \u2013 ne dovana, o pastang\u0173 reikalaujantis pasiekimas. Jis gali b\u016bti itin didingas, kai pavyksta atrasti prasm\u0119 priimant nei\u0161vengiam\u0105 kan\u010di\u0105.<\/li>\n<li>Did\u017eiausia kli\u016btis prasm\u0117s ie\u0161kojime yra redukcionizmas: m\u0117ginimas \u201esuma\u017einti\u201c \u017emog\u0173 iki biologin\u0117s b\u016btyb\u0117s ar mechanizm\u0173 statuso rinkinio.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong> Esmin\u0117s id\u0117jos analizuojamos V. E. Franklio knygoje \u201eSielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V. E. Franklio knygoje \u201eSielogyda\u201c yra pateikiami pagrindiniai logoterapijos ir egzistencin\u0117s analiz\u0117s principai. Tai tokios mokslo sritys, kuriose yra balansuojama tarp medicinos ir religijos. Logoterapija per\u017eengia t\u0105 rib\u0105, ties kuria sustoja daugelis psichoterapijos metod\u0173, &#8211; tai  gyvenimo prasm\u0117s problematika. Franklis logoterapij\u0105 apib\u016bdina ne kaip psichoterapijos pakaital\u0105, bet kaip jos papildym\u0105, kuris padeda j\u0105 su\u017emoginti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visoje knygoje yra akcentuojama, kad kiekvienas \u017emogus nori atrasti ir pasiekti gyvenimo prasm\u0119. \u0160i\u0173 dien\u0173 \u017emogui yra vis sunkiau suprasti, kas yra gyvenimo prasm\u0117 ir kaip j\u0105 galima pasiekti. Taigi V. E. Franklis teigia, kad daugelis \u017emoni\u0173 skund\u017eiasi patiriantys egzistencin\u0119 frustracij\u0105 (jausm\u0105, kai nematoma gyvenimo prasm\u0117) ir egzistencin\u012f vaakum\u0105 (\u017emogus jau\u010diasi tu\u0161\u010dias viduje). Autorius tvirtina, kad tai \u0161iandienin\u0117je visuomen\u0117je atsirado d\u0117l tikr\u0173j\u0173 vertybi\u0173 mai\u0161aties. Knygoje \u201eSielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela\u201c kalbama, kad gyvenimas yra prasmingas, ir egzistuoja atskir\u0173 jo dali\u0173 prasm\u0117s. Autorius teigia, kad net tokie i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodantys beprasmiai dalykai kaip mirtis, kan\u010dia ir kalt\u0117 turi pozityvi\u0105 prasm\u0119. \u201eNet savi\u017eudis tiki prasme, jei ne tolesnio gyvenimo, tai mirties prasm\u0119. Tikrai netik\u0117damas jokia prasme, jis negal\u0117t\u0173 n\u0117 pir\u0161to pajudinti ir vien tod\u0117l nesi\u017eudyt\u0173\u201c (Frankl, 2008, 345 p.). Knygoje taip pat kalbama, kad malonumo siekimas yra prie\u0161ingas gyvenimo prasm\u0117s siekimui. Kai malonumas tampa gyvenimo prasme, V. E. Franklis kalba apie tam tikr\u0173 neurozi\u0173 atsiradim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Nerimo sutrikimai V. E. Franklio knygoje \u201eSielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taigi knygoje \u201eSielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela\u201c ra\u0161oma apie nerimo sutrikimus \u2013 neurozes. Kaip V. E. Franklis teigia, 20% neurozi\u0173 sukelia beprasmyb\u0117s jausmas ir abejojimas savo prasme. Tai anaiptol n\u0117ra patologija, ta\u010diau beprasmyb\u0117s suvokimas ar abejojimas prasme, autoriaus nuomone, gali sukelti kitas dideles problemas, tokias kaip depresija, hipohondrija ir kiti psichikos sutrikimai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ioje knygoje autorius kalba apie naujo tipo neuroz\u0119, vadinam\u0105 noogenine neuroze, nedarbo neuroze, sekmadienio neuroze, seksualinius neurozinius sutrikimus, baim\u0117s neuroz\u0119, \u012fkyri\u0173j\u0173 b\u016bsen\u0173 neurozes. Visoms joms \u012fveikti yra si\u016bloma taikyti logoterapij\u0105 ir tam tikras jos technikas. Logoterapin\u0117 paradoksaliosios intencijos technika da\u017eniausiai naudojama bandant \u012fveikti baim\u0117s ar \u012fkyri\u0173j\u0173 b\u016bsen\u0173 neurozes. Pagrindin\u0117s \u0161ios technikos savyb\u0117s yra humoras ir \u0161altakrauji\u0161kumas. \u0160i\u0173 savybi\u0173 reikia, nes terapeutas pra\u0161o kliento panor\u0117ti to ko labiausiai bijo:<\/p>\n<blockquote style=\"text-align: justify;\"><p>\u201eBaim\u0117 \u012fgyvendina kaip tik tai ko, \u017emogus bijo, stiprus noras savo ruo\u017etu padaro ne\u012fmanom\u0105 tai, ko jis nori\u201d (Frankl, 2008, 244 p.).<\/p><\/blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klientai da\u017enai juokiasi i\u0161 situacijos, kai jiems nepavyksta sukelti sau baim\u0117s ir i\u0161 to, kaip save \u012ftikin\u0117ja bijoti. Taip juokais paver\u010diama baim\u0117 netenka prasm\u0117s ir silpsta. Taip pat yra si\u016bloma derefleksijos technika. Ji yra naudojama gydyti seksualiniams neuroziniams sutrikimams. Naudojant \u0161i\u0105 technik\u0105 yra skatinama specialiai neatlikti seksualinio akto, kad b\u016bt\u0173 patirtas atst\u016bmimas, kuris padeda pasveikti. \u0160i\u0173 technik\u0173, kaip ir vis\u0173 logoterapijos metod\u0173, tikslas yra gyvenimo prasm\u0117s \u012fsis\u0105moninimas ir siekimas tikrojo gyvenimo tikslo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Subjektyvus \u012fsp\u016bdis apie V. E. Franklio knyg\u0105 \u201eSielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela\u201c<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V. E. Franklio knyga yra be galo naudinga ir b\u016btina perskaityti kiekvienam psichologui, psichiatrui, daktarui. Joje akcentuojama, kad \u017emogus turi sveik\u0105 atspirties ta\u0161k\u0105, t.y. dvasi\u0105, kuri visada i\u0161lieka sveika. Toks po\u017ei\u016bris neleid\u017eia \u201enuvertinti\u201c pacient\u0173, kad ir kokia sunki j\u0173 b\u016bkl\u0117, tiek fizin\u0117, tiek psichin\u0117. \u0160ioje knygoje pateikti praktiniai pavyzd\u017eiai \u012frodo, kad pager\u0117jimas \u012fmanomas, net esant pa\u010dioms sunkiausioms diagnoz\u0117ms. Kitas aspektas svarbus \u0161iems specialistams yra \u012fsis\u0105moninimas mirties, kan\u010dios, kalt\u0117s prasm\u0117s. Jei specialistas ne\u017einos, kas yra jo gyvenimo prasm\u0117, kaip gal\u0117s pad\u0117ti klientui i\u0161eiti i\u0161 beprasmyb\u0117s labirinto?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong> \u012esp\u016bd\u012f palikusios citatos:<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Spr\u0119sti apie \u017emogaus gyvenimo prasm\u0119 ne\u012fmanoma i\u0161 jo trukm\u0117s. Juk skaitom\u0105 biografij\u0105 irgi vertiname ne pagal jos \u201eilg\u012f\u201c, knygos puslapi\u0173 skai\u010di\u0173, o pagal turiningum\u0105.\u201c (2008, 125 p.)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201e\u017dmogus pana\u0161us \u012f skulptori\u0173, kaltu ir k\u016bju apdorojant\u012f beform\u012f akmen\u012f, kad i\u0161gaut\u0173 i\u0161 jo vis labiau regim\u0105 form\u0105. Skirtumas tik tas, kad apdorojam\u0105 med\u017eiag\u0105 jam pateikia likimas: kurdamas, i\u0161gyvendamas arba kent\u0117damas \u017emogus m\u0117gina i\u0161 gyvenimo \u201ei\u0161gauti\u201c kuo daugiau vertybi\u0173, &#8211; k\u016brybini\u0173, i\u0161gyvenimo ar nuostatos vertybi\u0173.\u201c (2008, 125 p.)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eKas nepa\u017e\u012fsta tipo, atsid\u0117jusio vien pinig\u0173 kalimui, siekian\u010dio pragyvenimo priemoni\u0173 ir pamir\u0161tan\u010dio pat\u012f gyvenim\u0105. Pinig\u0173 kalimas tampa savitikslis. Toks \u017emogus turi daug pinig\u0173, \u0161iems pinigams dar keliami tikslai, ta\u010diau paties \u017emogaus gyvenimas jau neturi jokio tikslo.\u201c (2008, 171 p.)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eMirtis, u\u017ebaigianti gyvenimo laik\u0105, gali bauginti tik to laiko nei\u0161naudojant\u012f \u017emog\u0173.\u201c (2008, 179 p.)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eJuk mirties nei\u0161vengiamyb\u0117 siaubinga tik tam, kieno s\u0105\u017ein\u0117 ne\u0161vari.\u201c  (2008, 179 p.)<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Knygos kritika \u2013 naudingumas, privalum\u0173 ir tr\u016bkum\u0173 analiz\u0117<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Privalumai.<\/em> Knyga \u201eSielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela\u201c yra tarpdisciplin\u0117. Ji apjungia psichiatrij\u0105, psichologij\u0105, medicin\u0105 ir religij\u0105. Vienu po\u017ei\u016briu, tai labai vertinga ir naudinga daugeliui specialist\u0173, kurie susiduria su religijos ir darbo dilema, j\u0105 b\u016bt\u0173 naudinga perskaityti ne tik psichologijos ir psichiatrijos, bet ir filosofijos, teologijos, antropologijos bei edukologijos sri\u010di\u0173 d\u0117stytojams ir studentams.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Tr\u016bkumai<\/em>. Nors knyga yra labai brandi ir skatinanti savianaliz\u0119, m\u0105stym\u0105, tarsi apjungia ir leid\u017eia susid\u0117lioti savo vertybes, ta\u010diau pasirinkta labai sud\u0117tinga kalba, vartojama daug tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, sud\u0117tingos sakini\u0173 strukt\u016bros, kas tikrai apsunkina skaitym\u0105. Tai susiaurina skaitytoj\u0173 rat\u0105. Knyga labiau orientuota \u012f specialistus ir pakankamai auk\u0161t\u0105 i\u0161silavinim\u0105 turin\u010dius \u017emones. Vaizdingi apib\u016bdinimai ir palyginimai skaitytoj\u0105 labiau supainioja, nei paai\u0161kina pagrindin\u0119 mint\u012f. Tr\u016bksta ai\u0161ki\u0173 apibendrinim\u0173. Tai \u0161iek tiek kompensuoja apra\u0161yti pavyzd\u017eiai i\u0161 praktikos, kurie tiksliausiai iliustruoja pat\u012f logoterapijos proces\u0105 ir autoriaus mintis.<\/p>\n<p><strong> Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Frankl V. E. (2008). Sielogyda. Gydytojo r\u016bpestis siela. Vilnius: Vaga.<\/li>\n<li>Jancsy I. (2005). Prasm\u0117s tro\u0161kimas.  \u0160iaur\u0117s at\u0117nai, 743. Aplankyta: 2010-10-04, http:\/\/www.culture.lt\/satenai\/?leid_id=743&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=3888<\/li>\n<li>Life and Work. The Official Website of the Viktor Frankl Institute Vienna. Aplankyta: 2010-10-04,  http:\/\/www.viktorfrankl.org\/<\/li>\n<li>Runyon P.J. (2010) Viktor E. Frankl. Aplankyta: 2010-10-04, http:\/\/www.empirezine.com\/spotlight\/frankl\/frankl1.htm<\/li>\n<\/ul>\n<ol><\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lina Jonynait\u0117, Tadas Klimauskas, Lina Motiejauskien\u0117 Info apie autori\u0173, trumpas jo biografijos pristatymas Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. B\u016bdamas gimnazistas susira\u0161in\u0117jo su Freudu, \u017eav\u0117josi A. Adleriu, ta\u010diau v\u0117liau atsiribojo nuo abiej\u0173 autoritet\u0173, nes juos laik\u0117 per daug redukcionistais. Ketvirto de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje suk\u016br\u0117 savo psichoterapin\u012f metod\u0105, kur\u012f pavadino logoterapija ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/734"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=734"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/734\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":737,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/734\/revisions\/737"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=734"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=734"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=734"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}