{"id":738,"date":"2010-10-08T00:24:40","date_gmt":"2010-10-08T07:24:40","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=738"},"modified":"2010-10-08T00:24:40","modified_gmt":"2010-10-08T07:24:40","slug":"erich-fromm-pamirsta-kalba-ivadas-i-sapnu-pasaku-ir-mitu-supratima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/10\/08\/erich-fromm-pamirsta-kalba-ivadas-i-sapnu-pasaku-ir-mitu-supratima\/","title":{"rendered":"Erich Fromm. Pamir\u0161ta kalba. \u012evadas \u012f sapn\u0173, pasak\u0173 ir mit\u0173 supratim\u0105"},"content":{"rendered":"<p><em>\u017divil\u0117 I\u0161ganaityt\u0117,\u00a0Vaida Raudonyt\u0117,\u00a0Gintar\u0117 Ra\u0161tutyt\u0117<\/em><\/p>\n<p>Erichas Fromas (1900 \u2013 1980) &#8211; vienas i\u0161 neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofini\u0173 srovi\u0173 k\u016br\u0117j\u0173. \u017dmogus suk\u016br\u0119s radikalaus humanizmo teorij\u0105.\u00a0E. Fromas gim\u0117 Frankfurte prie Maino, \u017eyd\u0173 ortodoks\u0173 \u0161eimoje. Jo motina, buvo i\u0161 Rusijos emigravusio rabino dukt\u0117. Ericho t\u0117vas Naftali irgi buvo rabin\u0173 s\u016bnus bei an\u016bkas. Tad nuo pat gimimo j\u012f supo patriarchin\u0117-ikikapitalistin\u0117 kult\u016brin\u0117 aplinka.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><!--more-->1918 m. Frankfurto universitete \u0117m\u0117 studijuoti teis\u0119, ta\u010diau po dviej\u0173 semestr\u0173 met\u0117 ir Heidelbergo universitete prad\u0117jo studijuoti sociologij\u0105. 1922 m. ten, vadovaujant A. V\u0117beriui, apsigyn\u0117 filosofijos daktaro disertacij\u0105 ir prad\u0117jo savo, kaip psichoterapeuto karjer\u0105. V\u0117liau mokslus t\u0119s\u0117 Berlyno institute, kur susipa\u017eino su Frieda Reichman. \u0160i pa\u017eintis tur\u0117jo gana didel\u0117s \u012ftakos Fromui. Frieda gana greitai E.From\u0105 sudomino psichoanalize. Pa\u017eintis su Frieda, buvusia 10 m. vyresne, peraugo \u012f meil\u0119 ir pasibaig\u0117 vedybomis. Ta\u010diau kartu jiedu pragyveno tik 4 m., nors draugi\u0161kus santykius i\u0161laik\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105. 1934m. persik\u0117l\u0117 \u012f JAV d\u0117l nepalanki\u0173 politini\u0173 aplinkybi\u0173. Daug met\u0173 dirbo Niujorko, Kolumbijos ir Jeilio universitetuose. 1950m. persik\u0117l\u0117 \u012f Mechik\u0105 ir iki pat pencijos ten dirbo Meksikos nacionalinio universiteto (UNAM) profesoriumi.1 Pablog\u0117jus sveikatai persik\u0117l\u0117 \u012f \u0160veicarij\u0105 ir ten gyveno iki pat mirties.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">E. Fromo pa\u017ei\u016bros:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Vyst\u0117 humanistin\u0117s etikos teorij\u0105.<\/li>\n<li>Jo pa\u017ei\u016br\u0173 pagrindas r\u0117m\u0117si Talmudu, kur\u012f jau gerai \u017einojo vaikyst\u0117j\u0117, o v\u0117liau j\u012f analizavo dar papildomai.<\/li>\n<li> Fromas meil\u0119 laik\u0117 vidine k\u016brybine j\u0117ga, o ne \u2013 emocija. \u201ePirmasis \u017eingsnis, kur\u012f reikt\u0173 \u017eengti, tai \u012fsis\u0105moninti, kad meil\u0117 yra menas; jei mes norime su\u017einoti, kaip myl\u0117ti, turime parodyti tok\u012f pat ry\u017et\u0105, kaip ir panor\u0119 i\u0161mokti bet kurio kito meno, sakysime, muzikos, tapybos, audimo, medicinos ar in\u017einerijos\u201c.<\/li>\n<li> \u0160e\u0161t\u0105jame\u00a0de\u0161imtmetyje. nutolo nuo Z. Froido psichoanaliz\u0117s teorijos ir jai b\u016bdingo biologistinio determinizmo sukurdamas radikalaus humanizmo teorij\u0105. E. Fromas pagrindine pas\u0105mon\u0117s galia laik\u0117 egzistencin\u012f nerim\u0105, t.y. poreik\u012f susieti save su pasauliu ir i\u0161vengti vienatv\u0117s.<\/li>\n<li> Savo koncepcij\u0105 E. Fromas pavadino radikaliuoju humanizmu, kuris pasirei\u0161kia kova prie\u0161 \u017emog\u0173 valdan\u010dias iracionalias j\u0117gas.<\/li>\n<li>Nuostata &#8220;b\u016bti&#8221; perteikia nuolatin\u012f vystym\u0105si, am\u017ein\u0105 tapsm\u0105. Tai pats gyvenimas. Orientacija \u012f &#8220;tur\u0117ti&#8221; rei\u0161kia gyvenimo suvar\u017eym\u0105, o ribiniu atveju \u2013 gyvasties \u017e\u016bt\u012f, esamos pad\u0117ties \u012ftvirtinim\u0105, ledin\u012f sustingusios am\u017einyb\u0117s \u0161alt\u012f.<\/li>\n<li>Pilniausi ry\u0161iai su pasauliu nustatomi meil\u0117s ir k\u016brybinio darbo d\u0117ka.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pla\u010diau apie E.Fromm&#8217;o biografij\u0105 ir pa\u017ei\u016bras galima skaityti \u0161ioje <a href=\"http:\/\/www.spauda.lt\/plato\/fromm.htm\">nuorodoje<\/a>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Pagrindin\u0117s id\u0117jos analizuojamos knygoje &#8220;Pamir\u0161ta kalba&#8221;<\/strong><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>Knyga bando parodyti, kad simbolin\u0117 kalba yra savaranki\u0161ka ir vienintel\u0117 \u017emonijos sugalvota universali kalba.<\/li>\n<li> Simbolin\u0117s kalbos, bei sapn\u0173 prigimtis, j\u0173 reik\u0161m\u0117 dabartiniame ir ankstesniame laikmetyje.<\/li>\n<li> Froido ir Jungo po\u017ei\u016bri\u0173 \u012f sapnus analizavimas.<\/li>\n<li> Sapn\u0173 ai\u0161kinimo istorija ir menas.<\/li>\n<li> Simbolin\u0117s kalbos pasirei\u0161kimas mituose, pasakose, ritualuose ir romanuose.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Simbolin\u0117 kalba daugiausia pasirei\u0161kia mituose ir sapnuose, tod\u0117l trumpai pateiksime j\u0173 ai\u0161kinim\u0105 remiantis knyga. Mituose kaip ir sapnuose yra pasl\u0117pta daugyb\u0117 simboli\u0173. XIX am\u017eiuje ir XX am\u017eiaus prad\u017eioje mitai buvo suprantami dviem b\u016bdais. Pirmasis &#8211; mitai yra k\u016brybingos vaizduot\u0117s produktas. Antrasis &#8211; teigia, kad mituose atskleid\u017eiama tikri istoriniai \u012fvykiai. Ta\u010diau \u0161iuo metu d\u0117mesys yra perkialiamas \u012f mito filosofin\u0119 ir religin\u0119 prasm\u0119, pasitelkiant turin\u012f kaip simbolin\u0119 kalb\u0105. Mokslininkai kurie \u012fne\u0161\u0117 didel\u012f ind\u0117l\u012f \u012f mit\u0173 ai\u0161kinim\u0105 bei supratim\u0105 yra J. Bachofenas ir Z. Froidas . J. Bachofenas nagrin\u0117damas mitus \u012f\u017evelg\u0117 j\u0173 visapusisi\u0161k\u0105 prasm\u0119 (tai yra religin\u0119, filosofin\u0119, psichologin\u0119 ir istorin\u0119). Froidas mituose \u012f\u017evelg\u0117 iracionalius \u017emogaus potraukius, pasitelk\u0119s simboli\u0173 ai\u0161kinim\u0105.Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173, kaip simboline kalba ai\u0161kinami sapnai, yra Froido bandymas ai\u0161kinti \u201eEdipo karaliaus\u201c mit\u0105. Pagal Froid\u0105 mitas rodo pas\u0105monin\u012f kraujomai\u0161os tro\u0161kim\u0105. Fromas, remdamasis Froido simboli\u0173 ai\u0161kinimo pagrindu, bei J. Bachofeno teiginiais apie matriarchalin\u0119 kult\u016br\u0105, ai\u0161kina vis\u0105 tragedij\u0105 apie Edip\u0105 ( \u201eEdipas karalius\u201c, \u201eEdipas Kolone\u201c ir \u201eAntigon\u0117\u201c) kiek kitaip. Fromas \u0161ios trilogijos tem\u0105 pateikia, kaip t\u0117vo ir s\u016bnaus konflikt\u0105 d\u0117l vald\u017eios, o ne kraujomai\u0161\u0105. Autorius ai\u0161kindamas simbolin\u0119 mito prasm\u0119 nurodo &#8211; matriarchalinio ir patriarchalinio princip\u0173 kov\u0105 d\u0117l vald\u017eios. Matriarchalinis principas pagr\u012fstas kraujo ry\u0161iu, \u017emoni\u0173 lygybe, pagarba gyvenimui bei meile. \u201ePatriarchalinis principas vertina saitus tarp vyro ir \u017emonos , tarp valdan\u010diojo ir pavaldini\u0173, pirmagimio teis\u0117 i\u0161lieka auk\u0161\u010diau u\u017e kraujo saitus.\u201c Galiausiai \u0161\u012f mit\u0105 ai\u0161kindamas Fromas nurodo \u017emogaus garbinimo ir \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 \u0161ventum\u0105 i\u0161keitmo \u012f nehumani\u0161kus, autoritarinius reikalavimus, bei pabr\u0117\u017eia \u0161ios kaitos svarb\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir mit\u0173, taip ir sapn\u0173 ai\u0161kinimas priklauso nuo teorinio po\u017ei\u016brio. Skirtingi po\u017ei\u016briai apie sapn\u0173 reik\u0161m\u0117s suvokim\u0105 egzistuoja jau ma\u017eiausiai tris t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Pirmosios pastangos ai\u0161kinti sapnus, buvo juos traktuoti kaip tam tikrus nuo k\u016bno atsiskyrusius sielos nuotykius ar net vaiduokli\u0173 balsus. Senov\u0117s ryt\u0173 kult\u016brose sapnai pagrinde buvo suvokiami kaip prane\u0161imai, atsi\u0173sti dievi\u0161kosios j\u0117gos. Ta\u010diau kiek v\u0117liau sapnai pradedami ai\u0161kinti kaip psichologinis rei\u0161kinys ir pats sapnas m\u0117ginamas ai\u0161kinti kaip paties sapnuotojo dvasios i\u0161rai\u0161ka. Vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173, teigian\u010di\u0173, kad sapnuose grei\u010diausiai pasirei\u0161kia racionalios ir iracionalios j\u0117gos, buvo Homeras. Kiek skirtingai man\u0117 Sokratas, kuris laik\u0117si nuomon\u0117s, kad sapnas atspindi \u017emogaus s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105, kurio svarbu klausytis ir vykdyti jo nurodymus. Visi\u0161kai kitokios pozicijos laik\u0117si Platonas, kurio pasek\u0117j\u0105s yra b\u016btent Froidas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jis teig\u0117, kad sapnai yra laikinos ir baisios m\u016bs\u0173 asmenyb\u0117s dalies i\u0161rai\u0161kos. Dar kitokio po\u017ei\u016brio laik\u0117si Aristotelis, kuris man\u0117, kad miego metu \u017emogus sugeba kur kas tobuliau steb\u0117ti organizmo procesus ir sapnuose mes planuojame, nagrin\u0117jame veiksm\u0173 principus daug ai\u0161kiau nei dien\u0105. \u0160vie\u010diamojo am\u017eiaus filosofai labai skepti\u0161kai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f sapn\u0173 ai\u0161kinim\u0105, pagr\u012fst\u0105 dievo atsi\u0173sta \u017einia. Vienas i\u0161 toki\u0173, tai Kanto po\u017ei\u016bris, kad sapne neb\u016bna \u012f\u017evalg\u0173, o tuo labiau \u0161vent\u0173j\u0173 apsirei\u0161kim\u0173. Galiausiai paties Fromo nuomon\u0117 apie sapn\u0173 reik\u0161m\u0119 atitinka Bergsono teiginiui, kad yra skirtumai tarp miego ir b\u016bdravimo b\u016bsen\u0173. Tik skirtingai Bergsonas man\u0117, kad miegodami mes niekuo nesidomime ir b\u016bnam neabejingi tik somatiniams dirgikliams, o Fromas tvirtina, kad miegant mus vis tik domina m\u016bs\u0173 norai, baim\u0117s, tik mes j\u0173 nenaudojam tikrov\u0117s valdymui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vienareik\u0161mi\u0161kai teigiama, jog sapn\u0173 ai\u0161kinimas yra tikras menas, kurio n\u0117ra lengva i\u0161mokti, o ir \u012fgudus vis kyla neai\u0161kum\u0173. Fromo manymu, vienas i\u0161 sunkum\u0173 ai\u0161kinant sapnus yra b\u016btent sugeb\u0117jimas atpa\u017einti, k\u0105 rei\u0161kia sapnas, koki\u0105 \u017eini\u0105 jis \u201ene\u0161a\u201c. Kitas, abejon\u0117 ar b\u016btina ai\u0161kinant sapn\u0105 remtis sapnuotojo asociacijomis. Galiausiai, kiek svarbu sapno turin\u012f sieti su sapno i\u0161vakari\u0173 \u012fvykiais. Ta\u010diau neabejojama, kad kiekvienas sapnas yra ka\u017ekuo reik\u0161mingas, jei tik sugebama j\u012f i\u0161ai\u0161kinti, o tam gali labai pasitarnauti, pavyzd\u017eiui informacija apie sapno autoriaus praeit\u012f. Bet ir neturint joki\u0173 \u017eini\u0173 apie sapnuotoj\u0105, galima nema\u017eai pasakyti apie sapno prasm\u0119, nes da\u017enai jie b\u016bna i\u0161reik\u0161ti universaliais simboliais. Universalumas i\u0161lieka ne tik sapn\u0173 prasm\u0117se, bet ir j\u0173 r\u016b\u0161yse. Kiekvienas yra sapnav\u0119s ko\u0161mar\u0173, kuriuose b\u016btent pasirei\u0161kia visiems \u017einomas jausmas, tai nerimas. Pasak Froido, nerimo sapn\u0173 turinys yra iracionali\u0173 tro\u0161kim\u0173 i\u0161sipildymas. Tos ai\u0161kinimas kelia abejoni\u0173, bet ap\u017evelgus nerimo sapn\u0173 skirstym\u0105 \u012f tris r\u016b\u0161is, paai\u0161k\u0117ja, jog \u0161i nuomon\u0117 n\u0117ra jau tokia sunkiai suvokiama. Pirma, manoma, kad u\u017esl\u0117ptas sapno turinys yra iracionalaus noro i\u0161sipildymas, pvz. kai \u017emogus trok\u0161ta daryti tai, kas jam kenkia. Antra, pats tro\u0161kimas n\u0117ra savigriovi\u0161kas, ta\u010diau jo i\u0161sipildymas sukelia nerim\u0105 kitoje protin\u0117s veiklos sistemos dalyje. Kitaip, sapn\u0105 sukelia tro\u0161kimas, o \u0161is jau nerim\u0105. Ir tre\u010dia, tai kai \u017emogus bijo tikros ar \u012fsivaizduojamos gr\u0117sm\u0117s gyvybei. Tod\u0117l pastarosios nerimo kategorijos sapnas n\u0117ra tro\u0161kim\u0173 i\u0161sipildymas, jame i\u0161rei\u0161kiama frustracijos baim\u0117. Taigi sapnuose, da\u017enai labai ry\u0161kiai atsispindi nerimas, kur\u012f mes jau\u010diame b\u016bdravimo b\u016bsenoje. Ta\u010diau sapnuose jis pasirei\u0161kia netiesiogiai ir jo atskleidimui galima pasitelkti Fromo minim\u0105 simboli\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knyga lengvai skaitoma, para\u0161yta nesud\u0117tinga kalba, tod\u0117l j\u0105 gali suprasti ir skaitytojai neturintys speciali\u0173 psichologini\u0173 \u017eini\u0173. J\u0105 verta perskaityti d\u0117l bendro supratimo apie sapnus, j\u0173 reik\u0161m\u0119 m\u016bs\u0173 gyvenime. Knyga naudinga tuo, kad joje pateikiama ne tik Fromo, bet ir Froido bei Jungo po\u017ei\u016briai, tod\u0117l galima palyginti skirtingus po\u017ei\u016brius ir i\u0161 j\u0173 i\u0161plaukian\u010dius skirtingus ai\u0161kinimus. Knygoje pateikiama daug pavyzd\u017ei\u0173, kurie suteikia gilesn\u012f supratim\u0105. \u0160i\u0105 knyg\u0105 verta perskaityti d\u0117l sav\u0119s pa\u010di\u0173, nes suprasdami savo sapnus geriau save pa\u017einsime.<\/p>\n<p><strong>PAPILDOMA LITERAT\u016aRA:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li> Fromas E. Menas Myl\u0117ti. Vartiklis. http:\/\/www.spauda.lt\/plato\/mm1.htm (2010 10 05).<\/li>\n<li> Erichas Fromas. Vartiklis. http:\/\/www.spauda.lt\/plato\/fromm.htm(2010 10 03).<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u017divil\u0117 I\u0161ganaityt\u0117,\u00a0Vaida Raudonyt\u0117,\u00a0Gintar\u0117 Ra\u0161tutyt\u0117 Erichas Fromas (1900 \u2013 1980) &#8211; vienas i\u0161 neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofini\u0173 srovi\u0173 k\u016br\u0117j\u0173. \u017dmogus suk\u016br\u0119s radikalaus humanizmo teorij\u0105.\u00a0E. Fromas gim\u0117 Frankfurte prie Maino, \u017eyd\u0173 ortodoks\u0173 \u0161eimoje. Jo motina, buvo i\u0161 Rusijos emigravusio rabino dukt\u0117. Ericho t\u0117vas Naftali irgi buvo rabin\u0173 s\u016bnus bei an\u016bkas. Tad nuo pat gimimo j\u012f supo patriarchin\u0117-ikikapitalistin\u0117 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/738"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=738"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/738\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":740,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/738\/revisions\/740"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=738"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=738"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=738"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}