{"id":741,"date":"2010-10-13T12:36:11","date_gmt":"2010-10-13T19:36:11","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=741"},"modified":"2010-10-13T12:40:10","modified_gmt":"2010-10-13T19:40:10","slug":"paul-stallard-teisingai-mastyk-ir-gerai-jauskis-kognityvines-ir-elgesio-terapijos-praktiniu-uzduociu-knyga-vaikams-ir-paaugliam","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2010\/10\/13\/paul-stallard-teisingai-mastyk-ir-gerai-jauskis-kognityvines-ir-elgesio-terapijos-praktiniu-uzduociu-knyga-vaikams-ir-paaugliam\/","title":{"rendered":"Paul Stallard. Teisingai m\u0105styk ir gerai jauskis: kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos praktini\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 knyga vaikams ir paaugliam"},"content":{"rendered":"

Agn\u0117 Misevi\u010dien\u0117, Vytenis Misevi\u010dius, Ugn\u0117 Pauk\u0161t\u0117 <\/em><\/p>\n

Paul Stallard – \u017eymus Did\u017eiosios Britanijos psichologas, jau 30 met\u0173 dirbantis su vaikais ir paaugliais. Prad\u0117jo dirbti 1980 m., baig\u0119s klinikin\u0117s psichologijos studijas Birmingemo universitete Did\u017eiojoje Britanijoje. 1988 m. per\u0117jo dirbti \u012f Bath miesto Karali\u0161kosios ligonin\u0117s Vaiko ir \u0161eimos psichiatrijos skyri\u0173. \u0160iuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir \u0161eimos psichin\u0117s sveikatos profesorius Bath universitete ir klinikin\u0117s psichologijos konsultantas psichikos sveikatos srityje bei vadovauja tyrimams, kuriais siekiama nustatyti kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos efektyvum\u0105 gydant potrauminio streso sutrikimus. Autorius daugelyje profesini\u0173 \u017eurnal\u0173 yra publikav\u0119s daugiau kaip penkiasde\u0161imt mokslini\u0173 straipsni\u0173 ir yra \u012fsitrauk\u0119s \u012f mokyklose \u012fkurt\u0173 kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos program\u0173 nerimui ir depresijai vertinim\u0105 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ir u\u017esienyje.<\/p>\n

2003 metais autorius gavo penkis Nacionalinius apdovanojimus u\u017e mokykloje \u012fdiegtos profilaktin\u0117s kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos programos \u201eTeisingai m\u0105styk ir gerai jauskis\u201c pa\u017eang\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 ir vertinim\u0105. Taip pat 2003 met\u0173 knygos apdovanojimuose brit\u0173 Sveikatos asociacijos buvo apdovanotas u\u017e kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos pratim\u0173 rinkin\u012f vaikams ir jaunimui \u201eTeisingai m\u0105styk ir gerai jauskis\u201c. 2007 met\u0173 bir\u017eelio m\u0117nes\u012f tuometinis Did\u017eiosios Britanijos premjeras Tony Bleras Paul Stallard apdovanojo u\u017e reik\u0161ming\u0105 ind\u0117l\u012f \u012f vaiko psichin\u0119 sveikat\u0105.<\/p>\n

Autoriaus dom\u0117jimosi ir praktikavimosi sritis ir yra kognityvin\u0117 ir elgesio terapija, ir tai puikiai atspindima didel\u012f populiarum\u0105 ir tarptautin\u012f pripa\u017einim\u0105 \u012fgijusioje jo knygoje \u201eTeisingai m\u0105styk ir gerai jauskis: kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos praktini\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 knyga vaikams ir paaugliams\u201c.<\/p>\n

Kognityvin\u0117 ir elgesio terapija (KET) \u2013 tai terminas, apib\u016bdinantis psichoterapines intervencijas, kuriomis siekiama keisti m\u0105stymo procesus ir taip su\u0161velninti patiriamas neigiamas emocijas bei koreguoti disfunkcin\u012f elges\u012f. KET pagr\u012fsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi priklauso nuo min\u010di\u0173 ir kad kognityvin\u0117s bei elgesio intervencijos gali keisti m\u0105stym\u0105, jausmus ir elges\u012f. Knygos autorius teigia, kad KET sujungia pagrindinius kognityvin\u0117s ir elgesio teorij\u0173 elementus.<\/p>\n

Pagrindin\u0117s KET charakteristikos:<\/p>\n

    \n
  1. Teori\u0161kai pagr\u012fsta. KET remiasi empiri\u0161kai patikrinamais modeliais, kurie ir pagrind\u017eia intervencijas (pvz.: kad jausmai ir elgesys did\u017ei\u0105ja dalimi yra nulemti min\u010di\u0173) ir lemia j\u0173 pasirinkim\u0105 bei pob\u016bd\u012f (pvz.: kognityvini\u0173 i\u0161kraipym\u0173 arba deficit\u0173 koregavim\u0105).<\/li>\n
  2. Remiasi bendradarbiavimu. Terapeuto ir paciento bendradarbiavimas yra pagrindinis KET bruo\u017eas. Terapeuto u\u017eduotis yra vystyti partneryst\u0119, kuri leist\u0173 jaunam \u017emogui geriau suprasti savo problemas ir ie\u0161koti alternatyvi\u0173 m\u0105stymo ir elgesio b\u016bd\u0173.<\/li>\n
  3. Trukm\u0117 yra ribota. KET yra trumpa ir apribota laiko at\u017evilgiu. Ji retai trunka ilgiau nei 16 seans\u0173, o daugeliu atvej\u0173 \u2013 gerokai trumpiau. Tai skatina paciento savaranki\u0161kum\u0105 ir skatina stengtis pad\u0117ti sau pa\u010diam. \u0160is modelis gerai tinka vaikams ir paaugliams, kuriems intervencij\u0173 trukm\u0117 paprastai yra gerokai trumpesn\u0117 nei suaugusiems.<\/li>\n
  4. Objektyvi ir turi ai\u0161ki\u0105 strukt\u016br\u0105. Ji pateikia jaunajam pacientui gaires, padedan\u010dias orientuotis tiek esamos situacijos \u012fvertinimo proceso metu, tiek formuluojant problemas, atliekant intervencijas, jas stebint ir vertinant j\u0173 efektyvum\u0105.<\/li>\n
  5. Nukreipta \u012f \u201e\u010dia ir dabar\u201c. U\u017euot m\u0117ginus i\u0161siai\u0161kinti ankstyv\u0105sias psichologin\u0117s disfunkcijos prie\u017eastis, stengiamasi sukurti nauj\u0105 pasaulio suvokimo b\u016bd\u0105.<\/li>\n
  6. Remiasi aktyviu sav\u0119s pa\u017einimu ir eksperimentavimu. Klientas n\u0117ra pasyvus terapeuto patarim\u0173 ar pasteb\u0117jim\u0173 gav\u0117jas, jis yra skatinamas abejoti turimais \u012fsitikinimais ir mokytis eksperimentuojant.<\/li>\n
  7. Pagrind\u0105 sudaro \u012fg\u016bd\u017eiai. KET \u2013 tai praktinis nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 formavimu paremtas gydymo metodas, kuriuo siekiama pad\u0117ti pacientui i\u0161mokti alternatyvi\u0173 m\u0105stymo ir elgesio b\u016bd\u0173, kuriuos jis gal\u0117t\u0173 panaudoti kasdieniniame gyvenime. \u012eg\u016bd\u017ei\u0173 \u012fgijimas ir yra KET tikslas.<\/li>\n<\/ol>\n

    \u201eTeisingai m\u0105styk ir gerai jauskis\u201c \u2013 tai praktini\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 rinkinys, kur\u012f rengiant KET s\u0105vokos ir strategijos buvo pritaikytos specialiai dirbti su vaikais ir paaugliais. Trys pagrindiniai veik\u0117jai \u2013 Min\u010di\u0173 seklys, Jausmuk\u0117 ir Darytuk\u0117 \u2013 vaikams ir paaugliams padeda suprasti kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos esm\u0119, atrasti ir tikrinti mintis bei \u012fgyti alternatyvi\u0173 kognityvini\u0173 ir elgesio \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. \u0160i sistema paremta ry\u0161iais tarp to, k\u0105 \u017emogus m\u0105sto, kaip jau\u010diasi ir kaip elgiasi. Tai pavadinta \u201estebuklingu ratu\u201c. Pavyzd\u017eiai, pateikti knygoje: mintis, jog tau nesiseka bendrauti su kitais \u017emon\u0117mis, gali lemtai tai, kad b\u016bdamas su draugais jausi nerim\u0105, tod\u0117l tikriausiai u\u017esiskl\u0119si ir ma\u017eiau kalb\u0117si. Teigiama, jog u\u017eduo\u010di\u0173 rinkinys \u201eTeisingai m\u0105styk ir gerai jauskis\u201c padeda vaikams ir paaugliams patiems geriau suprasti \u0161\u012f stebuklingo rato fenomen\u0105 ir parodo, kad da\u017enai situacija yra \u012fvertinama labai ribotai. Tam tikras elgesys jau gali b\u016bti tap\u0119s kasdienio gyvenimo dalimi, tod\u0117l gali b\u016bti labai sunku rasti koki\u0105 nors i\u0161eit\u012f arba sugalvoti, kaip b\u016bt\u0173 galima pakeisti situacij\u0105. Paul Stallard pateikiama Min\u010di\u0173 veikimo schema tai iliustruoja:<\/p>\n

    Kertiniai \u012fsitikinimai (susiformav\u0119 d\u0117l ankstyvosios patirties) \u2192\u00a0Svarb\u016bs \u012fvykiai (suaktyvina kertinius \u012fsitikinimus ir prielaidas) \u2192\u00a0Prielaidos (padeda numatyti, kas mums nutiks) \u2192\u00a0kyla Automatin\u0117s mintys ir jos veikia \u2192Elges\u012f ir Jausmus.<\/p>\n

    D\u0117l \u0161ios prie\u017easties knygoje pristatomi trys veik\u0117jai, lydintys vaik\u0173 ir paaugli\u0173 poky\u010dius: Min\u010di\u0173 seklys padeda tyrin\u0117ti m\u0105stym\u0105, Jausmuk\u0117 padeda suprasti jausmus, o Darytuk\u0117 i\u0161moko kitaip elgtis.<\/p>\n

    Labai svarbus akcentas taikant KET yra vaiko ir paauglio \u0161eima. Paul Stallard, remdamasis atliktais tyrimais, teigia, kad:<\/p>\n

    \n

    \u201eIndividuali KET bus netinkama ir neefektyvi, jei tariami vaiko kognityviniai deficitai ar i\u0161kraipymai tik atspindi ribotus t\u0117v\u0173 sugeb\u0117jimus ar disfunkcin\u012f po\u017ei\u016br\u012f. Terapeutas turi i\u0161samiai \u012fvertinti situacij\u0105, kad gal\u0117t\u0173 nuspr\u0119sti, ar vaiko teiginys, jog t\u0117vai \u201enuolat j\u012f \u017eemina\u201c, atspindi kognityvin\u012f i\u0161kraipym\u0105, ar reali\u0105 \u0161eimos disfunkcij\u0105. Tai nusta\u010dius paai\u0161k\u0117ja, ar reik\u0117t\u0173 taikyti individuali\u0105 KET, ar ver\u010diau rinktis sistemin\u012f metod\u0105.\u201c<\/p>\n<\/blockquote>\n

    Labai svarbi autoriaus mintis apie kliento tikslus:<\/p>\n

    \n

    \u201eNuo pat prad\u017ei\u0173, atspindint vaiko ar paauglio siekiamus tikslus, jaunuoliui perteikiama svarbi \u017einia, kad jo po\u017ei\u016bris yra reik\u0161mingas ir kad jis pats daugiausiai lems poky\u010dius\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\n

    Pabr\u0117\u017eiamas pats vaiko ar paauglio ind\u0117lis, be kurio nepavykt\u0173 pasiekti tiksl\u0173. Tai gali b\u016bti geras stimulas efektyviai terapijai.<\/p>\n

    \u0160i terapija reikalauja geb\u0117jimo sistemingai atpa\u017einti, tikrinti ir generuoti alternatyvius m\u0105stymo b\u016bdus. \u0160iam procesui b\u016btina tam tikra kognityvin\u0117 branda ir patirtis bei geb\u0117jimas atlikti abstraktaus m\u0105stymo reikalaujan\u010dias u\u017eduotis, pavyzd\u017eiui, keliais skirtingais b\u016bdais pa\u017evelgti \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 situacij\u0105. Tad keliamas klausimas, ar ma\u017ei vaikai yra pasiek\u0119 reikiam\u0105 kognityvin\u0117s brandos lyg\u012f, kad gal\u0117t\u0173 \u201em\u0105styti apie m\u0105stym\u0105\u201c ir kol kas tai yra debat\u0173 objektas Nors KET yra taikoma ir ma\u017eiems vaikams, nustatyta, kad jaunesni nei 9 met\u0173 klientai padaro ma\u017eesn\u0119 pa\u017eang\u0105. Neai\u0161ku, ar taip yra d\u0117l to, kad jie yra nepasiek\u0119 reikiamos kognityvin\u0117s raidos stadijos, ar buvo pasirinktos netinkamos intervencijos. Nustatyta, kad vaikas, pasiek\u0119s kognityvin\u0117s raidos konkre\u010di\u0173 operacij\u0173 stadij\u0105 (7-12 met\u0173), jau gali atlikti pagrindines kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos u\u017eduotis. Taip pat nelengva u\u017eduotis terapeutui \u2013 perteikti abstrak\u010dias s\u0105vokas pasitelkiant paprastus ir konkre\u010dius pavyzd\u017eius i\u0161 kasdienyb\u0117s, kurie vaikui b\u016bt\u0173 priimtini ir suprantami.<\/p>\n

    Paul Stallard knyga \u201eTeisingai m\u0105styk ir gerai jauskis\u201c visi\u0161kai \u012ftikino, jog \u0161i sistema yra veiksminga ir gali pad\u0117ti vaikams ir paaugliams spr\u0119sti j\u0173 kasdienes problemas. Be abejo \u0161i strategija yra tinkama ir suaugusiems \u017emon\u0117ms. Daugyb\u0117 knygoje pateikt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 parodo, jog viena ar keletas nepasisekusi\u0173 situacij\u0173 \u017emogui da\u017enai sukelia mintis ir apie tolimesnes nes\u0117kmes esant pana\u0161ioms aplinkyb\u0117ms. Tad gali b\u016bti labai veiksminga \u201edirbti\u201c su savo mintimis, suvokti i\u0161 j\u0173 kylan\u010dius jausmus ir tokiu b\u016bdu m\u0117ginti keisti savo elges\u012f. Autoriaus vartojama kalba ai\u0161ki, paprasta, su gausiais pavyzd\u017eiais, d\u0117l to knyga prakti\u0161kai pritaikoma ne tik specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, bet ir t\u0117vams bei mokytojams, norintiems pad\u0117ti vaikams spr\u0119sti psichologines problemas, pasitelkiant kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos metodikas ir intervencijas. De\u0161imt knygoje pateikiam\u0173 moduli\u0173 gali b\u016bti panaudoti kaip u\u017ebaigta programa arba pritaikyti atskiram naudojimui, t. y., taikomi lanks\u010diai, atsi\u017evelgiant \u012f vaiko poreikius ir jo sunkum\u0173 pob\u016bd\u012f, ar net kaip nam\u0173 darbas ar savipagalbos med\u017eiaga.<\/p>\n

    Naudota literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n

      \n
    • Calam R. (2003). Think Good-Feel Good: A Cognitive Behaviour Therapy Workbook for Children and Young People; book review. European Child & Adolescent Psychiatry, Vol. 12, No. 313, pp. 347.<\/li>\n
    • Stallard P. (2010). Teisingai m\u0105styk ir gerai jauskis: kognityvin\u0117s ir elgesio terapijos praktini\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 knyga vaikams ir paaugliams. Kaunas: vie\u0161oji \u012fstaiga Neuromedicinos institutas.<\/li>\n
    • Stallard P. Anxiety. Cognitive Behaviour Therapy with Children and Young People. Aplankyta 2010-10-05, http:\/\/www.cbtarena.com\/anxiety-9780415372558.<\/li>\n
    • Prof Paul Stallard profile. Aplankyta 2010-10-07, http:\/\/www.bath.ac.uk\/pip\/directory\/profile\/802993.<\/li>\n
    • Stallard P. Think Good Feel Good: A Cognitive Behaviour Therapy Workbook for Children. Aplankyta 2010-10-10, http:\/\/eu.wiley.com\/\/legacy\/wileychi\/thinkgoodfeelgood.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      Agn\u0117 Misevi\u010dien\u0117, Vytenis Misevi\u010dius, Ugn\u0117 Pauk\u0161t\u0117 Paul Stallard – \u017eymus Did\u017eiosios Britanijos psichologas, jau 30 met\u0173 dirbantis su vaikais ir paaugliais. Prad\u0117jo dirbti 1980 m., baig\u0119s klinikin\u0117s psichologijos studijas Birmingemo universitete Did\u017eiojoje Britanijoje. 1988 m. per\u0117jo dirbti \u012f Bath miesto Karali\u0161kosios ligonin\u0117s Vaiko ir \u0161eimos psichiatrijos skyri\u0173. \u0160iuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir \u0161eimos […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[43],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/741"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=741"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/741\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":744,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/741\/revisions\/744"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=741"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=741"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=741"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}